45bb38c0-b801-4ced-92ba-e3bbdff08609 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1042-153/2011;pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė;procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 50.11.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,dalyvaujant ieškovei I.

S., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovės Kauno rajono savivaldybės atstovui M. S., trečiajam asmeniui V. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-449-358/2011 pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei, tretysis asmuo V. S., dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė I. S. ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove 2 kambarių 51,64 kv. m ploto gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuomos sutartį.IeÅ¡kovė nurodė, kad 1995-12-11, 2002-05-02 ir 2006-04-03 nuomos sutartimis, sudarytomis tarp nuomotojos Kauno rajono savivaldybės Garliavos apylinkės seniÅ«nijos ir nuomininko V.

S., nuomininkui V. S. ir jo Å¡eimos nariams ginčo butas buvo iÅ¡nuomotas neterminuotam naudojimui. IeÅ¡kovė yra nuomininko dukra, ginčo bute gyvena nuo 1995 m., o nuo 2001-08-29 ginčo bute deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi jos tėvas V. S. persikėlė gyventi kitur, ieÅ¡kovė pageidauja, kad pirminis nuomininkas V. S. bÅ«tų pakeistas ieÅ¡kove. Atsakovė Kauno rajono savivaldybė nepagrįstai nesutinka pakeisti nuomininko. Atsakovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ ieÅ¡kovę iÅ¡sikeldinti iÅ¡ ginčo buto.

Tretysis asmuo V. S. sutiko, kad jis būtų pakeistas ieškove. Ieškovė nurodo, kad ginčo butas jų lėšomis buvo suremontuotas.Atsakovė Kauno rajono savivaldybė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nuomininkas V. S. neturi teisės apsigyventi ginčo bute, nes 2009 m. paaiškėjo, kad jis turi nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Ginčo butas V. S. 2002-05-02 buvo išnuomotas pagal socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, remiantis tuo metu galiojusiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu (toliau – Įstatymas). 2002 m. sudarant su V.

S. savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo gyvenamosios talpos nuomos sutartį, V. S. neatitiko Ä®statymo 8 str. 1 d. numatytų sÄ lygų ir neturėjo teisės į valstybės paramÄ apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis, nes jam nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 289,27 kv.m, t. y. jam priklausė 144,64 kv. m, o Ä®statymas numatė, kad gyvenamųjų patalpų bendras naudingas plotas 3 asmenų Å¡eimai neturi virÅ¡yti 75 kvadratinių metrų. Kadangi V. S. neturėjo teisės į valstybės paramÄ , tai ir jo Å¡eimos nariai neturėjo teisės į valstybės paramÄ , nes nuomininko Å¡eimos nario teisė apsigyventi iÅ¡sinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į Å¡iÄ patalpÄ .

Kadangi nuomininkas neturi teisės į ginčo butÄ , tai ir ieÅ¡kovė tokios teisės neturi. Tretysis asmuo V. S. ieÅ¡kinį palaikė.Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 32 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad 1995-12-11 tarp trečiojo asmens V. S. ir VÄ® Lietuvos radijo ir televizijos centro buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinė sutartis. 2002-05-02 su V.

S. Kauno rajono savivaldybė sudarė savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o 2006-04-03 – savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. IeÅ¡kovė nuo 2001-08-29 yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). 2010-01-20 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikinta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2008-09-09 sprendimo dėl teisės pripažinimo V. S. privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymÄ ir atsakovės Kauno rajono savivaldybės įpareigojimo sudaryti su V.

S. ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovo V. S. atmetė. V. S. 1992-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo butas 2002-12-23 nuosavybės teise įregistruotas Kauno rajono savivaldybės tarybos vardu. Teismas sutiko su atsakovės Kauno rajono savivaldybės argumentais, laikė juos pagrįstais ir teisingais. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialus 1992 m. balandžio 7 d.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Nuomininkas V. S. minėtu teismo sprendimu yra praradęs teisę lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti ginčo butÄ , todėl tokios teisės negali turėti ir ieÅ¡kovė. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomÄ turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (Å¡eimoms) forma.

Gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio bÅ«sto fondÄ , iÅ¡nuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (Å¡eimoms), turintiems teisę į socialinį bÅ«stÄ , apgyvendinti nekomercinėmis sÄ lygomis (Valstybės paramos bÅ«stui iÅ¡sinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismo nuomone, ieÅ¡kovės argumentai dėl esminio buto pagerinimo gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡keldinimo ar nuostolių atlyginimo, tačiau Å¡ioje byloje Å¡ios aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. S. prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantė nurodė Å¡iuos motyvus:1) teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas pažeidė CPK 268 str. 4 d., 270 str. 4 d. 1, 4 p. Teismo sprendimo turinys neaiÅ¡kus ir nesuprantamas, todėl yra absoliutus teismo sprendimo panaikinimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 4 p. Teismo sprendime nėra nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nėra nurodytos ir pačios iÅ¡vados, nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

Teismas nepakankamai motyvavo skundžiamÄ sprendimÄ ;2) teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 str. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.589 str., 6.590 str. nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi ieÅ¡kovė yra nuomininko dukra, ginčo bute gyvena nuo 1995 m., todėl atitinka CK 6.589 str. nustatytus reikalavimus ir turi tokias pačias teises ir pareigas iÅ¡ nuomos sutarties kaip ir V.

S.. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių apie tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį bei netaikė jokių teisės normų ginčui išspręsti;3) V. S. ir N. S. sutinka, kad nuomos sutartis būtų pakeista. Pagal CK 6.602 str. nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Be to, ginčo butas buvo kapitališkai suremontuotas. Atsakovė, nesudarydama sutarties, elgiasi neteisėtai.

Kadangi ieÅ¡kovė ginčo bute apsigyveno atsakovei leidus, todėl tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Teismas nevertino reikÅ¡mingų bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybių, įrodymus vertino atskirai, pažeidė CPK 12, 178, 185 straipsnius, o tai yra pagrindas teismo procesinį sprendimÄ naikinti;3) teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas.

Å iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas CK nuostatos, o ne Å¡io įstatymo nuostatos, nes nuomos sutartys dėl ginčo buto yra galiojančios ir nenuginčytos, dėl jų nebuvo pareikÅ¡tas joks prieÅ¡ieÅ¡kinis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-10-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-524/2006). LAT yra pažymėjęs, kad teismai spręsdami analogiÅ¡kas bylas privalo atsižvelgti į abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kieno interesai yra svarbesni – valstybės, ar individo, vieÅ¡asis, bendrasis interesas ar piliečio interesas;4) faktas, kad 2010 m. sausio 20 d.

Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-906-214/2010 nusprendė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-09-09 sprendimo dalį dėl teisės pripažinimo V. S. privatizuoti ginčo butÄ ir atsakovės Kauno rajono savivaldybės įpareigojimo sudaryti su V. S. gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ir dėl Å¡ios dalies priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl V. S. reikalavimų atmetė, jokiu bÅ«du nedaro negaliojančiomis nuomos sutarčių ir neatima nuomininko Å¡eimos narių teisių;5) kadangi ginčo bute gyveno ieÅ¡kovės nepilnametis brolis E. S., gimęs 1995-04-23, kurio interesai taip pat pažeisti, į bylÄ nebuvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno rajono savivaldybė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodė Å¡iuos motyvus:1) apeliantė gali kreiptis dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo CPK 278 str. tvarka;2) teismas, visiÅ¡kai sutikdamas su atsakovės argumentais, laikydamas juos pagrįstais ir teisingais, galėjo jų nekartoti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas visiÅ¡kai nemotyvavo savo priimamo sprendimo. Teismas sprendime iÅ¡dėstė nustatytas aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimÄ bei nurodė įstatymus, kuriais vadovavosi darydamas iÅ¡vadas. Tokio teismo sprendimo nėra pagrindo pripažinti nemotyvuotu;3) pagal LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymÄ Ä¯gyti teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomÄ gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai – asmenys, kuriems Å¡iuo įstatymu pripažįstama teisė į socialinį bÅ«stÄ .

Pagal 2006-04-03 tarp V. S. ir atsakovės sudarytos savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 9 p., nuomininkas vienÄ kartÄ per trejus metus nuo bÅ«sto suteikimo savivaldybei pateikia duomenis apie LR teritorijoje jam ir jo Å¡eimos nariams nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir visų praėjusių metų Å¡eimos pajamas. V. S. tokių duomenų savivaldybei nėra pateikęs, nors tai turėjo padaryti dar 2009 metais. 2009 m. atsakovui tapo žinoma, kad V. S. turi nuosavybės teise ½ gyvenamojo namo ir Å«kio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), į šį turtÄ V.

S. nuosavybės teises įgijo dar 1992 m. Nuomininko Å¡eimos nario teisė apsigyventi iÅ¡sinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į Å¡iÄ patalpÄ . Kadangi nuomininkas neturi teisės į ginčo butÄ , nes nuosavybės teise turi aukščiau paminėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl apeliantė taip pat neturi tokios teisės. Apeliantė neįtraukta į eilę piliečių, laukiančių socialinio bÅ«sto.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo V. S. sutiko su apeliacinio skundo motyvais ir prašė apeliacinį skundÄ tenkintiApeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å i proceso teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimÄ patikrinti exofficio. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė keletÄ aplinkybių, kurių pagrindu skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Viena iÅ¡ tokių aplinkybių – pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl Å¡alių ir jų santykių, nesusijusių su nagrinėjama byla, nepasisakė dėl bylos faktinių ir teisinių aspektų.Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinio pareiškime išdėstytų aplinkybių dėl galiojančios ginčo patalpos nuomos sutarties, sudarytos su ieškovės tėvu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taigi apskųstame sprendime nesant visiškai jokių teismo motyvų ir argumentų, dėl kurių ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį atmestas, teisėjų kolegija negali įvertinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pasisakyti dėl apeliantės skunde išdėstytų argumentų, kuriais ginčijamas atsisakymas patenkinti jos ieškinį.

Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti nagrinėjamo klausimo esmę bei priimti sprendimÄ (nutartį) dėl pareikÅ¡tų konkrečių praÅ¡ymų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukÅ¡tesniosios instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindÄ panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ .

CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso teisės normų pažeidimai reiÅ¡kia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Dėl nurodytų pažeidimų iÅ¡ Å¡alių atimama teisė į vienÄ instancijÄ . CPK 327 straipsnio 2 dalis leidžia tokiu atveju perduoti klausimÄ visÄ ar iÅ¡ dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 338 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi skundžiamame sprendime iÅ¡ viso nepasisakoma nagrinėjamu klausimu, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Å¡iuo atveju yra vienintelis bÅ«das, kuriuo remiantis galima atkurti pažeistÄ dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamÄ teismo procesÄ pirmojoje instancijoje.

PrieÅ¡ingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, skundžiamas sprendimas naikintinas, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį perduodamas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p., 327 str. 2 d., 329 str. 2 d. 4 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333str., n u t a r i a : Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimÄ panaikinti, bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Galina Blaževič Kolegijos teisėjos                                                                                         Birutė Bobrel                                                                                                         Nijiolia Indreikienė                                                                                                              Â