45b3c016-7c1f-4e4e-b78e-c66e3c86b508 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1413-781/2013;Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00685-2012-2Procesinio dokumento kategorijos: 110.3; 122.1; 122.3; 122.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Ž. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4427-868/2013 pagal ieÅ¡kovės J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. P. dėl vaikų iÅ¡laikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, įkeldinimo į bendrai statytÄ gyvenamÄ jį namÄ , ir atsakovo Ž. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė J. G. (toliau - IeÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Ž.

P. (toliau - Atsakovas) dviejų vaikų G. M. P. ir B. L. P. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 1 250 Lt kiekvienam, kas sudaro 2 500 Lt nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų motinai; priteisti iÅ¡ Atsakovo nepilnamečių vaikų naudai iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 10 000 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.; nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, IeÅ¡kove;

įpareigoti AtsakovÄ netrukdyti IeÅ¡kovei ir jos vaikams naudotis namu bei jį valdyti ir įkeldinti jÄ su vaikais į namÄ bei perduoti namo raktus. Atsakovas teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė nustatyti nepilnamečių vaikų - dukros G. M. P. ir sÅ«naus B. L. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisė iÅ¡ Atsakovo nepilnamečiams G. M. P. ir B. L. P. laikinÄ iÅ¡laikymÄ kiekvienam po 800 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo, nustatęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarkys IeÅ¡kovė. 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas Atsakovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - nustatė Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikinÄ Â tvarkÄ , t. y. kad Atsakovas pasiima vaikus iÅ¡ jų motinos J.

G. gyvenamosios vietos kas antrÄ penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val., kiekvienÄ trečiadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai tos pačios dienos 20.00 val. Laikina bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.Atsakovas vėliau pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1739-868/12 pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir taikyti kitas laikinÄ sias apsaugos priemones - kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti laikinÄ Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ Atsakovas paima vaikus bei B.

L. P. iÅ¡ VÅ¡Ä® Paramos vaikams centras, kur vaikus pristato motina J. G.: kas antrÄ penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.; kiekvienÄ trečiadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20.00 val. Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šį Atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė. Atsakovas 2013 m. kovo 26 d. pateikė teismui dar vienÄ praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1739-868/2012 taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones taikant Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones – kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti G.

M. P. ir B. L. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su Atsakovu bei nustatyti naujÄ laikinÄ IeÅ¡kovės J. G. bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ IeÅ¡kovė paima vaikus G. M. P. bei B. L. P. iÅ¡ jų buvimo vietos: kas antrÄ penktadienį 16.00 valandÄ ir grÄ Å¾ina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 valandÄ ; kiekvienÄ trečiadienį 16.00 valandÄ ir grÄ Å¾ina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios dienos 20.00 valandÄ . Atsakovas Ž. P. teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, jog IeÅ¡kovė nevykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su IeÅ¡kove bei nustatyta laikina Atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarka. 2013 m. sausio 29 d. antstolio R.

V. akte apraÅ¡omas IeÅ¡kovės elgesys vykdant teismo nutartį dėl bendravimo tvarkos. Vėlesni aktai patvirtina, kad IeÅ¡kovė piktybiÅ¡kai nevykdo teismo patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos ir tai matyti pateiktos chronologinės lentelės, kurioje apraÅ¡oma kiekviena diena ir kaip tÄ dienÄ Atsakovui pavyko bendrauti su vaikais. Tai fiksuota ir daugelyje antstolio aktų. IeÅ¡kovės nesutikimas dėl Atsakovo ir vaikų teisės bendrauti yra užfiksuotas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje.

Taip pat Atsakovas nurodo, kad IeÅ¡kovė nesugeba tinkamai rÅ«pintis vaikais, nepilnamečių vaikų akivaizdoje daro nusikalstamas veikas, nesirÅ«pina vaikų medicinine priežiÅ«ra. Taip pat nurodo papildomÄ aplinkybę, jog IeÅ¡kovė savo nepilnametės dukros G. M. P. auginimo ir auklėjimo pareigÄ yra patikėjusi savo seseriai, kurios santykiai su Atsakovu taip pat yra komplikuoti. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, kad su praÅ¡ymu nesutinka.

Vertindama Atsakovo motyvÄ dėl nuolatinio gyvenamosios vietos keitimo, IeÅ¡kovė pažymėjo, kad tai vyksta dėl Atsakovo neteisėto ir prieÅ¡ingo vaikų interesams elgesio, dėl ko IeÅ¡kovė su vaikais negali gyventi (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, jog nustatant Atsakovui bendravimo su vaikais tvarkÄ , teismo nutartyje nurodyta, jog Atsakovas paima vaikus iÅ¡ jų buvimo vietos. Taigi priimtoje teismo nutartyje nėra nustatyta privaloma sÄ lyga vaikus paimti iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, todėl vaikų buvimas pas senelius, ar kitoje vietoje, nėra kliÅ«timi Atsakovui bendrauti su jais.

Argumentas dėl kliūčių Atsakovui bendrauti su vaikais sudarymo yra nepagrįstas, nes neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė nesudaro jokių kliūčių Atsakovui bendrauti su vaikais ne tik teismo nustatytu laiku ir laikantis nustatytos tvarkos, bet ir kitu metu. Atsakovo argumentai dėl IeÅ¡kovės nusikalstamų veikų darymo, neteisėto elgesio, nesirÅ«pinimo vaikais, agresyvaus jos elgesio neatitinka tikrovės. Paneigiant Atsakovo teiginius apie tariamÄ IeÅ¡kovės agresyvų elgesį, veiksmų ir poelgių neadekvatumÄ , ji pirmiausia pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendime yra konstatuota, jog teismas nenustatė IeÅ¡kovės neadekvataus elgesio su vaikais atvejo, agresijos ar kitokio netinkamo elgesio.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad IeÅ¡kovės elgesys su vaikais tiek po sprendimo, tiek po 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties priėmimo bÅ«tų pasikeitęs kaip kad nurodoma praÅ¡yme. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje - Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikdama savo pozicijÄ dėl Atsakovo praÅ¡ymo nurodė, jog IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, o Atsakovas reiÅ¡kia prieÅ¡ingus reikalavimus, ketindamas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, byloje skirta kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, tai vaikų gyvenamosios vietos nustatymas yra ginčo dalykas, kuris bus iÅ¡spręstas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Prie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėti priedai tik patvirtina abiejų Å¡alių tarpusavio konfliktÄ , nenorÄ ieÅ¡koti kompromisinio susitarimo dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant.

Taip pat nurodė, kad Atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, nėra pagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nurodė, kad Atsakovas praÅ¡yme iÅ¡samiai nurodė bei detalizavo, kokiu bÅ«du ir kokiais veiksmais IeÅ¡kovė nevykdo teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties. Kartu su praÅ¡ymu pateikti antstolio R.

V. aktai bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas leido teismui susidaryti nuomonę, jog tarp Å¡alių yra kilusi didžiulė įtampa, pasiprieÅ¡inimas vienas kitam, dėl ko yra daroma neigiama įtaka Å¡alių nepilnamečiams vaikams, taip pat pažymėjo, jog nesant tarp Å¡alių susitarimo, tinkamas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties vykdymas gali tapti neįmanomu. Teismas laikė nepagrįstais Atsakovo argumentus, kad dėl IeÅ¡kovės neadekvataus elgesio ir nesirÅ«pinimo nepilnamečiais vaikais, bÅ«tų pagrindas keisti 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Priežasčių, dėl kurių IeÅ¡kovė negalėtų auginti vaikų, ar duomenų, kad IeÅ¡kovė darytų žalÄ nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams ir vaikai negalėtų gyventi su IeÅ¡kove, byloje nėra. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tarp Å¡alių yra kilę itin konfliktiÅ¡ki santykiai ne tik dėl vaikų gyvenamosios vietos, bet ir dėl kitų klausimų, susijusių su pačių Å¡alių gyvenamosiomis vietomis, tad teismas nelaikė Å¡ių argumentų prielaidomis keisti 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kadangi, kaip jau iÅ¡aiÅ¡kino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendime, Atsakovo teiginius dėl IeÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės paneigia teismo sprendime nustatytos aplinkybės, jog nuo 2004 metų IeÅ¡kovė dėl psichikos sutrikimų į medikus nesikreipė ir nesigydė, todėl medicininių dokumentų apie jos dabartinę psichikos bÅ«klę nėra.

Byloje nėra įrodymų apie IeÅ¡kovės elgesį, sudarantį pagrindÄ laikyti, jog ji nevykdo ar negalinti vykdyti savo motinos pareigų nepilnamečiams vaikams, taip pat nenustatyta vaikų nepriežiÅ«ros faktų. Taip pat teismas pažymėjo, jog teismo nutartis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, yra privaloma IeÅ¡kovei ir ji tinkamai gali bÅ«ti įgyvendinta tik aktyviais tiek IeÅ¡kovės, tiek Atsakovo veiksmais. Nurodė, kad Atsakovas, manydamas, jog yra nevykdoma 2012 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartis, gali pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise imtis aktyvių veiksmų dėl nutarties nevykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, patenkinti Atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti G. M. P. ir B. L. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo bei nustatyti naujÄ laikinÄ IeÅ¡kovės bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ IeÅ¡kovė paima vaikus G. M.

P. bei B. L. P. iÅ¡ jų buvimo vietos: kas antrÄ penktadienį 16.00 valandÄ ir grÄ Å¾ina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 valandÄ ; kiekvienÄ trečiadienį 16.00 valandÄ ir grÄ Å¾ina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios dienos 20.00 valandÄ . Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog priežasčių, dėl kurių IeÅ¡kovė negalėtų auginti vaikų, ar duomenų, kad IeÅ¡kovė darytų žalÄ nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams ir vaikai negalėtų gyventi su IeÅ¡kove, byloje nėra.

Atsakovas pateikė daugiau kaip 20 priedų, kuriuose buvo fiksuotas IeÅ¡kovės elgesys, susijęs su vaikais ir kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Pažymėjo, kad IeÅ¡kovė vaikų akivaizdoje daro nusikaltimus. Tai nuolatiniai IeÅ¡kovės barniai vaikų akivaizdoje, atsisakymas ar nesugebėjimas suteikti reikiamÄ psichologinę atmosferÄ , vaiko menkinimas. Nurodė, kad IeÅ¡kovė neduoda susitikinėti su vaikais, tokiu bÅ«du nevykdo teismo nutarties.

Pažymėjo, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, liudijančių apie sÅ«naus raidos sutrikimÄ , IeÅ¡kovė gi Å¡itÄ faktÄ ignoruoja ir į medikus nesikreipia. Nurodė, kad IeÅ¡kovei dar 2004 m. diagnozuotas psichikos sutrikimas. Anot Atsakovo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai buvo ir yra atskirti vienas nuo kito ir nuo savo tėvų. Jaunesnysis sÅ«nus yra paliktas gyventi Å ilalėje, pas IeÅ¡kovės tėvus, o dukrÄ augina IeÅ¡kovės sesuo Vilniuje. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistÄ .

Nurodė, kad Atsakovas nepateikė įrodymų, jog IeÅ¡kovė sudaro kliÅ«tis teismo nustatytu laiku bendrauti su vaikais. Pažymėjo, kad Atsakovo pasirodymas ir bandymas juos iÅ¡vežti iÅ¡ gyvenamosios vietos, sukeldavo vaikams stresÄ , nenorÄ bendrauti su tėvu. Priversti vaikus bendrauti su Atsakovu, IeÅ¡kovė negali. Atsakovas aklai siekia tik nutarties vykdymo, bet visiÅ¡kai nesistengia Å¡alinti bendravimo kliÅ«tis. Taip pat pažymėjo, kad nepilnametis sÅ«nus ambulatoriÅ¡kai yra gydomas Medicinos diagnostikos centre, sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalingas gydymas, nėra konstatuota.

Todėl atskirojo skundo argumentas, kad IeÅ¡kovė neteikia vaikams bÅ«tinos medicininės pagalbos yra nepagrįstas. Atsakovas dirbtinai bando sudaryti apie IeÅ¡kovę įspÅ«dį kaip apie asmenį, turintį psichikos sutrikimų, nes joks dokumentas nepatvirtina tokios iÅ¡vados. Tačiau net ir pripažinus IeÅ¡kovei turint tokių sutrikimų, Å¡i aplinkybė nėra kliÅ«tis vaikams gyventi su IeÅ¡kove. Å iuo metu IeÅ¡kovė su vaikais gyvena Dominikonų g. 14-4, Vilniuje, jie turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Tuo tarpu Atsakovas pats nėra pateikęs teismui duomenų apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Esant tokioms aplinkybėms, anot IeÅ¡kovės, Atsakovo atskirasis skundas turėtų bÅ«ti atmestas.   IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino Atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nenustatė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su Atsakovu bei jo prašomos bendravimo tvarkos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylÄ vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bÅ«tų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.Nagrinėjamoje byloje praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis Atsakovas faktiÅ¡kai siekia pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. jÄ nustatyti su juo, o ne su IeÅ¡kove.

Spręsdamas klausimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos, nors ir laikinos, nustatymo, teismas turi įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumÄ vaiko vystimuisi ir nustato, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Pagal CPK 144-148 straipsnius teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti ir vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieÅ¡kinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tik tikrina, ar yra pagrindas Å¡ias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo.

PareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas bus sprendžiamas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡klausus Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei visapusiÅ¡kai įvertinus visus į bylÄ pateiktus įrodymus. IÅ¡ byloje esančių gimimo liudijimų Nr. 593238 ir Nr. 592212 matyti, kad IeÅ¡kovė ir Atsakovas turi du mažamečius vaikus – G. M. P. (gim. duomenys neskelbtini) ir B. L. P. (gim. duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 5). Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai Å¡iuo metu nuolat gyvena su IeÅ¡kove.

Sprendžiant klausimÄ dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į jų ryšį su kiekvienu iÅ¡ tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. kovo 8 d. suraÅ¡ytame buities tyrimo akte nurodyta, kad G. M. su mama jaučiasi gerai, jos skaito knygas, o važiuoti pas tėvÄ ji nenori, kadangi jis jÄ apgavo – nusivežė ne pas močiutę, o pas IevÄ (b. l. 48).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. birželio 23 d. raÅ¡te dėl ekspertizės nurodyta, kad vaikai slėpėsi nuo tėvo, jaunesnysis vaikas glaustėsi prie mamos (b. l. 166). Taigi, iÅ¡ Å¡ių pateiktų dokumentų matomas glaudus vaikų ir motinos emocinis ryÅ¡is, jų pasitikėjimas ja. Tuo tarpu ryÅ¡is su tėvu yra nutrÅ«kęs, vaikai nėra prie jo pripratę. Kardinaliai pakeitus vaikų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , palikus juos be nuolatinio kontakto su mama, tikėtina, kad nepilnamečių vaikų psichinė bÅ«klė dar labiau pablogės, tai sukels jiems stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus.

Taip pat neaiÅ¡ku, ar vaikai gyvens tik su Atsakovu, ar juos sups dar ir svetimi žmonės. Å ioje situacija teismas atsižvelgia į vaikų amžių – IeÅ¡kovės ir Atsakovo dukrai yra 9 ir sÅ«nui – 5 metai. Tokio amžiaus vaikams ypač reikalingas motinos dėmesys, nenutrÅ«kstamas ryÅ¡ys su ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sÄ lygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, liudijančių apie IeÅ¡kovės motiniÅ¡kų pareigų neatlikimÄ , nesirÅ«pinimÄ vaikais ir jų nepriežiÅ«rÄ , apie tai, kad jos sukurta aplinka netenkina vaikų poreikių, kelia jiems grėsmę, neatitinka reikalavimų sveikų vaikų normaliam vystimuisi.

Atsakovo tam tikros abejonės dėl vaikų aplinkos, kurioje vaikai gyvena, negali bÅ«ti objektyvus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti laikinÄ jÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra medicininių dokumentų apie IeÅ¡kovės dabartinę psichikos bÅ«klę. Pati savaime aplinkybė, kad IeÅ¡kovė turėjo psichikos sutrikimų, negali bÅ«ti pagrindas keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta IeÅ¡kovės neigiama įtaka vaikų teisėms ir interesams.

Atsakovas į bylÄ yra pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius IeÅ¡kovės 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nevykdymÄ dėl nuolatinės neapykantos tarp Å¡alių egzistavimo (b. l. 30-36, 41). Å iuo atveju pažymėtina, jog negalima Å¡alių tarpusavio santykių sudėtingumÄ perkelti nepilnamečiams vaikams. Visų pirma, IeÅ¡kovė su Atsakovu turi iÅ¡naudoti visas galimybes pasiekti kompromisÄ vykdant minėtÄ nutartį, o nepavykus tai padaryti, Atsakovas turėtų ieÅ¡koti teisinių priemonių, kaip užtikrinti 2012 m. rugpjūčio 31 d. vykdymÄ , bet ne iÅ¡ karto praÅ¡yti pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su juo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                      JÅ«ratė Varanauskaitė