45bf2b76-a4b2-48f9-8946-5d07cd40bee3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-467-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03216-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo teisėja Romualda Janovičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi skolininkų A. T. ir UAB „Tysart“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, kuria skolininkų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, n u s t a t ė :

Kreditorius E.B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ skolininko A. T. ir laiduotojo UAB „Tysart“ 26 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir 195 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti kreditorius prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti skolininko bei laiduotojo turtÄ . Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ tenkino ir areÅ¡tavo skolininkų nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ 26 000 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias skolininkams, ar esančias pas juos ar trečiuosius asmenims, uždraudžiant jomis disponuoti.

Teismas konstatavo, kad įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, skolininkų mokumas neaiÅ¡kus, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskiruoju skundu skolininkai A. T. ir UAB „Tysart“ praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t.y. kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad A. T. su kreditoriumi visiÅ¡kai atsiskaitė 2008 m. gruodžio mėn. IÅ¡ asmeninės A.

T. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 11, 12 d. kreditoriui buvo grÄ Å¾inta 124 000 Lt iÅ¡ pasiskolintų 150 000 Lt, t.y. A. T. liko skolingas 26 000 Lt, kuriuos vėliau sumokėjo grynais pinigais. Kadangi kreditorius ir skolininkas buvo verslo partneriai, tarp Å¡alių susiklostė pasitikėjimo santykiai, dėl to joks dokumentas perduodant pinigus kreditoriui nebuvo pasiraÅ¡ytas. 2008 m. gruodžio mėn. skolininkas A. T. kreditoriui į jo banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė 30 000 Lt. Reikalaujama priteisti suma akivaizdžiai nėra pakankamai didelė, kad bÅ«tų galima taikyti prezumpcijÄ dėl teismo sprendimo neįvykdymo kaip dėl didelės reikalavimo sumos.

Teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis be jokio pagrindo yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas bei neproporcingai suvaržomos skolininkų teisės.              Atskirasis skundas atmestinas.             Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi civilinio proceso įstatymo redakcija numatė galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.).

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jeigu tai bÅ«tina, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais.

EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos taip, kad nei vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti.

             Nustatyta, kad byloje yra pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas 26 000 Lt sumai, kurio užtikrinimui apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – skolininkams priklausančio turto areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumos ribose. Ä®vertinus pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį bei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir kiekį, konstatuotina, kad jos buvo parinktos ir pritaikytos laikantis ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo reikalavimų bei nepažeidžiant skolininkų teisių daugiau nei tai yra bÅ«tina nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo faktinį vykdytinumÄ .

             Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vienas iÅ¡ pagrindų, kuriam esant yra preziumuojamas objektyvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumas, laikoma didelė pareikÅ¡to reikalavimo suma. IeÅ¡kinio sumos dydis kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams skolininkai dokumentų, galinčių patvirtinti, kad jų materialinė padėtis yra tokia, jog, teismui tenkinus kreditoriaus reikalavimÄ , jiems nebÅ«tų kliūčių operatyviai įvykdyti teismo sprendimÄ , kad nėra pagrindo vertinti 26 000 Lt reikalavimo sumos kaip nepakankamos preziumuoti esant realiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįmanomumui, nepateikė.

Dėl to atskirojo skundo argumentai dalyje dėl mažos reikalavimo sumos atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 str.).              Teismų praktikoje įtvirtintas reikalavimas teismui, taikančiam laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia įvertinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Tačiau Å¡is reikalavimas neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai tokiu bÅ«du, kad reikalautų iÅ¡ bylÄ nagrinėjančio teismo jau laikinųjų apsaugos priemonių, kurios įprastai taikomos priimant ieÅ¡kinį, taikymo stadijoje, iÅ¡ esmės įvertinti ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo materialinio - teisinio reikalavimo pagrįstumÄ . Skolininkų nurodomos aplinkybės, kad iÅ¡ jų reikalaujama priteisti skola yra sumokėta, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės klausimas, todėl jos neturi reikÅ¡mės sprendžiant, ar yra poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos negalima daryti tokios iÅ¡vados, jog kreditoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas prima facie yra nepagrįstas.

Atkreiptinas skolininkų dėmesys, jog dabar galiojantis proceso įstatymas numato galimybę jiems kreiptis į teismÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.), o teismui atmetus kreditoriaus reikalavimÄ reikalauti, kad kreditorius atlygintų jų patirtus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 146 str. 2 d.), taip pat praÅ¡yti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones pakeisti kitomis ar apskritai jas panaikinti sumokėjus reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ , įkeitus turtÄ kreditoriaus naudai ar pateikus laidavimÄ (CPK 148 str. 2 d.).

             Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 320 str. 1 d.).Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėja                                                    Romualda Janovičienė