2018-02-28 Nr. AB-4144-3-61-3-05662-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-98-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05662-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 16.4; 16.6; 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K., V. S., L. K., N. A., J. K., A. S., L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), R. K., D. A. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), K. S., R. K., A. K., D. A., V. Š., A. D. ir L. P. (L. P.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Gailiūnų asociacijai, Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., V. Š., A. D. ir L. P. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Nr. 30-3483 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, gyventojai, o greta minėtos gatvės auga valstybinės reikšmės miškas, skirtas naudoti išimtinai gyventojų rekreaciniams tikslams. Jame nėra ir negali būti vystoma jokia ūkinė-komercinė veikla. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 30-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti apie 7000 (septynių tūkstančių) kv. m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti. Naujai suprojektuota 66 m. ilgio kelio atkarpa ir 1,5 km ilgio kelias per valstybinės reikšmės mišką turėjo tapti naujojo kvartalo jungtimi su Vilniaus miestu, prieš tai neatlikus detalaus planavimo procedūros. Ieškovų gyvenvietės akligatvis ((duomenys neskelbtini)) po ginčo kelio atkarpos statybos darbų atlikimo tampa sujungtas su miško keliuku, kuriuo, savo ruožtu, patenkama į projektuojamą (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalų rajoną. Tai reiškia, jog ginčo keliukas atlieka (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ir Vilniaus miesto susisiekimo jungties funkciją. Į (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formuojamą žemės sklypą be jokio teisinio pagrindo įtraukta teritorija, kurioje neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumentu yra pastatyta jungtis tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinės reikšmės miško (kurios (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti nereikia). Galiojant Vilniaus miesto bendrajam planui, pareiškėjai galėjo pagrįstai tikėtis, jog Vilniaus rajono jungtis su Vilniaus miestu nebus rengiama per (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvį.

3. Įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir ginčo projektas) bei jo sprendiniai, yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 6 dalies nuostatoms, draudžiančioms rengti bendrojo plano sprendinių neatitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, be to, Įsakyme nurodytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas neatitinka tikrųjų Įsakymo priėmimo tikslų.

Ginčo projektas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendiniams, nes Bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys Mickūnų kryptimi numatytas šiaurinėje Kairėnų kvartalo dalyje, transporto srautus atitolinant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Ginčo projektu, prieš tai teisės aktuose nustatyta tvarka (TPĮ 16 str. 1 d., 19 str. 2 d.) neatlikus detalaus planavimo procedūros, siekiama įteisinti neteisėtu pripažintu statybą leidžiančio dokumento pagrindu įrengtą susisiekimo jungtį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir šalia esančio valstybinio miško, tokiu būdu sudarant sąlygas Vilniaus miestą sujungti su Vilniaus rajone esančia naujai projektuojama Gailiūnų gyvenviete, o ne suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti, kurios minėtai gatvei eksploatuoti visiškai nereikia.

Ginčo projekto realizavimas iš esmės pakeistų (duomenys neskelbtini) ir greta esančio valstybinio miško naudojimo sąlygas bei darytų ypatingai didelę žalą gamtai, o taip pat užkirstų galimybę valstybinės reikšmės mišką ir jame esantį kelią, nutiestą Liepynės girininkijos 479–480 miškų kvartalų ribine (kvartaline) linija, naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Jungties (duomenys neskelbtini) gatvėje su esančiu miško keliu įrengimas neišvengiamai pablogins ir pareiškėjų gyvenimo sąlygas (suintensyvės eismas, padidės oro tarša ir pan.) ir tuo pažeis jų teises bei teisėtus interesus.

Susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško, kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos, tikslams, todėl toks kelias valstybiniame miške yra negalimas. Pareiškėjai nebuvo informuoti apie šalia jų gatvės esančiame valstybinės reikšmės miške planuojamus vykdyti statybos darbus, todėl, siekdami išsiaiškinti, kokiu pagrindu nuo 2011 m. jų kaimynystėje augančiame valstybinės reikšmės miške vykdomi kelio statybos darbai, kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas, prašydami suteikti informacijos apie vykdomą projektą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. spalio 24 d. raštu informavo pareiškėjus, kad senas kelias, einantis 479–480 miško kvartalų kvartaline linija, suremontuotas neplatinant esamos miško proskynos. Iš Vilniaus rajono savivaldybės tinklapyje skelbiamos informacijos turinio pareiškėjai sužinojo, kad Gailiūnų ir Paliuliškių kaimuose planuojama vystyti 147,8 hektaro dydžio gyvenamųjų namų kvartalą, o šio projekto planavimo organizatorius – (duomenys neskelbtini) asociacija, kurios užsakymu IĮ „Provekta“ parengė techninį projektą „Kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki valstybinio miško 490 kvartalo pradžios / Antakalnis“.

Vilniaus miesto savivaldybė 2009 m. rugsėjo 7 d. šio projekto pagrindu išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas). Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9247-934/2013 pareiškėjų ieškinį patenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015 atmetė Administracijos ir Gailiūnų asociacijos apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

Administracijos direktorius 2015 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutarė pradėti rengti apie 7 000 kv. m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini)gatvei eksploatuoti. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad, ignoruojant paminėtus teismų sprendimus, į (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formuojamą žemės sklypą be teisinio pagrindo įtraukta teritorija, kurioje neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu pastatyta jungtis tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinės reikšmės miško, 2015 m. rugsėjo 10 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo.

Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškėjų skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri iki šiol nėra išnagrinėjusi pareiškėjų skundo.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad ginčo administracinio akto priėmimo iniciatorius yra Gailiūnų asociacija, taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės Gailiūnų asociacijos ir Administracijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015.

5. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas dėl Įsakymo atitikties teisės aktų reikalavimams paaiškino, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas laikantis teisės normų reikalavimų ir atitinka Bendrojo plano sprendinius. Pagal Bendrojo plano sprendinius visa esama (duomenys neskelbtini) gatvė ir Įsakymu formuojamas žemės sklypas patenka į funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“, kuriai nurodytos šios galimos naudojimo paskirtys ir būdai: miškų ūkio paskirties; žemės ūkio paskirties; konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); vandens ūkio paskirties; kitos paskirties (inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; ir kt. išvardintos paskirties teritorijos).

Įsakymo 1.3 punktu nustatytas naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Įsakymu patvirtintu projektu formuojamas žemės sklypas ne tik pareiškėjų akcentuojamai pralaidai, bet visai (duomenys neskelbtini) gatvei, kuri visa patenka į Bendrojo plano miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną. Aplinkybė, kad Bendrajame plane numatytas aplinkkelis, einantis kiek aukščiau lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, jog Įsakymu patvirtintas žemės sklypo, skirto (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, projektas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Įsakymas parengtas vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Įsakymu formuojamas valstybinės žemės sklypas, t. y. ginčo teritorija, yra valstybinėje žemėje, iki valstybinio miško ribos. Formuojamas sklypas nepatenka į valstybinio miško teritoriją. Pareiškėjų skunde nurodomas kelias, nutiestas Liepynės girininkijos 479–480 miškų kvartalų ribine linija, į Įsakymo apimtį taip pat nepatenka, o pareiškėjai neginčija šio kelio teisėtumo. Pareiškėjai nepagrįstai akcentuoja civilinėje byloje Nr. 2-9247-934/2013 išnagrinėto Statybos leidimo teisėtumo klausimą šioje administracinėje byloje.

Civilinės bylos Nr. 2-9247-934/2013 ginčo dalykas – Statybos leidimo teisėtumo klausimas – nėra Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, todėl šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos Įsakymo pagrįstumui bei teisėtumui. Be to, pareiškėjų ginčytas Statybos leidimas teismo sprendimu panaikintas tuo pagrindu, jog jis išduotas prieš tai neatlikus teritorijų planavimo procedūros, t. y. nesant suformuotam žemės sklypui, nustatytai žemės naudojimo paskirčiai ir būdui. Aplinkybė, kad civilinėje byloje nagrinėjamas Statybos leidimo kelio atkarpai tiesti teisėtumo klausimas, net ir panaikinus Statybos leidimą, nesudaro pagrindo teigti, jog atliekama teritorijų planavimo procedūra ir Įsakymas, kuriuo formuojamas žemės sklypas ginčo teritorijoje, yra neteisėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priėmė atsakovų Gailiūnų asociacijos ir Administracijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015 ir sustabdė minėtų bendros kompetencijos teismų procesinių sprendimų vykdymą. Taigi, šiuo metu nėra galutinio kasacinio teismo išaiškinimo minėtoje civilinėje byloje. Patekimas į Liepynės girininkijos 479–480 miškų kvartaline linija einantį kelią per (duomenys neskelbtini) gatvę reikalingas valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Nemenčinės miškų urėdijai miško priešgaisrinės saugos ir eksploataciniams tikslams įgyvendinti, todėl Įsakymu formuojamo valstybinio žemės sklypo susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams ribos yra pagrįstos ir teisėtos, taip pat atitinka aplinkosauginius tikslus, užtikrina tinkamą valstybinio miško priežiūrą, priešgaisrinę saugą ir eksploataciją.

Pareiškėjų teiginiai dėl galbūt gamtai daromos žalos yra nepagrįsti faktiniais duomenimis ir prieštarauja už miško priežiūrą pagal kompetenciją atsakingų įstaigų pozicijai.

7. Dėl pareiškėjų teisės kreiptis su skundu į teismą paaiškino, kad pareiškėjai neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo fakto. Įsakymu pareiškėjams nėra sukuriama jokių pareigų, taip pat nėra daroma įtaka įstatymo saugomoms pareiškėjų subjektyvioms teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjai nėra subjektai, kuriems suteikta teisė ginti viešą interesą, todėl jiems kyla pareiga įrodyti jų konkrečias turimas teises ir šių teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai tokių aplinkybių neįrodė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis jie neturi teisės su skundu kreiptis į teismą.

8. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad apie rengiamą Įsakymą teisės aktuose nustatyta tvarka buvo viešai paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Atsakovas per pastaboms ir pasiūlymams pateikti nustatytą terminą negavo jokių pastabų ir pasiūlymų, susijusių su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybei priskirtų funkcijų. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą Nr. A51-91778/1492.14.2.12-MP8 pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektui (žemės valdos projektui) rengti. Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs aplinkybę, kad nagrinėjamoje apie 7 000 kv. m teritorijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, nėra piliečių, pageidaujančių, jog būtų atlikti kartografavimo darbai nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra, 2014 m. gruodžio 3 d. raštu išdavė reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-807. 2015 m. rugpjūčio 21 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geodeziniai tyrinėjimai“ Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 49SJN-1568-(14.49.104) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

10. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto skyriaus atstovė paaiškino, kad pareiškėjai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nepateikė jokių pastabų ir pasiūlymų. Taigi jie neįrodė, kad šioje byloje yra pažeistos jų subjektinės teisės. Ginčo projektas teisės aktuose nustatyta tvarka buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, kurios nenustatė ginčo projektų trūkumų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gailiūnų asociacija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad palaiko atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad Įsakymu pagrįstai patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėjai nenurodė, kokios konkrečiai įstatymo jiems suteiktos ir saugomos teisės ar interesai ir kokiu būdu Įsakymu yra pažeidžiami. Pareiškėjų teiginiai, kad žemės sklypo formavimas ir jungties (duomenys neskelbtini) gatvėje su esančiu miško keliuku įrengimas neišvengiamai pablogins jų gyvenimo sąlygas, taip pat, jog susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško, kaip rekreacinės zonos, tikslams, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos, kurios pagrindu formuojamas ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti.

Pagal Bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) g. yra D kategorijos bendro naudojimo miesto gatvė ir turi viešo kelio statusą. (duomenys neskelbtini)gatvė priklauso savivaldybei. Savivaldybės gatvių tiesimas gali būti susijęs su tam tikrais pokyčiais, bet tai savaime nelaikoma savivaldybės gyventojų teisių pažeidimu. Įsakymu formuojamas žemės sklypas esamai (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti nėra ir negali būti lyginamas su galbūt ateityje atsirasiančiu aplinkkeliu, einančiu kiek aukščiau lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės ((duomenys neskelbtini) gatvės tąsa Mickūnų kryptimi) kryptimi, nes tai yra skirtingo pobūdžio ir lygio gatvės. Įsakymu formuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos ginčo teritorijoje leidžiami kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypai.

Siekiamas nustatyti ginčijamo žemės sklypo naudojimo būdas atitinka specialiųjų tarnybų interesus, kuriais siekiama pagerinti susisiekimą su Vilniaus miestu bei prisideda prie miesto teritorijų rekreacijos, taip pat atitinka aplinkosauginius tikslus, užtikrina tinkamą valstybinio miško priežiūrą, priešgaisrinę saugą ir eksploataciją. Vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę rengti žemės valdos projektą įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, t. y. formuojant kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypą, kurio pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatys ginčo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Įsakymu formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas valstybinės reikšmės miškams taip pat priskiriami ir miesto miškai. Taigi Įsakymu formuojamas žemės sklypas yra valstybinėje žemėje iki valstybinio miško ribos. (duomenys neskelbtini) gatvė jungiasi su miško keliu per Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 479 kvartalo 29–30 taksaciniuose sklypuose esantį miško masyvą (valstybinis miškas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės). Valstybinė miškų tarnyba nei 2011 m., nei vėliau, nėra gavusi Administracijos prašymo iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti teritoriją, esančią Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 479 kvartalo 29 –30 taksaciniuose sklypuose (iki 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 479 kvartalo 40–41 taksaciniai sklypai), siekiant įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinį per minėtą miško masyvą. VĮ Nemenčinės miškų urėdija 2011 m. parengė ir įgyvendino kelio atkarpos, einančios Liepynės girininkijos 479–480 kvartalų kvartaline linija, kapitalinį remontą, neplatinant esamos miško proskynos, suremontuotas kelias naudojamas apsauginiais ir eksploataciniais tikslais.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Įsakymas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir TPĮ 20 straipsnio 6 dalies reikalavimams. Įsakymo rengimo tikslas nurodytas Administracijos 2015 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 30-8, t. y. suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo teritorijai neparengtas detalusis planas. TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 6 dalies 4 punkto, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia atsakovui teisę formuoti valstybinės žemės sklypą esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir juo formuojamas valstybinės žemės sklypas yra valstybinėje žemėje. Į Įsakymu formuojamą teritoriją nepatenka valstybinės reikšmės miške esantis kelias, kuris nėra šios bylos ginčo objektas. Nagrinėjamu atveju ginčo projektas Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka buvo suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Nacionalinės žemės tarnybos žemės valdos projekto 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akto Nr. TPA-4384-(8.30.) apibendrinime nurodoma, kad „projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, jų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams“, o patikrinimo išvadoje nurodoma, kad „pritariama teikimui tvirtinti“. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009 suformuotą praktiką, pareiškėjai turi įrodyti, kad jie yra įgiję subjektinę teisę, saugomą įstatymo interesą, ir jų teisės bei teisėti interesai yra pažeisti Įsakymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, kad Įsakymu yra pažeidžiamos jų teisės ar įstatymų saugomas interesas, todėl neturi teisės su skundu kreiptis į teismą.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. 30-8, kuriuo nustatė, jog pradedamas rengti apie 7 000 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti ir pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti šio projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 30-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kurio 1-uoju punktu patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius (plotą (7 004 kv. m), ribas (pagal pridedamą brėžinį), naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, ir 2-uoju punktu nustatė, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti suformavimo.

19. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas keliamas dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas bei jo sprendiniai, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėta, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymu saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-939/2014; 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005).

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 49 straipsnio 1, 4 dalimis ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-802/2014 pažymėjo, kad TPĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir kitiems (šiuo atveju – fiziniams) asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galbūt pažeidžiamas teises. Jei nėra šių sąlygų, kreipimuisi į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo (jei tas dokumentas yra norminis administracinis aktas), jo teisėtumo ištyrimo taikoma bendra ABTĮ nustatyta tvarka (110, 111 str.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), gyventojai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1–2 punktų nuostatomis, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios eksploatavimui Įsakymu formuojamas ginčo žemės sklypas, priskirtina vietinės reikšmės viešojo kelio kategorijai (gatvė gyvenamojoje vietovėje). Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Taigi, (duomenys neskelbtini) g., esanti Vilniaus miesto teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) g. yra D kategorijos (pagalbinė) bendro naudojimo miesto gatvė. Įsakymu formuojama ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje, iki valstybinio miško ribos. Pareiškėjų skunde nurodomas kelias, nutiestas Liepynės girininkijos 479–480 miškų kvartalų ribine linija, į Įsakymo apimtį nepatenka ir pareiškėjai neginčija šio kelio teisėtumo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2015 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje adresu http://www.vilnius.lt buvo viešai paskelbta informacija apie rengiamą 7 000 kv. m valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtame pranešime buvo nurodyta tokia informacija – rengiamo projekto pagrindas (Administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 8 d. įsakymas „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” Nr. 30-8 ir 2015 m. sausio 14 d. reikalavimai Nr. A648-18/15(2.14.2.12-MP8)), plano rengimo tikslas (suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą esamai (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti), projekto iniciatorius (Gailiūnų asociacija), projekto rengėjas (UAB “Geodeziniai tyrinėjimai”), taip pat buvo nurodyta, kad susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu galima nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. projekto rengėjo patalpose, o pasiūlymus projekto rengėjui galima teikti iki 2015 m. gegužės 14 d.

Pareiškėjai neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie Įsakymu formuojamą ginčo teritoriją buvo paskelbta viešai, t. y., kad iki Įsakymo priėmimo jiems buvo žinoma apie ginčo projektą. Be to, skunde teismui pareiškėjai nurodo, kad jie jau nuo 2011 m. domėjosi jų kaimynystėje esančiame valstybinės reikšmės miške vykdomais kelio statybos darbais, tuo tikslu kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas ir pan. Atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto skyriaus atstovės teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie rengiamą ginčo projektą viešai paskelbus Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, per pasiūlymams pateikti nustatytą terminą pareiškėjai nepateikė jokių pastabų ir pasiūlymų, susijusių su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu.

Pareiškėjai minėtos aplinkybės taip pat neginčija. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjai, iki Įsakymo priėmimo žinojo apie ginčo projektą, tačiau nedalyvavo šio projekto viešinimo procedūrose ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl viešojo administravimo subjekto (atsakovo) priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai skunde teismui abstrakčiai teigia, kad Įsakymas pažeidžia jų teises ir pablogina gyvenimo sąlygas (suintensyvės eismas, padidės oro tarša ir pan.), tačiau pareiškėjai nenurodo, kokios konkrečiai įstatymo jiems suteiktos ir saugomos teisės ar teisėti interesai ir kokiu būdu Įsakymu yra pažeidžiami, taip pat nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

23. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėjams nėra sukuriama jokių teisių ir nenustatoma pareigų, taip pat nėra daroma įtaka jų įstatymo saugomoms subjektyvioms teisėms ar teisėtiems interesams. Eismo suintensyvėjimas pats savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktą, o vien tik byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai gyvena šalia (duomenys neskelbtini) g., pati savaime jiems nesuteikia teisės ginčyti Įsakymą. Pareiškėjai nėra subjektai, kuriems teisės aktai suteikia teisę ginti viešą interesą, todėl jiems kyla pareiga įrodyti jų konkrečias turimas teises ir šių teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, jog priimant Įsakymą buvo pažeistos jų subjektinės teisės ar teisėti interesai, todėl pagal TPĮ 49 straipsnio nuostatas pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo.

24. Teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis TPĮ 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suinteresuota visuomenė, t. y. visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, jog šie sprendiniai būtų įgyvendinti (TPĮ 2 str. 20 d.), turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, t. y.: 1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai. Pagal TPĮ 8 straipsnio 2 dalį, visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 10 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo galbūt neteisėtai ir pažeidžiant viešąjį interesą rengiamo apie 7 000 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti. Vilniaus apygardos prokuratūra 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu persiuntė pareiškėjų skundą nagrinėti pagal kompetenciją Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą dėl Įsakymo panaikinimo, sustabdė skundo nagrinėjimo procedūrą, kol teismas išnagrinės pareiškėjų skundą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui šioje administracinėje byloje, minėta institucija išnagrinės pareiškėjų 2015 m. rugsėjo 10 d. skundą iš esmės, t. y. spręs viešojo intereso gynybos klausimą.

26. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai su skundu kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo, t. y. neturi materialiojo suinteresuotumo byloje, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Atsisakius patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

III. 27. Pareiškėjai K. K., V. S., L. K., N. A., J. K., A. S., L. S., A. S., R. K., D. A. ir A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą dėl administracinio akto panaikinimo patenkinti visiškai; sustabdyti šio apeliacinio skundo pagrindu pradėtą administracinę bylą iki tol kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme šiuo metu pakartotinai nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo; atlyginti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Ginčas pirmosios instancijos teisme išspręstas tik formaliai, neatskleidžiant jo esmės.

27.2. Pareiškėjai yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai. Greta jų gatvės auga valstybinės reikšmės miškas, skirtas naudotis išimtinai gyventojų rekreaciniais ir poilsio tikslais. Jame nėra ir negali būti vystoma jokia ūkinė-komercinė veikla. 2011 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjai pastebėjo, kad šiame miške ir greta esančioje teritorijoje pradėti vykdyti kelio statybos darbai: pažymėta kelio trasa, pradėti miško kirtimo darbai, pašalintas miško žemėje augęs augalinis sluoksnis, atvežtas žvyras kelio pagrindams tiesti. Pareiškėjai nebuvo informuoti apie šalių jų gatvės esančiame valstybinės reikšmės miške planuojamus vykdyti statybos darbus, todėl atliekami darbai sukėlė daug abejonių dėl jų teisėtumo. Siekdami išsiaiškinti, kokiu pagrindu jų kaimynystėje augančiame valstybinės reikšmės miške yra vykdomi kelio statybos darbai, kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas, prašydami suteikti informacijos apie šį projektą. Nustatyta, kad, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, į (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formuojamą žemės sklypą be jokio teisinio pagrindo įtraukta teritorija, kurioje neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumentu yra pastatyta jungtis tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinės reikšmės miško, kurios (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti nereikia. Tai reiškia, jog skundžiamu administraciniu aktu siekiama sudaryti sąlygas įteisinti neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu pastatytą kelią tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinio miško (ginčo statinį), tokiu būdu išvengiant privalomos detalaus planavimo procedūros, o ne suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini)gatvei eksploatuoti, dėl ko pareiškėjai, siekdami savo pažeistų teisių gynimo, buvo priversti kreiptis į teismą su skundu šioje byloje dėl administracinio akto panaikinimo.

27.3. Teismas nesilaikė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 81 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjai turi materialinį suinteresuotumą ginčyti Įsakymą. Teismas nagrinėjamoje byloje pareiškėjų skundžiamo administracinio akto, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumą tyrė izoliuotai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 nustatytų aplinkybių ir šioje byloje teismų pateiktų išaiškinimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, neva šis įsakymas nesukuria pareiškėjams teisinių pasekmių. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. LAT 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 (kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015 dalyje dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo, o byla šioje apimtyje perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo) nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismo išaiškinimai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad statybos leidimas ginčo statiniui (keliui nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miško kvartalo Nr. 490 pradžios) galėjo būti išduotas tik parengus planą TPĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas statytojui suinteresuotam asmeniui Galiūnų asociacijai pasinaudoti TPĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, kuomet statybos leidimas gali būti išduodamas, prieš tai įstatymų nustatyta tvarka neparengus detaliojo plano sprendinių. Tokiu būdu būtų paneigta (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančių pareiškėjų teisė dalyvauti, priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenamąja aplinka. Akivaizdu, jog tokia situacija pažeistų pareiškėjų teises, todėl skundžiamas administracinis aktas sukuria jiems teisines pasekmes.

27.4. Teismas tik formaliai aiškino TPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias teisę skųsti teritorijų planavimo procese atitinkamų viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 pripažinta ieškovų teisė ginčyti statybos leidimą, todėl akivaizdu, jog jie taip pat turi teisę ginčyti administracinius aktus, kurių pagrindu siekiama sudaryti sąlygas įteisinti šio statybos leidimo pagrindu pastatytą jungtį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinės reikšmės miško, kurios gatvei eksploatuoti visiškai nereikia. Pripažinus, jog pareiškėjai neturi teisės ginčyti skundžiamo administracinio akto, būtų sudarytos sąlygos suinteresuotam asmeniui Galiūnų asociacijai išvengti LAT 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134- 916/2016 nurodytos pareigos parengti detalųjį planą. Dar daugiau, tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos iš esmės pažeisti ir visus kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi skundžiamu įsakymu suformuotas žemės sklypas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams (Vilniaus miesto bendrajam planui), į ką visiškai neatsižvelgė žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

27.5. Įsakymas prieštarauja specialiojo teritorijų planavimo sprendiniams. Teismas apskritai neanalizavo, ar šiuo administraciniu aktu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka galiojančius specialiojo teritorijų planavimo sprendinius, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė. Skundžiamu administraciniu aktu sudarytos sąlygos Vilniaus miestą su naujai projektuojama Vilniaus rajone esančia Gailiūnų gyvenviete sujungti būtent per (duomenys neskelbtini) gatvę, prieš tai net neatlikus detalaus planavimo procedūros, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Galiojant Vilniaus miesto bendrajam planui, pareiškėjai galėjo pagrįstai tikėtis, jog Vilniaus rajono jungtis su Vilniaus miestu nebus rengiama per (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvį. Akivaizdu, jog šios jungties įrengimas neišvengiamai pablogins pareiškėjų gyvenimo sąlygas (suintensyvės eismas, padidės oro tarša ir pan.), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, priimdama ginčijamą aktą, tačiau to nepadarė.

27.6. Kasacinės instancijos teismas nepaneigė Vilniaus apygardos teismo nutartyje padarytų išvadų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymu formuojamas ginčo žemės sklypas priskirtinas vietinės reikšmės viešojo kelio kategorijai (gatvė gyvenamojoje vietovėje). Susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške prieštarauja valstybinės reikšmės miško kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams, todėl toks kelias valstybiniame miške apskritai negalimas. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio kelio atsiradimas valstybinės reikšmės miške neišvengiamai darytų ypatingai didelę žalą gamtai, o taip pat užkirstų galimybę valstybinės reikšmės mišką ir jame esantį kelią, nutiestą Liepynės girininkijos 479–480 miškų kvartalų ribine (kvartaline) linija, naudoti pagal jo tikslinę paskirtį (t. y. poilsio ir rekreacijos tikslais, kaip tai nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2011 m. spalio 11 d. rašte).

27.7. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu, prašė teismo sustabdyti administracinę bylą iki tol kol įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, tačiau teismas dėl šio klausimo skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė. Būsimas teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje turės esminės reikšmės šioje administracinėje byloje. Administracija negali vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo procedūrų, ignoruodama LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 nustatytas aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus. Vilniaus apygardos teismui pakartotinai išnagrinėjus bylą ir nustačius, jog įpareigojimas nugriauti statinį yra vienintelis galimas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdas, skundžiamu įsakymu (duomenys neskelbtini) g. priskirta jungtis iki valstybinės reikšmės miško turės būti nugriauta. Akivaizdu, jog tokiu atveju ši teritorija negalės būti priskirta prie žemės, skirtos (duomenys neskelbtini) g. eksploatuoti. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, jog administracinės bylos Nr. eI-4939-811/2016 nėra galimybės išnagrinėti iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, buvo aktyvus, tinkamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, laikėsi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje ir 81 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, išreikalavo iš byloje dalyvaujančių asmenų su byla susijusius įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamu Įsakymu formuojamas valstybinės žemės sklypas, t. y. ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki valstybinio miško ribos.

Šios byloje surinktais duomenimis nustatytos aplinkybės pareiškėjai neginčija. Pareiškėjų minimas kelias, nutiestas Liepynės girininkijos 479–480 miškų kvartalų ribine linija, į skundžiamo įsakymo apimtį nepatenka. Be to, pareiškėjai neginčijo ir neginčija kelio, nutiesto Liepynės miške, teisėtumo ar jo remonto teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su keliu valstybinio miško teritorijoje, miške atliktais ar atliekamais kelio darbais, nėra susiję su ginčo dalyku.

Taip pat pareiškėjai nepagrįstai akcentuoja civilinėje byloje Nr. 2-9247-934/2013 nagrinėjamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. išduoto statybos leidimo Nr. IT/868/09- 0941 ir jo pagrindu nutiestos mažos kelio atkarpos teisėtumo klausimą šioje administracinėje byloje. Tikrinamoje byloje pareiškėjai ginčija administracinį aktą, kuriuo formuojamas žemės sklypas, nesiejant jo su civilinėje byloje ginčijamu statybos leidimu, t. y. skundžiamo Įsakymo priėmimo pagrindu nėra civilinėje byloje ginčijamas statybos leidimas.

Taigi aplinkybė, ar statybos leidimas išduotas ar neišduotas, apskritai neturi tiesioginės įtakos skundžiamu Įsakymu formuojamo sklypo riboms bei paties skundžiamo Įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui. Tuo metu sklypo formavimas nebuvo ginčo dalyku minimoje civilinėje byloje. Be to, kaip nurodo ir patys pareiškėjai, civilinėje byloje žemesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais ginčijamas statybos leidimas panaikintas tuo pagrindu, jog išduotas prieš tai neatlikus teritorijų planavimo procedūros, t. y. nesant suformuotam žemės sklypui, nustatytai žemės naudojimo paskirčiai ir būdui.

Taigi aplinkybė, jog civilinėje byloje yra nagrinėjamas kelio atkarpos statybos teisėtumo klausimas ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo klausimas, net ir panaikinus ginčijamą statybos leidimą, nesudaro pagrindo savaime teigti, jog atliekama teritorijų planavimo procedūra ir priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo formuojamas žemės sklypas ginčo teritorijoje, neteisėti. Taip pat LAT 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 panaikino pareiškėjų minimą ir cituojamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-114-781/2015 dalį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo ir perdavė šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

LAT nebuvo kategoriškas, nenustatė, jog pagal neteisėtu pripažintą statybos leidimą pastatytos kelio atkarpos statyba būtų apskritai negalima ir draudžiama – priešingai, perdavė apeliacinės instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo. Civilinėje byloje nagrinėjamos teritorijų planavimo nuostatos tik tiek, kiek tai susiję su civilinėje byloje ginčyto statybos leidimo teisėtumu, tačiau niekaip nesusiję su skundžiamo Įsakymo teisėtumu šioje administracinėje byloje. Todėl vien faktas, kad pareiškėjai civilinėje byloje buvo laikyti tinkamais ieškovais, turinčiais teisę ginčyti statybos leidimą, pats savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo ir yra atleidžiami nuo pareigos įrodyti, kaip šioje administracinėje byloje skundžiamas Įsakymas konkrečiai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai deklaratyviai nurodo, jog neva yra pažeidžiama jų teisė dalyvauti, priimant esminius sprendimus, susijusius su jų gyvenamąja aplinka, tačiau neįvardina, kaip konkrečiai ta teisė dalyvauti priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeista. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai aktyviai domėjosi ginčo teritorija nuo pat 2011 metų (tai patvirtina pareiškėjų nurodomos aplinkybės bei civilinės bylos medžiaga), skundą dėl Įsakymo priėmimo padavė per mėnesį nuo skundžiamo Įsakymo priėmimo, neginčija fakto, jog informacija apie formuojamą ginčo žemės sklypą jiems buvo žinoma iki skundžiamo Įsakymo priėmimo, neneigia aplinkybės, jog neteikė pasiūlymų ir pastabų, susijusių su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu.

Taigi teismas pagrįstai ir teisėtai įvertino aplinkybę, kad 2015 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje buvo viešai paskelbta informacija apie rengiamą valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, o per pasiūlymams pateikti nustatytą terminą nebuvo pateikta jokių pastabų ir pasiūlymų dėl šio rengiamo sklypo formavimo projekto. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nebuvo pažeista pareiškėjų teisė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenamąja aplinka, ir pareiškėjų deklaratyviai nurodomas jų teisės pažeidimas dalyvauti sprendimo priėmime nebuvo padarytas.

Atsižvelgiant į tai, teismas teisėtai pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad pareiškėjai neįrodė, jog priimant Įsakymą buvo pažeistos jų subjektinės teisės ar teisėti interesai. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad skundžiamu Įsakymu apskritai nėra aptariami jokie statybos klausimai – šiuo Įsakymu yra nustatomos valstybinės žemės sklypo ribos, plotas, naudojimo būdas ir t. t., o civilinėje byloje ginčijamas statybos leidimas ir jo pagrindu nutiesta kelio atkarpa pati savaime nėra Įsakymo priėmimo pagrindas.

Įsakymas apima valstybinės žemės teritoriją, kurioje yra ne tik civilinės bylos ginčo objektu esanti kelio atkarpa, bet visa (duomenys neskelbtini) gatvė, šiuo Įsakymu formuojamo sklypo pagrindu taip pat numatyta koreguoti įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvę – Įsakymu nustatomos sklypo ribos šioje dalyje taip pat nesutampa su faktiškai esamos gatvės ribomis. (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios eksploatavimui skundžiamu Įsakymu formuojamas žemės sklypas, vadovaujantis Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, priskirtina vietinės reikšmės viešojo kelio kategorijai (gatvė gyvenamojoje vietovėje).

Teismas pagrįstai konstatavo, kad vien faktas, jog pareiškėjai gyvena šalia (duomenys neskelbtini) g., savaime nesukuria teisės ginčyti skundžiamą Įsakymą, neįrodant konkrečių pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Atsakovas pažymi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjai, klausimas dėl bylos sustabdymo buvo išspręstas posėdžio metu ir buvo netenkintas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą sustabdyti šio apeliacinio skundo pagrindu pradėtą administracinę bylą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme šiuo metu pakartotinai nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo, nes šis klausimas byloje jau buvo išspręstas.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti galioti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, jog priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeistos jų subjektinės teisės ar teisėti interesai.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gailiūnų asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, tinkamai bei teisingai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pažymi, kad pareiškėjams Įsakymu dėl žemės valdos projekto nėra sukuriama jokių pareigų, taip pat nėra daroma įtaka įstatymo saugomoms jų subjektyvioms teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjai taip pat nėra subjektai, kuriems suteikta teisė ginti viešą interesą, todėl jiems kyla pareiga įrodyti jų konkrečias turimas teises ir šių teisių pažeidimą. Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-802/2014. Apeliaciniame skunde taip pat visiškai nepagrįstai vadovaujamasi TPĮ 23 straipsniu, kuriame reglamentuojama valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pagal šio straipsnio 23 straipsnio 2 dalį, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai gali būti pradedami rengti tik Vyriausybei priėmus nutarimą. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kuo esama (duomenys neskelbtini) gatvė yra tiek svarbi valstybei, kad šiame teritorijų planavimo procese dalyvautų pagrindinės valstybinės valdžios institucijos ir pan. Taigi toks deklaratyvus apeliacinio skundo teiginys, kaip ir kiti panašūs, absoliučiai neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų reikalavimo panaikinti administracinį sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo pagrįstumas.

37. Pareiškėjai skundu ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai, nustatytas plotas – 7004 kv. m, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, sklype ir šalia jo esančių bei numatytų inžinerinių tinklų ir statinių naudojimo apribojimai – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (XLIX sk.), elektros linijų apsaugos zonos (VI sk.), dujotiekio apsaugos zonos (IX sk.), rūšių linijų apsaugos zonos (I sk.).

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad jie nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, neįrodė, kokiu būdu yra pažeidžiamos jų teisės, nors žinojo apie pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, skundų ar pranešimų neteikė, todėl Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies pagrindu neturi teisės kreiptis į teismą, nėra tinkami subjektai.

39. Pareiškėjai, apeliaciniu skundu nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad yra gyvenamojo kvartalo šalia projektuojamos gatvės gyventojai, greta auga valstybinės reikšmės miškas skirtas rekreacinėms reikmėms, gi nutiesus gatvę pagal patvirtintą projektą, padidės eismo srautai, tai pablogins gyvenimo kokybę, numatytos jungties tarp gatvės ir valstybinės reikšmės miško gatvei eksploatuoti apskritai nereikia, teigė, kad susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikšmės miške neatitinka tokio miško rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams, todėl mano, jog toks kelias valstybiniame miške apskritai negalimas. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 3K-7-134-916/2016 nustatytus faktus, kad leidimas kelio statybai buvo neteisėtas, nes kelio tiesimui būtinas detalusis planas, prašė nagrinėjamą bylą stabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl statybos leidimo panaikinimo.

40. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 30-3483 buvo priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija).

41. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje teritorijų planavimo dokumentai apibrėžiami kaip kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytos teritorijų planavimo dokumentų rūšys, tarp jų Žemėtvarkos planavimo dokumentai – žemės valdos projektai, nėra nurodyti.

42. Žemės valdos projektas yra apibrėžtas Žemės įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 27 dalyje kaip žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad žemės valdos projektų, aptariamu atveju žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, reglamentuoja Žemės įstatymas (40 straipsnis), administracinių sprendimų dėl jų patvirtinimo apskundimui neturi būti taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio dalyje numatyta tvarka.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.

44. Paminėta įstatymo nuostata suponuoja pirmosios instancijos teismo, sprendžiančio skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo nagrinėti teisme klausimą, pareigą visų pirma tinkamai identifikuoti besikreipiančio į teismą subjekto pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą bei tuos visuomeninius teisinius santykius, kurių pagrindu atsiranda šios teisės ir saugomi interesai.

45. Pareiškėjai savo kreipimosi į teismą pagrindu nurodė jų gyvenimo kokybės galimus neigiamus pokyčius dėl naujai projektuojamo žemės sklypo gatvei, kurioje jie gyvena, eksploatuoti, teigė, kad suprojektuota gatvės jungtis su keliu valstybinės reikšmės miške iš esmės reiškia Vilniaus miesto ir projektuojamos Gailiūnų gyvenvietės sujungimą, neatitinka valstybinės reikšmės miško rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013 yra išaiškinęs, kad asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucinės doktrinos kontekste konstatuotina, kad pirmiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.

47. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97, 96 p.). Sprendime López Ostra prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Konvencijos 8 straipsnis gali apimti teisę į apsaugą nuo sunkios taršos, nes tai „gali turėti įtakos asmenų gerovei ir užkirsti kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą, nors ir nesukeliant rimtos grėsmės jų sveikatai“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje López Ostra prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 16798/90, 51 p.).

48. 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimus, ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti, priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 straipsnis).

49. Pažymėtina, kad asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga, todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji teismo turi būti ginama. Teisė į saugią ir švarią (kilusio ginčo kontekste – ir triukšmo bei galimos kitokios gatvės keliamos taršos aspektu) aplinką yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims, ji suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju teismo turi būti ginama.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjai nurodė savo ginamą teisę – gyventi saugioje ir švarioje (be triukšmo ir galimos kitokios gatvės keliamos taršos) aplinkoje, atkreipia dėmesį, kad ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, nes ginčijamas administracinis sprendimas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gatvei eksploatuoti, todėl teismo išvada, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje administracinėje byloje, yra nepagrįsta.

51. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nustatyti, jog pareiškėjai turi byloje tam tikrą materialinį suinteresuotumą, nepakanka, jog tariamai pažeistos teisės būtų ginamos, nes pareiškėjams tenka pareiga pagrįsti nurodomus pažeidimus, t. y. nurodyti tuos faktus, teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurie patvirtina jų teisių pažeidimus, pateikti tai patvirtinančius duomenis ir tokiu būdu įrodyti savo skundo pagrindą (ABTĮ 23 str. 2 d. 5, 6 p., 57 str. 1 d.).

52. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, (duomenys neskelbtini) gatvė yra D kategorijos (pagalbinė gatvė) bendrojo naudojimo miesto gatvė. Aptariant nurodomus pareiškėjų skundo pagrindus, pažymėtina, kad pareiškėjai, nors ir įvardijo savo teisių į saugią ir švarią aplinką galimą pažeidimą, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, ir neteikė į bylą duomenų apie tai, kad ginčo kelio atkarpos (gatvės jungties su keliu valstybiniame miške) įrengimas turės realų neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai – t. y. oro, triukšmo ar kitokios taršos rodikliai tiek padidės, kad nebeatitiks sanitarinių normų reikalavimų tokios kategorijos gatvei, kuri buvo numatyta galiojančiame bendrajame plane. Nesant apskritai byloje tokių įrodymų nei teisinio pobūdžio argumentų, pareiškėjų teisių pažeidimas saugios ir švarios aplinkos aspektu byloje ir negalėjo būti nagrinėjamas.

53. Ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki miško ribos ir nepatenka į valstybinio miško teritoriją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 60 priede patvirtintas valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Pareiškėjų argumentai, kad šalia jų gyvenamosios vietos ir projektuojamo žemės sklypo esančiame valstybiniame miške eksploatuojamas kelias, sujungus jį su (duomenys neskelbtini) gatvės tąsa, pažeis Bendrojo plano Miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos prioritetus, neatitiks miškų rekreacinės paskirties, byloje taip pat negalėjo būti vertinami ir nagrinėjami. Pareiškėjai nurodo galimus viešojo intereso pažeidimus, tačiau jo gynimas nepatenka į byloje nagrinėjamo skundo ribas, nes pareiškėjai neturi tokių įgalinimų reikšti reikalavimus dėl viešojo intereso gynimo.

54. Visgi atsižvelgiant į galimą žemės sklypo gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo poveikį šioje gatvėje gyvenantiems pareiškėjams, net ir nesant duomenų apie realų neigiamą poveikį jų gyvenamajai aplinkai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino skundo argumentus ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.

55. Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., ne tik visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir teritorija, kurioje yra gatvės atkarpa – jungtis su keliu valstybinės reikšmės miške, pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į žalsva spalva žymimą funkcinę zoną „Miškai ir miškingos teritorijos“. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 grafoje „Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ šiai funkcinei zonai nurodytos šios galimos naudojimo paskirtys ir būdai: miškų paskirties; žemės ūkio paskirties; konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); vandens ūkio paskirties; kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, ir kitos išvardintos paskirties teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 9 dalį, inžineriniams statiniams priskirtinos ir susisiekimo komunikacijos, tai reiškia, kad Bendrojo plano sprendiniai leidžia ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijų statybą. Ginčijamo administracinio akto priėmimo metu galiojęs Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas ginčo gatvę priskiria vietinės reikšmės viešojo kelio kategorijai; Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 D2 kategorijos gatves (pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“) priskyrė nesudėtingiems statiniams (priedo 2 lentelė 1.2 p.).

56. Savivaldybės lygmens bendrųjų sprendinių įgyvendinimui, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galėjo būti rengiamas žemės valdos projektas Žemės įstatymo nustatyta tvarka; remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, suformuojamas valstybinės žemės sklypas ir gatvės statybai pakeičiama žemės sklypo naudojimo paskirtis.

57. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismui buvo privalomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 3K-7-134-916/2016 padarytos išvados, kad ginčo gatvei statybos leidimas galėjo būti išduotas tik patvirtinto detaliojo plano, kuriame, vadovaujantis TPĮ 23 straipsniu, nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, pagrindu, laikytini nepagrįstais, nes minėtoje nutartyje aiškinamas ir taikomas teisinis reglamentavimas yra neaktualus nagrinėjamoje byloje. Kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. rugsėjo 7 d. išduoto statybos leidimo Nr. IT-868/09-0941 teisėtumas, tuo tarpu ginčijamas 2015 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 30-3483 yra grindžiamas kokybiškai naujomis Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo nuostatomis, kurios kitaip reglamentuoja žemės sklypų formavimą. Ginčui aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas Detalusis planas kaip urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas, ir priskiriamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams.

58. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 3K-7-134-916/2016 suformuota tokia teisės aiškinimo taisyklė: kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 3K-7-134-916/2016, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 281 straipsnio pakeitimą, yra atskirtas teisės aiškinimas laiko aspektu dėl statybos leidimo išdavimo ir dėl statybos padarinių šalinimo. 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo iš esmės pakeistos Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnis), taigi šalinant savavališkos statybos padarinius negali būti taikomos tos Teritorijų planavimo nuostatos, kurios galiojo neteisėto statybos leidimo išdavimo metu, juo labiau, jos negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl vėliau priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.

59. Atsižvelgdama į tai, kad šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas savarankiško administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumas ir pagrįstumas, kuris gali būti įvertintas atskirai, atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir galiojusius teisės aktus, nesiejant jo su savavališkos statybos padarinių šalinimu, teisėjų kolegija nestabdo nagrinėjamos bylos iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-26151-608/2017.

60. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi bylą, nenustatė pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. K., V. S., L. K., N. A., J. K., A. S., L. S. (L. S.), A. S. (A. S.), R. K., D. A. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė