2021-06-02 Nr. AB-12057-3-61-3-03181-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1324-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03181-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos departamentui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. G.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) atsakovo Valstybės tarnybos departamento (toliau – ir Departamentas, VTD, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo jai neleista dalyvauti konkurse į Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus pareigas (toliau – ir Sprendimas); 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministras) 2019 m. spalio 8 d. įsakymus Nr. AMP1-149 ir AMP1-150 (toliau bendrai tekste – ir Įsakymai).

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Departamentas 2019 m. birželio 11 d. paskelbė konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas. Pareiškėja 2019 m. birželio 20 d. per Departamento Atrankos į valstybės tarnybą modulio savitarnos portalą (toliau – VATIS) pateikė reikalingus dokumentus dalyvauti konkurse į Tarnybos direktoriaus pareigas, informaciją apie jai paskirtą tarnybinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) reikalavimų pažeidimą ir tai, jog nuo paskirtos nuobaudos nėra praėję vieneri metai. Departamentas 2019 m. liepos 4 d. pranešimu pareiškėją informavo, jog ji atitinka visus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus. Pareiškėja užsiregistravo bei 2019 m. liepos 17 d. gavo kompleksinio vertinimo išvadą, o 2019 m. rugpjūčio 18 d. - pranešimą apie 2019 m. rugsėjo 11 d. paskirtą konkursą. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 9 d. gavo skundžiamą Departamento Sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl pagal minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį jai neleidžiama dalyvauti konkurse.

2.2. Sprendime buvo nurodytas visiškai netinkamas ir pareiškėjai netaikytinas teisinis pagrindas, dėl kurio neva ji negali dalyvauti konkurse. Pareiškėja 2018 m. spalio 10 d. iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų buvo perkelta į Tarnybos direktorės pareigas, todėl konkurso paskelbimo metu ji ėjo Tarnybos direktorės pareigas, dėl to pateikė paraišką dalyvauti konkurse ne į aukštesnes, o į lygiavertes pareigas. Siekiant kandidatuoti į tas pareigas, kurias tuo metu ėjo, Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis buvo taikyta netinkamai. Tarnybinį pažeidimą, dėl kurio neleidžiama dalyvauti konkurse, pareiškėja padarė eidama Tarnybos direktoriaus pareigas, tačiau nebuvo teisinio pagrindo neleisti jai dalyvauti konkurse.

2.3. Skundžiami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų turinio ir formos reikalavimų. Pareiškėjai pasikreipus į teismą ir šiam sprendžiant dėl jos skundo priėmimo, Departamentas įvykdė konkursą į Tarnybos direktoriaus postą ir atrinko kandidatą (-us), dėl kurio paskyrimo bei pareiškėjos grąžinimo į anksčiau eitas pareigas buvo priimti skundžiami Aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymai.

2.4. Konkurso į Tarnybos direktoriaus pareigas vykdymas teismo turi būti pripažintas neteisėtu, prieštaraujančiu kandidatų lygiateisiškumo, konkurso skaidrumo, teisėtumo, jos teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės ir kitiems teisės principams.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pretendentų vertinimo komisija perdavė Departamento darbuotojui, atsakingam už pretendentų informavimą per VATIS, informaciją, jog pareiškėja negali būti priimama į valstybės tarnybą dėl Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo. Per VATIS pareiškėja 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo informuota, kad jai neleidžiama dalyvauti konkurse į Tarnybos direktoriaus pareigas, nes jai skirta nuobauda už Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą. Vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Aplinkos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. AMP1-100 pareiškėjai už tarnybinį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

3.2. Pareiškėjos nurodyta faktinė aplinkybė apie tai, kad ji šiuo metu eina Tarnybos direktorės pareigas, teisiškai negali būti laikoma sąlyga netaikyti Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio reikalavimų, kadangi į Tarnybos direktorės pareigas pareiškėja nuo 2018 m. spalio 10 d. perkelta laikinai iš nuolatinių direktoriaus pavaduotojos pareigų, kurias ėjo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Laikinas paskyrimas į direktorės pareigas negali suponuoti teisėtų lūkesčių užimti konkurso būdu Tarnybos direktoriaus pareigas, vertinant esminę aplinkybę, kad pareiškėjos nuolatinės pareigos – direktoriaus pavaduotoja. Šioje situacijoje ji siekė aukštesnių pareigų. Tai, kad pareiškėja laikinai eina direktorės pareigas, nesuponuoja pareigos jai netaikyti Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio reikalavimų ir leisti dalyvauti konkurse.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Pareiškėja laikinai ėjo Tarnybos direktorės pareigas, vadovaujantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316, 15 punktu. Aplinkos ministro 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AMP1-178 dėl tarnybinės būtinybės pareiškėja perkelta į direktorės pareigas, o Aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AMP1-149 nuo 2019 m. spalio 14 d. pareiškėja grąžinta į direktoriaus pavaduotojos pareigas.

4.2. Pareiškėjos grąžinimas į pareigas nėra sąlygotas konkurso rezultatų. Grąžinimas sąlygotas VTĮ 21 straipsnio 10 dalies nuostatos. Skundo teiginiai dėl tariamai netinkamai Departamento atlikto konkurso į Tarnybos direktoriaus pareigas yra neaktualūs sprendžiant klausimą dėl pastarojo Aplinkos ministro įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu Nr. AMP1-149 Aplinkos ministras įgyvendino įstatyminę pareigą, todėl pareiškėjos teisės ir pareigos nebuvo pažeistos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

5.1. Abu skundžiami Aplinkos ministro Įsakymai ir įvykęs konkursas į Tarnybos direktoriaus postą yra teisėti ir jiems naikinti nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad Departamentas nuobaudos faktą įvertino vėliau nei informavo pareiškėją apie reikalavimų atitiktį, nepanaikina tarnybinės nuobaudos fakto. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta, kai ji laikinai ėjo Tarnybos direktorės pareigas. Tai reiškia, jog padarytas pažeidimas yra susijęs su jos laikinai vykdytomis pareigomis. Įstatyminis reikalavimas neturėti tarnybinių nuobaudų turi būti vertinamas vienodai visų konkurso dalyvių atžvilgiu, taip užtikrinant lygiateisiškumą.

5.2. Pareiškėja nebuvo nuolatinė Tarnybos vadovė, šias pareigas ji ėjo laikinai, kai baigėsi prieš tai vadovavusio asmens kadencija ir kol bus įgyvendintas naujo nuolatinio vadovo konkursas. Konkursas buvo skelbiamas dėl nuolatinio Tarnybos vadovo pareigų. Tai skirtingos pozicijos, priešingu atveju, nebūtų tikslo rengti tokį konkursą, o pareiškėja būtų galėjusi likti laikinoje pozicijoje. Nuolatiniam vadovui, skirtingai nuo laikinojo, keliami tam tikri Tarnybos ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai, už kurių įgyvendinimą atsakingas nuolatinis vadovas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos reikalavimo panaikinti VTD Sprendimą, kuriuo jai neleista dalyvauti konkurse į Tarnybos direktoriaus pareigas, pagrįstumą, vadovavosi VTĮ, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija), (toliau – Aprašas) nuostatomis.

8. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai 2019 m. liepos 4 d. buvo pranešta, jog ji atitinka VTĮ reikalavimus ir 2019 m. liepos 17 d. ji gavo kompleksinio vertinimo išvadą, o 2019 m. rugsėjo 9 d. Departamentas jai pranešė, jog ji pagal Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį negali būti skiriama į aukštesnes pareigas, vertino, kad toks pažeidimas iš esmės yra formalus, nes esminė aplinkybė dėl Interesų derinimo įstatymo pažeidimo, dėl ko pareiškėja nebeatitiko reikalavimų pretenduojamoms užimti pareigoms, jai buvo žinoma. Teismas pažymėjo, kad Departamentas jau 2019 m. liepos 4 d. turėjo atidžiai įvertinti pareiškėjos nurodytą informaciją ir, esant būtinybei, reikalauti ją patikslinti ar pan. Visgi, savaime tokia aplinkybė nepaneigia paties Interesų derinimo įstatymo pažeidimo fakto. Teismo nuomone, minėtas pažeidimas nelaikytinas esminiu, kuris sudarytų pagrindą Sprendimą panaikinti.

9. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai netinkamai taikytos Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatos, nes ji nesiekė užimti aukštesnių pareigų, kadangi jau ėjo Tarnybos direktorės pareigas, teismas nurodė, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėja dėl tarnybinės būtinybės laikinai buvo perkelta į direktoriaus pareigas; perkėlimas apibrėžtas pabaigos terminu – iki konkurso būdu bus paskirtas direktorius. Teismas, įvertinęs VTĮ 18 straipsnio 7, 8, 10 dalių nuostatas, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos eitos Tarnybos direktorės pareigos negali būti vertintinos kaip nuolatinės. Tai, kad pareiškėja perkelta į aukštesnes pareigas tam tikram laikui, negali būti tapatinama, jog ji eina nuolatines direktorės pareigas ir savaime laikoma Tarnybos direktore. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas organizavo konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas, į kurias siekė pretenduoti ir pati pareiškėja, tai rodo, kad ji aktyviais veiksmais siekė užimti šias pareigas, kurias ėjo būtent iki kol bus konkurso būdu priimtas direktorius. Be to, atlyginimų skirtumas, t. y. pavaduotojo pareiginės algos koeficientas – 16,2, o direktoriaus – 18,5, rodo, jog pareigybių pareiginės algos koeficientai nevienodi.

10. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo taikomas VTĮ 18 straipsnio 4 dalies reguliavimas, kai į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

11. Teismas vertino, kad pareiškėja siekė užimti aukštesnes pareigas ir pagrįstai buvo nustatyta, jog esant Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1–2 dalių pažeidimui pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalį valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais <...> kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus <...> nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamento išvados yra pagrįstos ir pareiškėja negalėjo būti skiriama ar renkama į aukštesnes, t. y. iš direktoriaus pavaduotojos į direktorės pareigas. Teismas pareiškėjos argumentus dėl netinkamų konkurso procedūrų atmetė kaip nepagrįstus.

13. Vertindamas pareiškėjos reikalavimus panaikinti Aplinkos ministro Įsakymus teismas nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog tuo atveju kai pareiškėja į Tarnybos direktorės pareigas buvo perkelta laikinai, negalėjo būti organizuotas konkursas Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti. Šiuo atveju Įsakymu Nr. AMP1-150 Tarnybos direktoriumi paskyrus kitą asmenį, išnyko tarnybinė būtinybė, dėl kurios pareiškėja buvo perkelta į Tarnybos direktorės pareigas. Tai ir lėmė, jog ji Aplinkos ministro Įsakymu Nr. AMP1-149 buvo grąžinta į tas pareigas, iš kurių perkelta. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Aplinkos ministro priimtų Įsakymų teisėtumu, nes jie pagrįsti teisės aktų normomis, o taip pat teisingai kvalifikavus susiklosčiusią faktinę situaciją.

14. Teismas konstatavo, kad Departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse, o skundžiami Aplinkos ministro Įsakymai yra teisėti, motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, priimti pagal jam suteiktą kompetenciją, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

III. 15. Pareiškėja J. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Departamento padarytus pažeidimus vertino kaip formalius. Byloje nagrinėti atsakovo pažeidimai turėjo didelę ir esminę (o ne formalią) įtaką skundžiamo akto neteisėtumui, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ir šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos: 1) skundžiamas aktas tikslingai buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 11 d. numatyto vykdyti konkurso išvakarėse (2019 m. rugsėjo 9 d.), nors sprendimą dėl teisės dalyvauti konkurse pagal Aprašo 18 punktą atsakovas turėjo priimti per 5 darbo dienas po paraiškos gavimo (t. y. iki 2019 m. birželio 27 d.); 2) 2019 m. liepos 4 d. Departamento atsiųstu pranešimu pareiškėja buvo iš anksto informuota, kad ji atitinka visus VTĮ 9 straipsnio 1–3 dalyje nustatytus bendruosius, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus; 3) pareiškėjai buvo nurodyta atlikti kompleksinį kvalifikacijos vertinimą įstaigų vadovams, kurį ji atliko; 4) Departamento Sprendime neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse nebuvo jokio paaiškinimo ar faktinės analizės, kodėl esamam įstaigos vadovui neleidžiama dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas, o tik nurodytas draudimas; 5) atsakovo Sprendimas neleisti dalyvauti konkurse nebuvo teisiškai tinkamai įformintas. Dėl šios priežasties teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-5058-473/2019 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatuodamas, jog Departamento Sprendimas yra informacinio pobūdžio pranešimas.

15.2. Kadangi pareiškėja skundžia uždraudimą dalyvauti konkurse, Lietuvos vyriausiajam teismui pripažinus pareiškėją buvus nepagrįstai pašalintą iš konkurso, toks pašalinimas turi tiesioginės įtakos jos galimybei kandidatuoti ir laimėti paskelbtą konkursą. Dėl šios priežasties teismui panaikinus skundžiamą atsakovo Sprendimą, panaikinti turėtų būti ir Aplinkos ministro Įsakymai Nr. AMP1-149 ir AMP1-150.

15.3. Teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėja buvo Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas. Teismas, neteisingai nustatęs pareiškėjos užimamas pareigas ir jos teisinį statusą skundžiamų sprendimų priėmimo metu, padarė fakto klaidą ir priėmė neteisingą sprendimą. Kadangi pareiškėja konkurso metu kandidatavo į tas pačias pareigas, kuris ji tuo metu ėjo, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino draudimą pareiškėjai kandidatuoti į aukštesnes pareigas nustatančias teisės normas.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

16.1. Pareiškėja nenurodo, kad būtų patyrusi kažkokią žalą dėl to, jog Departamentas atliko jos kompleksinį vertinimą, kuris reikalingas dalyvauti konkurse į įstaigos vadovo pareigas pagal Aprašo 36 punktą. Kompleksinio vertinimo išvada galioja trejus metus, todėl šia išvada pareiškėja galės pasinaudoti ateityje dalyvaudama konkursuose į įstaigos vadovo pareigas.

16.2. Pareiškėjos nurodyta faktinė aplinkybė apie tai, kad ji tuo metu ėjo Tarnybos direktorės pareigas, teisiškai negali būti laikoma sąlyga netaikyti Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio reikalavimų, kadangi į Tarnybos direktorės pareigas ji nuo 2018 m. spalio 10 d. perkelta laikinai iš nuolatinių Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų. Todėl laikinas paskyrimas į direktorės pareigas negali suponuoti teisėtų lūkesčių pretenduoti konkurso būdu į direktoriaus pareigas, vertinant esminę aplinkybę, kad pareiškėjos nuolatinės pareigos yra direktoriaus pavaduotojos pareigos ir ji siekė aukštesnių, t. y. direktorės, pareigų.

17. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

17.1. Departamentui pastebėjus, kad pareiškėja negali dalyvauti konkurse dėl Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, buvo užtikrinta, kad negalintis dalyvauti konkurse asmuo jame nedalyvautų. Teismas pagrįstai sprendė, kad Departamentas jau 2019 m. liepos 4 d. galėjo (turėjo) nustatyti, kad pareiškėja negali dalyvauti konkurse, ir kad vėlesniame etape (2019 m. rugsėjo 9 d.) nustačius ir informavus pareiškėją apie įstatyminį draudimą jai užimti atitinkamas pareigas ir neleidus dalyvauti konkurse, toks pažeidimas laikytinas formaliu.

17.2. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pretendavo į aukštesnes pareigas. Pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas, ir visą laikotarpį, kol dėl tarnybinės būtinybės ji buvo perkelta į Tarnybos direktorės pareigas, ji turėjo ryšį su nuolatinėmis (pagrindinėmis) Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigomis.

17.3. Pareiškėja neginčija nustatytos faktinės aplinkybės, kad Aplinkos ministro 2018 m. spalio 10 d. įsakymu AMP1-178 ji – Tarnybos direktorės pavaduotoja – dėl tarnybinės būtinybės laikinai buvo perkelta į Tarnybos direktorės pareigas. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ne tik atitinka byloje surinktus įrodymus, bet ir nėra ginčo dėl jų.

17.4. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Aplinkos ministro Įsakymai yra teisėti, motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, priimti pagal jam suteiktą kompetenciją, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai neleista dalyvauti konkurse į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas, ir Aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. AMP1-149 „Dėl J. Č. grąžinimo į eitas pareigas“, kuriuo pareiškėja nuo 2019 m. spalio 14 d. grąžinta į Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas, ir 2019 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. AMP1-150 „Dėl G. G. priėmimo į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas“, kuriuo G. G. nuo 2019 m. spalio 14 d. penkerių metų kadencijai priimtas į Tarnybos direktoriaus pareigas, jam laimėjus konkursą, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo Departamento Sprendimo ir Aplinkos ministro Įsakymų pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pirmiausiai pažymi, teismas detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

22. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad konstatuotas pažeidimas, kai Departamentas iš pradžių pripažino, jog pareiškėja atitinka VTĮ reikalavimus, o vėliau, 2019 m. rugsėjo 9 d., informavo, kad ji pagal Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį negali būti skiriama į aukštesnes pareigas, todėl negali dalyvauti konkurse aukštesnėms pareigoms užimti, yra formalaus pobūdžio, nesudarantis pagrindo Sprendimą panaikinti. Pareiškėjos nuomone, toks atsakovo elgesys turėjo esminę (o ne formalią) įtaką skundžiamo akto neteisėtumui, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

24. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą, o siekiant atsakyti į šį klausimą, turėtų būti vertinamos visos faktinės bylos aplinkybės, inter alia (be kita ko) visa procedūros eiga (žr., pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2397-662/2020; kt.).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamentas 2019 m. birželio 11 d. paskelbė konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas (b. l. 47–52). Pareiškėja 2019 m. birželio 20 d. per VATIS pateikė dokumentus dalyvauti konkurse į Tarnybos direktoriaus pareigas, įskaitant ir informaciją dėl to, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda už Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimą ir tai, jog nuo paskirtos nuobaudos nepraėjo vieneri metai (b. l. 10–14). Departamentas 2019 m. liepos 4 d. pranešimu pareiškėją informavo, jog ji atitinka visus VTĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus bendruosius, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus (b. l. 15). Pareiškėja 2019 m. liepos 5 d. užsiregistravo laikyti kompleksinį vertinimą įstaigos vadovams, kurį atliko 2019 m. liepos 17 d. (b. l. 16, 18–20). Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. iš Departamento gavo pranešimą apie 2019 m. rugsėjo 11 d. paskirtą konkursą (b. l. 21). Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 9 d. gavo Departamento pranešimą, kad priimtas sprendimas neleisti jai dalyvauti konkurse, kadangi buvo gauti dokumentai apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą. Departamentas nurodė, kad pagal Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Nurodyta pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2019 m. birželio 5 d. Taigi Departamentas sprendė, kad pareiškėja neatitinka VTĮ keliamų reikalavimų ir jai neleidžiama dalyvauti konkurse (b. l. 9).

26. Byloje yra pateiktas Aplinkos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. AMP1-100 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. Č.“, kuriuo vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 34 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2019 m. birželio 5 d. motyvuotą išvadą, pripažinta, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, dėl tarnybinės būtinybės einanti direktoriaus pareigas J. Č., padarė tarnybinį nusižengimą – nenusišalino nuo sprendimų, kurie gali sukelti interesų konfliktą, priėmimo - už ką jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 23–31).

27. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios nutarties 23 punkte nurodytas pažeidimas yra formalus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde (žr. nutarties 15.1 p.) nurodytos aplinkybės, kurios, pasak pareiškėjos, pagrindžia, jog buvo pažeistos pagrindinės konkurso organizavimo procedūros, nesudaro pagrindo ginčijamo Departamento Sprendimo pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, dėl ko pareiškėja vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinama, priimta, skiriama ar renkama į aukštesnes pareigas, buvo 2019 m. birželio 5 d. konstatuotas tarnybinis nusižengimas, už kurį jai paskirta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėja apie nustatytą tarnybinį nusižengimą žinojo, pati šį faktą nurodė registruodamasi į konkursą, jai paskirta tarnybinė nuobauda nenuginčyta ir konkurso organizavimo metu buvo galiojanti. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad Departamentas 2019 m. liepos 4 d. pranešimu patvirtino, jog pareiškėja atitinka VTĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus, nurodė jai atlikti kompleksinį vertinimą įstaigos vadovams, taip pat informavo ją apie paskirtą konkurso datą, nepaneigia nustatyto Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo fakto ir nesudaro pagrindo jai netaikyti Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Departamentas jau pirminiame pateiktų dokumentų vertinimo etape, iki 2019 m. liepos 4 d. turėjo atidžiau įvertinti pareiškėjos nurodytą informaciją ir nustatyti Interesų derinimo įstatymo pažeidimo faktą. Tačiau sprendimas neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti dėl minėto tarnybinio nusižengimo fakto šiuo atveju turėjo būti priimtas bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, kokiame konkurso procedūros etape toks sprendimas būtų priimtas.

Šios teisės normos taikymo tikslas yra užkirsti kelią dalyvauti konkurse į aukštesnes pareigas asmenims, baustiems už Interesų derinimo įstatymo pažeidimus bei išvengti galimo konkurso rezultatų ginčijimo ir pripažinimo neteisėtais. Taigi minėto įstatymo pažeidimo fakto nustatymas ir tinkamas reagavimas vėlesniame etape negali būti vertinamas kaip esminis procedūrinis pažeidimas ir nesudaro pagrindo ginčijamo Departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, jog jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama savo kandidatūrą dalyvauti konkurse Tarnybos direktorės pareigoms užimti, žinodama apie turimą galiojančią tarnybinę nuobaudą ir iš to kylančias teisines pasekmes, negalėjo įgyti tokių teisėtų lūkesčių, kad Departamentas neatidžiai vertins pareiškėjos pateiktus dokumentus ir leis dalyvauti konkurse. Taigi apeliantės teiginiai dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo yra nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti ir lygiateisiškumo, konkurso skaidrumo, teisėtumo, teisinės valstybės principai. Be nustatyto procedūrinio pažeidimo byloje nėra nustatytų kitų konkurso organizavimo ir vykdymo proceso pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti konkursą buvus neskaidrų ar neteisėtą. Nesuteikimas pareiškėjai teisės dalyvauti konkurse buvo kildinamas iš imperatyvių Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti ir lygiateisiškumo principo pažeidimą.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog ji buvo Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas. Pareiškėjos nuomone, kadangi ji konkurso paskelbimo ir vykdymo metu kandidatavo į tas pačias pareigas, kurias ji tuo metu ėjo, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino draudimą jai kandidatuoti į aukštesnes pareigas nustatančias teisės normas.

31. Pagal byloje pateiktus duomenis Aplinkos ministro 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AMP1-178 „Dėl J. Č. perkėlimo į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pareigas dėl tarnybinės būtinybės“, vadovaujantis VTĮ 18 straipsnio 7, 8, 10 ir 11 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 42 straipsnius ir atsižvelgiant į pareiškėjos 2018 m. spalio 5 d. sutikimą, J. Č. direktoriaus pavaduotoja dėl tarnybinės būtinybės nuo 2018 m. spalio 10 d. perkelta į Tarnybos direktorės pareigas iki konkurso būdu bus priimtas direktorius (b. l. 22). Taigi pareiškėja iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų dėl tarnybinės būtinybės laikinai buvo perkelta į Tarnybos direktorės pareigas, o pats perkėlimas apibrėžtas pabaigos terminu – iki konkurso būdu bus paskirtas direktorius. Pareiškėja nebuvo atleista iš nuolatinių Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų, taip pat nebuvo perkelta į Tarnybos direktorės pareigas be konkurso pagal VTĮ 18 straipsnio 4 dalies nuostatas, jos perkėlimas į Tarnybos direktorės pareigas VTĮ 18 straipsnio 7, 8, 10 ir 11 dalių nuostatų prasme buvo laikinas – esant tarnybinei būtinybei. Pareiškėjos laikinas Tarnybos direktorės statusas nepanaikino nuolatinių pareiškėjos, kaip Tarnybos direktoriaus pavaduotojos, pareigų. Pareiškėja, laikinai perkelta į Tarnybos direktorės pareigas, išsaugojo savo nuolatines Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas, į kurias, paskyrus naują Tarnybos direktorių, ji ir buvo grąžinta Aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AMP1-149 „Dėl J. Č. grąžinimo į eitas pareigas“ pagal VTĮ 21 straipsnio 10 dalies nuostatas (b. l. 68).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja, laikinai eidama Tarnybos direktorės pareigas ir registruodamasi dalyvauti konkurse į šias pareigas, siekė daryti karjerą, t. y. užimti aukštesnes nuolatines pareigas, nei jos nuolatinės Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigos, todėl esant nustatytam Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1–2 dalių pažeidimui, pagal minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, pareiškėja <...> vienerius metus <...> nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti <...> priimama, skiriama ar renkama į aukštesnes pareigas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog konkurso paskelbimo ir vykdymo metu ji kandidatavo į tas pačias pareigas, kurias tuo metu ėjo, o ne į aukštesnes, atsižvelgiant į šios nutarties 31 punkte pateiktą pareiškėjos užimamų pareigų išaiškinimą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju negalėjo būti priimama, skiriama ar renkama į aukštesnes, t. y. iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojos į Tarnybos direktorės, pareigas. Taigi nors pareiškėja kandidatavo į pareigas, kurias tuo metu ėjo (Tarnybos direktorės), tačiau šios pareigos pareiškėjos nuolatinių pareigų (Tarnybos direktoriaus pavaduotojos) atžvilgiu yra aukštesnės.

33. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Aplinkos ministro Įsakymų Nr. AMP1-149 ir AMP1-150 pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad Departamentas negalėjo organizuoti konkurso į Tarnybos direktoriaus pareigas. Pareiškėja į minėtas pareigas buvo perkelta laikinai, todėl įvykus konkursui ir išrinkus konkurso laimėtoją pagrįstai buvo priimtas Aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. AMP1-150 „Dėl G. G. priėmimo į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas“. Priėmus G. G. į Tarnybos direktoriaus pareigas, Aplinkos ministras pagal VTĮ 21 straipsnio 10 dalies nuostatas 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AMP1-149 „Dėl J. Č. grąžinimo į eitas pareigas“ nuo 2019 m. spalio 14 d. pagrįstai ir teisėtai grąžino pareiškėją į Tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad skundžiami Aplinkos ministro Įsakymai yra teisėti, motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, priimti pagal jam suteiktą kompetenciją, todėl panaikinti jų nėra pagrindo.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

35. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius