2025-01-08 Nr. AB-322-3-61-3-04658-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-9-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04658-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja K. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) komisijos 2024 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 10G‑2293 „Dėl K. V. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėja nurodė, kad Nutarimu VVTAT komisija atmetė jos prašyme keliamus reikalavimus nutraukti darbų atlikimo sutartį Nr. 201 ir grąžinti sumokėtus pinigus (3 993 Eur) bei atlyginti patirtą žalą (2 068,25 Eur). Pareiškėjos vertinimu, Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose numatytų reikalavimų administraciniam sprendimui, todėl turi būti naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėja, be kita ko, skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (5 str., 109 str.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (4 str. 6 p., 10 str.), VAĮ (3 str., 10 str.), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) (49 str. 1 d.) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1.5 str.) nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. V. skundą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ir nustatė, kad pareiškėja ginčija VVTAT komisijos Nutarimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos kaip vartotojos prašymą dėl kilusio ginčo su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „V. laiptai“ išsprendimo.

Teismas nurodė, jog VAĮ 28 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Teismo vertinimu, pareiškėjos keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio – kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl skundo reikalavimas panaikinti VVTAT komisijos Nutarimą nėra susijęs su viešuoju administravimu ir tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pažymėjo, jog remiantis VTAĮ 49 straipsniu, ABTĮ nustatyta tvarka yra skundžiami tik VVTAT nutarimai skirti sankcijas pardavėjams ar paslaugų teikėjams už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus (VTAĮ 40 str. 1 d.). Tačiau tuo atveju, kai ne teismo tvarka išsprendžiamas vartotojo ir paslaugos teikėjo ginčas, t. y. civilinis teisinis ginčas, byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T‑55/2023).

Konstatavęs, kad pareiškėjos skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad analogiška VVTAT komisijos Nutarimo apskundimo tvarka yra nurodyta ir paties skundžiamo Nutarimo rezoliucinėje dalyje.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji gali kreiptis su skundu į apylinkės teismą pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą – į Alytaus apylinkės teismą (CPK 30 str. 11 d.) arba pagal MB „V. laiptai“ buveinės vietą – į Kauno apylinkės teismą (CPK 29 str.).

III. Pareiškėja K. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, jog Nutarimą apskundė tiek civilinio proceso tvarka, tiek ABTĮ nustatyta tvarka, vadovaudamasi VTAĮ 49 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas, nesutinkantys su VVTAT nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindiniu argumentu, kad pareiškėjos skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, dėl ko teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjos skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėja, nesutikdama su teismo išvada, kad skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti šį klausimą iš esmės.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019).

CPK 36 straipsnio 2 dalyje bei ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2021).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog remiantis VTAĮ 49 straipsniu, VVTAT nutarimai pardavėjams ar paslaugų teikėjams už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus taikyti administracinę atsakomybę – skirti sankcijas, yra skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau, kai ginčijamas nutarimas yra priimtas ne teismo tvarka išsprendus vartotojų ir paslaugos teikėjo, t. y. civilinį teisinį, ginčą, jis turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-82/2016; 2017 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-34/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2019; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-55/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia VVTAT komisijos Nutarimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos kaip vartotojos prašymą dėl su MB „V. laiptai“ kilusio ginčo išsprendimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir VVTAT komisijos Nutarimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčas dėl Nutarimo, priimto VVTAT komisijai išnagrinėjus pareiškėjos skundą (dėl reikalavimo nutraukti darbų atlikimo sutartį, sumokėtų pinigų grąžinimo ir patirtos žalos atlyginimo), yra civilinio teisinio pobūdžio, ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad VVTAT komisijos Nutarimo apskundimo tvarka bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK yra nurodyta ir paties skundžiamo Nutarimo rezoliucinėje dalyje ir atkreipia dėmesį, jog pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, pagal kuriuos matyti, jog pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pateikė ieškinį dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kuriame, be kita ko, buvo prašoma nutraukti prekės pirkimo-pardavimo (paslaugos teikimo) sutartį ir grąžinti už prekę (paslaugą) sumokėtus pinigus (3 993 Eur) bei atlyginti žalą (2 068,25 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu (pvz., dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis