45aff391-2953-4544-87f6-b9e7c9cd2d8a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-222/2012                                                       Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00164-2011-1                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui MeÅ¡kai, gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nuteistajam A. K.,teismo medicinos specialistui Remigijui Petrauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. apskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.               Iš A. K. priteista 2 830 Lt V.

B. turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai, 14 682,58 Lt Valstybinės ligonių kasai V. V. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :            A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. nuo vasario 9 d. 17 val. 15 min. iki vasario 10 d. 15 val. 54 min., bÅ«damas girtas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas V.

V., iÅ¡ jų ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ . Dėl dviejų smÅ«gių į galvÄ V. V. buvo padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, kas sukėlė gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ â€“ smegenų komÄ , taip nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl to iÅ¡sivystė trauminė sunkios formos smegenų liga, difuzinė smegenų komocija, pasireiÅ¡kusi aksono pažeidimo klinika, dėl ko 2011 m. gegužės 5 d. nukentėjusysis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

           Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir jam paskirti Å¡velnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad jį nuteisęs teisėjas negalėjo nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , nes ikiteisminio tyrimo metu tas pats teisėjas nagrinėjo jo kardomojo kalinimo – suėmimo klausimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. nužudyti nenorėjo, nes tokių pasekmių nesitikėjo, tačiau pripažįsta, kad tarp jų kilo konfliktas. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad nusikaltimÄ jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes suduodamas smÅ«gius buvo abejingas nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, matė nukentėjusįjį nejudantį ir be gyvybės ženklų, nesidomėjo jo sveikatos bÅ«kle.

Nuteistasis teigia, kad V. V. virtuvėje siekė alaus butelio (skunde nurodo bambalį) ir nugriuvo ant grindų, tačiau jis nieko rimto nepagalvojo, todėl nuėjo miegoti. V. V. ryte bandė pakelti, liepė eiti namo, tačiau pastarasis neriÅ¡liai kažkÄ pasakė, todėl nieko blogo neįtardamas, paliko jį miegoti. Po to, kai nuteistasis grįžo iÅ¡ miesto, iÅ¡sigando ir iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Mano, kad V. V. galėjo mirti dėl gydytojų kaltės, nes nukentėjusysis mirė ligoninėje po kelių mėnesių, todėl nori, kad bÅ«tų paskirta nauja medicinos ekspertizė.

Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas negalėjo pasakyti su kuo buvo suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam bei teigė, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir griÅ«nant. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, yra jauno amžiaus, turi kÄ tik gimusiÄ dukrÄ ir yra vienintelis, kuris iÅ¡laiko Å¡eimÄ .            A. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.            Nuteistojo A.

K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. A. K. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK normų pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kuriuos jie davė apie žinomas bylai svarbias aplinkybes.            Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2011 m. spalio 19 d. A. K. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir jam buvo pateikta visa bylos medžiaga susipažinti (2 t., 107, 110 b. l.). 2011 m. gegužės 27 d. buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas (2 t. 113 b. l.) ir 2011 m. gegužės 30 d. byla buvo gauta Klaipėdos apygardos teisme (2 t., 117 b. l.). 2011 m. gegužės 31 d. patvarkymu Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Å¡iÄ bylÄ nagrinėti paskyrė Å¡io teismo teisėjui D.

J. (2 t., 119 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo teisėjas D. J. 2011 m. birželio 7 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis A. K. pratęsė suėmimo terminÄ trims mėnesiams (2 t., 124-125, 171-172 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, baudžiamoji byla, kurioje A. K. buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, jau buvo perduota ir nagrinėjama apygardos teisme, todėl nuteistajam kardomosios priemonės suėmimo terminÄ pratęsė teisėjas D. J. teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK 123 straipsnio 6 dalies, 127 straipsnio 9 dalies, 233 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Teisėjas D. J. turėjo teisę nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmojoje instancijoje, nes jis nedalyvavo ikiteisminio tyrimo procese (BPK 58 straipsnio 2 dalis).            IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistajam A. K. nepriimtinos apygardos teismo iÅ¡vados dėl nukentėjusiajam V. V. padarytų sužalojimų laiko ir mirties priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi bÅ«ti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į bÅ«tinų nusikalstamos veikos požymių ratÄ , kaltininko veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Kaip minėta aukščiau, objektyviajam nužudymo nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – bÅ«dinga tai, kad kaltininkas jį padaro veikimu ar neveikimu, o subjektyvus požymis – tyčia (tiesioginė ar netiesioginė). Nusikalstamas padarinys yra nukentėjusiojo mirtis. Taigi, norint veikÄ kvalifikuoti kaip nužudymÄ , reikia nustatyti Å¡iuos aukščiau nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

           Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistojo A. K. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo yra pagrįsti, patikimi ir įtikinami. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis kaltininko lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ patvirtinančios aplinkybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl iÅ¡ dalies vadovaujasi nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais apie jiems žinomas bylai svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus, raÅ¡ytinę medžiagÄ , specialisto iÅ¡vadas vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. PrieÅ¡ingai, nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiÅ¡kai ir selektyviai, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. IÅ¡ A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nuteistasis sudavė kumščiu V. B. į krÅ«tinę (daugiau į peties sritį), dėl ko liudytojas (V.

B.) supyko ir išėjo. Tai atitinka liudytojo V. B. parodymus, kad po gauto smÅ«gio, jis (liudytojas) išėjo ir laukė V. V., tačiau pastarasis nepasirodė. Be to, iÅ¡ liudytojo V. B. parodymų matyti, kad A. K. vėliau prašė jo policijai nepasakoti kaip buvo sumuÅ¡tas V. V., prašė sakyti, kad jis ir V. V. iÅ¡ nuteistojo buto išėjo sveiki, tačiau vėliau nukentėjusysis grįžo sumuÅ¡tas (3 t., 157 b. l.). Akivaizdu, kad A. K. siekė paveikti liudytojÄ V. B. ir bandė įkalbėti jį meluoti policijos pareigÅ«nams apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes, tokiu bÅ«du bandė iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas V.

B. apkalba A. K., tokių aplinkybių nuteistasis nenurodė ir apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi V. B. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad jis (liudytojas) nukentėjusiojo V. V. nemušė ir jokių smÅ«gių jam nesudavė. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ne kas kitas, o A. K. sudavė visus specialisto iÅ¡vadoje nurodytus smÅ«gius V. V. tiek į galvÄ , tiek į kitas kÅ«no vietas.           Kaip matyti iÅ¡ A.

K. apeliacinio skundo, nuteistasis pripažįsta sudavęs V. V. kelis smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, bet mano, kad nukentėjusysis mirė ne nuo jo suduotų smÅ«gių, bet dėl gydytojų kaltės, nes jis mirė ligoninėje po kelių mėnesių, be to, sužalojimai jam galėjo bÅ«ti padaryti ir nugriuvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie nuteistojo skundo argumentai niekuo nepagrįsti ir atmestini. IÅ¡ A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, matyti, kad jis sudavė daugiau kaip du ar tris smÅ«gius V.

V. į nosį, akį, galvÄ , pilvÄ , po to nukentėjusysis liko gulėti ant grindų, o jis nuėjo į kambarį, pasikalbėjo su sugyventine D. L. ir grįžo atgal į virtuvę. Tuo metu V. V. sėdėjo ant virtuvinės spintelės ir siekė nuo Å¡aldytuvo paimti butelį alaus, tačiau kniÅ«psčias nukrito ant grindų ir daugiau nebesikėlė (2 t., 102-105 b. l.). Tai iÅ¡ dalies atitinka teismo medicinos iÅ¡vadoje nurodytų sužalojimų lokalizacijÄ , t. y. masyvi poodinė kraujosruva galvos plaukuotosios dalies deÅ¡inėje pusėje ir veide apimanti deÅ¡inę kaktos, deÅ¡inio smilkinio, deÅ¡inio skruosto, deÅ¡inio antakio, deÅ¡inės akies abiejų vokų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų sritis su kraujo iÅ¡laja po deÅ¡inės akies jungine ir netaisyklingos formos daugybinius odos nubrozdinimus kairės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje V delnikaulio projekcijoje, dėl ko buvo sumuÅ¡ti smegenys ir atsirado smegenų koma, kas yra vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Joje taip pat konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti visi kÅ«no sužalojimai buvo vienodo senumo, buvo padaryti prieÅ¡ nepilnÄ savaitę iki objektyvios apžiÅ«ros. Taip pat specialistas savo iÅ¡vadoje nurodė, kad galvoje sužalojimai atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietais daiktais, tikėtina, kad sudavus daugybinius smÅ«gius, o deÅ¡inės pusės sužalojimas atsirado nuo tiesioginio trauminio slystamojo poveikio (1 t., 33-34 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklaustas teismo medicinos specialistas Remigijus Petrauskas parodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog V.

V. ligoninėje buvo gydomas netinkamai. PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis V. V. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė sunki galvos trauma, dėl ko iÅ¡sivystė sunkios formos trauminė smegenų liga bei sunki difuzinė smegenų komocija, pasireiÅ¡kusi difuzinio aksomo pažeidimo klinika, jo mirtis yra priežastiniame ryÅ¡yje su padarytais sužalojimais įvykio metu. Tokie teismo medicinos specialisto parodymai teisme iÅ¡ esmės atitinka teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ (1 t., 42-43 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su teismo medicinos specialisto Remigijaus Petrausko parodymais apie tai, kad V.

V. krisdamas nuo spintelės ir veidu atsitrenkdamas į grindis galėjo susižaloti kaktos kairę pusę, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tai neturėjo jokios įtakos mirties priežasčiai. Apeliacinio proceso metu nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis nuo spintelės nukrito ir susitrenkė veido deÅ¡inę pusę. Tačiau A. K. tokius parodymus davė tik apeliacinio proceso metu, jų nepatvirtina kiti įrodymai, todėl jais tikėti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tinumo skirti naujÄ teismo medicinos ekspertizę nėra objektyvaus pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas specialistų iÅ¡vadas iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio nuostatų bei iÅ¡naudodami visas tam BPK numatytas procesines priemones.

Be to, apeliacinio proceso metu buvo apklaustas teismo medicinos specialistas Remigijus Petrauskas, kurio parodymai taip pat yra įtikinami.           Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009). Taip pat svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad A. K. veikė netiesiogine tyčia: jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (tyčia sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ , kuri laikoma gyvybiÅ¡kai pavojinga vieta) ir daugybinius smÅ«gius kitas kÅ«no vietas), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), tačiau nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. jis suduodamas smÅ«gius V.

V. nenorėjo ir nesiekė nukentėjusiojo mirties, tačiau po nukentėjusiojo sumuÅ¡imo jį paliko gulėti, iÅ¡ karto kvalifikuotos medicinos pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, nors matė ir suprato, jog nukentėjusysis guli sužalotas. Bylos duomenys patvirtina, kad tik kitÄ dienÄ , t. y. 2011 m. vasario 10 d. ryte pamatęs, kad V. V. nesikelia, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau vėliau nukentėjusiajam iÅ¡sivystė trauminė sunkios formos smegenų liga, difuzinė smegenų komocija, pasireiÅ¡kusi aksono pažeidimo klinika ir 2011 m. gegužės 5 d. nukentėjusysis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Å ios aplinkybės įrodo, kad A. K. buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti (V. V. mirčiai) ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.             Apeliacinis teismas pažymi, kad nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Teismų praktikoje nurodoma, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is.

Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , padarytų sužalojimų lokalizacijÄ (galvÄ ), kur yra iÅ¡sidėstę žmogui gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai - daro iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistojo A. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad veikos kvalifikavimui jokios reikÅ¡mės neturi, jog V.

V. mirė 2011 m. gegužės 5 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, t. y. praėjus net keliems mėnesiams nuo nusikalstamos veikos padarymo, bei tai, jog nuteistasis jokių įrankių nenaudojo, nusikaltimo padarymo iÅ¡ anksto neplanavo.            Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (ne kartÄ teistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ ), padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį (BK 11 straipsnio 6 dalis), dėl ko kilo sunkÅ«s ir neatitaisomi padariniai, tyčios formÄ (netiesioginė tyčia). Pirmosios instancijos teismas A. K. pagrįstai nepripažino jo nuoÅ¡irdų gailestį kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesigaili ir savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, nors ir pripažįsta sudavęs keletÄ smÅ«gių nukentėjusiajam.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir A. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio ribose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių kitų nuteistajam teisiÅ¡kai palankių aplinkybių, kurios leistų jam paskirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, yra jauno amžiaus, turi naujagimę dukrÄ ir yra vienintelis, kuris iÅ¡laiko Å¡eimÄ , nėra pagrindas dar labiau mažinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nedirba (nors apeliacinio proceso metu teigė, kad dirba, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų apie tai nėra), o mažametį vaikÄ prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko sugyventinė D. L. (1 t., 102-104 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui ir pavojingumui. Tai atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A.

K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            Nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                              Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                            Regina Gaudutienė                                                                             Linas Å iukÅ¡ta                                                                                                                                 Â