45adbbdc-fe65-4af5-a658-4f5d3eeb39dc · Marijampolės apylinkės teismas

? Teikimas (Skundas) Nr. TS-23-537/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24409-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. kovo 3 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėjas Raimundas KruÅ¡inys teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo Z. G. ( Z. G. ) skundÄ dėl 2022 m. vasario 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-181 dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Teismas n u s t a t ė: Nuteistasis praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2022 m. vasario 3 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 81/04/181 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Skundo argumentai:

1. Komisijos nutarimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 24 d. nutarime suformuota doktrininė nuostata „sÄ vokos teisės aktuose turi bÅ«ti vartojamos nenukrypstant nuo bÅ«dingos prasmės, o jeigu joms yra suteikiamas specifinis turinys, tai turi bÅ«ti specialiai aptarta atitinkamame teisės akte“. Teistumo sÄ voka naudojama iÅ¡imtinai tik baudžiamojoje teisėje. Å iÄ sÄ vokÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnis, o jos vartojimÄ laike griežtai reglamentuoja BK 97 straipsnio 6 dalis. Å iame kontekste pabrėžiamas skundžiamo nutarimo nekorektiÅ¡kumas;

2. nuteistasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , turės kur dirbti. Bausmės tikslai jau realizuoti, asmuo jau yra atlikęs dalį bausmės. Tai sudaro faktinį lygtinio paleidimo pagrindÄ ;

3. teismų praktikoje yra suformuota, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o pažeidęs jam nustatytas sÄ lygas, gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos įstaigÄ atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad nurodyta praktika turi bÅ«ti taikoma ir jo atžvilgiu. Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ . Nuteistojo skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę apibÅ«dinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2019-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 289 straipsnį, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 3 (metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 289 straipsnį, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 289 straipsnį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, BK 300 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, gautos tarpusavyje subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirti subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018-02-28 nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018-11-21, bausmės pabaiga – 2025-03-17. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnesis ir 14 dienų. Komisija skundžiamÄ sutarimÄ priėmė atsižvelgdama į tai, jog nuteistasis drausmine tvarka baustas 1 kartÄ .

Nors nuobauda Å¡iuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali bÅ«ti vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas. Net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, asmuo turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Å iuo metu nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, nedirba, buvo atleistas už drausmės pažeidimÄ â€“ pas nuteistÄ jį rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas.

Šiandieninė nuteistojo finansinė padėtis vertinama kaip nestabili, jokių oficialių pajamų negauna. Asmuo turi priteistų ieškinių. Nuteistojo socialiniai ryšiai vertinami kaip kintantis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Medicininiuose dokumentuose yra fiksuotas priklausomybės alkoholiui sindromas – F10.2. Yra nusikaltimų padarytų alkoholio vartojimo poveikyje. Nuteistojo nusikalstama veikla nuolatinė, prasidėjusi ankstyvame amžiuje. Teisės pažeidėjui būdinga pažeminta savivertė.

Nuteistojo nusikalstama veikla labiau pasižymi impulsyvumu, yra praradęs savitvardÄ , ypač apsvaigimo nuo alkoholio metu. Problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, linkęs kiek minimizuoti. Anksčiau asmuo teistas 11 kartų. Visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumÄ visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ . Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, didelis teistumų skaičius, gyvenimo stilius ir draugai (kartoja tais pačias klaidas, dalyvauja veiklose, kurios skatina jo nusikalstamumÄ ), piktnaudžiavimas alkoholiu (visi nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu), mÄ stymas ir elgesys (nuteistojo nusikalstama veikla labiau pasižymi impulsyvumu nei planavimu, yra praradęs savitvardÄ , ypač apsvaigimo nuo alkoholio metu).

Komisija nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė, t. y., 3 metai 1 mėnesis ir 14 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ . Nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 24 d. nutarime suformuota doktrininė nuostata „sÄ vokos teisės aktuose turi bÅ«ti vartojamos nenukrypstant nuo bÅ«dingos prasmės, o jeigu joms yra suteikiamas specifinis turinys, tai turi bÅ«ti specialiai aptarta atitinkamame teisės akte“.

Teistumo sÄ voka naudojama iÅ¡imtinai tik baudžiamojoje teisėje. Å iÄ sÄ vokÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnis, o jos vartojimÄ laike griežtai reglamentuoja BK 97 straipsnio 6 dalis. Å iame kontekste pabrėžiamas skundžiamo nutarimo nekorektiÅ¡kumas. Teismas pažymi, jog iÅ¡ nurodytų skundo teiginių nėra aiÅ¡ku, kaip skundžiamame nutarime netinkamai panaudota teistumo sÄ voka ir kodėl skundžiamas nutarimas yra nekorektiÅ¡kas. Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , turės kur dirbti.

Bausmės tikslai jau realizuoti, asmuo jau yra atlikęs dalį bausmės. Tai sudaro faktinį lygtinio paleidimo pagrindÄ . Teismas, vertindamas nurodytÄ skundo argumentÄ , pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta bei priimtas pagrįstas sprendimas nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodytos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės, Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo.

Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet reikia įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visÄ bausmės atlikimo laikÄ , taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiÅ«rį į darbÄ , nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , socialinius ryÅ¡ius ir kitas aplinkybes.

Å ie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sÄ lyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ visapusiÅ¡kai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtÄ bausmę.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į asmens byloje esančius duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistasis teigia, kad teismų praktikoje yra suformuota, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o pažeidęs jam nustatytas sÄ lygas, gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos įstaigÄ atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad nurodyta praktika turi bÅ«ti taikoma ir jo atžvilgiu.

Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ir kurioms esant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimÄ , kurie leistų teismui Å¡iuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ nuteistojo atžvilgiu iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai, ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: N. Z. G. ( Z. G. ) skundÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas (nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėjas Raimundas KruÅ¡inys