45ace713-844e-4a28-b50d-4e7f01b87faf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1608-541/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04258-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

M. (O. M.) skundÄ atsakovui Migracijos Departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. M., (duomenys neskelbtini) pilietis, kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas arba Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Departamentas 2020 m. spalio 21 d. priėmė sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Departamentas panaikino pareiÅ¡kėjui suteiktÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktorius pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant Å¡ios įmonės direktorių už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. asmenys atvykdami dirbti į LietuvÄ negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jiems bus panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Pažymi, kad vadovaujantis 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 nuostatomis bei siekiant efektyvesnių įmonės veiklos rezultatų, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje paslaugų teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruoÅ¡ti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimÄ . Taigi Bendrovė neturėdama patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų Å¡alių piliečius, sudarė minėtÄ sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone, kadangi Bendrovei buvo reikalingi vairuotojai – ekspeditoriai.

Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komunikavimas vyko nuotoliniu bÅ«du. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia buvo gaunamas konkretaus darbuotojo pasiÅ«lymas bei duomenys apie vairuotojo – ekspeditoriaus kvalifikacijÄ ir patirtį darbe. Pateikiamos asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo kopijos, kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos bei darbo patirties įrodymai (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 11 punktas), leidimų gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus pradedama darbuotojo įdarbinimo procedūra. Nurodo, kad tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl kitų Bendrovėje anksčiau bei vėliau įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta jokių abejonių nekelianti informacija, patvirtinanti, kad yra gauti visi reikalingi leidimai, todėl Bendrovės direktorius būdamas įsitikinęs, kad minėtų darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, minėtus asmenis įdarbino įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais buvo perduoti duomenys Sodrai, Departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, todėl dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, jis negali būti atsakingas. Atkreipia dėmesį, kad jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo ir jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti, visi mokesčiai yra sumokėti, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta.

Nurodo, kad tik formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, jokiu bÅ«du negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbÄ , tai pasak pareiÅ¡kėjo yra absoliučiai neteisinga ir neteisėta praktika, kuri prieÅ¡tarauja ne tik bendriesiems teisės ir geros moralės principams, tačiau ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Teigia, kad Sprendime nurodyta, jog nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo.

Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatyta, jog leidimas laikinai gyventi naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, Å¡iuo atveju darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Bendrovės vadovo traktavimas asmenų darbdaviu ir įstatymo normos aiÅ¡kinimas ir taikymas prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam teisėtų lÅ«kesčių principui, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjas tvirtina turėjęs teisėtÄ pagrindÄ tikėtis, kad sprendžiant jo teisinės padėties klausimus, bus laikomasi galiojančių teisės normų, tačiau Å¡iuo atveju jam kilo neigiamos pasekmės, nors Ä®statymas nenumato galimybės taikyti tokias poveikio priemones tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Nurodo, kad Departamento Sprendimas buvo paremtas TelÅ¡ių apylinkės teismo nutarimu, t. y. teisminio proceso metu priimtu procesiniu sprendimu į kurio priėmimo procesÄ nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginę įtakÄ , t. y. nebuvo įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms įtakos turėjo nutarimo priėmimas, nes bÅ«tent jie neteko teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Sprendimas pažeidžia proporcingumo principÄ . Nurodo, kad Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iÅ¡ kurių 53 yra užsieniečiai, atvykę iÅ¡ trečiųjų valstybių, vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į deficitinių specialybių sÄ raÅ¡Ä , todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje asmenims Å¡iuo metu dirbantiems įmonėje, įmonė greičiausiai neras kitų darbuotojų Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kurių leidimai bus panaikinti.

Dėl Å¡ios priežasties Bendrovė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, taigi Departamento Sprendimas paremtas formalaus nusižengimo padarymu dėl kurio niekam žala nebuvo padaryta, sÄ lygos įmonės nemokumÄ dėl ko žala kils ir tretiesiems asmenims. Taip pat pažymi, kad užsieniečiai darbuotojai buvo susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Departamentas vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu pagrįstai priėmė SprendimÄ , kuriuo panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiÅ¡kėjo darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ . Pažymi, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėjas gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , todėl atvykdamas dirbti į LietuvÄ pareiÅ¡kėjas negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas teigia, kad Ä®statyme yra numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Ä®statymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinimas, t. y. Å¡ios Ä®statymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbÄ , gali bÅ«ti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡davimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Toks Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų Ä®statymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Nors pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi buvo iÅ¡duotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2022 m. rugsėjo 15 d.), tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Ä®statyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.

Tai, jog minėtÄ administracinį teisės nusižengimÄ padarė ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas darbdavys, o ne pareiÅ¡kėjas, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Ä®statymÄ . Pažymi, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, todėl Departamentui nėra suteikta diskrecijos teisės vertinti Å¡ios normos taikymo sÄ lygas, priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali bÅ«ti panaikintas, ar ne.

Ä®statyme nėra numatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų nevykdymo, todėl Departamentas turi pareigÄ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, taigi Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių. Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo darbdavio (Bendrovės vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m.rugpjūčio 18 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebegali bÅ«ti ginčijamas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir neturi teisinės reikÅ¡mės. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad darbdavio įvykdytas teisės pažeidimas yra formalus, įvykdytas dėl neatsargumo, todėl kylančios teisinės pasekmės priėmus SprendimÄ yra neproporcingos.

Pagal Ä®statymÄ , tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbÄ , gali įdarbinti užsieniečius. Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiÅ¡kėjas privalėjo žinoti Å¡iuos Ä®statymo reikalavimus ir už jų nesilaikymÄ kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiÅ¡kėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo naikinti SprendimÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai savo skunde pažymėjo, kad Bendrovės direktorius 2020 m. rugpjūčio 18 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nutarimo neskundė, nes jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad be jam paskirtos baudos, jo vadovaujamai įmonei ir joje dirbantiems asmenims bus pritaikytos ir kitos sankcijos. Departamentas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Sprendimu nėra baudžiamas už Bendrovės direktoriaus padarytÄ administracinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjas nepagrįstai sutapatino administracinio nusižengimo ir Migracijos teisės klausimus, kadangi tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų.

Teigia, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad nuobauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo padarymÄ buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo, o pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį leidimas laikinai gyventi panaikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys. Migracijos departamentas pažymi, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iÅ¡ jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl darbdavio veiksmai (atlikti per atstovÄ ) sudaro pažeidimo objektyviÄ jÄ pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiÅ¡kindamas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatÄ , yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali bÅ«ti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda;

2) arba darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; LVAT 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia Sprendimo teisinio pagrindo.

Migracijos departamentas taip pat nesutinka, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja proporcingumo principui, nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad Departamentas prieÅ¡ panaikindamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, turėjo pareigÄ nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiÅ¡kai naudingas, pareiÅ¡kėjo darbdaviui. Teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nustatyta tokia pareiga Departamentui, nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. Be to, byloje nėra ginčo, kad Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl Bendrovė privalo priimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Nurodo, kad Departamentas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų iÅ¡dėstymas adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos Departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Departamentas 2020 m. rugsėjo 9 d. iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi ir 2020 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 2020 m. rugpjūčio 18 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, Bendrovės direktoriui buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjo darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ , Departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu 2020 m. spalio 21 d. priėmė sprendimÄ Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 15 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.), kuris nustato užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ . Ä®statymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba trečiosios Å¡alies pilietis (t. y. asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalis, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d.). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.

ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiÅ¡kose bylose aiÅ¡kindamas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatÄ , yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali bÅ«ti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad pareiÅ¡kėjas įdarbintas iki nustatyto pažeidimo, todėl jam iÅ¡duotas leidimas neturėjo bÅ«ti panaikintas. Pažymėtina, kad tiek Ä®statymas (50 straipsnio 19 a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas; 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad leidimÄ atsisakoma iÅ¡duoti), tiek LVAT praktika (LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019 ir kt.) nustato, kad leidimas laikinai gyventi ne tik neiÅ¡duodamas, bet ir iÅ¡duotas panaikinamas, kai nustatoma, kad darbdavys buvo baustas dėl nelegalaus darbo.

Teisėjų kolegija atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad Å¡iuo atveju nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, todėl dėl galimai piktavaliÅ¡kų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, Bendrovė negali bÅ«ti atsakinga. IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 18 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. K., su juo buvo sudaryta darbo sutartis, apie Å¡io asmens įdarbinimÄ informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, jis turėjo leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiantį teisę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bendrovės vadovas D. V. teismui patvirtino, kad iki galo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raÅ¡tÄ , o likusius dokumentus turėjo paruoÅ¡ti ir pateikti migracijos departamentui UAB „(duomenys neskelbtini)‘, tačiau ji to nepadarė. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti turėdamas kitos įmonės leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D.

V., neįsitikinęs, kad dokumentai yra sutvarkyti, iÅ¡siuntė (duomenys neskelbtini) pilietį S. K. į komandiruotę, t. y. S. K. realiai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors nebuvo iÅ¡duotas leidimas S. K. dirbti jų įmonėje. Teismas konstatavo, kad D. V., žinodamas, kad nėra iÅ¡duotas leidimas S. K. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdarbino S. K. ir leido jam dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies reikalavimus, kadangi neturėjo leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ .

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovÄ D. V., tai nustatyta įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , yra baustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Ä®statymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Ä®statymo reikalavimus, pasekmės (Å¡iuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Teismas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog tik formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, jokiu bÅ«du negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbÄ yra atmestini.

Pažymėtina, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktas yra imperatyvi teisės norma, todėl Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti Å¡ios normos taikymo sÄ lygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja teisėtų lÅ«kesčių principui, teisinės valstybės principui, teisingumo ir kitiems principams yra atmestini kaip deklaratyvus ir visiÅ¡kai nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remiasi tik savo subjektyvia nuomone, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų minėtų ginčui aktualių Ä®statymo normų sisteminį vertinimÄ , atitinkantį suformuotÄ nuosekliÄ teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad jis buvo nubaustas ne kaip bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai palaiko tokį aiÅ¡kinimÄ savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019).

Å iuo atveju buvo nustatytas darbdavio nubaudimo faktas, todėl ir atsirado teisinis pagrindas panaikinti laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog Sprendimas yra neproporcingas. Ä®vertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas tinkamai taikė Ä®statymo nuostatas. Jokių iÅ¡imčių Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, motyvuotas ir proporcingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį pažymi, kad jame iÅ¡dėstytos pakankamos aplinkybės, leidusios suprasti Sprendimo turinį, esmę ir priėmimo motyvus (t. y. leidimas panaikintas dėl to, kad pareiÅ¡kėjo darbdavys (Bendrovės vadovas) baustas už nelegalų darbÄ ), jame aiÅ¡kiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei motyvai panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Todėl nėra pagrindo pripažinti egzistavus esminių Sprendimo turinio trÅ«kumų, sutrukdžiusių įvertinti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindÄ . Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. M. (O. M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė