45baff65-68ef-468d-9dae-563ea33d4e5a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-463-909/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33586-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.11.1.; 2.6.10.2.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vaidai Survilei, atsakovei A. Č. ir jos atstovui advokatui Jurij Binevič, trečiajam asmeniui E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei A. Č., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas D. B. kreipėsi į teismÄ su pradiniu ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino (toliau – ieÅ¡kinys), ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. Č. 590,38 Eur skolÄ , 3 901,91 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove 2016 m. kovo 21 d. sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieÅ¡kovas atsakovei iÅ¡nuomojo 2 kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Å alys Sutartimi susitarė, kad bute kartu su atsakove gyvens ir trečiasis asmuo E. B.. Buto nuomos kaina - 150 Eur per mėnesį, atsakovė įsipareigojo papildomai apmokėti už į butÄ tiekiamas komunalines paslaugas: elektros energijÄ , Å¡ildymÄ , dujas, Å¡altÄ vandenį; bendro naudojimo patalpų valymÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , liftÄ bei kitas eksploatacines paslaugas, taip vadinamas „kitas paslaugas“.

Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad atsakovė moka už kiekvienÄ bÅ«simÄ nuomos mėnesio laikotarpį iki einamojo mėnesio 15 dienos susitikus su ieÅ¡kovu (Sutarties 4.4.2. punktas). IeÅ¡kovas atsakovei 2016 m. kovo 21 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė butÄ su jame buvusiu turtu, t. y. baldais: sekcija, spinta, lova, stalu, televizoriaus staliuku ir buitine technika: skalbimo maÅ¡ina, dujine virykle, televizoriumi. Atsakovei taip pat buvo perduoti 2 komplektai raktų nuo buto. Atsakovė ir trečiasis asmuo E. B. iÅ¡ buto iÅ¡sikėlė 2017 m. liepos 20 d., tačiau su ieÅ¡kovu neatsiskaitė už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d., t. y.:

1) nuoma – 396,77 Eur;

2) elektra – 31,78 Eur (rodmenys 5647-5831);

3) dujos – 7,84 Eur (rodmenys 247-256);

4) šaltas vanduo – 29,25 Eur (rodmenys 361-377);

5) šildymas ir karštas vanduo – 64,86 Eur;

6) komunalinis ūkis – 59,88 Eur. Ieškovas nurodo, kad bendra atsakovės neapmokėta skolos suma už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. yra 590,38 Eur. Ieškovas paaiškino, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui išsikrausčius iš patalpų, butas buvo paliktas sugadintas – išdaužyti buto lango stiklai, išlaužtas plastikinių langų rėmas ir durų varčia, išlaužtos metalinės balkono grotos, sudaužytas durų skambutis ir šviestuvo gaubtas.

Taip pat bute ir prie jo balkono paliktos Å¡iukÅ¡lės, iÅ¡purvintos buto sienos, kambario duryse iÅ¡muÅ¡ta skylė, iÅ¡draskyta grindų danga, tualete sugadintas unitazas, iÅ¡daužytos tualeto ir vonios sienų ir grindų plytelės, sutepliotos ir iÅ¡daužytos virtuvės sienų plytelės, apgadinta įėjimo į butÄ durų stakta. IeÅ¡kovas teigia, kad iÅ¡ buto dingo dalis jame buvusių ir atsakovei perduotų baldų - spinta, lova, stalas, televizoriaus staliukas ir televizorius. Skalbimo maÅ¡ina palikta neveikianti, dujinės viryklės durelės sugadintos.

Buto sienos buvo sutepliotos įvairių spalvų dažais, neturint ieÅ¡kovo sutikimo. Taip pat atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui buto raktų. IeÅ¡kovas 2017 m. rugpjūčio 15 d. atsakovei elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl susidariusio įsiskolinimo už buto nuomÄ ir komunalinius mokesčius ir nurodė, kad nuostoliai dėl buto sugadinimo yra nustatinėjami. IeÅ¡kovas taip pat pretenzijoje paprašė grÄ Å¾inti buto raktus. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė į pretenzijÄ raÅ¡tu neatsakė, nors bendraudama su ieÅ¡kovu, žadėjo grÄ Å¾inti raktus, sumokėti skolÄ ir padengti padarytus nuostolius.

Vėliau ėmė vengti ieÅ¡kovo ir daugiau nebendravo. IeÅ¡kinyje dėstoma, kadangi atsakovei nuomojantis butÄ buvo sugadinta buto apdaila, grindys, langai, balkono grotos, sanitariniai įrengimai (unitazas) ir kitas turtas, kurie buvo nurodyti ieÅ¡kinyje, iÅ¡sikrausčius atsakovei ir trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovas buvo priverstas savo lėšomis tvarkyti butÄ , t. y.:

1) perklojo grindis laminatu ir parketlentėmis, kurių įsigijimo kaina – 1 195,07 Eur;

2) iÅ¡klijavo sienų ir grindų plyteles tualete (sienos - 10 m2, grindys – 2 m2), vonios kambaryje (sienos - 16 m2, grindys - 4 m2), virtuvėje (sienos – 23,8 m2, grindys - 8 m2), taip pat grindų plyteles (9,5 m2) koridoriuje, pakeitė sugadintÄ unitazÄ . Plytelių kaina - 357,85 Eur, unitazo kaina – 135 Eur;

3) pakeitė sugadintÄ durų skambutį su maitinimo elementais (20,48 Eur), nupirko virtuvės spintelę (59,49 Eur), kadangi po atsakovei ir trečiajam asmeniui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ buto virtuvinės spintelės bute nebebuvo;

4) atliekant buto remontÄ taip pat buvo įsigytos remonto atlikimui reikiamos medžiagos – MP plokÅ¡tė, neobliuota lenta (52,39 Eur);

5) pakeitė sugadintas duris (139,98 Eur). Remonto medžiagoms ieÅ¡kovas iÅ¡leido 1 960,26 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas taipogi priduria, kad atsakovė buto raktų ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovas, saugodamas savo turtÄ , buvo priverstas pakeisti buto įėjimo durų spynÄ , kuri kainavo 254,10 Eur. IeÅ¡kovas taip pat užsakė įėjimo į namo laiptinę raktÄ (6 Eur). IeÅ¡kovas kreipėsi į balkono grotas gaminančiÄ Ä¯monę ir gavo komercinį pasiÅ«lymÄ dėl buto balkono grotų pagaminimo.

Vadovaujantis Å¡iuo komerciniu pasiÅ«lymu, sulaužytų balkono grotų pakeitimas (į kainÄ Ä¯skaičiuota naujų grotų pagaminimas, senų grotų demontavimas, gruntavimas, dažymas, montavimas) kainuotų 500 Eur. Kadangi buvo iÅ¡daužyti langai, ieÅ¡kovas kreipėsi į langų gamintojus dėl langų pakeitimo. Pagal buto langų iÅ¡matavimus buvo sudaryta PVC gaminių sÄ mata, kurioje nurodoma, kad pakeisti sugadintus langus (įskaitant ir apdailÄ ), kainuotų 721,55 Eur. Atsakovei butas buvo perduotas su jame buvusiais baldais, iÅ¡vardintais priėmimo – perdavimo akte, tačiau po atsakovės iÅ¡sikraustymo, dalies baldų bute nebeliko.

Kaip ieškovas akcentavo savo ieškinyje, po atsakovės išsikraustymo, bute trūko spintos, kurios kaina – 200 Eur, televizoriaus, kurio kaina 100 Eur, lova, kurios kaina 80 Eur, televizoriaus staliuko, kurio kaina 50 Eur, taip pat stalo, kurio kaina 30 Eur. Ieškovas įvertino, kad iš buto dingusių daiktų bendra vertė yra 460 Eur. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu sudarė nuomos sutartį dėl 2 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno ir E. B..

PaaiÅ¡kino, jog bute buvo atliekamas remontas už jos asmenines lėšas, taipogi keitė baldus, kadangi ankščiau esantys bute nebuvo tinkami naudoti, o iÅ¡sikraustant bute paliko visus baldus vietoj buvusių. Atsakovė priduria, kad už buto nuomÄ bei paslaugas mokėjo visada, iÅ¡skyrus paskutinįjį mėnesį, nes tuo metu atsakovė su savo vaiku dėl smurtinių santykių Å¡eimoje gyveno Vilniaus miesto krizių centre, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.

VisÄ nurodytÄ laikotarpį, kol nebuvo atsakovės, iÅ¡nuomotame bute gyveno E. B.. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovui yra likęs jos sumokėtas 300 Eur užstatas, iÅ¡ kurio padengtini nuomos ir komunaliniai mokesčiai. Atsakovė tvirtina, kad nesupranta, kodėl ieÅ¡kovas paskaičiavo tokiÄ didelę sumÄ už buto remontÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovas visada, jam patogiais bÅ«dais, galėjo susisiekti su atsakove, kadangi žinojo jos darbovietės vietÄ parduotuvėje, ieÅ¡kovas dažnai ten apsipirkinėjo.

Pasisakydama dėl grotų, atsakovė nurodo, kad jai gyvenant Vilniaus miesto krizių centre, balkone esančias grotas iÅ¡laužė policininkai, norėdami patekti į butÄ , nes E. B. bandė atimti sau gyvybę. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas nori iÅ¡ jos pasipelnyti. Taipogi priduria, kad atsakovė iÅ¡ buto iÅ¡sikėlė 2017 metais balandžio mėnesį, o ieÅ¡kovo nurodytos medžiagos buto remontui nupirktos 2019 metais, o ginče minimos grotos taip ir nebuvo pakeistos. Atkreipia dėmesį, kad po atsakovės iÅ¡sikraustymo per visÄ laikotarpį iki buto remonto, galėjo gyventi daugiau asmenų, atsakingų už buto bÅ«klę.

Trečiasis asmuo E. B. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas D. B. palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad mokestį už nuomÄ ir komunalines paslaugas atsakovė mokėdavo grynais kiekvienÄ mėnesį susitikimo metu, kartais bÅ«davo vėlavimų. 2017 m. liepos mėnesį atsakovė paskambino ieÅ¡kovui praneÅ¡dama, kad yra problemų Å¡eimoje, E. B. sulaikytas policijos, kad ji kurį laikÄ buvo iÅ¡vykusi.

Atsakovė 2017 m. liepos 20 d. skambučiu informavo atsakovÄ , kad bute jau negyvens, taigi buvo žodžiu sutarta, kad iÅ¡sikraustys. Tai, kad atsakovė galimai kurį laikÄ negyveno bute, ieÅ¡kovas sužinojo tik 2017 m. liepos mėnesį. Pasak ieÅ¡kovo, nuomos sutartis buvo tapusi neterminuota. Atsakovė iÅ¡sikraustė, raktų negrÄ Å¾ino, butÄ liepos mėnesį po iÅ¡sikraustymo ieÅ¡kovas apžiÅ«rėjo vienas, padarė nuotraukas. Paskutinis mokėjimas buvo 2017 m. balandžio mėnesį, mokėjo E. B., nuo gegužės mėnesio tik telefonu su atsakove ir trečiuoju asmeniu bendravo.

Balandžio mėnesį buvo bute, tik jo bÅ«klės neapžiÅ«rėjo. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė buvo sumokėjusi 300 Eur užstatÄ , tačiau užstatas anuliuotas, nes 150 Eur dalis užstato panaudota už pirmÄ mėnesio nuomÄ , o likusi 150 Eur suma - žalai atlyginti, buto tvarkymui. Po iÅ¡sikraustymo liko atsakovės daiktų – sulaužyta lova, vaikiÅ¡ka lova, televizoriukas, spintelė, sekcija, čiužiniai, drabužiai, įvairios smulkmenos. Sudarius sutartį, buvo sutarta, kad E. B. padarys buto langų angokraščių apdailÄ , taip pat buvo nudažytos kambario sienos, taip pat virtuvėje nudažyta viena siena, bet tai, pasak ieÅ¡kovo, nelaikytina remontu.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė pilna apimtimi, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pagal faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus nustatyta, kad butu buvo naudojamasi iki 2017 m. liepos mėnesio, taigi sutartis nebaigė galioti po 12 mėnesių nuo jos sudarymo, nes Å¡alys toliau naudojosi butu. Byloje nėra įrodymų, kad už tÄ laikÄ iki 2017 m. liepos 20 d. su ieÅ¡kovu už buto nuomÄ bÅ«tų atsiskaityta.

Tikėtina, kad atsakovė bute gyveno ir 2017 m. birželio mėnesį bei liepos pradžioje, tai patvirtina fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad nuotraukos darytos ginčo bute, o ne močiutės bute. Taip pat atstovė pabrėžė, kad nuostolių už sugadinimus praÅ¡o iÅ¡ atsakovės remdamiesi sutartine atsakomybe, nes atsakovė ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino buto tos pačios bÅ«klės, koks buvo iÅ¡nuomotas. Taigi, atsakovė, kaip nuomos sutarties Å¡alis, yra atsakinga prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , nesvarbu, kas faktiÅ¡kai padarė sugadinimus.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. Č. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė atmesti ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio mėnesį telefonu pranešė ieÅ¡kovui, kad bute nebegyvens, nes yra Krizių centre. Be to, sutartis buvo pasibaigusi balandžio mėnesį, todėl buvo nebegaliojanti. Sudarant sutartį, buvo perduoti du raktų komplektai, vienÄ turėjo ji, kitÄ â€“ E. B.. Po iÅ¡sikraustymo raktų neatidavė, buto raktus perdavė savo mamai (vadinamai „močiutei“).

IÅ¡nuomotas butas buvo labai prastos bÅ«klės, buvo daug Å¡iukÅ¡lių, lovÄ reikėdavo paremti, spintelės virtuvėje nebuvo, jÄ padarė savo jėgomis ir lėšomis, ieÅ¡kovo skalbimo maÅ¡inos nelietė, nes turėjo savo maÅ¡inÄ . Už nuomÄ ji mokėdavo atsakovui grynais, nevėluodavo. Visi mokesčiai iki balandžio mėnesio buvo sumokėti. Nuo 2017 m. balandžio 26 d. su vaikais gyveno Krizių centre, o iki to laiko gyveno bute ir už balandį liko nesumokėtas nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai.

Pripažįsta, kad už laikÄ iki 2017 m. balandžio 26 d. turi pareigÄ sumokėti. Nuotraukos, publikuotos jos asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kai kurios buvo darytos nuomojamam bute, o kai kurios - močiutės bute. Birželio 16 d. nuotrauka „skanumėlis“ ir liepos 2 d. nuotrauka „kepam sausainius“ darytos močiutės bute. Tuo metu, kai negyveno Krizių centre, birželio mėnesį gyveno pas močiutę, o kas gyveno bute, nežino. ButÄ iÅ¡sikrausčiusi paliko tvarkingos bÅ«klės, visi sugadinimai (iÅ¡daužimai duryse, sudaužytos lempos ir pan.) neaiÅ¡ku kieno padaryti, todėl ji nėra atsakinga už nuostolius.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad byloje neįrodyta, kad buto sugadinimus padarė atsakovė, taigi nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, be to, nenustatyta, kada tie apgadinimai buvo padaryti, nes medžiagos remontui pirktos tik 2019 metais, neaiÅ¡ku, kas naudojosi butu ilgÄ laikÄ . Pasak atstovo, byloje neįrodyta, kad po 2017 metų balandžio mėnesio atsakovė bÅ«tų gyvenusi bute, kadangi pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad atsakovė gyveno Krizių centre bei pas giminaičius.

IeÅ¡kovui buvo sumokėtas 300 Eur užstatas, kuris ir skirtas esamai skolai už nuomÄ padengti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. B. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad po įvykio su policija į butÄ grįžo, lankydavosi bute apie 2 kartus per savaitę. Už buto nuomÄ ir mokesčius paskutinį kartÄ sumokėjo ieÅ¡kovui apie 240-270 Eur, t. y. mokesčiai sumokėti iki 2017 m. gegužės mėnesio, atsakovė tuo metu bute jau negyveno. IÅ¡nuomotas butas buvo prastos bÅ«klės, medinės grindys iÅ¡puvusios, koridoriuje buvo skylės po linoleumu, sulaužytos durys, vaikų kambarys buvo baisus, atsilupę tapetai, nes prieÅ¡ juos bute gyveno labai netvarkingi žmonės. Plytelės vonioje buvo avarinės bÅ«klės, atsilupinėjusios, todėl jas dėl saugumo pavojingose vietose atlupo, kad neužkirstų ant galvų, bei paliko padėtas po vonia.

Su atsakove jie butÄ vizualiai sutvarkė, remontavo, atsivežė savo baldus (miegamojo lovÄ , spintÄ ), kuriuos vėliau paliko, taigi butas buvo paliktas geresnės bÅ«klės nei buvo. Virtuvės spintelę iÅ¡metė, tačiau patys įdėjo dvi spinteles, rastas prie konteinerio, viena pakabinama, kita - įstatoma. Televizorių paliko. Mediniai langai buvo avarinės bÅ«klės, juos apkamšė, nes bute buvo Å¡alta. RÅ«sys buvo labai apleistas, daug Å¡iukÅ¡lių, jis viskÄ sutvarkė, rÅ«syje sudėjo metalines duris.

Atsakovė bute gyveno iki maždaug 2017 m. balandžio 21 d. Atsakovė iÅ¡vyko gyventi į Krizių centrÄ , o įvykis su policija buvo maždaug kitÄ dienÄ . Kai buvo įvykis su policija, buvo iÅ¡daužtas balkono durų apatinis stiklas, medžio drožlių plokÅ¡tė, bet grotos nebuvo sulaužytos. Pripažįsta, kad pas jį liko antras buto raktų komplektas, ieÅ¡kovui raktų negrÄ Å¾ino. Nuomos sutartis nutrÅ«ko po metų, sutartis raÅ¡tiÅ¡kai pratęsta nebuvo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nori pasipelnyti iÅ¡ svetimų pinigų.

Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. ieÅ¡kovas D. B. ir atsakovė A. Č. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutartyje nurodyta, kad bute, kartu su atsakove gyvens trečiasis asmuo E. B. (Sutarties 2.1 punktas). Sutartimi Å¡alys sutarė, kad buto nuomos kaina yra 150 Eur per mėnesį (Sutarties 4.1. punktas), atsakovė papildomai apmoka už į butÄ tiekiamas komunalines paslaugas: elektros energijÄ , Å¡ildymÄ , dujas, Å¡altÄ vandenį; bendro naudojimo patalpų valymÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , liftÄ bei kitas eksploatacines paslaugas, taip vadinamas „kitas paslaugas“ (Sutarties 4.2. punktas).

Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad atsakovė moka už kiekvienÄ bÅ«simÄ nuomos mėnesio laikotarpį iki einamojo mėnesio 15 dienos susitikus su ieÅ¡kovu (Sutarties 4.4.2. punktas). Taigi nuomos sutartyje iÅ¡ esmės Å¡alys sulygo dėl sutarties sÄ lygų, t. y. dėl Sutarties dalyko, patalpų paskirties, mokesčio ir atsiskaitymo, teisių bei pareigų, atsakomybės, patekimo į butÄ , subnuomos ir perleidimo bei sankcijų ir atsakomybės už Sutarties nesilaikymÄ , taipogi Sutarties pabaigos ir nutraukimo sÄ lygų.

Byloje pateiktas 2016 m. kovo 21 d. priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad remiantis Sutartimi, perduodamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Priėmimo – perdavimo akte pateikiami skaitiklių rodmenys, t. y. elektros, karšto ir šalto vandens, dujų rodmenys. Papildomai nurodoma, kad su butu perleidžiami ir jame esantys baldai: sekcija, spinta, lova, televizorius, stalas, televizoriaus staliukas, šaldytuvas, skalbimo mašina, dujinė viryklė. Priėmimo – perdavimo aktu atsakovei perduoti ir 2 raktų komplektai.

IeÅ¡kovas pateikė sÄ skaitas, kvitus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia nesumokėtÄ skolÄ už buto nuomÄ ir komunalinius mokesčius: 2017 m. gegužės 31 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ sÄ skaita Nr. 17GEG430 17,92 Eur sumai ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujininkų Å«kis“ sÄ skaita/serija NUG0144222 27,29 Eur sumai. Taipogi pateikti Å¡ių sumų 2017 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymai, kuriais ieÅ¡kovas apmokėjo aukščiau nurodytas sÄ skaitas už suteiktas paslaugas, papildomai pateikti UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ paslaugų apmokėjimas atliekant bankinį pavedimÄ 1,78 Eur sumai, UAB „Vilniaus vandenys“ ieÅ¡kovo apmokėjimas 9,18 Eur sumai ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ apmokėta 9,69 Eur. 2017 m. birželio 30 d.

AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklų“ sÄ skaita Nr. 17BIR432 iÅ¡raÅ¡yta 25,99 Eur ir UAB „Naujininkų Å«kis“ sÄ skaita/serija NUG0158453 iÅ¡raÅ¡yta 15,96 Eur. Å ios sÄ skaitos buvo apmokėtos ieÅ¡kovo atliktais bankiniais pavedimais, 2017 m. liepos 17 d. atitinkamai nurodytoms sumoms pateikti mokėjimo nurodymai. Taip pat 2017 m. liepos 17 d. ieÅ¡kovas sumokėjo 17,77 Eur AB „Vilniaus skirstymo operatorius“ už suteiktas paslaugas ir UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 10,89 Eur, nurodytos sumos pervestos bankiniais pavedimais.

Bylos medžiagoje yra 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kovo mokėjimo nurodymai, t. y. AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ sumokėjo 20,95 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 9,18 Eur, UAB „Naujininkų Å«kis“ sumokėjo 15,96 Eur, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sumokėjo 1,84 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo 4,32 Eur, ieÅ¡kovas su tiekėjais atsiskaitė už į butÄ , esančio adresu (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas. IeÅ¡kovas pateikė sÄ skaitas, kvitus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia patirtus nuostolius:

UAB „Ermitažas“ kvitai už pirktas prekes išnuomoto buto tvarkymui: 1) 2018 m. liepos 15 d. MP plokštei išleido 4,69 Eur; 2) 2018 m. liepos 16 d. parketlentėms išleido 1 134,12 Eur; 3) 2018 m. rugpjūčio 8 d. klozeto komplektui išleido 135 Eur; 4) 2018 m. rugpjūčio 9 d. laminatui ir grindjuostėms išleido 60,95 Eur; 5) 2018 m. rugpjūčio 25 d. pastatomai virtuvėlės spintelei ir plytelėms išleido viso 206,08 Eur (59,49 Eur + 146,59 Eur); 6) 2018 m. rugpjūčio 26 d. neobliuotai lentai ir plytelėms išleido viso 258,96 Eur (47,70 Eur + 211,26 Eur).

IÅ¡ UAB „Makveža“ pirktas maitinimo elementas ir skambutis viso 20,48 Eur sumai. UAB „DEPO DIY LT“ kvitas, kuriame ieÅ¡kovas pabraukęs butui pirktus daiktus, kuriems iÅ¡leido viso 139,98 Eur, t. y. pirko laminuotÄ durų varčiÄ su užraktu ir laminuotÄ durų varčiÄ su spyna (71,99 Eur + 67,99 Eur). Byloje pateiktas 2019 m. birželio 11 d. V. RavluÅ¡evičiaus Individualios įmonės (toliau – IÄ®) „Kostavita“ komercinis pasiÅ«lymas metalinėms grotoms, kurių nurodyta kaina sudaro 500 Eur. 2019 m. liepos 4 d.

UAB „Vitemus“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 254,10 Eur sumai už sutvarkytÄ buto įėjimo durų spynÄ . 2019 m. birželio 19 d. UAB „Digitalas“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra SerijaDIGIT Nr. 019003728 iÅ¡raÅ¡yta 6 Eur sumai, už užsakytÄ Ä¯Ä—jimo į namo laiptinę raktÄ . Teismui pateiktos 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovo telefonu atliktos buto fotonuotraukos, kuriose matoma buto bÅ«klė, jame esantys daiktai. Teismui pateiktos ekrano kopijos iÅ¡ socialinio tinklo „Facebook“ atsakovės paskyros, kuriose 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. liepos 2 d. atsakovė pasidalino savo ir savo vaikų nuotraukomis.

Teismui pateikta 2017 m. rugpjūčio 15 d. ieÅ¡kovo pretenzija atsakovei, kuriÄ ieÅ¡kovas siuntė atsakovės elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Pretenzijoje nurodyta, kad bendra suma už neatsiskaitytÄ nuomos mokestį ir komunalines paslaugas sudaro 643,61 Eur. IeÅ¡kovas pretenzijoje paaiÅ¡kino, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui 2017 m. liepos 20 d. iÅ¡sikraustant butas buvo paliktas visiÅ¡kai sugadintas, iÅ¡daužyti lango stiklai ir iÅ¡laužtos balkono metalinės grotos, pilna Å¡iukÅ¡lių tiek bute ir balkono erdvėje, nepataisomai sudaužytas durų skambutis, purvinos sienos ir t.t., Taip pat trÅ«ksta baldų (spintos, lovos, televizoriaus ir kt.).

Pretenzijoje praÅ¡oma atsakovės 7 dienų bėgyje susimokėti už paslaugas bei atlyginti žalÄ , taip pat grÄ Å¾inti du komplektus raktų nuo buto, kurių vertė yra 215 Eur. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto krizių centro 2019 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad atsakovei Vilniaus miesto krizių centre teiktos socialinės priežiÅ«ros paslaugos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 14 d. ir nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., dėl smurtinių santykių Å¡eimoje.

Teismo posėdžio metu šalys pripažino aplinkybę, kad bute įvyko incidentas, kurio metu buvo iškviesta policija. Bylos nagrinėjimo metu kilo nesutarimas dėl incidento datos. Teismui pateikta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pažyma, kurioje nurodyta, kad įvykis (duomenys neskelbtini) įvyko 2017 m. liepos 7 d. apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad incidentas vis tik įvyko 2017 m. liepos 12 d., o ne liepos 7 d., policijos pažymoje galimai įsivėlė klaida.

Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad incidentas bute įvyko 2017 m. liepos 7 d. apie 23.00 val., jo metu E. B. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė atsakovės mažametei dukrai fizinį skausmÄ ir dėl to buvo pripažintas kaltu (duomenys iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini)). Nuosprendyje nurodyta, kad E. B. nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 17 d. buvo stacionariai gydytas ligoninėje. Teismui taip pat pateiktas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio nustatyta, kad atsakovė skambino ieÅ¡kovui, praneÅ¡dama, kad gyvena Krizių centre, taip pat paaiÅ¡kino, kad E. B. bute bandė žudytis, dėl to atvykusi policija iÅ¡daužė balkono stiklÄ , iÅ¡vežė jį į ligoninę, atsakovė nurodė, kad nesiruoÅ¡ia su juo daugiau bute gyventi, taip pat nurodė, kad E. B. buto vienas irgi neiÅ¡laikys, nes niekur nedirba.

IeÅ¡kovas nurodė, kad įraÅ¡as darytas 2017 m. liepos 12 d. Teismui pateiktas 2017 m. liepos 17 d. telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as, kuris patvirtina aplinkybę, kad E. B. tuo metu vis dar naudojasi butu ir nebuvo grÄ Å¾intas raktų komplektas. Teismui pateiktas telefoninio pokalbio tarp ieÅ¡kovo ir E. B. garso įraÅ¡as, kuris patvirtina aplinkybę, kad E. B. sutinka, kad vėluoja sumokėti, pažada susimokėti po liepos 20 d., nurodo, kad turi daug rÅ«pesčių. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡is įraÅ¡as darytas maždaug tarp 2017 m. liepos 12 d. ir 17 d.

Dėl buto nuomos sutarties ir jos pagrindu susidariusios skolos Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties termino, faktinio naudojimosi butu pasibaigus sutarties terminui bei dėl susidariusios skolos už nuomÄ ir komunalines paslaugas apmokėjimo. Pagal įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ nuomos sutarties sampratÄ nuomos sutartimi viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis).

Å ios definicijos laikomasi ir apibrėžiant vienÄ iÅ¡ nuomos sutarčių rÅ«Å¡ių – gyvenamosios patalpos nuomÄ . Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomos sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklosto prievolinis santykis, kuriam, kaip ir bet kurioms kitoms prievolėms, bÅ«dingas subjektų apibrėžtumas.

Tai reiškia, kad tokiame teisiniame santykyje dalyvauja konkretūs asmenys (nuomotojas ir nuomininkas) su konkrečiomis teisėmis ir pareigomis. Šie asmenys laikomi nuomos sutarties šalimis, kurių viena – nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį kitai sutarties šaliai - nuomotojui (CK 6.477 straipsnis 1 dalis, 6.576 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. ieškovas ir atsakovė sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, todėl sutartį pasiraÅ¡ius, jos Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, kurias Å¡alys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (CK 6.256 straipsnis). IeÅ¡kovo iÅ¡nuomotas butas atsakovei buvo perduotas 2016 m. kovo 21 d. Turto priėmimo – perdavimo aktu, tai patvirtina faktÄ , kad nuomos sutartis buvo galiojanti, o atsakovė butÄ priėmė ir įsikėlė gyventi į butÄ kartu su trečiuoju asmeniui. Tai, kad bute pagal Sutartį faktiÅ¡kai gyveno tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, byloje ginčo nekilo.

Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad butas išnuomojamas 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 15 d. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad pasibaigus Sutartyje numatytam buto nuomos terminui, šalių sudaryta Sutartis tapo neterminuota, argumentavo tuo, kad atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu bute gyveno iki 2017 m. liepos 20 d., o ne iki Sutartyje numatyto laikotarpio, t. y. 2017 m. balandžio 15 d. (Sutarties 3.1. punktas). Tuo tarpu atsakovė nesutiko su aplinkybe, kad sutartis tarpo neterminuota, nurodydama, kad nuo 2017 m. balandžio 26 d. ji apsigyveno Krizių centre ir nuo to laiko bute daugiau nesilankė.

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Faktas, kad atsakovė buvo Vilniaus miesto krizių centre ir jai buvo teiktos socialinės priežiÅ«ros paslaugos nepaneigia aplinkybių, kad ji negyveno ieÅ¡kovui priklausančiame bute tais laikotarpiais, kuomet ji nebesinaudojo Vilniaus miesto krizių centro teikiamomis paslaugomis. Teismo posėdžio metu atsakovės teiginiai, kad tuo metu ji gyveno pas močiutę, nepasitvirtino ir yra atmestini. IeÅ¡kovas atsakovės naudojimosi butu faktÄ Ä¯rodinėja teismui pateiktomis socialinio tinklo „Facebook“ atsakovės paskyroje esančiomis nuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė kartu su savo vaikais gyvena bute: 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 29 d., liepos 2 d. nuotraukos.

Atsakovė teigė, kad šios nuotraukos darytos močiutės bute, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš teismui pateiktų nuotraukų koliažo, kuriame palyginama buto aplinka ir socialinio tinklo Facebook atsakovės paskyroje patalpintų nuotraukose esančios patalpos aplinka, akivaizdžiai matyti, kad šios nuotraukos darytos būtent ieškovo bute. Tai patvirtina fotonuotraukose užfiksuota aplinka, erdvė, daiktai, kurie yra identiški atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalintose nuotraukose.

Taipogi, teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 7 d. apie 23.00 val., bute įvyko konfliktas, kurios metu E. B. sukėlė atsakovės mažametei dukrai fizinį skausmÄ ir dėl to buvo pripažintas kaltu (duomenys iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nurodytu metu gyveno bute kartu su vaikais. Tai, kad butu liepos mėnesį naudojosi E. B. (kaip asmuo, kuris nuomos Sutartyje nurodytas kaip gyventojas) patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių įraÅ¡ai.

Faktinis buto naudojimas (tiek pačios atsakovės, tiek trečiojo asmens) po Sutartyje numatytos nuomos pabaigos (t. y. po 2017 m. balandžio 15 d.) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Sutartis buvo neterminuotai pratęsta abiejų Sutarties Å¡alių konkliudentiniais veiksmais. Taigi atsakovė nenuginčijo ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, aplinkybių ir argumentų. Atsakovė tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų kitais duomenimis ar raÅ¡ytiniais įrodymais neįrodinėjo, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais.

Teismo vertinimu, kadangi atsakovė nenuginčijo ieÅ¡kovo pateiktų faktų, teismo posėdžio metu nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, liudijančių prieÅ¡ingai nei nurodyta ieÅ¡kovo, remdamasis įrodymų ir argumentų visetu, teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip nuomos sutarties Å¡alis, butu naudojosi ir Å¡alių sutartiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2017 m. liepos 20 d. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir laiku. Už gyvenamosios patalpos nuomÄ nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnis).

IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, kad atsakovė su ieÅ¡kovu neatsiskaitė už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d., bendra skola sudaro 590,38 Eur. SusidariusiÄ skolÄ sudaro neapmokėtas nuomos mokestis (396,77 Eur), paslaugos už elektrÄ (31,78 Eur), dujas (7,84 Eur), Å¡altÄ vandenį (29,25 Eur), Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį (64,86 Eur), komunalinį Å«kį (59,88 Eur). Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad už buto nuomÄ buvo sumokėjusi iki 2017 m. balandžio mėnesio, o daugiau nemokėjo, nurodė, kad ieÅ¡kovas turi likusį atsakovės sumokėtÄ 300 Eur užstatÄ , kas ir padengia skolÄ .

Teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais atsakovės teiginiais. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad Sutarties pasiraÅ¡ymo metu nuomininkas, t. y. atsakovė, yra sumokėjusi 300 Eur užstatÄ , kas reiÅ¡kia, kad atsakovė, sumokėdama užstatÄ apmokėjo pirmojo mėnesio nuomos mokestį, o likęs 150 Eur laikomas kaip užstatas, kuris bus grÄ Å¾intas pasibaigus nuomos sutarčiai, jei nebus likę įsiskolinimo (Sutarties 4.5 punktas). Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovui yra likusi 150 Eur užstato dalis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovei Å¡io užstato nėra grÄ Å¾inęs. Todėl teismas atsižvelgdamas į nustatytÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama 590,38 Eur suma už nesumokėtÄ nuomos mokestį ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d., mažintina įskaitant atsakovės ieÅ¡kovui sumokėtÄ 150 Eur sumÄ , todėl galutinė atsakovės ieÅ¡kovui nesumokėta nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų suma sudaro 440,38 Eur (590,38 Eur – 150 Eur = 440,38 Eur).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė bÅ«tų Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui sumokėjusi, tuo tarpu ieÅ¡kovas skolos buvimo faktÄ patvirtino į bylÄ pateiktais teismo aukščiau aptartais įrodymais: sÄ skaitomis, kvitais, mokėjimo nurodymais komunalines paslaugas teikiančios įmonėms. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateiktais įrodymais sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisti 440,38 Eur skolÄ (CK 6.38, 6.200, 6.583, 6.584 straipsniai, Sutarties 4.1, 4.2 punktai).

Dėl nuostolių atlyginimo Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkei, kyla sutartinė atsakomybė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sugadinimų bute, jų atstatymo kaÅ¡tų. Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos bÅ«klės buto grÄ Å¾inimÄ (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Esminė aplinkybė, kuriÄ reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grÄ Å¾inti daiktÄ nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiÅ«ra ir pagal jo paskirtį.

CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ä®statyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip.

Tam, kad viena Å¡alis privalėtų atlyginti nuostolius kitai Å¡aliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryÅ¡ys; kaltė ir žala. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iÅ¡ anksto numatyti iÅ¡nuomojamo daikto pabloginimÄ , taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimÄ nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad po atsakovės ir trečiojo asmens iÅ¡sikėlimo butas buvo paliktas sugadintas, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė nuostolių. IeÅ¡kovas nurodo, kad nuostolius sudaro: iÅ¡daužyti buto lango stiklai, iÅ¡laužtas plastikinių langų rėmas ir durų varčia, iÅ¡laužtos metalinės balkono grotos, sudaužytas durų skambutis ir Å¡viestuvo gaubtas. Taip pat bute ir prie jo balkono paliktos Å¡iukÅ¡lės, iÅ¡purvintos buto sienos, kambario duryse iÅ¡muÅ¡ta skylė, iÅ¡draskyta grindų danga, tualete sugadintas unitazas, iÅ¡daužytos tualeto ir vonios sienų ir grindų plytelės, sutepliotos ir iÅ¡daužytos virtuvės sienų plytelės, apgadinta įėjimo į butÄ durų stakta.

IeÅ¡kovas teigia, kad iÅ¡ buto dingo dalis jame buvusių ir atsakovei perduotų baldų - spinta, lova, stalas, televizoriaus staliukas ir televizorius. Skalbimo maÅ¡ina palikta neveikianti, dujinės viryklės durelės sugadintos. Buto sienos buvo sutepliotos įvairių spalvų dažais. Taip pat atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui buto raktų. Å iuos visus paminėtus nuostolius ieÅ¡kovas įvertino iÅ¡ viso 3 901,91 Eur suma. Pagrįsti savo reikalavimÄ , ieÅ¡kovas teismui pateikė fotonuotraukas, padarytas po iÅ¡sikraustymo, socialiniame tinkle Facebook atsakovės pasidalintų nuotraukų ir ieÅ¡kovo užfiksuotų aplinkybių palyginimÄ , nuostolių dydžiui patvirtinti pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kvitus, komercinį pasiÅ«lymÄ .

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , įvertina įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daro iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir teisinį reglamentavimÄ , nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė visų nuostolių realumo fakto.

Visų pirma, ieÅ¡kovas teismui nepateikė nuotraukų ar duomenų apie buto bÅ«klę prieÅ¡ jį iÅ¡nuomojant atsakovei. Todėl teismas negali nustatyti, kokio nusidėvėjimo ir bÅ«klės butas buvo prieÅ¡ atsakovės įsikėlimÄ , teismui yra pateikti duomenys ir įrodymai tik po atsakovės iÅ¡sikėlimo, taigi Å¡iuo atveju teismas neturi duomenų, kuriais galėtų palyginti buto padėtį ir objektyviai įvertinti atsiradusius nuostolius. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį siekė įrodyti, kad jo butui buvo padaryta žala, kuriÄ turi atlyginti bÅ«tent atsakovė.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Sutiktina su ieÅ¡kovo pozicija, kad pačioje Sutartyje Å¡alys sulygo dėl teisių ir pareigų, atsakomybės (Sutarties 5 punktas), tačiau, teismo vertinimu, tai nesuponuoja pagrindo besÄ lygiÅ¡kai atlyginti nuostolius pilna apimtimi.

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutartinės civilinės atsakomybės samprata, vadovaujantis kuria sutartinė civilinė atsakomybė yra apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi pareigÄ pagrįsti bei įrodyti žalos atsiradimÄ ir nuostolių dydį, atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. įrodyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas. Atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl jÄ paneigti turi atsakovė. Kaip teismas nustatė, atsakovė, nors ir pasibaigus nuomos Sutarties terminui, tačiau buto ieÅ¡kovui neperdavė ir toliau faktiÅ¡kai tęsė nuomos santykius buvusios Sutarties pagrindu, tam tikrais periodais gyveno bute bei leido butu naudotis trečiajam asmeniui, kuris ir pats pripažino, kad po Sutarties termino pabaigos lankydavosi bute keletÄ kartų per savaitę.

Taigi, iki tol, kol faktiÅ¡kai buvo tęsiami nuomos santykiai, t. y. iki 2017 m. liepos 20 d. kai butÄ Ä¯ savo dispozicijÄ vėl perėmė ieÅ¡kovas, atsakovei tenka atsakomybė už įrodytų nuostolių dėl buto pabloginimo atlyginimo. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už buto sugadinimus, kurie galimai buvo padaryti kitų asmenų jai faktiÅ¡kai negyvenant bute. CK 6.489 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui už kitų asmenų, kitiems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu, veiksmus.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovo nurodytais argumentais, kad atsakovė privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl incidento su E. B., kuomet policijos pareigÅ«nai turėjo įsiveržti į butÄ . Å io incidento metu buvo apgadintas ieÅ¡kovo butas, t. y. sulaužytos grotos, sudaužytas balkono durų langas, apgadintos durys. Pažeidimams sutvarkyti ieÅ¡kovas MP plokÅ¡te, neobliuota lenta užsandarino duris, kas pastebėtina ir pateiktose fotonuotraukose. Taigi, ieÅ¡kovas patyrė 52,39 Eur nuostolius, kurių buvimÄ Ä¯rodė teismui pateiktu 2018 m. liepos 15 d.

UAB „Ermitažas“ kvitu. Nuostolių dydžiui dėl sugadintų grotų patvirtinti pateiktas ir 2019 m. birželio 11 d. V. Ravluševičiaus IĮ „Kostavita“ komercinis pasiūlymas metalinėms grotoms, kurių nurodyta kaina sudaro 500 Eur. Tai, kad šiuo metu grotos dar nėra pakeistos, nereiškia, kad ieškovui dėl grotų sulaužymo nepadaryti nuostoliai, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad nurodyta suma negali būti priteista, nes ieškovas grotų iki šiol nepakeitė.

Nesant nuginčytiems duomenims dėl grotų kainos, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė 500 Eur nuostolių dydį dėl grotų sugadinimo. Å alys posėdyje sutiko su aplinkybe, kad buto lango stiklai buvo pažeisti ir sudaužyti, tačiau ieÅ¡kovas kartu su procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kvitų ar sÄ matos, kuriais ieÅ¡kovas bÅ«tų pagrindęs reikalavimÄ dėl 721,55 Eur, t. y. žalos, atsiradusios dėl lango stiklų sudaužymo ir jų pakeitimo, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl sugadintų durų (2017 m. liepos 31 d. fotonuotrauka (duomenys neskelbtini), kurioje aiÅ¡kiai matoma skylė, gilus įdaužimas), vertina, kad toks pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip natÅ«ralus nusidėvėjimas. Å iai žalai pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė UAB „DEPO DIY LT“ kvitÄ , kuriame ieÅ¡kovas pabraukęs butui pirktus daiktus, kuriems iÅ¡leido iÅ¡ viso 139,98 Eur, t. y. pirko laminuotÄ durų varčiÄ su užraktu ir laminuotÄ durų varčiÄ su spyna (71,99 Eur + 67,99 Eur).

Taigi ieÅ¡kovas pakeitė sugadintas duris, kuriose akivaizdžiai matomas mechaninis durų pažeidimas, kuris galėjo atsirasti dėl asmens poveikio, tačiau ne dėl natÅ«ralaus buto nusidėvėjimo. Pažymėtina, kad atsakovė bylos procese teigė, kad nežino, kas sugadino duris, tačiau ir nenurodė, kad butas jai buvo iÅ¡nuomotas su tokios bÅ«klės durimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 139,98 Eur sumÄ pagrįstas, todėl tenkintinas.

Taip pat teismas sutinka, kad atsakovė privalo atlyginti nuostolius, susijusius su durų spynos keitimu. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad atsakovei iÅ¡sikraustant iÅ¡ buto, 2 raktų komplektai, kurie nurodyti priėmimo – perdavimo akte, nebuvo atiduoti ieÅ¡kovui, t. y. posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad savo raktų komplektÄ atsakovė perdavė savo močiutei, o kitas komplektas liko pas E. B., kuris pats pripažino, kad raktų ieÅ¡kovui neperdavė. Dėl negrÄ Å¾intų raktų ieÅ¡kovas buvo priverstas keisti durų spynÄ . 2019 m. liepos 4 d.

UAB „Vitemus“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 254,10 Eur sumai patvirtina spynos keitimo nuostolius. Pridurtina ir tai, kad atsakovei neatidavus raktų komplektų, ieÅ¡kovas turėjo įsigyti raktus įėjimui į namo laiptinę, kurių įsigijimo faktÄ patvirtina 2019 m. birželio 19 d. UAB „Digitalas“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija DIGIT Nr. 019003728 iÅ¡raÅ¡yta 6 Eur sumai už užsakytÄ Ä¯Ä—jimo į namo laiptinę raktÄ . Atsakovė nenuginčijo Å¡ių minėtų sumų dydžio, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos 260,10 Eur yra pagrįstos ir priteistinos iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas nurodė patyręs 20,48 Eur iÅ¡laidas dėl pakeisto durų skambučio su maitinimo elementais.

Bylos proceso metu atsakovė dėl Å¡ių nuostolių prieÅ¡taravimų nebuvo pateikusi, nenurodė teismui aplinkybių, kad butas buvo iÅ¡nuomotas su neveikiančiu ar sugadintu skambučiu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nurodyti nuostoliai 20,48 Eur sumoje laikytini pagrįstais ir priteistini iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas prašė priteisti 59,49 Eur iÅ¡laidas už virtuvės spintelės įsigijimÄ , nurodė, kad po atsakovės iÅ¡sikraustymo spintelės virtuvėje nebebuvo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad buvusiÄ spintelę iÅ¡metė, tačiau vietoj jos į butÄ atnešė dvi spinteles – vienÄ pakabinamÄ , kitÄ â€“ įstatė į buvusios spintelės vietÄ .

Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų virtuvės komplekto nuotraukų matyti, kad spintelės virtuvėje nėra. Byloje nustačius faktÄ , kad buvusi ieÅ¡kovo spintelė buvo iÅ¡mesta bei nesant įrodymų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo paliko kitÄ spintelę, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 59,49 Eur iÅ¡laidas už naujos spintelės įsigijimÄ laikytinas pagrįstu. Teismas, iÅ¡tyręs į byloje pateiktÄ medžiagÄ ir nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dalies dėl:

1) perklotų grindų laminato ir parketlenčių – iš viso 1 195,07 Eur;

2) tualeto sienų ir grindų, vonios, virtuvės, koridoriuje keistų plytelių – iÅ¡ viso 357,85 Eur. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad iÅ¡sinuomojus butÄ , jo bÅ«klė buvo labai prasta, įvardijo, kad plytelės buvo atsilupusios, avarinės bÅ«klės, gresiančios bet kuriuo metu iÅ¡kristi bei sužeisti, grindys buvo iÅ¡puvusiomis lentomis, po linoleumu buvo duobės, kurias reikėjo užtaisyti. IeÅ¡kovas Å¡iuos patirtus nuostolius įrodinėjo pateiktomis nuotraukomis ir bei medžiagų pirkimo kvitais.

Teismas pažymi, kad vien iš pateiktų nuotraukų, nesant specialistų ar ekspertų išvadų, kitų įrodymų, negalima daryti išvados, kad visi nuotraukose pavaizduoti grindų bei plytelių pažeidimai atsirado dėl atsakovės veiksmais sukelto mechaninio poveikio, ir kad pažeidimų nebuvo anksčiau, t. y. Sutarties pasirašymo metu. Nuomos sutarties pasirašymo metu patalpų būklė nebuvo užfiksuota nuotraukomis, ieškovas bylos procese nepatvirtino aplinkybės, kad buto grindys bei plytelės buvo estetinės išvaizdos, tvarkingos būklės, be jokių defektų ar trūkumų.

Todėl teismas negali objektyviai įvertinti, kokia grindų bei plytelių bÅ«klė buvo prieÅ¡ atsakovei įsikeliant į butÄ ir po iÅ¡sikėlimo. Be to, pabrėžtina, kad ieÅ¡kovo pateiktos nuotraukos yra nepakankamai ryÅ¡kios (nedidelės rezoliucijos), fotonuotraukose tik epizodiÅ¡kai nurodyti tam tikrų vietų grindų ar plytelių pažeidimai, nuotraukos neatspindi, kad pažeidimai bÅ«tų padaryti visoms grindims ir visoms plytelėms ir kad jas visas reikėjo keisti naujomis medžiagomis. Byloje nepateikta duomenų, kad grindų ir plytelių funkcionalumas negalėjo bÅ«ti atkurtas mažesnėmis sÄ naudomis, keičiant tik tam tikras pažeistas vietas.

Sutiktina su atsakovės bei trečiojo asmens argumentais, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos atlyginti sumos už grindis ir plyteles priteisimas reikÅ¡tų ieÅ¡kovo pasipelnymÄ atsakovės sÄ skaita. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 1 552,92 Eur nuostolių (už pakeistas grindis ir plyteles) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 135 Eur nuostolių už pakeistÄ unitazÄ , nurodydamas, kad unitazas buvo sugadintas, pateikė fotonuotraukÄ , naujo unitazo įsigijimo kvitÄ .

Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nedetalizavo, kokie konkretÅ«s sugadinimai unitazui buvo padaryti, ar jis visiÅ¡kai neteko savo funkcionalumo, nepateikė duomenų bei įrodymų, patvirtinančių unitazo bÅ«klę, jo iÅ¡vaizdÄ prieÅ¡ buto iÅ¡nuomojimÄ atsakovei. Pateikta nuotrauka tik parodo estetinę iÅ¡vaizdÄ , tačiau nepatvirtina sugadinimo fakto. Nesant objektyvių įrodymų dėl unitazo sugadinimo fakto atsakovės veiksmais, nėra pagrindo priteisti minėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės. 2016 m. kovo 21 d. priėmimo – perdavimo akte papildomai nurodyta, kad nuomojamas butas yra paliekamas kartu su baldais, t. y.: sekcija, spinta, lova, televizorius, stalas, televizoriaus staliukas, Å¡aldytuvas, skalbimo maÅ¡ina, dujinė viryklė.

Ieškovas nurodė, kad po atsakovės išsikeldinimo, bute trūko daiktų. Ieškovas dingusius baldus, daiktus ir apgadintas patalpas įvertino 460 Eur suma, t. y. spinta – 200 Eur, televizorius – 100 Eur, lova – 80 Eur, televizoriaus staliukas – 50 Eur, stalas – 30 Eur. Teismas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų daiktų vertę. Nėra jokių objektyvių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, t. y. kvitų, už kuriuos buvo pirkti šie baldai tuometinėje rinkoje, nenurodyta, koks buvo šių daiktų nusidėvėjimas.

Teismo manymu, ieÅ¡kovo nurodytas turto įvertinimas yra subjektyvus, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovo pareiga įrodyti ankščiau pirktų daiktų rinkos vertę, pateikti įsigijimo kvitus, sÄ skaitas ar kitai bÅ«dais įrodyti Å¡ių daiktų vertę, nebuvo įvykdyta. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 460 Eur nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė nuomos Sutarties 9.6 punkte įtvirtintos pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui butÄ tvarkingÄ , Å¡varų, tokios pat bÅ«klės, koks buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ ir su visais daiktais, todėl tokiu bÅ«du pažeidė Sutartį.

Esant nustatytoms visoms sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryÅ¡iui) bei atsakovei nepaneigus kaltės prezumpcijos, yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 1 032,44 Eur nuostolių, atsiradusių dėl buto bÅ«klės pabloginimo, atlyginimÄ (CK 6.189 straipsnis, 6.245, 6.249 straipsniai, 6.489 straipsnio 3 dalis). Dėl patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų galutinio dydžio Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti 440,38 Eur skolÄ ir 1 032,44 Eur nuostolių, iÅ¡ viso – 1 472,82 Eur sumÄ .

Likusioje dalyje (dėl 150 Eur skolos bei 2 869,47 Eur nuostolių) ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 1 472,82 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 139 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 954 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis (1 954 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , bÅ«tina nustatyti, kokia apimtimi ieÅ¡kinys buvo patenkintas, o kokia atmestas. Bendra ieÅ¡kinio reikalavimo suma sudarė 4 492,29 Eur, tačiau teismas ieÅ¡kinį tenkino priteisdamas ieÅ¡kovui 1 472,82 Eur sumÄ (33 proc.), o likusioje dalyje 3 019,47 Eur (67 proc.) ieÅ¡kinį atmetė.

Todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti 46 Eur žyminio mokesčio (139 Eur x 33 proc.) ir 644,82 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (1 954 Eur x 33 proc.), iÅ¡ viso 690,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovei byloje buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos. Pagal pateiktÄ 2020 m. spalio 14 d. pažymÄ atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 109,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo atmestų reikalavimų dalis sudaro 67 proc., yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai 73,47 Eur atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl paÅ¡to iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (23,12 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), yra pagrindas proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai 15,49 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis).

Kadangi atsakovė nuo valstybės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atleista, todėl likusi dalis paÅ¡to iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės nepriteisiama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui D. B. iÅ¡ atsakovės A. Č. 440,38 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų 38 ct) skolos, 1 032,44 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt du eurus 44 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 472,82 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 690,82 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 82 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusius ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. 73,47 Eur (septyniasdeÅ¡imt tris eurus 47 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. 15,49 Eur (penkiolika eurų 49 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų. PaÅ¡to iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė