45b3bd34-8a97-4529-b835-7d6dbbaffe07 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4123-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-02978-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2015 m. gegužės 13 d.                                                                       Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui R.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2, 7), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad nuo 2014-05-16 iki 2014-05-30 jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) Chirurgijos skyriuje, šešiavietėje pilnai užpildytoje palatoje Nr.

3. PareiÅ¡kėjo teigimu, Ligoninės kamera-palata, kurioje jis buvo laikomas neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų, užtikrinančių minimalų gyvenamÄ jį plotÄ asmeniui. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas gulėti arba sėdėti ant gultų, nes pajudėti kameroje nebuvo vietos, tarp nuteistųjų vyko trintis, kilo konfliktų. Be to, atkreipė teismo dėmesį į tai, kad buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Besigydantys ligoniai rÅ«ko visur, nepaisydami iÅ¡kabintų įspėjamųjų, draudžiamųjų ženklų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Ligoninė nesiima priemonių, kad rÅ«kantys asmenys bÅ«tų nubausti, nekontroliuoja savo teritorijoje nustatytų draudimų vykdymo ir leidžia įsigyti Ligoninės parduotuvėje tabako gaminių. Nurodė ir tai, kad visas Ligoninės pastatas yra nesaugus, avarinės bÅ«klės, patalpose nėra prieÅ¡gaisrinių gesintuvų, avarinių išėjimų, langai grotuoti, o naktimis yra uždaromi metalinėmis grotomis. Dėl tokių nežmoniÅ¡kų, antisanitarinių laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nurodo, kad negalėjo fiziÅ¡kai pailsėti, iÅ¡simiegoti, tai trikdė ir žalojo jo psichikÄ , dėl užterÅ¡to dÅ«mais oro jam grauždavo akis, ko pasekoje komplikavosi akių uždegimas.

Teigia, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Akcentavo, kad Ligoninės administracija nedaro iÅ¡vadų ir kartoja pažeidimus. Dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertina 5000 Lt.      Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.    Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į skundÄ (b. l. 11–13) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiškėjas R. K. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-05-16 iki 2014-05-30 Chirurgijos skyriaus palatoje-kameroje Nr. 3, kurios plotas yra 28,49 kv. m. Paaiškino, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje kartu su pareiškėju atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ir/ar suimtųjų Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad yra priimtas 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-124, kuriame numatytas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas vienam asmeniui.

Mano, jog pareiÅ¡kėjui, bÅ«nant Ligoninėje, pilnai buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas (28,49 kv. m. / 6 = 4,74 kv. m.). Be to, pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dienos metu, t.y. nuo 6.00 val. ryto iki 22.00 val. vakaro, laisvo nuo medicininių procedÅ«rų laiku, galėjo bÅ«ti gryname ore Å¡io skyriaus lokaliniame sektoriuje. Nurodė, jog Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Atkreipė dėmesį, jog Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ â€“Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Dėl rÅ«kymo Ligoninės patalpose, atsakovės atstovė remiasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, uždraudžiančia rÅ«kyti Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Nurodo, jog tokia informacija yra iÅ¡kabinta visose Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai ir/ar ženklai įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Ligoninės teigimu, ji pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl mano, kad Ligoninės deliktinei atsakomybei kilti nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų.Ligoninės nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ , taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti suma.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:PareiÅ¡kėjas R. K. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-05-16 iki 2014-05-30 Chirurgijos skyriaus palatoje-kameroje Nr. 3, kurioje yra Å¡eÅ¡ios lovos ir plotas 28,49 kv. m. (b. l. 11, 24–25). R. K. laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2014-05-30 net keletÄ kartų kreipėsi į Ligoninės administracijÄ su skundais, praÅ¡ymais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, rÅ«kymo neuždraudimo, sveikatos paslaugų nesuteikimo ir kt. (b. l. 42–43, 47–49, 54, 59–60, 65).

PraÅ¡ymai, skundai buvo iÅ¡nagrinėti ir pareiÅ¡kėjui pateikti atsakymai (b. l. 41, 44, 45–46, 53, 55–56, 61–64).IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo R. K. asmens sveikatos istorijos įrašų (b. l. 24–25, 39–74) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu Ligoninėje buvo gydomas dėl skausmų stuburo, juosmens srityse. Grįžęs iÅ¡ Ligoninės pareiÅ¡kėjas taip pat ne kartÄ skundėsi gydytojams dėl nugaros skausmų, negalėjimu pajudėti.Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo R.

K. reikalavimo priteisti jam 5000 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ iÅ¡ esmės kelia dėl per mažo kamerose (palatose) gyvenamojo ploto ir rÅ«kymo joje.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nuolat pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.Kadangi byloje spręstinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumas laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2014-05-30, tai ginčui aktualus bÅ«tent tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina dėl jam neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto Ligoninės kamerose-palatose, todėl taikytini tie teisės aktai, kurie numato Ligoninės, o ne tardymo izoliatoriaus ar areÅ¡tinės kamerų plotų normas. Nagrinėjamu atveju taikytinos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip – 5,1 kv. m.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog šiuo atveju turėtų būti taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktas, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2014-05-30 Chirurgijos skyriuje. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje-palatoje Nr. 3 kartu su juo buvo gydomi šeši asmenys, t.y. visa palata buvo užimta. Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu buvo gydoma palatoje Nr.

3. Tačiau atsakovės atstovė Ligoninė atsiliepime nurodė, jog kamera-palata Nr. 3 yra 28,49 kv. m. ploto ir joje yra 6 lovos. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08, LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninėje buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei, t.y. Ligoninei. Kaip minėta, Ligoninė nei pateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju palatoje Nr. 3, nei sutinka, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Ligoninės teigimu, R. K. buvo pilnai užtikrintas 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas jo gydymo laikotarpiu.

Å is atsakovės atstovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nesant įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skundo teiginį, kad jis buvo kalinamas pilnai užpildytoje Å¡eÅ¡iavietėje Ligoninės palatoje Nr. 3 (28,49 kv. m. ploto), konstatuotinas Ligoninės veiksmų neteisėtumas, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ 5,1 kv. m. minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ . Be to, LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalaus gyvenamosios patalpos (Å¡iuo atveju palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida (LVAT 2014-10-22 administracinė byla Nr. A858-649/2014).

Dėl kalinimo kartu su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ jo laikymo vienoje patalpoje su rÅ«kančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru”.

Å io straipsnio 4 d. nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å io teisės akto 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Kaip nurodė atsakovė, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN76:2010 ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nuostatomis, pas juos, kaip ir visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, rÅ«kyti yra draudžiama. Informacija apie tai yra iÅ¡kabinta visose Ligoninės palatose, koridoriuose, bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Byloje yra pateikiamos nuotraukos, patvirtinančios apie įspėjamųjų ženklų buvimÄ Ligoninės patalpose, t. y. tiek įstaigos patalpose bei kieme yra iÅ¡kabinti ženklai, draudžiantys rÅ«kyti (bylos Nr. I-4123-643/2015 priedas). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Ligoninė tinkamai informavo, jog Ligoninės patalpose rÅ«kyti draudžiama. Byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, asmenys rÅ«ko.

PareiÅ¡kėjas teiginių, kad kartu su juo kameroje buvę kiti asmenys bÅ«tų rÅ«kę, ar kad jam per tokį trumpÄ buvimo Ligoninėje laikotarpį dėl to bÅ«tų kilusi tam tikra žala sveikatai, nepagrindė įrodymais. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali.

Taigi asmuo, teigiantis, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, Å¡ias aplinkybes privalo pagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl laikymo su rÅ«kančiais jam prasidėjo akių uždegimas, tačiau jokių šį faktÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė Ligoninės neteisėtų veiksmų, todėl žala dėl minėto pareiÅ¡kėjo nurodomo pažeidimo nepriteistina, nenustačius vienos iÅ¡ privalomų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

Be to, teismo vertinimu, net jei kartu su pareiÅ¡kėju laikomi asmenys ir bÅ«tų neteisėtai rÅ«kę LAVL palatoje, per tokį laikotarpį, t. y. 14 dienų, kurį pareiÅ¡kėjas praleido LAVL, nebÅ«tų pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 str. prasme.Dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų pažeidimų, kad Ligoninės patalpose nėra prieÅ¡gaisrinių gesintuvų, avarinio išėjimo, teismas pažymi, kad byloje esanti Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdybos 2014-06-27 pažyma (b. l.

23) patvirtina, jog atlikus patikrinimÄ Ligoninės patalpose, aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimus pažeidimų nenustatyta. Be to, byloje esančios Ligoninės patalpų schemos (b. l. 26–28), kompaktinis diskas su nuotraukomis (bylos Nr. I-4123-643/2015 priedas) parodo, jog Ligoninėje gesintuvai, gaisriniai čiaupai yra kiekviename aukÅ¡te, atsarginis evakuacijos kelias taip pat. Todėl minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nors ir nustačius byloje tam tikrus Ligoninės neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, t.y. nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 14 parų buvo gydomas (kalinamas), neužtikrinant jam minimalaus 5,1 kv. m. gyvenamojo palatos-kameros ploto, todėl sutiktina su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad dėl per didelio kamerose kalinčių asmenų skaičiaus, galėjo kilti konfliktai tarp kalinčių asmenų, pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti sukelti fiziniai nepatogumai, buvo mažai vietos pajudėti ar pasimankÅ¡tinti.

Tai patvirtina ir pareiÅ¡kėjo nusiskundimai gydytojui dėl nugaros skausmo, bendro negalavimo. Todėl, vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktikÄ , atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo sulaikymo trukmę, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – minimalaus 5,1 kv. m. kameros ploto neužtikrinimo pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (14 parų), sukeltus fizinius nepatogumus, prastÄ pareiÅ¡kėjo sveikatÄ bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 300 Eur; vidutinis darbo užmokestis apie 696 Eur), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 70 Eur (tai atitinka 241,70 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, ar sveikatos susirgimai nepagydomi, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiÅ¡kėjo R.

K. skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 70 Eur (tai atitinka 241,70 Lt) neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,                                                              n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo R. K. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos už gydymÄ (kalinimÄ ) netinkamomis sÄ lygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2014-05-16 iki 2014-05-30 neužtikrinant jam minimalaus 5,1 k. m. gyvenamojo kameros ploto.Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja                                                                                          Margarita Stambrauskaitė                                                                                Â