2025-10-29 Nr. AB-17963-3-61-3-08161-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-832-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08161-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. G. ir jo atstovui advokatui Eimučiui Misiūnui,

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Neringai Masteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus sprendimą – pritarti Departamento Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos komisijos (toliau – ir Rotacijos komisija) pasiūlymui – ir klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) nustatyta tvarka bei panaikinti Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. TE-465/2023(3.1 E) (toliau – ir Įsakymas) dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. TE-432 „Dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas“ pagrindu nuo 2019 m. sausio 1 d. ėjo Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV) viršininko pareigas. Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius 2023 m. birželio 21 d. pranešimu „Dėl rotuojamų pareigų“ informavo pareiškėją, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. baigiasi pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis bei pateikė rotuojamų pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą, prašydamas per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos informuoti Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių apie pareiškėjo sutikimą ar nesutikimą būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, nurodyti konkrečias pateiktame sąraše nurodytas rotuojamas pareigas, į kurias norėtų būti perkeltas, ir informuoti dėl sutikimo tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose.

Su minėtu pranešimu pareiškėjas susipažino tik 2023 m. liepos 10 d., nes nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. liepos 5 d. atostogavo (2023 m. liepos 6 d. – šventinė diena, 2023 m. liepos 7 d. – papildoma poilsio diena, į darbą grįžo 2023 m. liepos 10 d.). Pareiškėjui pasikalbėjus su kitais pareigūnais, kurių kadencija pasibaigė tuo pačiu metu, paaiškėjo, kad dėl vieno pareigūno rotacijos procedūra jau buvo įgyvendinta, t. y. (duomenys neskelbtini) PGV viršininko. Būtent (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pozicija buvo pareiškėjui labiausiai priimtina ir pageidautina, nes (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo būstas ir gyvena jo šeima.

Visos kitos rotuojamos pareigos geografiškai bei šeiminių ir ekonominių interesų prasme pareiškėjui buvo nepriimtinos. Departamento direktorius susitikimo, vykusio 2023 m. birželio mėnesį, metu nurodė pareiškėjui esąs patenkintas jo tarnyba, pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti, kad jam bus pasiūlyta tęsti tarnybą (duomenys neskelbtini) PGV, todėl 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl rotuojamų pareigų informavo Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių, kad pageidauja tęsti tarnybą einamose pareigose ir, kad nesutinka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas. 2023 m. liepos 20 d.

įvyko Rotacijos komisijos posėdis. Rotacijos komisija priėmė sprendimą siūlyti Departamento direktoriui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka, kas reiškia, jog nėra siūloma pareiškėją palikti einamose pareigose.

2.2. Pareiškėjas Rotacijos komisijos posėdyje nebuvo oficialiai informuotas apie realiai esančias laisvas rotuojamas pareigybes. Pareiškėjas tik iš kolegų neoficialiai sužinojo, kad dėl (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigų Rotacijos komisijos veiklos procedūros yra baigtos (yra Rotacijos komisijos siūlymas ir Departamento direktoriaus pritarimas). Pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. papildomu tarnybiniu pranešimu informavo Departamento direktorių, kad, nesutikus pratęsti pareiškėjo tarnybos einamose pareigose, sutinka būti rotuojamas į siūlomas teritorines priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas, prioritetą teikiant (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigoms.

Departamento Teisės skyriaus patarėja 2023 m. liepos 31 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl M. G. 2023 m. liepos 25 d. papildomo tarnybinio pranešimo“ nurodė, kad nėra galimybių atnaujinti Rotacijos komisijos veiklos dėl pareiškėjo ir persvarstyti Rotacijos komisijos sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo papildomame tarnybiniame pranešime nurodyto prašymo. Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius 2023 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu dėl rotuojamų pareigų informavo pareiškėją, kad Departamento direktorius pritarė Rotacijos komisijos pasiūlymui ir nusprendė klausimą dėl pareiškėjo tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka.

Departamento direktorius 2023 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu „Dėl papildomo tarnybinio pranešimo“ informavo pareiškėją, kad priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjo papildomą pranešimą dėl sutikimo būti rotuojamam į siūlomas teritorinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas, prioritetą teikiant (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigoms. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 25 d. gavo Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus raštą „Dėl pareigų siūlymo“, kuriuo buvo pateiktas laisvų pareigybių sąrašas, iš kurių nė viena pareigybė nebuvo lygiavertė pareiškėjo einamoms pareigoms.

Pareiškėjas turi mažamečių vaikų, kurių išlaikymu turi pasirūpinti, todėl bijodamas likti be darbo, jei šios administracinės bylos nagrinėjimas užsitęstų, bei įvertindamas tai, kad iš pateikto siūlomų pareigų sąrašo gali pasirinkti tik tas, kurias atitinka jo fizinis pasirengimas, 2023 m. rugsėjo 6 d. informavo Departamentą, kad pasirinko Departamento (duomenys neskelbtini) PGV Civilinės saugos skyriaus viršininko (7 pareigybių grupė) pareigas. Departamento direktoriaus Įsakymu pareiškėjas iš einamų Departamento (duomenys neskelbtini) PGV viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigų nuo 2024 m. sausio 1 d. perkeltas į žemesnes – Departamento (duomenys neskelbtini) PGV Civilinės saugos skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 7 pareigybių grupės) pareigas.

2.3. Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime aiškiai nurodė, kad nesutinka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, kadangi pageidauja tęsti tarnybą einamose pareigose. Pareiškėjas nenurodė, kad nesutikus pratęsti jo tarnybos einamose pareigose, jis atsisako eiti kitas siūlomas rotuojamas pareigas. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį likti einamose pareigose dar ir dėl to, kad tolimesnės karjeros perspektyvas buvo aptaręs su Departamento direktoriumi, kuris palaikė pareiškėją.

2.4. Rotacijos komisijos posėdžio metu pareiškėjas nebuvo supažindintas su aktualiu rotuojamų pareigų sąrašu ir pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos žodžiu pateikti nuomonę dėl galimybės būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas bei galimybė prašyti atidėti posėdį, jei nebėra laisvų rotuojamų pareigų (Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 12 p.). Šie procedūriniai Rotacijos komisijos padaryti pažeidimai bei Rotacijos komisijos priimtas sprendimas – siūlyti Departamento direktoriui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka – lėmė Departamento direktoriaus sprendimą, kuriuo buvo pritarta Rotacijos komisijos pasiūlymui spręsti pareiškėjo tarnybos klausimą Statuto nustatyta tvarka.

2.5. 2024 m. sausio 1 d. baigėsi visų PGV viršininkų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, todėl visi PGV viršininkai vienu metu turėjo gauti Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus pranešimus ir rotuojamų pareigų sąrašus. Dėl visų šių pareigūnų rotacijos procedūra turėjo vykti vienu metu, kad visiems pareigūnams būtų užtikrintos vienodos sąlygos – lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su pasikeitusiu rotuojamų pareigų sąrašu bei išreikšti poziciją dėl likusių laisvų siūlomų pareigų ar Aprašo 12 punkto nustatyta tvarka prašyti atidėti Rotacijos komisijos posėdį.

2.6. Rotacijos komisija ir Departamento direktorius, priimdami siūlymus / sprendimus, privalo įvertinti galimybę perkelti pareigūną į kitas rotuojamas pareigas, esančias kuo arčiau jo gyvenamosios vietos (Aprašo 13 p.). Pareiškėjo rotacijos procedūra pradėta vykdyti jau po to, kai dėl kito pareigūno ji jau buvo pasibaigusi (pareigūno tarnyba pratęsta einamose pareigose), t. y. Rotacijos komisija jau buvo priėmusi pasiūlymą dėl rotuojamų pareigų, kurias rotacijos būdu pageidavo užimti ir pareiškėjas, jei nebūtų patenkintas jo prašymas likti einamose pareigose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apsisprendimas būti perkeltam į lygiavertes pareigas buvo eliminuotas rotacijos procedūros eigoje ir jam nebuvo sudarytos sąlygos Aprašo 12 punkto nustatytu terminu pateikti naują pageidavimą dėl savo pasirenkamų pareigų.

2.7. Iš Aprašo 13 punkto normos struktūros ir lingvistinio išdėstymo matyti, kad pirmiausia prioritetas yra teikiamas pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose termino pratęsimui ir tik nusprendus nepratęsti tarnybos termino rotuojamuose pareigose, turi būti sprendžiamas klausimas dėl perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas. Tik, kai nėra galimybės pateikti pasiūlymo dėl tarnybos pratęsimo ir perkėlimo, Rotacijos komisija siūlo dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

2.8. Rotacijos komisijos darbas negali apsiriboti tik Aprašo 8 punkte nurodyto rotuojamo pareigūno sutikimo turiniu. Rotuojamo pareigūno sutikimas yra duodamas tokio pareigūno turimos informacijos ir aplinkybių kontekste, kuris vėlesnėje rotacijos procedūroje jau gali būti pakitęs arba, pavyzdžiui, Aprašo 7 punkte nurodyta informacija gali būti netiksli arba klaidinga. Kas šio ginčo atveju ir nutiko. Rotacijos komisija, nuspręsdama pareiškėjui nesiūlyti toliau eiti jo einamų pareigų, privalėjo vadovautis Aprašo 13.2 punktu ir Rotacijos komisijos posėdžio metu pareiškėjui pristatyti laisvas rotuojamas pareigas ir jas pareiškėjui pasiūlyti užimti. Tik pareiškėjui Rotacijos komisijos posėdžio metu akivaizdžiai patvirtinus atsisakymą užimti siūlomas rotuojamas pareigas, Rotacijos komisija būtų įgijusi teisinį ir faktinį pagrindą taikyti Aprašo 13.3 punktą ir siūlyti pareiškėjo tolesnės tarnybos kausimą spręsti Statuto nustatyta tvarka.

2.9. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad jo tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai, jis buvo apdovanotas ir jo veikla įvertinta tarptautiniu mastu, siekdamas įgyvendinti teisėtą lūkestį likti einamose pareigose ir jį tinkamai įgyvendinti, 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl rotuojamų pareigų informavo Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių, kad pageidauja tęsti tarnybą einamose pareigose, todėl nesutinka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas. Akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo jokio suinteresuotumo, nesutikus pratęsti jo tarnybos einamose pareigose, atsisakyti kitų rotuojamų pareigų ir tokiu būdu galimai bloginti savo padėtį. Sistemiškai aiškinant Aprašo nuostatas, įvertinus visas aplinkybes dėl pareiškėjo teisėto lūkesčio likti einamose pareigose arba būti perkeltam į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas įgyvendinimo, o taip pat įvertinus Rotacijos komisijos posėdžio protokolo turinį, akivaizdu, kad Rotacijos komisija nesilaikė Aprašo 13 punkto nuostatų priimant sprendimą – siūlyti klausimą dėl pareiškėjo tolesnės tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka, t. y. tokį pasiūlymą Rotacijos komisija galėjo priimti tik tuo atveju, jei nebuvo galimybės pratęsti tarnybos einamose pareigose ar perkelti pareigūno į kitas pareigas.

2.10. Visi Rotacijos komisijos veiksmai nustatant ir vertinant pareigūno tinkamumą likti einamose pareigose ar būti rotuojamam į kitas pareigas yra ne įprasta atsakovo praktika, o išimtinai taikytina praktika tik pareiškėjui. Šią poziciją patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) PGV viršininko ir (duomenys neskelbtini) PGV viršininko sutikimuose / pageidavimuose suformuluoti tik sutikimai / pageidavimai tęsti tarnybą einamose pareigose, t. y. pareigūnai nenurodė, ar sutinka / nesutinka būti perkelti į kitas rotuojamas pareigas, ir, jei sutinka, tai į kokias konkrečiai. Minėtų pareigūnų sutikimai / nesutikimai nebuvo atmesti, kaip neatitinkantys Aprašo 8 punkto nuostatų. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų – dėl nurodytų pareigūnų Rotacijos komisija priėmė sprendimus siūlyti Departamento direktoriui pratęsti tarnybą einamose pareigose ne ilgiau kaip 2 metams, o Departamento direktorius nurodytiems pasiūlymams pritarė. Tuo tarpu Rotacijos komisija pareiškėjo sutikimą likti einamose pareigose traktavo kaip išimtinį ir neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjo sutikimo pateikimo dienai jau buvo pasibaigusios rotacijos procedūros dėl (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigų ir pačios Rotacijos komisijos priimtas sprendimas siūlyti Departamento direktoriui pratęsti pareigūnui tarnybą einamose pareigose 4 metams. Pareiškėjas, žinodamas šias aplinkybes ir suprasdamas, kad jau nebegali rinktis šių rotuojamų pareigų, nors jos geografiškai bei šeiminių ir ekonominių interesų prasme yra tinkamiausios, suformulavo sutikimą likti einamose – (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose, todėl nesutiko būti rotuojamas. Rotacijos komisija vietoj siekio sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui rotacijos posėdžio metu pasisakyti dėl kitų rotuojamų pareigų, akcentavo kaip išimtinį pareiškėjo sutikimą likti einamose pareigose bei nesvarstė ir nebandė svarstyti kitų galimų variantų siekiant užtikrinti kitų lygiaverčių pareigų pasiūlymą pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 nurodė, kad sprendžiant pareigūno rotacijos klausimus, visose rotacijos stadijose pareigūno teisė į tam tikrų pareigų pasirinkimą negali būti niekaip ribojama ir tokiam pasirinkimui turi būti suteiktas ne mažesnis kaip 10 dienų terminas.

2.11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo pasiūlytos kitos rotuojamos pareigos, kas reiškia, kad pareiškėjo rotacija nebuvo užbaigta, todėl jos tinkamai neužbaigus negalėjo būti pradėta siūlymo procedūra, numatyta Aprašo 13.3 punkte, užimti kitas laisvas pareigas, iš kurių nė viena neatitinka lygiaverčių pareigų sąvokos. Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašte „Dėl pareigų siūlymo“ pateiktas laisvų pareigybių sąrašas, iš kurių nė viena pareigybė nebuvo lygiavertė pareiškėjo einamoms pareigoms, nors šio sąrašo suformavimo dieną visų pareigūnų rotacijos procedūros buvo baigtos ir Departamentui buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigybė nuo 2024 m. sausio 1 d. bus laisva ((duomenys neskelbtini) PGV viršininkas V. K. Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu perkeliamas į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas).

2.12. Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalį perkelti pareigūną į žemesnes pareigas pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą, todėl net, jei pareiškėjas neišreiškė sutikimo būti rotuojamas, nebuvo pagrindo jį perkelti į žemesnes pareigas, ypač įvertinant, kad lygiavertės pareigos buvo ir Departamentas privalėjo jas pasiūlyti, kaip tai numato Statuto nuostatos. Skundžiamu sprendimu Departamento direktorius, pritardamas Rotacijos komisijos siūlymui, nepagrįstai nutraukė rotaciją, todėl visi vėliau atlikti Departamento veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Aprašo 3, 8, 12, 15, 17, 18 punktų nuostatose imperatyviai numatyta, jog pareigūnas į rotuojamas pareigas gali būti perkeliamas tik jo sutikimu, jam turi būti pasiūlytos lygiavertės rotuojamoms pareigos ir sudaryta galimybė apsispręsti bei laisvai pasirinkti siūlomas pareigas. Teisinis reglamentavimas lemia, kad į kitas rotuojamas pareigas rotacijos tvarka gali būti perkelti tik tie pareigūnai, kurie sutinka rotacijos tvarka būti perkelti į kitas rotuojamas pareigas. Sutikus rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, pareigūnas turi teisę pareikšti pageidavimą, į kurias konkrečiai rotuojamas pareigas jis norėtų būti perkeltas. Tuo pačiu tai reiškia, kad pareigūnas turi teisę (gali) ir nesutikti (atsisakyti) būti perkeltas į kitas jam siūlomas lygiavertes pareigas. Pareiškėjas, naudodamasis savo teise atsisakyti rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad nesutinka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas, bet išreiškė pageidavimą tęsti tarnybą einamose pareigose. Rotacijos proceso reglamentavimas nenustato galimybės pareigūnui, kurio tarnyba rotuojamose pareigose nėra pratęsiama, dar kartą reikšti pageidavimus, t. y. iš naujo pradėti (atnaujinti) rotacijos procedūrą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo suteikta galimybė, nepratęsus tarnybos einamose pareigose, dar kartą rinktis kitų rotuojamų pareigų, yra teisiškai nepagrįsti.

4.2. Aprašo nuostatos įpareigoja rotuojamų pareigų sąrašą pateikti tik dviem momentais: 1) kartu su informaciniu pranešimu (Aprašo 7 p.); 2) Rotacijos komisijos posėdžio metu tuo atveju, jeigu nebėra laisvų rotuojamų pareigų, į kurias pareigūnas Aprašo 8 punkte nurodytame pranešime išreiškė sutikimą būti perkeltas. Sąrašo pateikimas apibrėžia rotuojamam pareigūnui galimo pasirinkimo ir būsimų pasiūlymų ribas. Kaip su teisiniu reglamentavimu susipažinęs, teisinį išsilavinimą ir didelę darbo patirtį turintis pareigūnas, įvertindamas rotuojamų pareigų esmę, pareiškėjas turėjo pagrįstai tikėtis (turėti lūkesčius) būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, o ne tęsti tarnybą einamose pareigose. Akivaizdu, kad pareiškėjas neįvertino galimos situacijos, kuomet Departamento direktorius nepratęsia jo tarnybos einamose pareigose, todėl vėlesniais savo veiksmais, t. y. tarnybiniu pranešimu ir kt. (jau pasibaigus rotacijos procedūrai), kad nepablogintų savo paties padėties, keičia kategorišką nuomonę ir savo ankstesnius veiksmus interpretuoja nesąžiningai bei klaidinančiai. Atsakovas į bylą pateikė lentelę iš kurios matyti, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su sąrašo pasikeitimu jo atostogų metu, jog į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas jau buvo paskirtas kitas pareigūnas, yra visiškai nepagrįsti. Objektyviai, lentelėje pateiktais duomenimis, rotuojamų pareigų sąrašas iš esmės nebuvo pasikeitęs iki 2023 m. liepos 28 d.

4.3. Apraše nėra numatyta, kokia eiliškumo tvarka turi būti svarstoma dėl rotuojamų pareigūnų tolesnės tarnybos, tačiau Aprašas nustato konkrečius terminus, kurių privalo laikytis centrinė statutinė įstaiga, vykdydama rotacijos procedūrą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo rotacijos posėdis įvyko laikantis Aprašo 9–11 punktuose nustatytų terminų. Dėl tos pačios rotuojamos (duomenys neskelbtini) PGV pareigybės siekiančių pareigūnų (M. G. ir V. K.) buvo svarstoma tą pačią dieną, tame pačiame posėdyje, taigi nei vienam iš jų nesuteikiant pranašumo. Pareiškėjas, tiek teikdamas 2023 m. liepos 10 d. tarnybinį pranešimą, tiek Rotacijos komisijos posėdžio metu turėjo galimybę pareikšti savo valią būti rotuotas į kitas lygiavertes pareigas, tačiau to nepadarė. Rotacijos komisijos posėdžio pabaigoje komisijos pirmininkas pareiškėjo dar kartą paklausė, ar pareigūnas dar turi papildomų prašymų, pageidavimų, nori ką pasakyti ar kuo papildyti tai, kas buvo pasakyta šio posėdžio metu. Pareigūnas papildomai jokių pageidavimų neišreiškė. Rotacijos komisijos narių vienbalsis sprendimas perkelti V. K. į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas, nepratęsiant pareiškėjo pareigų (duomenys neskelbtini) PGV, yra išsamiai motyvuotas ir argumentuotas garso įrašo 3 dalyje. Garso įrašo 1 dalies pirmosiomis minutėmis, kuomet pareiškėjas išimtinai pageidauja tęsti jo einamas pareigas tik (duomenys neskelbtini) PGV, paneigia visus pareiškėjo skundo objektyviai nepagrįstus argumentus, susijusius su Aprašo 12 punkto pažeidimu. Rotacijos komisijos garso įraše yra užfiksuota, kaip dėl pareiškėjo pasisako komisijos nariai, ir, kurių nuomone, pareiškėjo pageidavimas tęsti einamas pareigas yra susijęs išimtinai ne su tarnyba, o su asmeniais interesais. Vadovaujantis Aprašo 13 punktu praėjusių metų pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatai nėra tiesiogiai siejami su pačios rotacijos tikslais, t. y. jie nėra lemiamas kriterijus sprendžiant pareigūno tarnybos termino pratęsimo klausimą. Aprašas ar Statutas nenumato Centrinės statutinės įstaigos vadovui pareigos pareigūno rotuojamų pareigų laikotarpiui baigiantis ir sprendžiant klausimą dėl jo tarnybos pratęsimo rotuojamose pareigose, pirmiausia rasti galimybes pratęsti pareigūno tarnybą rotuojamose pareigose, ir tik nesant tokios galimybės – perkelti jį į lygiavertes pareigas.

4.4. Sutikimą būti rotuojamam į bet kurios kitos PGV viršininko pareigas pareiškėjas išreiškė tik tada, kai sužinojo apie Rotacijos komisijos priimtą sprendimą nepratęsti jo tarnybos einamose (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose. Pavėluotas bandymas pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis nebeturi jokios teisinės reikšmės, nes rotacijos procedūra ir teisės aktuose nustatyti terminai pareigūnui pasinaudoti savo teise duoti sutikimą būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, buvo pasibaigę.

4.5. Pareiškėjo argumentai, susiję su teisėtu lūkesčiu tęsti lygiavertes rotuojamas pareigas, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi rotuojamas pareigas užimantiems pareigūnams pagrįsti lūkesčiai atsiranda tik tada, kai pareigūnas, naudodamasis savo teise pasirinkti jam tinkančias pareigas, apsisprendžia (sutinka) būti perkeltas (užimti) būtent į jo pasirinktas pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas rotacijos procese tiek raštu tarnybiniame pranešime, tiek Rotacijos komisijos posėdžio metu nesutiko būti perkeltas į jokias kitas rotuojamas lygiavertes, taip pat ir į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko, pareigas. Departamente lygiavertės pareiškėjo užimamoms pareigoms yra tik rotuojamos Departamento PGV viršininkų pareigybės. Pareiškėjo sąmoningas ir tikslingas pageidavimas tęsti tarnybą išimtinai tik užimamose (duomenys neskelbtini) PGV viršininko rotuojamose pareigose, kad patenkintų savo asmeninius poreikius, yra subjektyvios (nuo paties pareiškėjo priklausiusios) priežastys ir paties pareiškėjo laisva valia priimtas sprendimas – nesutikti eiti jokių kitų lygiaverčių rotuojamų pareigų. Departamento įsitikinimu, rotacijos proceso metu Rotacijos komisija veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose ir, pareiškėjo valia, sprendė tik dėl jo tarnybos einamose pareigose laikotarpio pratęsimo, nes, neturėdama pareiškėjo rašytinio sutikimo ir (ar) žodžiu išreikštos valios būti rotuojamam (užimti) į kitas rotuojamas (juolab į dabar jo skunduose minimas konkrečias) pareigas, neturėjo jokio pagrindo svarstyti pareiškėjo perkėlimo į kitos PGV viršininko pareigas klausimą. Už tai, kad dėl pareiškėjo vykusi rotacijos procedūra pasibaigė klausimu dėl jo tolesnės tarnybos perdavimu spręsti Vidaus statuto nustatyta tvarka, dėl ko jis nuo 2024 m. sausio 1 d. iš rotuojamų pareigų yra perkeliamas į žemesnes pareigas, yra atsakingas pats pareiškėjas, visų pirma sąmoningai atsisakęs (ir savalaikiai neišreiškęs valios) būti rotuojamas į kitas lygiavertes pareigas. Nesant galimybės pareiškėją perkelti į kitas rotuojamas lygiavertes pareigas Statuto 32 straipsnio nustatyta tvarka, Departamento direktoriaus sprendimu klausimas dėl pareiškėjo tolesnės tarnybos perduotas spręsti Statuto 33 straipsnio (pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas) nustatyta tvarka (Aprašo 13.3 p. ir 16 p.).

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 3 punktas aiškiai nustato, jog pareigūnai į kitas rotuojamas pareigas rotacijos tvarka perkeliami jų rašytiniu sutikimu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 21 d. pranešimu buvo informuotas apie tai, kad 2024 m. sausio 1 d. baigiasi pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, taip pat su pranešimu buvo pateiktas rotuojamų pareigų, į kurias pareiškėjas gali rotuotis, sąrašas. Buvo nurodytos visos pareigybės – (duomenys neskelbtini) PGV, (duomenys neskelbtini) PGV, (duomenys neskelbtini) PGV, (duomenys neskelbtini) PGV viršininkų pareigos. Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu informavo Departamentą, kad pageidauja tęsti tarnybą einamose pareigose, todėl nesutinka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas. Teismas konstatavo, kad pateikdamas Departamentui 2023 m. liepos 10 d. tarnybinį pranešimą pareiškėjas aiškiai išreiškė savo valią dėl esamos situacijos ir jo galimybės rotuotis. Teismo vertinimu, pareiškėjui, nepažeidžiant Aprašo nuostatų, buvo sudaryta galimybė rinktis rotuojamas pareigas. Pareiškėjas galėjo numatyti ir įvertinti galimybę, kad į jo pageidaujamas (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas gali išreikšti norą rotuotis ir kiti, be pareiškėjo, keturi kitų PGV viršininkai; taip pat įvertinti ir aplinkybę, kad Rotacijos komisijai nusprendus nepalikti pareiškėjo jo pageidaujamose pareigose (duomenys neskelbtini) PGV ir atsižvelgus į pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. tarnybinį pranešimą, Rotacijos komisija turės priimti vieną iš Aprašo 13 punkte numatytų sprendimų. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis tarnybiniame pranešime nenurodė, jog nesutikus pratęsti tarnybos einamose pareigose, pareiškėjas atsisako eiti kitas siūlomas pareigas. Teismo vertinimu, pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo valią. Iš pareiškėjo nurodytos pozicijos, kad pareiškėjas „pageidauja tęsti tarnybą einamose pareigose, todėl nesutinka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas“, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas nereiškia savo aiškaus noro būti rotuojamas į kitas Departamento PGV viršininko pareigas.

7. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pagal Aprašo 12 punktą, tik tuo atveju, jei pareiškėjas yra raštu išreiškęs sutikimą / pageidavimą būti perkeltas, spręsdama pareigūno (pareiškėjo) perkėlimo į kitas pareigas klausimą, Rotacijos komisija pirmiausia privalo aptarti galimybę perkelti pareigūną į jo paties pasirinktas pareigas, o, nesant tokios galimybės – aptarti klausimą dėl pareigūno perkėlimo į kitas paminėtame sąraše nurodytas pareigas. Tai suponuoja ir išvadą, kad nesant pareigūno sutikimo / pageidavimo būti rotuojamam, Rotacijos komisija nėra įpareigota pareigūną dar kartą supažindinti su rotuojamų pareigų, į kurias rotacijos tvarka galėtų būti perkeltas pareigūnas, sąrašu. Pareiškėjas neišreiškė noro būti rotuojamas, tokio noro neišsakė ir Rotacijos komisijos posėdžio metu. Teismas taip pat vertino, kad Rotacijos komisijos posėdžio metu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, visos pareigybės, kurios buvo nurodytos 2023 m. birželio 21 d. pranešime buvo laisvos ir neužimtos, sprendimai (Departamento direktoriaus įsakymai) dėl kitų rotacijos procese dalyvavusių pareigūnų palikimo einamose pareigose ar perkėlimo buvo priimti jau po Rotacijos komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo pareiškėjas, todėl nurodė, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. tarybiniame pranešime nurodytą pareiškėjo poziciją nulėmė būtent pareiškėjo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigos jau yra užimtos.

8. Teismas konstatavo, kad Rotacijos komisija posėdžio metu elgėsi nepažeisdama Aprašo nuostatų, nes pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasisakyti, buvo įvertintas pareiškėjo tarnybinis pranešimas bei kiti dokumentai. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės, įsivertinus galimas rizikas, pasisakyti jau posėdžio metu ir išreikšti savo valią bei norą, jeigu toks buvo, rotuotis į buvusias laisvas (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo teisėto lūkesčio likti (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose teismas pažymėjo, kad rotacijos procedūros metu yra vertinama ne tik tai, kad pareiškėjas tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo vertintas tik labai gerai, bet yra atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, į tai, kokią poziciją pareigūnas išsako Rotacijos komisijos posėdžio metu, kokie yra jo argumentai, motyvai. Be to, Rotacijos komisijos posėdžio narės, kai buvo svarstoma pareiškėjo galimybė likti dirbti (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose, nurodė, kad pareiškėjo pageidavimas tęsti einamas pareigas yra susijęs išimtinai ne su tarnyba, o su asmeniais interesais, buvo palyginti kandidatai į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas ir dėl V. K. pasisakyta kaip dėl labiau tinkamo eiti (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas. Teismas taip pat akcentavo, kad Departamento direktorius turi diskrecijos teisę nepritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui ir priimti kitą sprendimą, tačiau dėl pareiškėjo Departamento direktorius pritarė Rotacijos komisijos siūlymui ir sprendė, kad pasiūlymas yra tinkamas ir buvo nuspręsta klausimą dėl tolimesnės tarnybos tęsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

10. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su lygiateisiškumo principo pažeidimu. Teismas vertino, kad rotacijos procedūra buvo atlikta laikantis Aprašo nuostatų, terminai nebuvo pažeisti, taip pat pažymėjo, jog Apraše nėra numatyta, kokia eiliškumo tvarka turi būti organizuojami Rotacijos komisijos posėdžiai. Visi Departamento direktoriaus sprendimai (įsakymai) dėl rotuojamų pareigų paskirstymo buvo priimti jau po pareiškėjo Rotacijos komisijos posėdžio, be to, Rotacijos komisijos posėdžiai dėl pareigūnų, kurie norėjo dirbti (duomenys neskelbtini) PGV (t. y. dėl pareiškėjo ir V. K.), vyko tą pačią dieną. Visų pirma buvo svarstoma dėl pareiškėjo, o po to dėl V. K. pozicijos. Teismo vertinimu, Rotacijos komisija, atsižvelgdama į pretendentų tinkamumą eiti pareigas, įvertinusi pateiktą medžiagą, priėmė argumentuotus ir motyvuotus pasiūlymus. Šiuo atveju nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes nei vienam iš kandidatų nebuvo suteiktas pranašumas ar pirmumas.

11. Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. tarnybiniu pranešimu išreiškė norą būti rotuojamu į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas jau pasibaigus rotacijos procedūroms, todėl nebuvo pagrindo šį pareiškėjo prašymą svarstyti.

12. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad ginčijami Rotacijos komisijos siūlymas ir Departamento direktoriaus Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant Aprašo ir Statuto nuostatų, todėl nėra jokio pagrindo jų naikinti.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas iš esmės neteisingai nustatė ginčo esmę.

14.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nereiškė aiškaus noro būti rotuojamas į kitas Departamento PGV viršininko pareigas. Pareiškėjas pranešime nenurodė, kad nesutikus pratęsti tarnybos einamose pareigose, jis atsisako eiti kitas siūlomas rotuojamas pareigas.

14.3. Pagal Aprašo 10.2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą tam, kad būtų pagrindas spręsti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos, turi egzistuoti dvi sąlygos: 1) kad rotuojamas pareigūnas nesutinka būti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ir 2) kad pareigūnas nesutinka tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose. Šios abi sąlygos yra imperatyvios ir taikomos kartu, t. y. Aprašo 10.2 punkto esmė tokia, kad jeigu pareigūnas nesutinka būti rotuojamas ir tęsti tarnybą, tada reikia spręsti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos. Pareiškėjui negali būti taikomas Aprašo 10.2. punktas, nes pareiškėjas sutiko ir pageidavo likti einamose pareigose bei turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį jose likti. Pareiškėjas rotacijos pirmame etape tik atsisakė tęsti tarnybą kituose rotuojamose pareigose, nes prioritetas buvo teikiamas tam, kad pareiškėjas liktų einamose pareigose, todėl šiam teisiniam santykiui turi būti taikomas Aprašo 10.1 punktas. Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius pareiškėjo prašė raštu informuoti apie sutikimą ar nesutikimą būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, nurodyti, į kokias konkrečias pateiktame sąraše nurodytas rotuojamas pareigas norėtų būti perkeltas ir informuoti, ar sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose. Pareiškime nurodytos dvi sąlygos, kurios yra iš esmės priešingos savo turiniu. Pareiškėjas prioritetą teikė galimybei likti rotuojamose pareigose, todėl Rotacijos komisija pirmiausia turėjo spręsti galimybę jį palikti einamose rotuojamose pareigose, o priėmus sprendimą, kad pareiškėjas nebus paliktas (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose, Komisija turėjo siūlyti rotuotis į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas.

14.4. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį likti einamose pareigose dar ir dėl to, kad tolimesnės karjeros perspektyvas buvo aptaręs su Departamento direktoriumi, kuris palaikė pareiškėją, nes pareiškėjo tarnybinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama tik labai gerai, kasmet pareiškėjas buvo skatinamas. Jokių priežasčių ir tikslų netęsti karjeros užimamose pareigose ar kitose lygiavertėse pareigose pareiškėjas neturėjo, nebuvo jokio pagrindo pareiškėjo tarnybos klausimą spręsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka – kas iš esmės reiškia pareiškėjo skyrimą į kitas, žemesnes pareigas. Be to, pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. papildomu tarnybiniu pranešimu informavo Departamento direktorių, kad nesutikus pratęsti pareiškėjo tarnybą einamose pareigose, sutinka būti rotuojamas į siūlomas teritorines PGV viršininko pareigas, prioritetą teikiant (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigoms.

14.5. Sąžiningas ir skaidrus rotacijos procedūrų vykdymas pirmiausia suponuoja Rotacijos komisijai pareigą šias procedūras vykdyti taip, kad nekiltų nei menkiausios prielaidos abejoti komisijos veiklos teisėtumu, sąžiningumu, skaidumu ir lygiateisiškumu. Aprašo 12 punkte nustatyta pirma nuostata, kad „Rotacijos komisijos posėdžio metu pareigūnas supažindinamas su Aprašo 10.1 punkte nurodytais dokumentais“ taikoma pareiškėjo situacijoje, kaip pareigūnui, kuris raštu pranešė, kad sutinka tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose (Aprašo 8 p.). Rotacijos komisijos posėdžio metu pareiškėjui nebuvo pateiktas atnaujintas rotuojamų pareigų sąrašas ar bent užsiminta, kad jis yra pasikeitęs, ir pareiškėjas turi teisę prašyti atidėti posėdį, jei būtų poreikis apsvarstyti klausimą dėl kitų siūlomų rotuojamų pareigų. Teismas neištyrė esminio fakto, kurią dieną Departamento direktorius savo rezoliucija pritarė Rotacijos komisijos siūlymui pratęsti K. B. tarnybą (duomenys neskelbtini) PGV pareigose. Pareiškėjo įsitikinimu, toks sprendimas buvo padarytas iki pareiškėjo Rotacijos komisijos posėdžio, todėl viso teismo proceso metu Departamentas slėpė ir nepateikė teismui šių pareiškėjo reikalaujamų dokumentų, nes pareiškėjo įsitikinimu, jo posėdžio dieną jau buvo pritarimas palikti K. B. (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose. Rotacijos komisijos posėdžio metu liko neišrotuotos (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigos, todėl Aprašo 12 punkto antra nuostata, kad „<…> Tuo atveju, jeigu nebėra laisvų rotuojamų pareigų, <...>“ netaikytina pareiškėjui. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir visiškai nepagrįstai taikė Aprašo 12 punkto antrąją nuostatą, todėl teismo išvada, kad nesant pareigūno sutikimo / pageidavimo būti rotuojamu, Rotacijos komisija nėra įpareigota pareigūną dar kartą supažindinti su rotuojamų pareigų, į kurias rotacijos tvarka galėtų būti perkeltas pareigūnas, sąrašu, yra neteisinga.

14.6. Teismas visiškai nepagrįstai Rotacijos komisijos pareigą rotacijos procedūrą vykdyti teisėtai, sąžiningai ir skaidriai perkėlė pareiškėjui. Rotacijos komisijos posėdžio metu pareiškėjas neturėjo pareigos įvertinti, jog kitas rotuojamas pareigūnas nori būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas. Pareiškėjas neprivalėjo rinkti informacijos apie laisvas rotuojamas pareigas, šią informaciją stebėti ir sisteminti. Pareiškėjo vienintelė pareiga buvo sąžiningai ir pavyzdingai vykdyti savo, kaip PGV viršininko pareigas, ką pareiškėjas ir darė. Taip pat pareiškėjas išreiškė savo pageidavimą ir dalyvavo rotacijos procedūroje.

14.7. Aprašo 13 punkto nuostatą aiškinant teisės sisteminiu-loginiu metodu, darytina išvada, kad pareiškėjo atveju Aprašo 13.3 punkte nustatytos sąlygos nebuvo t. y. Rotacijos komisijai buvo galimybė pateikti Aprašo 13.1 arba 13.2 punktuose nurodytus pasiūlymus, nes Departamente buvo laisvos PGV viršininkų pareigos. Vadovaujantis pareigūnų rotacijos sąvoka, Aprašo paskirtimi ir žinant, kad Rotacijos komisija nusprendė, jog siūlys Departamento direktoriui paskirti į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas pareigūną V. K., tokiu atveju, Rotacijos komisija, įvertinusi situaciją ir galimybę pareiškėją perkelti į kitas rotuojamas pareigas, privalėjo informuoti pareiškėją apie susidariusią situaciją ir tame pačiame posėdyje ar kitame posėdyje teikti pasiūlymą pareiškėjui užimti kitas rotuojamas lygiavertes pareigas ir priimti Aprašo 13.2 punkte nustatytą pasiūlymą, „perkelti pareigūną į kitas konkrečias rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje.“ Tačiau Rotacijos komisija šios pareigos neįgyvendino ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 13 punkto reikalavimus. Šis pažeidimas yra esminis pareiškėjo teisių pažeidimas ir garantijos pasirinkti darbą paneigimas.

14.8. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 3 punkto nuostatą, kad pareigūnai į kitas rotuojamas pareigas rotacijos tvarka perkeliami jų rašytiniu sutikimu. Ši nuostata detalizuojama Aprašo 15 punkte. Aprašo 3 punkte įtvirtinta bendroji teisinė nuostata, kuri suprantama, kad rotacijos procedūros pabaigoje pareigūnas priima galutinį sprendimą ir raštu išreiškia sutikimą eiti siūlomas kitas rotuojamas pareigas. Ši norma tiesiogiai susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, ir priverčiamas darbas yra draudžiamas. Aprašo 3 punkto nuostata niekaip nesumažina Rotacijos komisijos pareigos teikti siūlymą pareiškėjui užimti kitas rotuojamas lygiavertes pareigas, nors ir rotacijos procedūros pradžioje pareiškėjas išreiškė savo valią likti einamosiose pareigose ir rotuotis į kitas pareigas nesutiko. Taip pat ši nuostata niekaip nereiškia, kad rotacijos procedūros eigoje pasikeitus situacijai (V. K. taip pat pageidavo rotuotis į (duomenys neskelbtini) PGV), pareiškėjas negali pakeisti savo nuomonės. Kaip tik priešingai, vadovaujantis konstituciniu atsakingo valdymo principu ir pareigūnų rotacijos sąvoka, teigtina, kad rotacijos procedūros metu pasikeitusi situacija, Rotacijos komisiją įpareigojo informuoti pareiškėją apie situaciją ir siūlyti jam užimti kitas rotuojamas lygiavertes pareigas bei sudaryti galimybę apsispręsti dėl siūlomų kitų rotuojamų lygiaverčių pareigų, o to nepadarius yra pagrindas pripažinti, kad toks pažeidimas yra esminis rotuojamo asmens teisių pažeidimas ir garantijos pasirinkti darbą paneigimas, ką įrodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3470-261/2016.

14.9. Iš Rotacijos komisijos inicijuotų pokalbių temų ir klausimų pareiškėjas suprato, kad jam aktualu kalbėti tik apie jo palikimo einamose pareigose klausimą ir motyvus. Visas pareiškėjo bendravimas su Rotacijos komisija buvo apie pareiškėjo atsakymus į Rotacijos komisijos narių užduotus klausimus. Pats pareiškėjas Rotacijos komisijos posėdyje neturėjo jokių galimybių inicijuoti ir aptarti kitų klausimų, nes tokios galimybės Rotacijos komisija nesudarė. Pareiškėjas, posėdžio metu neturėdamas aktualios informacijos, neprašė rotuotis į kitas lygiavertes pareigas bei neprašė atidėti Rotacijos komisijos pasėdžio. Rotacijos komisijos neteisėtas elgesys su pareiškėju buvo dėl to, kad tarp komisijos pirmininko ir pareiškėjo vyravo ilgalaikis konfliktas. Komisijos posėdžiui vykstant draugiškoje aplinkoje, tokia teisei prieštaraujanti situacija nebūtų susidariusi. Šis atvejis rodo, kad Rotacijos komisija taip elgėsi specialiai, pažeidė Aprašo nuostatas, kad būtų priimtas būtent toks Rotacijos komisijos siūlymas Departamento direktoriui.

14.10. Pareiškėjo teisėtas lūkestis likti savo pareigose pagrįstas Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimais, Departamento direktoriaus išsakytu pareiškėjo tarnybos vertinimu.

14.11. Pareiškėjas, kaip PGV viršininkas, yra vienas iš geriausiai (jeigu ne pats geriausias) vykdančių šias funkcijas pareigūnų. Pareiškėjas Rotacijos komisijos posėdžio metu pristatė (duomenys neskelbtini) PGV veiklos planus, veiklos strategiją ateinantiems penkeriems metams. Nei vienas valdybos viršininkas geriau nežino (duomenys neskelbtini) regiono ypatumų, iššūkių, todėl sunku tikėtis, kad V. K. galėjo kompetentingiau pasirodyti Rotacijos komisijos posėdžio metu. Pareiškėjas kaip tik pagrindinį dėmesį skyrė (duomenys neskelbtini) PGV veiklos tobulinimo aspektui, o asmeninį interesą paminėjo tarp kitko, nes jau 5 metus su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), todėl natūralu, kad ir ši aplinkybė buvo svarbi norint likti (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose. Atsakovas nei atsiliepime į patikslintą skundą, nei teismo posėdžio metu nesugebėjo aiškiai atsakyti į klausimą, pagal kokius kriterijus ir kokius vertinimus buvo nuspręsta, kad V. K. Rotacijos komisijos posėdžio metu pasirodė tinkamesnis kandidatas į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas. Todėl atsakovas neišsklaidė abejonės, kad V. K. nepasirodė kaip geresnis kandidatas į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas.

14.12. Teismas labai siaurai vertino lygiateisiškumo principą. Rotacijos komisija, pažeisdama Aprašo 13 punkto nuostatas, kuomet įvertinusi situaciją ir galimybę pareiškėją perkelti į kitas rotuojamas pareigas, privalėjo informuoti pareiškėją apie susidariusią situaciją ir posėdyje teikti pasiūlymą pareiškėjui užimti kitas rotuojamas lygiavertes pareigas ir priimti Aprašo 13.2 punkte nustatytą pasiūlymą, to nepadarė, t. y. Rotacijos komisija nesvarstė pareiškėjo perkelti į kitas rotuojamas pareigas, pareiškėjo neinformavo apie susidariusią situaciją ir nepateikė pasiūlymo pareiškėjui užimti kitas rotuojamas lygiavertes pareigas, taip sukūrė informacinį vakuumą, neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė pareiškėjui teisingos, skaidrios ir sąžiningos rotacijos procedūros vykdymo pareigą, pažeidė pareiškėjo lygias sąlygas būti teisingai rotuojamam, nešališką procedūros vykdymą, vienodą pareiškėjo traktavimą su kitais rotuojamais pareigūnais ir tokiu būdu buvo pažeistas pareiškėjo konstitucinis lygiateisiškumo principas. Visų pareigūnų, kurių tarnybos PGV viršininkų pareigose baigėsi 2024 m. sausio 1 d., rotacijos procedūra turėjo vykti vienu metu ir nesvarbu, ar Rotacijos komisijos posėdis vyktų vieną dieną ar kelias, svarbu, kad visiems pareigūnams būtų užtikrintos vienodos sąlygos – užtikrintas lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, kuris imperatyviai nustatytas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punkte.

14.13. Departamento direktorius, įvertinęs pareiškėjo 2023 m. liepos 25 d. pateiktą sutikimą būti rotuojamu ir susidariusią situaciją, kad (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigos liko neužimtos bei vadovaudamasis Aprašo 14 punkto nuostatomis, vienareikšmiškai privalėjo motyvuotai nepritarti Aprašo 13.3 punkte nurodytam Rotacijos komisijos pasiūlymui pareiškėjo klausimą spręsti Statuto nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Aprašo 14 punkto nuostatomis Departamento direktorius privalėjo pasiūlyti Rotacijos komisijai perkelti pareigūną į kitas konkrečias rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje (Aprašo 14.2 p.), o to nepadaręs pažeidė Aprašo 14 punkto reikalavimus, taip pat šis pažeidimas yra esminis pareiškėjo teisių pažeidimas ir garantijos pasirinkti darbą paneigimas.

14.14. Įvertinus faktinę situaciją, kad 2023 m. liepos 20 d. vyko pareiškėjo Rotacijos komisijos posėdis, po posėdžio liko neišrotuotos (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigos, kad 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjas tarnybiniu pranešimu pranešė, jog sutinka būti rotuojamas į siūlomas teritorines PGV viršininko pareigas, darytina išvada, kad rotacijos procedūra buvo baigta tik tada, kai 2023 m. rugpjūčio 1 d. Departamento direktorius pritarė Rotacijos komisijos pasiūlymui. Todėl teismo išvada, kad Rotacijos procedūros pabaiga sutampa su Rotacijos komisijos posėdžio pabaiga yra neteisinga ir neteisėta.

15. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, todėl netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė sprendimą nesigilinęs į bylos esmę, tai rodo, kad teismas neaktyviai dalyvavo tiriant faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, todėl jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nukrypo nuo protingumo ir teisingumo principų, todėl padarė nepagristas išvadas. Teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Statuto, Aprašo nuostatas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai nustatė ginčo esmę, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pareiškėjas, paskirtas eiti rotuojamas pareigas terminuotam laikui, baigiantis jo tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiui, tinkamai realizuodamas jam priklausančią teisę rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, turėjo galimybę Aprašo nustatyta tvarka įgyvendinti šią teisę, t. y. raštu pranešti įgaliotam padaliniui apie sutikimą arba nesutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, ir jeigu sutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, nurodyti, į kokias konkrečias rotuojamas pareigas norėtų būti perkeltas, taip pat nurodyti, ar sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad pareiškėjas buvo tvirtai apsisprendęs, jog rotacijos būdu jis nori tik tęsti einamas pareigas (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigose. Aprašo 8 punktas suformuluotas tiksliai, ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, jame nėra nustatyta jokių apribojimų pasirinkti alternatyvų rotacijos variantą, t. y. pageidauti rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas ir (ar) tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose. Atsižvelgiant į tokį nedviprasmišką reglamentavimą, neabejotina, kad pareiškėjas, kaip didelę tarnybos patirtį ir teisinį išsilavinimą turintis pareigūnas, iš esmės ne tik turėjo suvokti, bet ir suvokė savo teises ir pareigas bei rinkosi racionaliai, pasirinkdamas jam tinkamiausią alternatyvą iš galimų. Pareiškėjas aktyviai veikė (rinkosi) vadovaudamasis subjektyviu vertinimu, subjektyviu požiūriu į rotacijos proceso turinį ir prasmę bei vedamas asmenių motyvų. Pareigūnas, jo paties valia ir sutikimu skirtas į rotuojamas pareigas, turi suprasti ir įvertinti tai, kad pasibaigus jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui, jo tarnyba einamose rotuojamose pareigose gali būti ir nepratęsta, gali būti pasiūlyta eiti kitas rotuojamas pareigas ar nepasiūlytos jokios kitos rotuojamos pareigos.

18. Atsakovo teigimu, neginčytina tai, jog pareiškėjas, pateikdamas savo sutikimą tik tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose, savo apsisprendimu lėmė tolesnę rotacijos proceso eigą, – priklausomai nuo pareigūno rašytinio pranešimo turinio pareigūno tolesnės tarnybos klausimas svarstomas arba rotacijos komisijoje (Aprašo 10.1 p.) arba sprendimą tiesiogiai priima pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas (Aprašo 10.2 p.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ginčo atveju Aprašo 10.2 punkto nuostata negalėjo būti ir nebuvo taikoma, nes, gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose, buvo organizuojamas Rotacijos komisijos posėdis (Aprašo 10.1 p.).

19. Atsakovo teigimu, pagal Aprašo 12 punktą, nesant pareigūno sutikimo būti rotacijos tvarka perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, Rotacijos komisijos posėdžio metu nėra aptarinėjama galimybė perkelti pareigūną į kitas rotuojamas pareigas, o klausimas, atsižvelgiant į pareigūno pranešime išreikštą sutikimą tik tęsti tarnybą, turėjo būti išspręstas per vieną posėdį, jį užbaigiant Rotacijos komisijai priimant vieną iš Aprašo 13.1 punkte arba 13.3 punkte nurodytų pasiūlymų. Teismas, ištyręs garso įrašą, teisėtai ir pagrįstai priėjo prie teisingos išvados, kad Rotacijos komisijos posėdyje pareiškėjas savo apsisprendimą, pateiktą raštu, patvirtino ir žodžiu, taip pat nepateikė pageidavimo (nuomonės) dėl galimybės būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, t. y. sąmoningai rinkosi vienintelį variantą tęsti tarnybą ir laikėsi šios pozicijos. Be to, posėdžio metu pats pareiškėjas paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigos jo nedomina, o apie savo svarstymus į kitas rotuojamas pareigas net neužsiminė. Iš apeliacinio skundo teiginių, teismo posėdžio metu išsakytų pareiškėjo minčių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas puikiai suprato savo faktinę padėtį ir, nepagrįstai tikėdamasis likti einamose pareigose, padarė esminę klaidą, t. y. atsisakė savo teisės rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas. Rotacijos procesas turėtų būti suprantamas kaip klausimo dėl pareigūnų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo, pasibaigus pareigūnų tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiui, sprendimas atsižvelgiant į tarnybos interesus ir į pareigūnų valią (Aprašo 3–4 p.), bet jokiu būdu rotacija nėra derybų procesas, kuriame dvi šalys siekia savų tikslų ir derybų proceso metu gali nepaisyti Aprašu reglamentuotos proceso tvarkos ar daryti įtaką viena kitos elgesiui, aktyvumui.

20. Šiuo atveju nebuvo būtinųjų sąlygų taikyti Aprašo 12 punktą visa apimtimi – pareiškėjas Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka nebuvo išreiškęs sutikimo būti perkeltas į kitas konkrečias rotuojamas pareigas, todėl nebuvo susiklosčiusi ir situacija (Aprašo 12 p. antroji sąlyga), kai nebėra laisvų rotuojamų pareigų, į kurias pareigūnas Aprašo 8 punkte nurodytame pranešime išreiškė sutikimą būti perkeltas. Aprašo 12 punkto antroji sąlyga negali būti aiškinama plečiamai, prieštaraujant Aprašu reglamentuojamo pareigūno ir rotacijos komisijos santykio teisinei logikai, nes priešingu atveju pareigūnams, nesutinkantiems būti perkeltais į kitas rotuojamas pareigas, būtų daromos neteisėtos išimtys ar teikiamos privilegijos. Aiškinant plečiamai, klausimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas nesant jo sutikimo iškėlimas ir (ar) nagrinėjimas, supažindinimas su kitų laisvų rotuojamų pareigų sąrašu, būtų ne tik netikslingas, bet ir neteisėtas – komisija viršytų savo įgaliojimus, pažeistų rotacijos procedūrą, pareigūno, kuris nesutinka būti rotuojamas teises, kitų rotuojamų pareigūnų lygiateisiškumą ir komisijos nešališkumo principą. Pagal Aprašo 10 punkte nustatytą tvarką, pareiškėjas savo rašytiniu sutikimu nustatė Rotacijos komisijai spręstino klausimo turinį, nubrėžė ribas – bus sprendžiama tik pareiškėjo tarnybos pratęsimo einamose rotuojamose pareigose galimybė, todėl pokalbio dalies dėl pareiškėjo galimybės būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas Rotacijos komisijos posėdžio metu nebuvo ir negalėjo būti.

21. Esant aplinkybėms, kai pagal Aprašo 8 punktą pareiškėjas atsisakė teisės būti perkeltas į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas, o Rotacijos komisijos posėdžio metu dėl arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančių (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigų dar papildomai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) PGV viršininko nepageidauja (Rotacijos komisijos posėdžio garso įrašo I dalis (00:01:54–00:03:37)), Rotacijos komisija neturėjo teisės ir pagrindo siūlyti perkelti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas. Pagal Aprašo turinį ir logiką Rotacijos komisija nėra įpareigota visais atvejais tenkinti pareigūno prašymą (pageidavimą), juo labiau, kad pareigūnų sutikimai gali būti alternatyvūs – pareigūnas gali sutikti tiek būti perkeltas, tiek ir tęsti tarnybą (Aprašo 8, 10.1, 13 p.). Akivaizdu ir neginčytina, jog nagrinėjamu atveju komisijos nariams motyvuotai nusprendus siūlyti (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas V. K., pareiškėjui beliko vienintelis leistinas pasiūlymo variantas – pasiūlyti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka (Aprašo 13.3 p.).

22. Atsakovas pažymi, kad pagal Aprašo 4 punktą Rotacijos komisijos pareiga yra, tik esant pareigūno nustatyta tvarka išreikštam atitinkam sutikimui, teikti pasiūlymus Departamento direktoriui dėl pareigūnų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo, o ne pareigūnams rotacijos posėdžio metu siūlyti rotuotis į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas ar užimti kitas rotuojamas lygiavertes pareigas, jei pareigūnas tokios valios nėra pareiškęs. Teismas įvertino faktus, jog kitų rotuojamų pareigūnų rotacijos procesai dar nebuvo pasibaigę. (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigų nei vienas rotuojamas pareigūnas nepageidavo, ir jos liko laisvos Departamento direktoriui 2023 m. rugpjūčio 8 d. išleidus įsakymą perkelti V. K. iš (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigų į lygiavertes (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas, pasibaigus jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui. Likus laisvai lygiavertei rotuojamai pareigybei nei Statutas, nei Aprašas nenumato statutinės įstaigos pareigos vykdyti rotuojamas pareigas einančių pareigūnų rotacijos procesus iš naujo. Juo labiau, nei Statutas, nei Aprašas neįpareigoja statutinės įstaigos vadovo į likusią laisvą rotuojamą pareigybę siūlyti pareigūnui be atrankos būti perkeltam į jas ar į likusią laisvą rotuojamą pareigybę savo nuožiūra skirti pareigūną. Vadinasi ir pareiškėjo teisė išreikšti valią (norą) būti rotuojamu negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti teisę po Rotacijos komisijos pasiūlymo keisti savo apsisprendimą. Priešingu atveju, po Rotacijos komisijos siūlymo pareiškėjo rotacijos klausimo sprendimas iš naujo Rotacijos komisijoje, reikštų, jog rotacija vyksta nesilaikant teisės aktų (Aprašo 8–12 p.) reikalavimų.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apelianto teiginiai, jog Rotacijos komisijos neteisėtas elgesys su pareiškėju buvo dėl to, kad tarp komisijos pirmininko ir pareiškėjo vyravo ilgalaikis konfliktas, yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta teismui. Jeigu buvo tokių aplinkybių, kurios kėlė pareiškėjui abejonių dėl Rotacijos komisijos pirmininko ar bet kurio kito Rotacijos komisijos nario nešališkumo, pareiškėjas turėjo teisę reikšti Rotacijos komisijos pirmininkui ar nariui nušalinimą (Aprašo 4 p.), tačiau pareiškėjas nušalinimų nereiškė.

24. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareigūno rašytinis ir (ar) žodinis sutikimo gavimo kriterijus yra esminis teisinis pagrindas iš esmės spręsti pareigūno rotacijos klausimą (Aprašo 8, 10.1, 11, 12 p.). Tuo tarpu pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, nuopelnai nėra reikšmingiausias ir (ar) lemiamas kriterijus, sprendžiant galimybę dėl pareigūno einamų pareigų laikotarpio pratęsimo.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad visų penkių rotuojamų pareigūnų rotacijos procedūra turėjo vykti vienu metu, kadangi pagal Aprašą Rotacijos komisija įpareigota kiekvieno pareigūno rotacijos klausimą spręsti tik individualiuose posėdžiuose, todėl gavus pareigūno rašytinį pranešimą, kad jis sutinka būti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ar tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose, ir kitus Aprašo 10.1 punkte nurodytus dokumentus, Rotacijos komisijos pirmininkas privalo per 5 darbo dienas organizuoti Rotacijos komisijos posėdį, į kurį kviečiamas pareigūnas, kuriam taikoma rotacija (Aprašo 11 p.).

26. Atsakovas pažymi, kad Rotacijos komisija savo darbą dėl pareigūno, kuriam taikoma rotacija, baigia Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka, t. y. įforminus komisijos pasiūlymą protokolu ir jį pateikus Departamento direktoriui (Aprašo 4 p.). Po Rotacijos komisijos siūlymo pareigūno rotacija toliau tęsiasi Departamento direktoriaus diskrecijos ribose Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka. Nei Aprašas, nei jokie kiti teisės aktai nenumato rotuojamas pareigas einančiam pareigūnui teisės teikti papildomą prašymą (sutikimą) rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas jau po Rotacijos komisijos posėdžio protokolo (pateikto siūlymo). Priešingas Aprašo 13–14 punktų interpretavimas ar apelianto prielaidų šiuo aspektu palaikymas darytų esminę įtaką visų Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose rotacijos praktikai, t. y. sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą dėl Rotacijos komisijos pasiūlymų, diskriminuotų kitus rotuojamus pareigūnus, nepagrįstai leistų rotuojamiems pareigūnams inicijuoti (atnaujinti) papildomas rotacijos procedūras, taigi, trikdytų rotacijos procesus, lemtų jų trukmę.

27. Atsakovo teigimu, Aprašo 14.2 punkte nurodyto sprendimo (pasiūlymo) Departamento direktorius net ir norėdamas buvusioje situacijoje negalėjo priimti (pasiūlyti), kadangi viso rotacijos proceso metu Aprašo nustatyta tvarka pareiškėjas nedavė sutikimo (nenurodė į kokias konkrečiai kitas rotuojamas pareigas pageidautų) būti perkeltas.

28. Apibendrindamas atsakovas pažymi, kad teismas atliko savarankišką vertinimą ir sprendime nurodė visas teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmę atitinkamam sprendimui priimti, išdėstė visus motyvus, kuriais remiantis priėmė tokį sprendimą. Teismo sprendimas pagristas teismo nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės taikymu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, remdamasis Aprašo nuostatomis, išsiaiškino, kodėl dėl pareiškėjo vykusi rotacijos proceso eiga buvo atlikta laikantis Aprašo nustatytos tvarkos, todėl abejoti sprendimo teisingumu ir teisėtumu nėra pagrindo. Apeliacinio skundo motyvai apsiriboja bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, o apelianto teikiama nuomonė dėl teisės normų taikymo akivaizdžiai prieštarauja teisinei logikai, argumentai prieštarauja vieni kitiems.

29. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 10 d. padavė papildomus paaiškinimus dėl siekiamų teisinių pasekmių, kuriuose prašė pripažinti Departamento direktoriaus sprendimą pritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui ir klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka neteisėtu ir nepagrįstu, panaikinti Departamento direktoriaus Įsakymą dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas bei įpareigoti Departamentą pareiškėjui pasiūlyti to paties lygio pareigas, kaip pareiškėjo eitos iki Įsakymo įsigaliojimo, t. y. Departamento priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigas.

30. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 10 d. padavė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriuose detalizavo, kaip buvo sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigų ((duomenys neskelbtini) PGV viršininkas nepageidavo tęsti tarnybos einamose pareigose, po rotacijos procedūros (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigos liko laisvos, 2023 m. lapkričio 20 d. paskelbtas skelbimas dėl atrankos į laisvas (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas, joje dalyvavo trys karjeros siekiantys pareigūnai, laimėjęs pareigūnas paskirtas 5 metų laikotarpiui (nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d.), tik teisminio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjo iškeltas siekis užimti (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas neatitinka rotacijos metu išreikštų pareiškėjo interesų dėl tolimesnės jo tarnybos rotuojamose pareigose), paaiškino pareiškėjo 2023 m. liepos 25 d. prašymo aplinkybes (pareiškėjo 2023 m liepos 25 d. „Papildomas tarnybinis pranešimas prie 2023-07-10 d. Nr. V-3-2711 / 2023(11.3.5 E) tarnybinio pranešimo dėl rotuojamų pareigų“, gautas jau po Rotacijos komisijos posėdžio ir įforminto jos siūlymo, rotacijos procedūroje nebeturėjo procesinės reikšmės ir negarantavo pareiškėjo teisės reikalauti kitų lygiaverčių rotuojamų pareigų, vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisingas, jo tenkinimas, tikėtina, būtų sukėlęs grėsmę / regimybę, kad konkurencija ir procesai rotacijoje yra nesąžiningi, taip pat atsižvelgiant į rotuojamų pareigūnų procesinį suinteresuotumą galėjo atsirasti diskriminacijos / protekcijos įtarimų) ir pabrėžė, jog neribota rotacijos proceso atnaujinimo galimybė pažeistų rotacijos proceso dalyvių teises bei tarnybos stabilumą.

31. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 15 d. padavė papildomus procesinius dokumentus, kuriuose, be kita ko, prašo įpareigoti Departamentą pareiškėjui pasiūlyti to paties lygio pareigas, t. y. Departamento PGV viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigas arba laisvas Bendrojo pagalbos centro viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigas. Pareiškėjas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) PGV viršininko rotacija įvyko pareiškėjui atostogaujant (nesusipažinus su pranešimu dėl rotuojamų pareigų ir nepateikus savo pranešimo apie sutikimą tęsti tarnybą arba rotuotis), į jas nebebuvo galimybės rotuotis, rotacija atlikta pažeidžiant lygiateisiškumo, teisingumo ir teisėtumo principus.

32. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 17 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. padavė papildomus procesinius dokumentus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą pasiūlyti pareiškėjui to paties lygio pareigas yra susijęs su įpareigojimu atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, tačiau galutinį sprendimą dėl rotuojamas pareigas užimančio pareigūno tolesnės tarnybos priima jį į pareigas skiriantis asmuo. Įsakymo panaikinimas savaime sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi pareigūno rotacijos procedūra liktų nepabaigta ir atsirastų pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnyje numatytas administracinio akto panaikinimo pasekmes. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog pareiškėjo pozicija dėl jo noro užimti (duomenys neskelbtini) PGV keitėsi bylos nagrinėjimo proceso metu priklausomai nuo aplinkybių (po skundo teisme padavimo galutinai paaiškėjo likus laisvoms (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigoms, pareiškėjas pradėjo reikalauti šių, vėliau iškėlė reikalavimą įpareigoti atsakovą jam pasiūlyti bet kurias PGV viršininko pareigas, kartu nurodęs, jog laisva Bendrojo pagalbos centro vadovo pareigybė). Pareiškėjo „prioritetų“ kaita rodo pareiškėjo nenuoseklumą ir skundo argumentų, papildomų rašytinių ir bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų nesutapimą, suteikia pagrindą abejoti, ar pareiškėjas savo veiksmais nevilkina teismo proceso, sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauja, rūpinasi greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str.). Pareiškėjas prieš atsisakydamas būti perkeltas į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas neapsvarstė vieno itin svarbaus dalyko – kad Departamento direktorius turi teisę priimti sprendimą nepratęsti jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už paties pareiškėjo jo rotacijos proceso metu priimtus sprendimus. Kai bus paskelbta atranka į Bendrojo pagalbos centro vadovo pareigas, pareiškėjas (jei atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) galės laisvai joje dalyvauti ir tokiu būdu siekti aukštesnių pareigų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui ir klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka bei Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. Įsakymo dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog Departamento direktoriaus sprendimas buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 1 d. bei pateiktas Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas „Dėl rotuojamų pareigų“ Nr. B-307/2023(3.7E), kad Departamento direktorius pritarė Komisijos protokolo pasiūlymui ir nusprendė klausimą dėl pareiškėjo tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad rotacijos procedūra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamai teisėtas ir Įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti, nes Rotacijos komisija, vykdydama rotacijos procedūras, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Vidaus tarnybos statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigūnų rotacija – pareigūnų perkėlimas šio statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje, pasibaigus šiame statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai. Pareigūnų rotacijos tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 32 str. 7 d.). Pareigūnų rotaciją taip pat reglamentuoja Statuto 32 straipsnis.

38. Aprašo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 27 d.) 1 punktas nustato, kad Aprašas reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai), einančių pareigūno pareigas, kurioms įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija (toliau – rotuojamos pareigos), perkėlimo į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje tvarką, pasibaigus jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui.

Centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliotas struktūrinis padalinys (toliau – įgaliotas padalinys) iki pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia centrinės statutinės įstaigos ar šiai įstaigai pavaldžios statutinės įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams raštu informuoja pareigūną apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir kad Statuto nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės jo tarnybos bei pateikia jam rotuojamų pareigų, į kurias šiame punkte nurodytas pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą (Aprašo 7 punktas).

Gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą informaciją, pareigūnas per 10 darbo dienų raštu praneša įgaliotam padaliniui apie sutikimą arba nesutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, ir jeigu jis sutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, nurodo, į kokias konkrečias Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše nurodytas rotuojamas pareigas norėtų būti perkeltas. Šiame punkte nurodytame pranešime pareigūnas taip pat nurodo, ar sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose (Aprašo 8 punktas).

Rotacijos komisijos pirmininkas, o jo nesant – rotacijos komisijos pirmininko pavaduotojas, gavęs Aprašo 10.1 punkte nurodytus dokumentus, per 5 darbo dienas organizuoja rotacijos komisijos posėdį. Į rotacijos komisijos posėdį kviečiamas pareigūnas, kuriam taikoma rotacija, taip pat gali būti kviečiamas ir šį pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas. Jeigu pareigūnas, kuriam taikoma rotacija, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti rotacijos komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti rotacijos komisijos posėdyje, bet atsižvelgiant į Statuto 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atitinkamiems sprendimams priimti (Aprašo 9 punktas).

Rotacijos komisijos posėdžio metu pareigūnas supažindinamas su Aprašo 10.1 punkte nurodytais dokumentais (Aprašo 12 punktas). Tuo atveju, jeigu nebėra laisvų rotuojamų pareigų, į kurias pareigūnas Aprašo 8 punkte nurodytame pranešime išreiškė sutikimą būti perkeltas, pareigūnas turi teisę:

1) rotacijos komisijos posėdžio metu žodžiu pateikti nuomonę dėl galimybės būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, esančias rotacijos komisijai pateiktame rotuojamų pareigų sąraše, arba (Aprašo 12.1 p.), 2) kito rotacijos komisijos posėdžio metu žodžiu pateikti nuomonę dėl galimybės būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, esančias rotacijos komisijai pateiktame rotuojamų pareigų sąraše, ir šiuo tikslu prašyti rotacijos komisijos posėdį atidėti ne ilgiau kaip iki 10 darbo dienų (gavus šį prašymą, rotacijos komisijos posėdis atidedamas prašyme nurodytam laikui) (Aprašo 12.2 p.).

Rotacijos komisija, atsižvelgusi į Aprašo 10.1 punkte nurodytus dokumentus, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, rotacijos komisijos posėdyje pareigūno žodžiu pateiktą nuomonę, galimybę perkelti pareigūną į kitas rotuojamas pareigas, esančias kuo arčiau jo gyvenamosios vietos (nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais), priima vieną iš šių pasiūlymų:

1) pratęsti pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (Aprašo 13.1 p.);

2) perkelti pareigūną į kitas konkrečias rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje (Aprašo 13.2 p.);

3) kai nėra galimybės pateikti Aprašo 13.1 arba 13.2 punktuose nurodytų pasiūlymų, pasiūlyti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka (Aprašo 13.3 p.). Rotacijos komisijos posėdžio protokolas per 3 darbo dienas nuo rotacijos komisijos posėdžio dienos pateikiamas centrinės statutinės įstaigos vadovui, kuris per 5 darbo dienas nuo rotacijos komisijos posėdžio protokolo gavimo dienos rezoliucija ant nurodyto protokolo pritaria arba motyvuotai nepritaria Aprašo 13.1–13.3 punktuose nurodytam rotacijos komisijos pasiūlymui. Centrinės statutinės įstaigos vadovas, motyvuotai nepritaręs Aprašo 13.1–13.3 punktuose nurodytam rotacijos komisijos pasiūlymui, rezoliucijoje nurodo vieną iš šių pasiūlymų:

1) pratęsti pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (Aprašo 14.1 p.);

2) perkelti pareigūną į kitas konkrečias rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje (Aprašo 14.2 p.);

3) klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka (Aprašo 14.3 p.).

39. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 st. 4 d. 2–4 p.).

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau ne visais aspektais tinkamai jas įvertino, ne visais atvejais tinkamai taikė Statuto ir Aprašo nuostatas bei vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

40.1. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu išreiškė valią likti einamose pareigose, nesutiko būti rotuojamas į kitas pareigas. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančius įrodymus:

40.1.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus 2023 m. birželio 21 d. pranešimas „Dėl rotuojamų pareigų“ Nr. B-257/2023(3.7E), kurio turinys yra toks: „Vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ 7 punktu informuojame, kad 2024 m. sausio 1 d. baigiasi Jūsų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, todėl Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl Jūsų tolesnės tarnybos. Teikiame Jums rotuojamų pareigų, į kurias galėtumėte būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą ir prašome per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo raštu informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių apie Jūsų sutikimą ar nesutikimą būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, nurodyti, į kokias konkrečias pateiktame sąraše nurodytas rotuojamas pareigas norėtumėte būti perkeltas ir informuoti ar sutiktumėte tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose. Pridedama. Sąrašas, 1 lapas.“ Priede nurodytos pareigybės: (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas.

40.1.2. Pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. tarnybinis pranešimas „Dėl rotuojamų pareigų“ Nr. V-3-2711/2023(11.3.5 E), kurio turinys yra toks: „Atsakydamas į gautą 2023 m. birželio 21 d. pranešimą Nr. B-257/2023(3.7E), informuoju, kad pageidauju tęsti tarnybą einamose pareigose, todėl nesutinku būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas.“

40.1.3. 2023 m. liepos 20 d. Rotacijos komisijos posėdžio garso įrašai (1 dalis, 2 dalis, 3 dalis) (įskaitant, bet neapsiribojant, „<...> žinia komisijai yra tokia, kad Jums buvo pateiktas visas rotuojamų pareigybių sąrašas, į kurį jūs atsakėt, kad išimtinai norit likti šiai dienai esamose rotuojamose pareigose. Taip?“ „Taip“).

40.1.4. Taigi šiuo aspektu (sprendimo 40.1.1–40.1.3 p.) pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija šiam vertinimui pritaria.

40.2. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas:

40.2.1. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis.

40.2.2. Kadangi pareiškėjas iki 2023 m. liepos 25 d. nepretendavo į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas ir (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas, nenustatyta, kad organizuojant Rotacijos komisijos posėdžius 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 17 d. bei priimant Departamento direktoriaus sprendimus, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

40.2.3. Taip pat byloje nėra įrodymų ir byloje nenustatyta, kad Rotacijos komisijos sprendimu į pareiškėjo pageidaujamas pareigas ((duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas) pasiūlytas asmuo turėjo nelygias teises ir / ar galimybes, lyginant su pareiškėju, organizuojant Rotacijos komisijos posėdį ir jo metu. Rotacijos komisijos 2023 m. liepos 20 d. posėdžio garso įrašo 3 dalyje komisijos nariai nurodo konkrečius motyvus, kuo remdamiesi jie priėmė sprendimą siūlyti Departamento direktoriui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir siūlyti V. K., Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką į Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko rotuojamas pareigas 5 metų laikotarpiui (Rotacijos komisijos narės E. V. pavardžių supainiojimas („pareigūnas M. K.“) laikytinas techniniu apsirikimu).

40.2.4. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Byloje nėra įrodymų, kad vykdant rotacijos procedūras vienam iš kandidatų buvo suteiktas pranašumas ar pirmumas, pareiškėjas buvo traktuojamas kitaip nei kiti pretendentai.

40.3. Pareiškėjo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių likti einamose pareigose pažeidimo pirmosios instancijos teismo atmesti. Teisėjų kolegija šiam vertinimui pritaria, nes teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti įgyvendinamos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigūno noras (baigiantis jo pareigų rotacijos laikotarpiui) tęsti tarnybą tose pačiose pareigose savaime negali būti pripažintas reikšmingu Statuto 16¹ straipsnio 2 dalies (ginčui aktualioje redakcijoje Statuto 32 str. 2 d.), o kartu ir Aprašo taikymo prasme (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015). Pažymėtina, kad teisės aktuose aiškiai įtvirtinta pareigūnų rotacijos sąvoka, sąlygos ir tvarka (atitinkamos Statuto nuostatos, Aprašo nuostatos, įskaitant, bet neapsiribojant, Aprašo 13.1–13.3, 14.1–14.3 p.). Aprašo 13.1–13.3, 14.1–14.3 punktuose nurodyti sprendimai nėra išdėstyti prioriteto tvarka (tai nenurodyta Apraše), todėl toks pareiškėjo pateikiamas Aprašo nuostatų aiškinimas nepagrįstas teisės akto nei lingvistiniu, nei teleologiniu, nei sisteminio aiškinimo metodais.

40.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. papildomu tarnybiniu pranešimu „Prie 2023 m. liepos 10 d. Nr. V-3-2711/2023(11.3.5 E) tarnybinio pranešimo dėl rotuojamų pareigų“ pakeitė savo valią, išreikštą 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime ir nurodė, kad nepaskyrus jo į einamas pareigas, jis sutinka būti rotuojamas į visas rotuojamas pareigas, prioritetą teikiant (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigoms:

40.4.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo valios pakeitimas pateiktas po to, kai įvyko Rotacijos komisijos posėdis ir surašytas 2023 m. liepos 21 d. Rotacijos komisijos posėdžio protokolas Nr. 7-45/2023(1.29 E), kuriame nurodyta, kad Rotacijos komisija nutarė siūlyti Departamento direktoriui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka, tačiau galutinis sprendimas dėl pareiškėjo rotacijos procedūros užbaigimo nebuvo priimtas ir buvo laisvų rotuojamų pareigų, į kurias, pakeitęs valią, pretendavo pareiškėjas: 2023 m. liepos 25 d. dar buvo nenuspręsta dėl (duomenys neskelbtini) PGV (buvo vienas pretendentas, Rotacijos komisijos posėdis vyko 2023 m. liepos 31 d.), ir (duomenys neskelbtini) PGV viršininko (2023 m. liepos 25 d. nebuvo pretendentų) pareigų.

40.4.2. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad pareiškėjas negalėjo keisti savo valios, išreikštos 2023 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu, nes, anot atsakovo, to nenustato Aprašas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant pareigūno rotacijos klausimus, visose rotacijos stadijose pareigūno teisė į tam tikrų pareigų pasirinkimą negali būti niekaip ribojama (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015). Pažymėtina, kad, sistemiškai aiškinant Statuto ir Aprašo nuostatas, be kita ko, atsižvelgiant į rotacijos procedūros tikslus, pareigūno teisė į rotaciją apima pareigūno teisę į tam tikrų pareigų pasirinkimą visose rotacijos stadijose. Tačiau, atsižvelgiant į Apraše reglamentuotą ir praktikoje vykdomą rotacijos procedūrą, teisė į tam tikrų pareigų pasirinkimą įgyvendinama, atsižvelgiant į tai, kada yra išreiškiama pareigūno valia pasirinkti tam tikras pareigas (be kita ko, pakeičiama anksčiau išreikšta valia) ir kokios procedūros jau yra atliktos iki šios valios išreiškimo.

40.4.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakeitė savo poziciją dėl pareigų pasirinkimo 2023 m. liepos 25 d., papildomai nurodydamas, kad jis sutinka pretenduoti į visas siūlomas rotacijai pareigas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog atsižvelgus į pareiškėjo valios pakeitimą, pateiktą 2023 m. liepos 25 d., būtų buvę pažeistos kitų pretendentų teisės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė ir, teisėjų kolegijai pareikalavus pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus: i) atsakovas nenurodė, kieno teisės ir teisėti interesai būtų buvę pažeisti pareiškėją apsvarsčius kandidatu į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas, į kurias 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjui pakeitus valią nebuvo nė vieno pretendento; ii) atsakovas neįrodė, kad pareiškėją apsvarsčius kandidatu į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas būtų buvę pažeistos kito pretendento į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas teisės ar teisėti interesai. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 40.3 punkte, pareigūno noras (baigiantis jo pareigų rotavimo laikotarpiui) tęsti tarnybą tose pačiose pareigose savaime negali būti pripažintas reikšmingu Statuto 16¹ straipsnio 2 dalies (ginčui aktualioje redakcijoje Statuto 32 str. 2 d.), o kartu ir Aprašo taikymo prasme. Galutinį sprendimą, kuris sukelia rotuojamam pareigūnui tam tikras teisines pasekmes, priima būtent Departamento direktorius.

40.4.4. Taigi šiuo aspektu (sprendimo 40.4.1–40.4.3 p.) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas bei neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 pateiktą išaiškinimą, kad, sprendžiant pareigūno rotacijos klausimus, visose rotacijos stadijose pareigūno teisė į tam tikrų pareigų pasirinkimą negali būti niekaip ribojama.

40.5. Dėl esminio procedūrinio pažeidimo:

40.5.1. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

40.5.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nustatytas rotacijos procedūros pažeidimas (pareiškėjo pakeistos valios nesvarstymas ir jo teisės pretenduoti į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko ir (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas pažeidimas) yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimu pripažįstamas ne pareiškėjo nepaskyrimas į pareigas (nes pagal Aprašo 14.1–14.3 punktuose nurodytus sprendimus teisė spręsti suteikta įstaigos vadovui), o pareiškėjo pakeistos valios nebaigtoje rotacijos procedūroje nevertinimas ir atitinkamai nesvarstymas jo kandidatūros į tuo metu laisvas rotuojamas pareigas.

40.5.3. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtai nesvarsčius pareiškėjo prašymo pretenduoti į (duomenys neskelbtini) PGV viršininko ir (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigas ir vėliau (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigoms likus laisvoms, šios pareigos neteisėtai nebuvo pasiūlytos pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 25 d. pranešime dėl pareigų siūlymo.

40.6. Dėl pareiškėjo reikalavimų, bylos baigties ir pasekmių:

40.6.1. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (ABTĮ 134 str. 6 d.).

40.6.2. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Departamento direktoriaus sprendimą pritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. TE-465/2023(3.1 E) dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas. 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus priėmė nagrinėti ir dėl jų sprendė skundžiamame 2024 m. birželio 14 d. sprendime. Akcentuotina, kad minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartyje buvo aiškiai pasisakyta dėl priimtų reikalavimų apimties, jie aiškiai išvardyti, nutartis išsiųsta proceso dalyviams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016) išaiškinta, kad administracinės bylos ribas apsprendžia būtent pareiškėjo keliami reikalavimai.

40.6.3. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme pareiškė ir pirmosios instancijos teismas priėmė bei nagrinėjo du reikalavimus, jie nagrinėjami apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, taip pat apeliacinės instancijos teismas spręs dėl neatsiejamai su pareiškėjo pareikštais ir priimtais reikalavimais susijusių pasekmių, taikytinų šiai konkrečiai ginčo situacijai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismui yra paliekama tam tikra laisvė parinkti konkretų teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų teisių turinį, kitas teisines vertybes ir gėrius, teisės principus. Tokiu būdu pasireiškia ir yra realizuojama teismo teisė ir pareiga vykdyti materialųjį, o ne formalųjį teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R556-29/2011; kt.). Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).

40.6.4. Nustačiusi esminį procedūrinį pažeidimą, dėl kurio buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikina skundžiamą Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka. Atitinkamai panaikinamas ir panaikintą Departamento direktoriaus sprendimą pritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui įgyvendinęs Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. Įsakymas perkelti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) PGV viršininko pareigų (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) į žemesnes Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko pareigas (statutinio valstybės tarnautojo, 7 pareigybių grupės).

40.6.5. Dėl neatsiejamai su pareiškėjo pareikštais ir priimtais reikalavimais susijusių pasekmių ir konkrečių nagrinėjamu atveju taikomų pareiškėjo teisių gynimo būdų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliacinėje instancijoje (su 2025 m. rugsėjo mėn. paaiškinimais) nurodė, kad jis prašo įpareigoti Departamentą pareiškėjui pasiūlyti to paties lygio pareigas, kaip pareiškėjo eitos iki Įsakymo įsigaliojimo, t. y. Departamento priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigas. Taip pat pareiškėjas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu akcentavo, kad jis sutinka užimti lygiavertes pareigas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu įpareigoti Departamentą pareiškėjui pasiūlyti to paties lygio pareigas, kaip pareiškėjo eitos iki Įsakymo įsigaliojimo, t. y. Departamento priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigas, nes jo tenkinimas prieštarautų valdžių padalijimo principui (teismas perimtų viešojo administravimo subjekto įgaliojimus). Kitokių argumentų, susijusių su pareiškėjo teisių gynimo būdų taikymu nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė, teigė, kad Departamente šiuo metu yra laisvų lygiaverčių rotuojamų pareigų, 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, atsakydama į teismo klausimą dėl nagrinėjamu atveju taikytinų pasekmių, patvirtino suprantanti, jog skundo tenkinimo atveju bus atkuriama iki teisės pažeidimo buvusi padėtis.

41. Esant tokioms šalių pozicijoms dėl taikytinų pasekmių skundo tenkinimo atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad panaikinus skundžiamus Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui ir Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. Įsakymą, turi būti atkuriama iki teisės pažeidimo buvusi padėtis. Atsižvelgiant į pareiškėjo sutikimą eiti lygiavertes pareigas, atsakovas įpareigojamas grąžinti pareiškėją į ankstesnes eitas arba lygiavertes pareigas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos turi užbaigti pareiškėjo rotacijos procedūrą. Šis įpareigojimas (grąžinti pareiškėją į ankstesnes eitas ar lygiavertes pareigas) teisėjų kolegijos vertinamas kaip neatsiejamai susijęs su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, dėl jo proceso dalyviams buvo suteikta galimybė pasisakyti, jų tenkinimas dera su nagrinėjamoje byloje pateiktomis šalių pozicijomis dėl bylos baigties ir taikytinų pasekmių. Pažymėtina, būtent proceso dalyvių argumentai ir pozicijos lėmė pareiškėjo teisių gynimo būdo parinkimą (pareiškėjas jo sutikimu teismo sprendimu grąžinamas į eitas ar lygiavertes pareigas, o diskrecijos teisė, kaip įgyvendinti teismo sprendimą, priklauso institucijai).

41.1. Pareiškėjas prašė įpareigoti Departamentą pareiškėjui pasiūlyti to paties lygio pareigas, kaip pareiškėjo eitos iki Įsakymo įsigaliojimo, t. y. Departamento priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisių gynimo būdas turi užtikrinti padėties iki teisės pažeidimo atkūrimą. Iki teisės pažeidimo pareiškėjas, užimantis rotuojamas pareigas, turėjo teisę ne būti paskirtas į pareigas (pagal Aprašo 14.1–14.3 punktuose nurodytus sprendimus teisė spręsti suteikta įstaigos vadovui), o teisę dalyvauti rotacijos procedūroje, atsižvelgiant į jo valią, kuri išreikšta turint informaciją apie laisvas rotuojamas pareigas.

42. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

43. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, nors nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tačiau neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą – pritarti Rotacijos komisijos pasiūlymui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka. Atitinkamai naikinamas ir Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. TE-465/2023(3.1 E) dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas. Pareiškėjas grąžinamas į (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko ar lygiavertes pareigas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos turi užbaigti pareiškėjo rotacijos procedūrą.

44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

46. Galutinis sprendimas apeliacine tvarka išnagrinėjus ginčą yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

47. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme:

47.1. Byloje yra pateikta 2023 m. rugpjūčio 2 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 55-T/23, pagal kurį pareiškėjui pirmojoje instancijoje atstovavo advokatas Tomas Šedbaras.

47.2. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 4 053,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2023 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2023-235, 2023 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2023-294, 2023 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2023-349, 2024 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2024-63, 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2024-98, 2024 m. gegužės 20 d. Swedbank sąskaitos išrašą, kur mokėjimo paskirtyje nurodyti pareiškėjo mokėjimai už suteiktas teisines paslaugas (1 815 Eur + 907,5 Eur + 242 Eur + 605 Eur + 484 Eur).

47.3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už susipažinimą su garso įrašais ir dokumentais, už skundo ir patikslinto skundo parengimą, prašymų parengimą, pasirengimą bylai nagrinėti ir dalyvavimą teismo posėdžiuose – 4 053,5 Eur.

48. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme:

48.1. Byloje yra pateiktas 2024 m. birželio 17 d. atstovavimo sutarties išrašas Nr. 2024061710, pagal kurį pareiškėjui apeliacinėje instancijoje atstovavo advokatas Eimutis Misiūnas.

48.2. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2024 m. birželio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2024061714 (sąskaitoje nurodytas TPS Nr. 2024061714 laikytinas techniniu apsirikimu), 2024 m. birželio 18 d. Swedbank mokėjimo nurodymo kopiją.

48.3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už susipažinimą su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo parengimą – 1 000 Eur.

49. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priteistina 5 053,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (4 053,5 Eur + 1 000 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, yra suderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pritarti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos komisijos pasiūlymui klausimą dėl tolesnės pareiškėjo tarnybos spręsti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. TE-465/2023(3.1 E) dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas.

Grąžinti pareiškėją M. G. į (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko ar lygiavertes pareigas.

Priteisti pareiškėjui M. G. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 5 053,5 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Beata Martišienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė