2021-11-24 Nr. AB-24904-3-61-3-03604-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-704-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03604-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos administratorių rūmai (dabar – Lietuvos administratorių gildija), Nacionalinė verslo administratorių asociacija, Nacionalinė bankroto administratorių asociacija (dabar – Nacionalinė nemokumo administratorių asociacija), Nemokumo ir verslo administratorių asociacija)) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. V4-263 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui D. T. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Tarnyba Įsakymu skyrė jam nuobaudą – viešą įspėjimą. Pareiškėjas Įsakymu pripažintas pažeidęs Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas), 11.4.1 ir 11.4.4 punktų nuostatas, nes piktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis – apeidamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių (toliau – ir Atrankos taisyklės) nustatytą reguliavimą, vykdė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Verslo valdymo centrui (toliau – ir Administratorius 1) priskirtų įmonių perkėlimą į kitą juridinį asmenį UAB Verslo administravimo centras (toliau – ir Administratorius 2), nepagrįstai įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje. Pareiškėjo nuomone, nei vienas iš kaltinimų nėra tinkamai pagrįstas ir teisiškai argumentuotas, o išvados prieštaringos.

2.2. Atsakovas patikrinimo metu neįvertino tos aplinkybės, kad UAB Verslo administravimo centras teises ir pareigas iš UAB Verslo valdymo centro perėmė reorganizavimo metu, o reorganizavimas pats savaime neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, todėl atsakovo pateiktas laisvas reorganizavimo pasekmių interpretavimas negali būti laikomas pagrindu teisinei pareiškėjo atsakomybei atsirasti. ĮBĮ nereglamentuoja bankroto administratoriaus pakeitimo procedūros tuo atveju, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, įvykdoma juridinio asmens, paskirto įmonių bankroto administratoriaus, atskyrimo procedūra ir teisės bei pareigos, susijusios su įmonės bankroto administravimu, perduodamos atskyrimo metu naujai sukurtam juridiniam asmeniui. Todėl argumentai, kad buvo perleistos teisės administruoti bankrutuojančias įmones, teisiškai nepagrįsti. Šiuo atveju nebuvo vykdomas joks bankroto administratoriaus teisių perleidimas, todėl nepagrįsta išvada, kad paskirta bankroto administratorė galėjo būti pakeičiama tik ĮBĮ įtvirtinta bankroto administratoriaus atstatydinimo tvarka, o naujas administratorius gali būti skiriamas tik ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.3. Pareiškėjas negalėjo atlikti tokių veiksmų, kuriuos nurodo atsakovas. Konkrečiu atveju pagrindas pakeisti paskirtą bankroto administratorių buvo nulemtas paskirto bankroto administratoriaus atskyrimo procedūros. ĮBĮ įtvirtintas baigtinis sąrašas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindų, į kurį nagrinėjamas atvejis nepatenka. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad susiklosčiusiai situacijai netaikytina ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus atrankos tvarka, tačiau atskyrimo būdu naujai sukurta įmonė, perėmusi bankroto administratorius funkcijas, turi atitikti konkrečios įmonės bankroto administratoriui keliamus ĮBĮ reikalavimus. Dėl bankroto administratoriaus tinkamumo sprendimą priima būtent teismai. Be teismų sprendimų nėra galimas administruojamų įmonių perkėlimas į naują juridinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriaus teisių perėmimas pagal teismų praktiką nėra galimas, todėl nei UAB Verslo administravimo centras, nei UAB Verslo valdymo centras, nei pareiškėjas objektyviai negalėjo pažeisti Elgesio kodekso 11.4.1 punkto nuostatų, nes prašymų pakeisti administratorių procese administratorių atranka nebuvo vykdoma naudojantis kompiuterine programa. Todėl nei bendrovės, nei pareiškėjas negalėjo apeiti ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

2.4. Elgesio kodekso 11.4.1 punkto nuostatų pažeidimu negali būti vertinama ir tai, kad po UAB Verslo valdymo centro reorganizavimo neva ji ženkliai pasigerino savo FASĮS rodiklį. Šių aplinkybių atsakovas niekaip nekonkretizavo. Atsakovas taip pat nepagrindė, kodėl realus UAB Verslo valdymo centro darbo krūvio sumažėjimas yra pranašumas atrankoje, prieštaraujantis Elgesio kodekso 11.4.1 punkto nuostatoms. Atsakovas Įsakyme nepagrindė ir Elgesio kodekso 11.4.4 punkto nuostatos pažeidimo. Pareiškėjas nėra nei UAB Verslo valdymo centro, nei UAB Verslo administravimo centro akcininku, šie duomenys yra žinomi ir atsakovui, tačiau savo išvadose atsakovas to nėra niekaip įvertinęs. Nors pareiškėjas yra nurodytų juridinių asmenų vienasmenis valdymo organas, tačiau vienasmeniam valdymo organui nėra suteikta teisė spręsti dėl juridinio asmens reorganizavimo, tai išimtinė akcininkų susirinkimo teisė, todėl priežastinis ryšys su reorganizavimo pasekmėmis ir nurodomais pažeidimais yra nulemtas būtent sprendimo atlikti UAB Verslo valdymo centro reorganizavimą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pati reorganizavimo procedūra yra teisėtas veiksmas, tačiau bankroto administratoriai savo veikloje saistomi Elgesio kodekso principų bei ĮBĮ normų. ĮBĮ nėra numatytas bankroto administratoriaus teisių perleidimas, nes tokia teisė nėra suteikta dėl specifinio jų atrankos ir skyrimo proceso. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatyta bankroto administratoriaus pakeitimo procedūra, susidedanti iš dviejų etapų, t. y. pirmiausia teismas atstatydina senąjį bankroto administratorių iš pareigų ir ta pačia nutartimi skiria naująjį. Taigi tokia galimybė atsiranda tik atleidus pirminį administratorių iš pareigų. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, kadangi apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį bei Atrankos taisyklių nustatytą reguliavimą, buvo sudaryta situacija, kai tarpusavyje susiję vienas juridinis asmuo, būdamas A kategorijos, įgyja teisę administruoti konkrečias įmones nedalyvaudamas atrankoje, o kitas juridinis asmuo, būdamas C kategorijos, pasigerina savo atrankos rodiklius ir padidina galimybę per atrankos sistemą gauti didesnes bankrutuojančias įmones. Tokie veiksmai pažeidžia pagrindinį atrankos sistemos principą, kad bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa.

3.2. Pareiškėjui yra žinoma teismų praktika, kurią jis pats ir nurodė, kurioje aptarta situacija atitinka teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Pareiškėjas yra nubaustas ne už reorganizavimo vykdymą, o už UAB Verslo valdymo centrui priskirtų ir administruojamų įmonių perkėlimo UAB Verslo administravimo centrui organizavimą ir vykdymą.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos administratorių rūmai (dabar – Lietuvos administratorių gildija), Nacionalinė verslo administratorių asociacija, Nacionalinė bankroto administratorių asociacija (dabar – Nacionalinė nemokumo administratorių asociacija), Nemokumo ir verslo administratorių asociacija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad atsakovas tinkamai argumentavo pažeidimo faktą bei teisinį kvalifikavimą, o pareiškėjo skundo argumentai vertintini tik kaip deklaratyvūs. Pažymėjo, jog kito bankroto administratoriaus paskyrimas, nesinaudojant Bankroto administratorių atrankos programa, savaime yra pažeidimas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas byloje keliamas dėl to, ar pareiškėjas, būdamas UAB Verslo valdymo centro vadovu, galėjo perleisti bankroto administratoriaus teises administruoti jam paskirtas įmones kitam bankroto administratoriui, šiuo atveju UAB Verslo administravimo centrui, prieš tai nepasinaudojus ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

8. Teismas nustatė, kad Tarnyba, turėdama duomenų, kad UAB Verslo valdymo centras, kurio vadovu buvo pareiškėjas, atliko reorganizaciją ir atskyrimo būdu įsteigė naują juridinį asmenį UAB Verslo administravimo centras, nesilaikydama ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Tuo pagrindu Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 20.2 papunkčiu, pradėjo neplaninį bankroto administratoriaus D. T. veiklos patikrinimą. Tarnyba, atlikusi patikrinimą, priėmė 2018 m. rugsėjo 13 d. išvadą Nr. D4-1285, kuria vadovaujantis Tarnybos direktoriui pasiūlė už nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimus pareiškėjui skirti Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą. Tarnybos direktorius 2018 m. rugsėjo 19 d. Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – viešą įspėjimą. Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas, turėdamas teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis – apeidamas ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje bei Atrankos taisyklėse nustatytą reguliavimą, vykdė UAB Verslo valdymo centrui priskirtų įmonių perkėlimą į kitą juridinį asmenį – UAB Verslo administravimo centras, tuo nepagrįstai įgydamas pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 punktais, ĮBĮ 11 straipsnio 2, 10 dalimis, Atrankos taisyklių 4 punktu ir nurodė, kad ĮBĮ nėra numatyta jokių išimčių, kad bankroto administratorius galėtų būtų paskirtas ne teismo, ar vienas bankroto administratorius savarankiškai galėtų dalį savo teisių perleisti kitam bankroto administratoriui. Bankroto administratoriaus skyrimo, pakeitimo tvarka aiškiai reglamentuota ĮBĮ (11 straipsnio 2 dalis) ir jokia kitokia galimybė nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reorganizavimo būdu dalį UAB Verslo valdymo centro teisių ir pareigų perdavė UAB Verslo administravimo centrui, t. y. išvengė ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje ir Atrankos taisyklėse nustatytos tvarkos, todėl šie pareiškėjo veiksmai pagrįstai konstatuoti kaip minėtų teisės nuostatų pažeidimas. Bankroto administratoriaus veikla yra griežtai reglamentuota specialiųjų teisės aktų (ĮBĮ, Atrankos taisyklės) nuostatomis, kurios yra prioritetinės kitų teisės aktų nuostatų atžvilgiu, todėl teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad įmonių atskyrimo procedūra ir teisių perėmimas šiuo konkrečiu atveju yra teisėta ABĮ nuostatų prasme. Bankroto administratorių atrenka (ir pakeičia) išimtinai tik teismas, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad bankroto administratoriaus dalies teisių perleidimas kitam administratoriui reorganizacijos būdu yra tinkamas, prieštarauja jau aptartai ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytai bankroto administratoriaus skyrimo ir pakeitimo tvarkai. Apie tai, kad bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, nes tokiu būdu nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę, yra išaiškinta ir pareiškėjo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje Nr. 2-1620-553/2018. Šioje byloje teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokią išvadą lemia būtent specifinė bankroto administratorių atrankos ir skyrimo procedūra, kuri yra susijusi su konkrečios įmonės požymių ir konkretaus bankroto administratoriaus savybių bei jų kvalifikacijos vertinimu.

10. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad, kaip teisingai nurodė Tarnyba, pats reorganizavimo procesas yra teisėtas veiksmas, tačiau bankroto administratoriai savo veikloje pirmiausia yra saistomi jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų (kitų teisės aktų atžvilgiu) teisės aktų nuostatų (ĮBĮ, Atrankos taisyklių) ir kurios, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, bankroto administratoriaus teisių perleidimo kitam bankroto administratoriui, reorganizavimo būdu, nenumato. Pareiškėjas įvykdė UAB Verslo valdymo centrui priskirtų įmonių perkėlimą į kitą juridinį asmenį UAB Verslo administravimo centrą reorganizacijos būdu, nesilaikydamas ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, todėl Tarnyba pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė sąžiningumo principą, kaip jis apibūdintas Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktuose. Pareiškėjas perleisdamas dalį teisių kitam juridiniam asmeniui, prieš tai nesikreipdamas į teismą, aiškiai įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri turėtų būti vykdoma naudojantis kompiuterine programa. Taip pat jau aptartus pareiškėjo veiksmus teismas vertino kaip prieštaraujančius sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl vertino kaip proporcingą. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių nuobauda turėtų būti panaikinta, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes apie pareiškėjo veiksmus vykdant UAB Verslo valdymo centro reorganizavimo procesą. Šiuo atveju ginčo esmę sudaro aplinkybių susijusių su UAB Verslo valdymo centro ir UAB Verslo administravimo centro vykdyta reorganizavimo procedūra nustatymas ir įvertinimas ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) aspektu. Visi ginčijamame Įsakyme ir išvadose nurodyti pažeidimai yra siejami su UAB Verslo valdymo centro reorganizavimo proceso pasekmėmis. Sprendimus dėl UAB Verslo valdymo centro reorganizavimo proceso priėmė ir įgyvendino nurodyto juridinio asmens akcininkai. Pareiškėjas nėra nei UAB Verslo valdymo centro, nei UAB Verslo administravimo centro akcininku. Nors pareiškėjas yra nurodytų juridinių asmenų vienasmenis valdymo organas, tačiau vienasmeniam valdymo organui nėra suteikta teisė spręsti dėl juridinio asmens reorganizavimo, tai išimtinė akcininkų susirinkimo teisė, todėl priežastinis ryšys su reorganizavimo pasekmėmis ir nurodomais pažeidimais yra nulemtas būtent sprendimo atlikti UAB Verslo valdymo centro reorganizavimą. Pareiškėjas negalėjo piktnaudžiauti teisėmis UAB Verslo valdymo centro reorganizavimo procese, nes tokių teisių net neturėjo. Pareiškėjas kėlė ir kelia klausimą (ginčą) dėl to, kas yra atsakingas už UAB Verslo valdymo centro reorganizavimo teisines pasekmes, todėl teisiškai nepagrįsti teismo motyvai, jog ginčo dėl to, kas inicijavo reorganizavimo sąlygas ir patvirtino jo sąlygas, nėra. Šioje byloje pareiškėjo atsakomybės klausimas negali būti tapatinamas su UAB Verslo valdymo centro akcininkų veiksmais priimant sprendimus. Pareiškėjui yra priskiriami veiksmai, kurių jis pagal galiojantį teisinį reguliavimą net negalėjo atlikti. Ginčijamas Įsakymas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant ĮBĮ ir Elgesio kodekso normas.

11.2. Pagrindas pakeisti paskirtą bankroto administratorių buvo nulemtas bankroto administratoriaus atskyrimo procedūros, tačiau tai lėmė ne pareiškėjo neteisėtas veikimas. ĮBĮ įtvirtintas baigtinis sąrašas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindų (ĮBĮ 11 str. 10 d. 1–6 p.), į kuriuos nagrinėjamas atvejis nepatenka. Įvykdžius paskirtos bankroto administratorės atskyrimo procedūrą, kurios metu naujai sukurtam juridiniam asmeniui perduotos paskirtos bankroto administratorės funkcijos, susijusios su bankroto administravimu, atsirado objektyvus poreikis išspręsti paskirtos bankroto administratorės pakeitimo klausimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad susiklosčiusiai situacijai netaikytina ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus atrankos tvarka, tačiau atskyrimo būdu naujai sukurta įmonė, perėmusi bankroto administratoriaus funkcijas, turi atitikti konkrečios įmonės bankroto administratoriui keliamus ĮBĮ reikalavimus. Kontrolės funkciją atlieka teismas įvertindamas, ar pakeistas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ jam keliamus reikalavimus. Pareiškėjas atsakovo yra nubaustas dėl to, ko objektyviai net nėra, t. y. UAB Verslo valdymo centras neperkėlė administruojamų įmonių į naują juridinį asmenį, nes toks perkėlimas objektyviai nėra galimas be teismo procesinio sprendimo konkrečioje bankroto byloje.

11.3. Elgesio kodekso 11.4.1 punkto nuostatų pažeidimu negali būti vertinama tai, jog po UAB Verslo valdymo centro reorganizavimo neva ji ženkliai pasigerino savo FASĮS rodiklį. Visų pirma, tai ginčijame akte ir jį papildančiose išvadose šios aplinkybės nėra niekaip konkretizuotos ir pagrįstos, t. y. iš jų nėra aišku, koks pranašumas buvo įgytas ir kaip jis realiai buvo panaudotas. Teismas taip pat šių išvadų nėra pagrindęs, tik atkartojo atsakovo poziciją savo išvadose. Antra, kompiuterinės programos veikimo principai, jos algoritmas nėra žinomas administratoriams, pareiškėjui, todėl jie negali daryti įtakos kompiuterinei programai, o tuo pačiu kompiuterinės programos veikimo ypatumai negali lemti administratorių atsakomybės vykdant administratorių atranką. Objektyviai vertinant aplinkybes dėl darbo krūvio atlikus UAB Verslo valdymo centro reorganizavimą, akivaizdu, jog jeigu atskyrimo metu sumažėjo teisių ir pareigų, sumažėjo ir darbo krūvis, todėl atsakovo išvados, jog objektyvus darbo krūvio sumažėjimas yra nepagrįstas pranašumas atrankoje, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Atsakovas nepagrindė, kodėl realus UAB Verslo valdymo centro darbo krūvio sumažėjimas yra pranašumas atrankoje prieštaraujantis Elgesio kodekso 11.4.1 punkto nuostatoms. Tokio pranašumo net nėra, nes teismai prašymų pakeisti administratorių netenkino. Teismas šių pareiškėjo argumentų net nenagrinėjo.

11.4. Ginčijamame Įsakyme buvo nurodomas ir Elgesio kodekso 11.4.4 punkto pažeidimas, tačiau šis kaltinimas deklaratyvus. Įsakyme ir jį papildančiose išvadose nėra niekaip pagrįstas nurodyto pažeidimo padarymas, iš išvadų nėra aišku kokiomis teisėmis buvo piktnaudžiaujama, kaip pasireiškė piktnaudžiavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje administracinis ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V4-263 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui D. T. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė UAB Verslo valdymo centrui priskirtų įmonių perkėlimą į kitą juridinį asmenį UAB Verslo administravimo centrą reorganizacijos būdu, nesilaikydamas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, todėl Tarnyba pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė sąžiningumo principą, kaip jis apibūdintas Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktuose. Pareiškėjas perleisdamas dalį teisių kitam juridiniam asmeniui, prieš tai nesikreipdamas į teismą, aiškiai įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri turėtų būti vykdoma naudojantis kompiuterine programa. Aptartus pareiškėjo veiksmus vertino prieštaraujančiais sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Įsakymu nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 p. ir 11.4.4 punktus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo norminę administracinę bylą, kurioje buvo prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ 1 punktas (jame nurodyta, kad finansų ministras patvirtina Elgesio kodeksą, kuris pridedamas prie šio įsakymo) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, ir nenustatė, kad minėtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 1 punktas yra neteisėtas (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-556/2021). Taip pat akcentuotina, kad šiame sprendime remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu nurodyta, jog bankroto administratoriams ĮBĮ keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas kartu reiškia ir jų pareigą laikytis profesinės etikos normų bei suponuoja atsakomybę tais atvejais, kai šių normų nesilaikoma.

17. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas nustato, jog administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

18. Vertinant, ar bankroto administratorius pažeidė šį sąžiningumo principą, būtina nustatyti faktą, jog rodikliai atrankoje buvo pagerinti, taip pat įvertinti, ar šie rodikliai buvo pagerinti būtent dėl nesąžiningų bankroto administratoriaus veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021; 2021 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-688-520/2021; kt.).

19. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas UAB Verslo valdymo centro vadovu, ir reorganizacijos būdu įsteigto naujo subjekto – UAB Verslo administravimo centro vadovu, pastarajam perdavė administruoti UAB Verslo valdymo centro priskirtas įmones. Įvertinęs ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kitą taikytiną reguliavimą, pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo veiksmus pagrįstai pripažino teisės nuostatų pažeidimais, kurie teismų praktikoje laikomi nesąžiningais bankroto administratoriaus veiksmais, dėl kurių gali būti pagerinti rodikliai atrankoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-688-520/2021; kt.). Šiam vertinimui faktas, kad ne pareiškėjas atliko ūkio subjektų reorganizacijos veiksmus, reikšmės neturi.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė