2020-07-08 Nr. AB-13454-3-61-3-01043-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-446-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00355-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos administracinių ginčų komisijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. B., E. G., R. S., A. B., I. A. P. (duomenys nurodomi pagal Gyventojų registrą)) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. kovo 17 d. gautas pareiškėjų A. B. ir E. S. 2020 m. kovo 17 d. skundas, kuriame pareiškėjai prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. 17.2.-1255 (toliau – ir Raštas), įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – ir Generalinis prokuroras) kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos, kurioje apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d., peržiūrėjimo 7 teisėjų kolegijoje, pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam iš jų po 1 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimais, susijusiais su baudžiamosiose ir civilinėse bylose vykdytu teisingumu. Pareiškėjai taip pat prašė atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 1 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai su prašymais įpareigoti Generalinį prokurorą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos, kurioje apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d., peržiūrėjimo 7 teisėjų kolegijoje, pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam iš jų po 1 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimais, susijusiais su baudžiamosiose ir civilinėse bylose vykdytu teisingumu, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi ne pirmą kartą (administracinės bylos Nr. eI2-2063-809/2020, Nr. I2-2584-426/2020, Nr. eI2-2623-535/2020, Nr. eI2-2632-596/2020, Nr. eI2-2676-484/2020, Nr. eI2-2680-596/2020). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjai piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, nes 2020 metais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi jau septintą kartą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį). Teismas nurodė, kad panašūs (iš esmės analogiški) reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir pareikalavo sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.).

Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir nurodė pareiškėjams sumokėti žyminį mokestį, taip pat įpareigojo pareiškėjus pateikti konkretų skundą teismui, kuriame būtų aiškiai nurodytas vienintelis reikalavimas – panaikinti Raštą, nes kiti reikalavimai yra reikšti Vilniaus apygardos administraciniam teismui kitose administracinėse bylose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjai 2020 m. kovo 25 d. pateikė reikalavimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nustatyto trūkumo, t. y. sumokėti žyminį mokestį, neištaisė per teismo nurodytą terminą.

III. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo nešališkame teisme.

Pareiškėjas teigia, kad teisėjai E. P. ir O. Z., kuriems padeda A. V. ir G. P., galbūt vykdo nusikalstamas veikas, taip pat nurodo argumentus, susijusius su ginčo, kurį pareiškėjas siekia iškelti teisme, esme. Pareiškėjas taip pat abejoja teisėjos E. P. nešališkumu.

Pareiškėjas nurodo, kad „E. S. teikė skundą teismui ir nutartį įvykdė per Valdžios vartus el. paštu sistemoje https://www.epaslaugos.lt/adoc/signer, todėl teismo prielaida, kad nepasirašytas skundas, negali būti pripažinta teisėta, o skundžiama nutartis naikintina.“

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad pareiškėjų pertekliniai reikalavimai negali būti pagrindas atsisakyti skundą nagrinėti dėl ginčo, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su teismų priimtais nuosprendžiais, kitais procesiniais dokumentais, pasisako dėl, jo nuomone, kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų, cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl nešališko teismo, teisės aktų nuostatas, susijusias su teise kreiptis į teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teismų nešališkumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. B. ir E. S. skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjai nepašalino skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarta priimti pareiškėjo A. B. 2020 m. balandžio 8 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-2932-815/2020 panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties galima nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis ABTĮ 43 straipsnio 2 dalimi, 43 straipsnio 4 dalimi, 67 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsniu, 141 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, sudarė teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja) šiai bylai nagrinėti. Taigi, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.).

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nurodė pareiškėjams ištaisyti šiuos skundo trūkumus: sumokėti žyminį mokestį, pateikti konkretų skundą teismui, kuriame būtų aiškiai nurodytas vienintelis reikalavimas – panaikinti Raštą, nes kiti reikalavimai yra reikšti Vilniaus apygardos administraciniam teismui kitose administracinėse bylose.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodė, kad, nors pareiškėjai 2020 m. kovo 25 d. pateikė reikalavimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nustatyto trūkumo, t. y. sumokėti žyminį mokestį, per teismo nurodytą terminą neištaisė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą, nustatė, kad pareiškėjų 2020 m. kovo 17 d. pateiktame skunde buvo suformuluoti tokie reikalavimai: panaikinti Raštą, įpareigoti Generalinį prokurorą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos, kurioje apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d., peržiūrėjimo 7 teisėjų kolegijoje, pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam iš jų po 1 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimais, susijusiais su baudžiamosiose ir civilinėse bylose vykdytu teisingumu, atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas patikslintas skundas, kuriame buvo nurodyti nauji reikalavimai – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją pateikti pareiškėjams dokumentų originalus, kurie nurodomi skundžiamame rašte: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. raštą, registro Nr. (lD-4194, 1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440, 1D-4487, 1D-4646, lD-4725)-2D-6543; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją pateikti skundžiamo rašto originalą; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją per 5 dienas nuo šio skundo įteikimo persiųsti kompetentingoms institucijoms pareiškėjų pareiškimus, kurių pagrindu surašyti ir jiems nepateikti raštai nurodomi skundžiamame rašte Nr. (1D-4194,1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440,1D-4487,1D-4646, lD-4725)-2D-6543; pripažinti niekiniu ir panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos Prezidentūros raštą, taip pat ir kiti reikalavimai. Kartu su patikslintu skundu nebuvo pateikti įrodymai, kad sumokėtas žyminis mokestis, nurodytas pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi laikytas nepaduotu dėl to, jog pareiškėjai nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyto trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi įpareigodamas pareiškėjus sumokėti žyminį mokestį, išaiškino, kad pareiškėjai su prašymais įpareigoti Generalinį prokurorą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos, kurioje apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d., peržiūrėjimo 7 teisėjų kolegijoje, pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam iš jų po 1 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimais, susijusiais su baudžiamosiose ir civilinėse bylose vykdytu teisingumu, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi ne pirmą kartą (administracinės bylos Nr. eI2-2063-809/2020, Nr. I2-2584-426/2020, Nr. eI2-2623-535/2020, Nr. eI2-2632-596/2020, Nr. eI2-2676-484/2020, Nr. eI2-2680-596/2020). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, nes 2020 metais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipiasi jau septintą kartą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pareiškėjai turi sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.).

Vertindama šią Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadą, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 36 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad iš šešių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nurodytų bylų, kuriose pareiškėjai teikė skundus teismui, pareiškėjų skundai keturiose bylose įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis buvo atmesti. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nurodytose bylose, be kitų reikalavimų, pareiškėjai kartojo šiuos reikalavimus – įpareigoti Generalinį prokurorą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką (arba tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką) dėl baudžiamosios bylos (apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d.) peržiūrėjimo kolegijoje, pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam iš jų po 1 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai skundus penkiose bylose pateikė per trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį – administracinėje byloje Nr. I2-2584-426/2020 – 2020 m. vasario 26 d., administracinėje byloje Nr. eI2-2623-535/2020 – 2020 m. kovo 2 d., administracinėje byloje Nr. eI2-2632-596/2020 – 2020 m. kovo 2 d., administracinėje byloje Nr. eI2-2676-484/2020 – 2020 m. kovo 5 d., administracinėje byloje Nr. eI2-2680-596/2020 – 2020 m. kovo 3 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 36 straipsnio 4 dalį ir pareiškėjai pagrįstai buvo įpareigoti sumokėti žyminį mokestį. Taigi, nustačius, kad pareiškėjai nesumokėjo žyminio mokesčio, pareiškėjams pagrįstai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o šio trūkumo nepašalinus – pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. nutarčių pagrįstumu ir teisėtumu. Nors pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl nešališko teismo, teisės aktų nuostatas, susijusias su teise kreiptis į teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teismų nešališkumo, tačiau niekaip to nesieja su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. nutartimis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį, tiek 2020 m. kovo 18 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas pareiškėjų skundo trūkumams pašalinti, priėmė teisėjas Ernestas Spruogis, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl kitų teisėjų šališkumo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl nevertinami. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nėra jokių teisinių argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, jog klausimą dėl pareiškėjų skundo priėmimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (šališkas teismas).

Pareiškėjo A. B. atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčo, kurį pareiškėjai siekė inicijuoti teisme, esme, negali būti nagrinėjami ir vertinami, nes nagrinėjamu atveju skundas laikytas nepaduotu, neiškelta administracinė byla.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo A. B. atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė