A-442-2046-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2046/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02350-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. J..,

atsakovo atstovui Vilijai Verseckaitei ir Gintautui Sereičikui„

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą leisti užbaigti teritorijos planavimo procedūrą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, t. y. gyvenamosios teritorijos mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti; nepatenkinus pirmojo prašymo, priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtą turtinę žalą, iš viso 39 912,67 Lt. Taip pat prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, registro Nr. 44/683005, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal Varėnos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pateko į urbanizuotas teritorijas. 2008 m. lapkričio 25 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-648 davė leidimą Architektūros ir kraštotvarkos skyriui parengti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiškėjui sutartį. 2009 m. gruodžio 16 d. Varėnos rajono savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyrius patvirtino detaliojo plano užduotį, t. y. 2010 m. sausio pradžioje detalusis planas buvo parengtas ir pristatytas į Varėnos rajono savivaldybę tvirtinimui. 2010 m. sausio 13 d. pareiškėjas gavo pranešimą iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos, jog tolesni veiksmai dėl detaliojo plano derinimo yra stabdomi, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis <...> prieštarauja Konstitucijos 23 ir 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje įtvirtintą asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principą bei pareiškėjo įsitikinimą, jog jam bus leista pakeisti miško žemės tikslinę paskirtį į kitą ir jis ten galės įsikurti. Pareiškėjas tvirtino, jog, priešingu atveju, nebūtų rinkęsis atkurti nuosavybės teisių į šį konkretų sklypą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Miškų įstatymo 11 straipsnio redakcija, kurios 1 dalyje yra nurodytas baigtinis išimtinių atvejų sąrašas, kada miško žemę galima būtų paversti kitomis naudmenomis. Išimtinis atvejis, leidžiantis miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų namų statybai, įstatyme nėra numatytas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad užbaigti detaliojo teritorijų planavimo procedūrą nebuvo galimybės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui galimai atsiradusi žala kilo ne dėl savivaldybės tarnautojų neteisėtos veiklos, nes detalaus plano patvirtinti Varėnos savivaldybė negalėjo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo buvo uždrausta keisti miško žemę į kitą paskirtį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2012 m. sausio 4 d. pareiškėjas atsisakė nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti užbaigti teritorijos planavimo procedūrą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, todėl bylos dalį dėl pirmojo pareiškėjo reikalavimo teismas nutraukė. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pabrėžė, kad, spręsdamas pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą klausimą, teismas turi vertinti ne tik atsakovo veiksmus, bet ir pareiškėjo elgesį, lėmusį skunde nurodytos žalos atsiradimą. Nurodė, kad pareiškėjas teismui yra pateikęs statybos rangos sutartį su bendrove „Telvita“ dėl gyvenamojo namo statybos Varėnos rajone, kurią pasirašė 2009 m. sausio 28 d., dar nesant patvirtinto detalaus plano, išduoto statybos leidimo ar suderinto projekto. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip neatsakingus, neapdairius bei neatsargius, nes nepakeitus miško žemės sklypo paskirties į gyvenamąją, t. y. nepatvirtinus detalaus plano ir jo sprendinių, negalimas gyvenamojo namo projektavimas, statybos leidimo išdavimas.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija su iki tol patvirtintais pakeitimais) 29 punktą detaliajam planui rengti planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį, kurią tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Šios užduoties 2 punkte nurodyta, kad detaliojo plano organizatorius yra pareiškėjas, todėl jis buvo atsakingas už detalaus plano organizavimą bei jo atitikimą teisės aktams.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui galimai atsiradusi žala kilo ne dėl savivaldybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, nes detalaus plano patvirtinti Varėnos rajono savivaldybė negalėjo dėl Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo, o dėl pareiškėjo neatidaus elgesio ir Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo nuostatų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos nepriteisimo ir pareiškėjo reikalavimus tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė įrodymų, rėmėsi vien atsakovo pateiktais argumentais. Pažymėjo, jog dėl Varėnos rajono savivaldybės pareigūnų neteisėtų veiksmų kreipėsi į Seimo kontrolierių, kurio institucija, atlikusi tyrimą, pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu bei pasiūlė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens (taip pat ir vietos savivaldos institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Savivaldybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad vietos savivaldos institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Taigi viešoji (savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo institucijų veiksmus, priėjo pagrįstą išvadą, jog pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį tuo metu, kai buvo pradėtos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūros, nebuvo jokių teisinių kliūčių tokias procedūras pradėti.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) buvo nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

Todėl atsakovo aktai – Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr.DV-648 dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir perdavimo pareiškėjui, detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui 2008 m. gruodžio 29 d. sutarties Nr.S-195 pasirašymas, 2009 m. sausio 27 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr.09-012/10 parengimas ir patvirtinimas negali būti pripažinti neteisėtais.

Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis). Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas 2009 m. birželio 25 d. buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ Taigi, po oficialaus minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pradėtos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūros negalėjo būti užbaigtos, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

Tačiau 2009 m. gruodžio 16 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas suderino pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo užduotį. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo aktą įvertino kaip formalų pažeidimą, kuris nesuteikė pareiškėjui prielaidų tikėtis, jog detalusis planas bus besąlygiškai patvirtintas. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui galimai atsiradusi žala kilo ne dėl savivaldybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, nes patvirtinti detaliojo plano atsakovas negalėjo dėl Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta. Atsakovo darbuotojas, suderinęs detaliojo planavimo užduotį, suteikė galimybę pareiškėjui toliau vykdyti žemės sklypo detaliojo plano regimo procedūras, nors pagal detaliojo planavimo užduoties derinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detalusis planas pagal išduotą planavimo sąlygų sąvadą negalėjo būti rengiamas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas, po detaliojo planavimo užduoties suderinimo tęsdamas detaliojo plano rengimo procedūras, patyrė kokių nors nuostolių, susijusių su detaliojo planavimo dokumentų rengimu, nes tokie nuostoliai galėtų būti vertinami kaip pareiškėjui padaryta turtinė žala.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atsakovo neteisėto akto (detaliojo planavimo užduoties suderinimo) gali būti atlyginami tie pareiškėjo patirti nuostoliai, kurie yra tiesiogiai susiję su detaliojo planavimo dokumentų rengimu, ir kurie pareiškėjo buvo patirti po to, kai buvo suderinta detaliojo planavimo užduotis.

Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinį santykį reguliuojančias materialiosios teisės normas, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas pareiškėjui atlygintinos žalos bei jos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas pagal detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui 2008 m. gruodžio 29 d. sutartį buvo rengiamo detaliojo plano organizatorius, į tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija 2010 m. sausio 13 d. raštu Nr.PSD-81-(17.1) informavo pareiškėją, jog pradėtos, tačiau neužbaigtos teritorijų planavimo procedūros dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, negali būti įvykdytos (užbaigtos) įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimui (b.l. 83). Šių faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti pareiškėjo veiksmus bei apsvarstyti Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys