Legislator Case Law & Legislation
45abcdfe-11c8-4aeb-9246-01866d3107d9 AI generated

45abcdfe-11c8-4aeb-9246-01866d3107d9 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 45abcdfe-11c8-4aeb-9246-01866d3107d9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. L. ir gynėjo Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov), nuteistojo G. B. , Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros

Legislator headnote

AI generated

45abcdfe-11c8-4aeb-9246-01866d3107d9 · Klaipėdos apygardos teismas: 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta V. L. subendrinta bausmė atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, subendrinta bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio l dalį paskirta bauda,  ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams ir 70 MGL (9 100 Lt)dydžio bauda.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Aurelija Sadauskaitė

    Baudž. byla Nr. 1A–10-174/2010     Procesinio sprendimo kategorijos:     2.4; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.;                             2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. vasario 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Daliaus Jocio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistajam G.

B. , jo gynėjui Evaldui Jonui Šoriui, nuteistajam S.

I. , jo gynėjui Viačeslavui Žakovui, nuteistajam V.

L. , jo ir nuteistosios E. G. gynėjui Algimantui Juciui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. L. ir

E. G. gynėjo Algimanto Jucio, nuteistojo S.

I. gynėjo Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov), nuteistojo G. B. , Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos

miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžio, kuriuo:

V.

L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio l dalį ir nuteistas:

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 228 straipsnio 2 dalį – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio l dalį – 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK

228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta V. L. subendrinta bausmė atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio l dalį paskirta bauda,  ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams ir 70 MGL (9 100 Lt)dydžio bauda.

S.

I. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį ir nuteistas:

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta S. I. galutinė subendrinta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta G. B. galutinė subendrinta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

E. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 228 straipsnio

2 dalį, 300 straipsnio l dalį ir nuteista:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 228 straipsnio 2 dalį – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta E.

G. galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda ir atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistiesiems paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti –  nuspręsta panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Klaipėdos miesto VPK pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. 5740 (registracijos Nr. 3215), kurioje yra R. C. 2007-06-03 tarnybinis praneÅ¡imas, eismo įvykio protokolas Nr. E 756734 su kopija, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 756734, baltas popieriaus lapas su įvykio schema, S. I. 2007-06-01 tarnybinis praneÅ¡imas, G. B. 2007-06-01 tarnybinis praneÅ¡imas, E.

G. 2007-06-03 paaiÅ¡kinimas, 2007-06-18 nutarimas Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo ir 2007-06-03 laikinas leidimas Nr. U 164179 – nuosprendžiui įsiteisėjus – nuspręsta perduoti Klaipėdos VPK Eismo priežiÅ«ros tarnybai; Klaipėdos miesto VPK pateiktus kompaktinius diskus su užraÅ¡ais „2007-06-01“, „8.2-698“, „8.2-1486“, kuriuose užfiksuoti telefoniniai ir radijo pokalbiai; pasibaigus kasacinio apskundimo terminui, nuspręsta grÄ Å¾inti Klaipėdos miesto VPK. Priedus prie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų devynis kompaktinius diskus Nr. CD-4-029-08, CD-4-031-08, CD-4-030-08, CD-4-032-08, CD-4-035-08, CD-4-034-08, CD-4-041-08, CD-4-036-08, CD-4-037-08, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti prokuratÅ«rai.

Liudytojui

R. K. už kelionę išmokėta suma – 125 Lt – pripažinta proceso išlaidomis ir priteista lygiomis dalimis iš V. L. ,

E. G. , S. I. , G.

B. valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

V. L. , S. I. , G. B. ir E. G. nuteisti už tai, kad V. L. , S. I. , G.

B. , būdami valstybės tarnautojais, V. L. organizavus, padedant E. G. , kurie siekė asmeninės naudos, veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. birželio 3–18 dienomis Klaipėdos mieste,

piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Be to, E. G. , V. L. organizavus, padedant S. I. ir G. B. , suklastojo tikrus

dokumentus: 2007-06-01 eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734, 2007-06-03 administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007-06-18 nutarimÄ Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo, ir juos panaudojo.

V. L. , būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos viršininku, siekdamas asmeninės naudos – norėdamas išvengti galimos

tarnybinės nuobaudos dėl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu jis būdamas neblaivus vairavo ir apgadino Klaipėdos

policijos mokyklos tarnybinį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 2–3 d. laikotarpiu sukÅ«rė nusikaltimo padarymo planÄ , kaip nuslėpti tikrÄ sias įvykio

aplinkybes, ir tuo tikslu, pasinaudodamas savo, kaip Klaipėdos policijos mokyklos viršininko autoritetu ir tikėtina įtaka policijos pareigūnams, telefoninių pokalbių ir susitikimų Klaipėdos mieste metu sutarė su valstybės tarnautojais S. I. , dirbančiu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos

2 bÅ«rio vyresniuoju patruliu, ir G. B. , dirbančiu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu, bei E. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. 5740, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V.

L. , o E. G. .

Veikdami pagal V. L. nurodymÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. E. G. kartu su V. L. nuvyko į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyrių, esantį Å ermukÅ¡nių g. 10, Klaipėdoje, ir pranešė iÅ¡galvotas

aplinkybes, kad ji padarė 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį, o 18–24 val. laikotarpiu S. I. ir G. B. pateikė į administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ

Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. datuotus tarnybinius pranešimus, kuriuose

nurodė melagingas aplinkybes, kad automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E.

G. .

Veikdama pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3–18 dienų laikotarpiu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios

policijos Eismo priežiÅ«ros skyriuje, esančiame Å ermukÅ¡nių g. 10, Klaipėdoje, E. G. , pasiraÅ¡ydama pagal jos melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ

suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo, juos suklastojo ir

panaudojo, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda.

Taigi V. L. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir

9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrÄ sias pareigÅ«nų pareigas, užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra sulaužydamas duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iÅ¡kraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas valstybės institucijų – Klaipėdos policijos mokyklos ir policijos autoritetÄ , griaudamas pasitikėjimÄ Å¡iomis institucijomis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, dėl to didelę neturtinę žalÄ patyrė valstybė.

Be to, V. L. , surasdamas bendrininkus, sujungdamas jų pastangas ir nukreipdamas nusikalstamam planui įgyvendinti, koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir skatindamas juos elgtis savo naudai, padedant E. G. , organizavo valstybės tarnautojų S. I. , pažeidusio Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro         2002-12-24 įsakymu Nr.

660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , ir G. B. , pažeidusio Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo

tarnybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies

6 punktÄ , 11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeidusių pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iÅ¡kraipiusių tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkinant valstybės institucijų – VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos, autoritetÄ , griaunant pasitikėjimÄ Å¡iomis institucijomis, sudarius sÄ lygas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusį asmenį ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisėtumo principÄ , piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, dėl to didelę neturtinę žalÄ patyrė valstybė.

Be to, V. L. surasdamas bendrininkus, sujungdamas jų pastangas ir nukreipdamas nusikalstamam planui įgyvendinti, koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir skatindamas juos elgtis savo naudai, padedant S. I. ir G. B. ,

organizavo tikrų dokumentų – 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio protokolo Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo – suklastojimÄ ir

panaudojimÄ , kadangi E. G. buvo paskirta 100 litų bauda.

E. G. 2007 m. birželio 2–3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų Klaipėdos mieste metu, susitarė su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos viršininku V. L. , Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyresniuoju patruliu S. I. ir Viešojo

saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu G. B. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio

aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. 5740 dėl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu V. L. būdamas neblaivus

vairavo ir apgadino Klaipėdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V.

L. , o E. G. , siekiant asmeninės naudos – V. L. išvengti galimos tarnybinės nuobaudos, ir taip prisidėjo

prie bendrininkų grupės daromo nusikaltimo.

Veikdama pagal V. L. nurodymÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. E. G. kartu su V. L. nuvyko į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyrių, esantį Å ermukÅ¡nių g. 10, Klaipėdoje, ir pranešė iÅ¡galvotas

aplinkybes, kad ji padarė 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį. TÄ pačiÄ dienÄ , 18–24 val. laikotarpiu, S. I. ir

G. B. pateikė į administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. datuotus tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose

nurodė melagingas aplinkybes, kad automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E.

G. .

Veikdama pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3–18 dienų laikotarpiu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato

vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyriuje, esančiame Å ermukÅ¡nių g. 10, Klaipėdoje, E. G. , pasiraÅ¡ydama pagal jos melagingÄ

paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo, juos

suklastojo ir panaudojo, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda.

Be to, V. L. pažeidus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2,

3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, S. I. pažeidus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio

1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660

patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , G. B. pažeidus Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos

įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ ,

11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro         2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeidus pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iÅ¡kraipius tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkinant valstybės institucijų – Vidaus reikalų ministerijos ir policijos – autoritetÄ , griaunant pasitikėjimÄ Å¡iomis institucijomis, sudarius sÄ lygas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusi asmenį ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisėtumo principÄ , E.

G. , palengvindama nusikalstamos veikos padarymÄ , Å¡alindama kliÅ«tis, pridengdama bendrininkus, padėjo valstybės tarnautojams – V.

L. , S. I. ir G. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

S. I. , bÅ«damas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 bÅ«rio vyresniuoju patruliu bei turėdamas įgaliojimus suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykio aplinkybes, siekdamas padėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos virÅ¡ininkui V. L. iÅ¡vengti

galimos tarnybinės nuobaudos dėl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu V. L. būdamas neblaivus vairavo ir apgadino

Klaipėdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, ir taip tikėdamasis palaikyti su juo

gerus, draugiškus santykius, 2007 m. birželio 2–3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų Klaipėdos mieste metu,

susitarė su G. B. , V. L. ir E. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.5740, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V. L. , o E.

G. , ir taip prisidėjo prie bendrininkų grupės daromo nusikaltimo.

Veikdamas pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. V. L. ir

E. G. nuvykus į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrių, esantį Šermukšnių g.

10, Klaipėdoje, ir pranešus išgalvotas aplinkybes, kad 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį padarė E. G. , S. I.

, tÄ pačiÄ dienÄ , 18–24 val. laikotarpiu, kartu su VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu G. B. pateikė į administracinio teisės

pažeidimo medžiagÄ Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė melagingas aplinkybes, kad automobilį „Audi

100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E.

G. .

Taigi E. G. pasirašius

pagal jos melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo, ir taip

juos suklastojus bei panaudojus, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda, S. I. , savo tarnybiniu pranešimu patvirtindamas išgalvotas

eismo įvykio aplinkybes ir taip padėdamas suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį,

4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies

2 punktÄ , kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklÄ grįsti teisėtumu, užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimÄ ir tyrimÄ , saugaus eismo priežiÅ«rÄ , gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ teisės pažeidimÄ imtis neatidėliotinų priemonių užkertant keliÄ daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrÄ sias pareigÅ«nų pareigas, užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra sulaužydamas duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , kuriame numatyta pareiga nustatyta tvarka įforminti eismo įvykius, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iÅ¡kraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas valstybės institucijos – policijos, autoritetÄ , griaudamas pasitikėjimÄ Å¡ia institucija, sudarydamas sÄ lygas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisėtumo principÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę neturtinę žalÄ patyrė valstybė.

G. B. , bÅ«damas valstybės tarnautoju ir dirbdamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu bei turėdamas įgaliojimus suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykio aplinkybes, siekdamas padėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos virÅ¡ininkui V. L. iÅ¡vengti galimos

tarnybinės nuobaudos dėl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu V. L. būdamas neblaivus vairavo

ir apgadino Klaipėdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, ir taip

tikėdamasis palaikyti su juo gerus, draugiškus santykius, 2007 m. birželio 2–3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų Klaipėdos mieste metu,

susitarė su S. I. , V. L. ir E. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. 5740, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V. L. , o E.

G. , ir taip prisidėjo prie bendrininkų grupės daromo nusikaltimo.

Veikdamas pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. V. L. ir

E. G. nuvykus į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrių, esantį Šermukšnių g.

10, Klaipėdoje, ir pranešus išgalvotas aplinkybes, kad 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį padarė E. G. , G. B.

, tÄ pačiÄ dienÄ , 18–24 val. laikotarpiu, kartu su Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 bÅ«rio vyresniuoju patruliu S. I. pateikė į

administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė melagingas aplinkybes, kad

automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. G. .

Taigi E. G. pasirašius

pagal jos melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo, ir taip

juos suklastojus bei panaudojus, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda, G. B. savo tarnybiniu pranešimu patvirtindamas išgalvotas

eismo įvykio aplinkybes ir taip padėdamas suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo

3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , 11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vidaus tarnybos įstatymu ir kitais įstatymais, savo veiklÄ grįsti teisėtumu, sustiprinti Lietuvos policijos pajėgas ir padėti įgyvendinti pavestas funkcijas, užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui, apsaugoti įvykio vietÄ ir įrodymus, nustatyti liudytojus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrÄ sias pareigÅ«nų pareigas, užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra sulaužydamas duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , kuriame numatyta pareiga nustatyta tvarka įforminti eismo įvykius, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iÅ¡kraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas valstybės institucijų – VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos – autoritetÄ , griaudamas pasitikėjimÄ Å¡iomis institucijomis, sudarydamas sÄ lygas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio

2 dalies pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisėtumo principÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę neturtinę žalÄ patyrė valstybė.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. I. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2009-05-07 apkaltinamÄ jį nuosprendį S. I. , G.

B. ir E. G. ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

S. I. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisti atėmimu teisės

dirbti valstybės tarnyboje 3 metams bei 6 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1

dalį ir paskirti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi,

bausmes subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir paskirti S. I. galutinę subendrintÄ bausmę 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ 3 metams ir 6 mėnesiams;

G. B. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisti atėmimu teisės

dirbti valstybės tarnyboje 3 metams bei 6 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio

1 dalį ir paskirti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi,

bausmes subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir paskirti G. B. galutinę subendrintÄ bausmę 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ 3 metams bei 6 mėnesiams;

E.

G. pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudÄ ; pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis

BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. G. galutinę

subendrintÄ bausmę 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje teisingai konstatavo visų nuteistųjų kaltę dėl dokumentų suklastojimo pagal BK 300 straipsnio

1 dalį ir nuteistųjų V. L. bei E. G. kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnyba pagal BK 228 straipsnio

2 dalį, tačiau neteisingai perkvalifikavo nuteistųjų S. I. ir G. B. veikÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį. Teismas nuosprendyje konstatavo: „S. I. ir

G. B. veika dėl piktnaudžiavimo tarnyba perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228

str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 228 str. 1 d., nenustačius jų veikoje kvalifikuojančio požymio, t. y. turtinės ar kitokios

asmeninės naudos siekimo. S. I. ir G. B. nebuvo pavaldūs V. L. , nepalaikė jokių glaudesnių darbinių ar asmeninių santykių, todėl akivaizdžiai

tiesiogiai nesiekė padėti V. L. išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš teisme išklausytų S. I. pokalbių su V. Š. įrašų, sutiko suklastoti eismo įvykio

aplinkybes tik dėl to, kad nenorėjo turėti nemalonumų, dėl V. L. užimamų pareigų ir galimos įtakos.“

Prokuroras teigia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių visų bendrininkų tikslÄ â€“ siekimÄ padėti V.

L. iÅ¡vengti galimos tarnybinės nuobaudos už padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visi bendrininkai atlikdami savo tyčinius veiksmus suprato, jog padeda įgyvendinti tÄ tikslÄ . Nors bendrininkų nusikalstamų

veiksmų motyvai iš dalies skyrėsi, tačiau tai neliečia jų bendro tikslo. Siekimas kitokios asmeninės naudos

suprantamas kaip kaltininko noras gauti bet kokios nematerialaus

(neturtinės) pobūdžio naudos tiek sau, tiek kitam asmeniui. Veiksmai, kurie nulemti noro padėti V. L. išvengti

drausminės atsakomybės už jam esant neblaiviam padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , už kurį viena iÅ¡ gresiančių nuobaudų yra atleidimas iÅ¡ tarnybos, atitinka nematerialaus pobÅ«džio naudos sampratÄ . Nematerialaus pobÅ«džio nauda teismų praktikoje aiÅ¡kintina

kaip karjeros galimybių susikūrimas ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems asmenims. Tai gali būti viršininkų palankumo

užsitikrinimas ar jo užtikrinimas kitiems asmenims, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų

artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (kasacinės nutartys

2K-7-638/2005, 2K-7-2/2007, 2K-108/2009). Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji S. I. ir G. B. siekė ne įstatymų numatyta tvarka išspręsti

Klaipėdos policijos mokyklos viršininkui V. L. kilusias problemas dėl jo padaryto teisės pažeidimo, ir jie veikė V. L. padėdami įgyvendinti ne viešus, bet asmeninius interesus, todėl, prokuroro teigimu, jų veikose yra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – asmeninės naudos siekimas. Taigi S. I. ir G.

B. veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o pagal minėto straipsnio 2 dalį.

Teismas skirdamas bausmę E. G. nurodė, kad nors ji ir nebuvo valstybės tarnautoja, bet atsižvelgiant į padarytos veikos pobÅ«dį, jai gali bÅ«ti skiriama sankcijoje numatyta teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė ir, pripažinęs E. G. kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, paskyrė jai teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo dvejiems metams bausmę. Prokuroras apeliaciniame skunde aiÅ¡kina, kad

pagal BK 45 straipsnį teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas skiriamas, kai kaltininkas

nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos

nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla. Byloje nustatyta, kad E. G. nebuvo valstybės tarnautoja ir nusikalstamÄ veikÄ padarė ne darbinės ar profesinės veiklos

srityje, todėl jai neturėjo būti paskirta BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta teisės dirbti tam

tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje

numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas ir šio straipsnio

sankcijoje, be kitų bausmių, numatyta bauda, ir kad padėjėjams neturėtų būti paskirta griežtesnė bausmė už organizatorių ar

vykdytojÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, prokuroras praÅ¡o E. G. , nepaisant to,

kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe – paskirti mažesnę baudÄ nei

įstatymo numatytas už apysunkį nusikaltimÄ vidurkis.

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. I. gynėjas V. Žarkovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl S. I. nuteisimo ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog neįrodyta, kad S. I. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Teismas bylÄ iÅ¡tyrė nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Bylos medžiaga neįrodo, kad S. I. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl baudžiamoji byla dėl jo turi bÅ«ti nutraukta. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo iÅ¡vadas grindžia tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å i norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu nuteistojo S. I. gynėjui kyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio byloje surinktus įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas kvalifikuodamas S. I. veikÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį konstatavo: „S. I. , bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vykdydamas savo tarnybos pareigas, gavęs

praneÅ¡imÄ nuvyko į įvykio vietÄ , kur iÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilį vairavo neblaivus Klaipėdos policijos mokyklos

viršininkas V. L. . Tai, kad S. I. buvo žinomos visos šios aplinkybės, matyti iš jo pokalbio su budėtoju. Bet S. I. savo tarnybiniu pranešimu patvirtino išgalvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padėjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus. Tokiu būdu S.

I. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 5, 6 p., 21 str. 1 d. 2 p.,  Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. ir 9 d. 2, 3 p.,  Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660

patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , sudarydamas sÄ lygas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

127 str. 2 d. pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E.

G. ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisėtumo principÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę neturtinę žalÄ patyrė

valstybė.

Teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis, nuosprendyje negali būti abejonių dėl nuteisiamo asmens kaltumo, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės turi būti pagrįstos ne atskirų įrodymų, o įrodymų viseto analize. Nuteistojo S. I. gynėjas tvirtina, kad dėl minėtų trūkumų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

AiÅ¡kina, kad nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn. Pagal BPK 5 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamoji byla negali bÅ«ti keliama, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukiama, jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Nusikaltimo sudėties elementai – tai objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusikaltimo sudėties elementai turi atsispindėti ir pačioje nusikalstamoje veikoje. Nesant bent vieno iÅ¡ nusikaltimo sudėties elementų, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikaltimu. Kad veika bÅ«tų pripažinta nusikaltimu, reikia įvertinti visus su

jos padarymu susijusius aspektus. Teismo nuosprendyje konstatuota, jog S. I. kaltė pasireiškė tuo, kad būdamas policijos pareigūnu, vykdydamas savo tarnybos pareigas,

gavęs praneÅ¡imÄ nuvyko į įvykio vietÄ , kur iÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilį vairavo neblaivus Klaipėdos policijos mokyklos virÅ¡ininkas V. L. ,

tačiau savo tarnybiniu praneÅ¡imu patvirtino iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padėjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, sudarė sÄ lygas nubausti eismo įvykio nepadariusį asmenį. Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, be to, teismas padarė tik prielaidÄ dėl V. L. neblaivumo.

Nuteistojo

S. I. gynėjas teigia, jog teismas privalėjo nustatyti, ar buvo nuteistojo V. L. 2007-06-01 padarytoje veikoje administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens ), ar buvo pakankamas pagrindas jį traukti administracinėn atsakomybėn. Kadangi pagal minėto straipsnio dispozicijÄ neturi reikÅ¡mės pažeidėjo girtumo laipsnis, teismas turėjo tik nustatyti, ar V. L. buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, ar jis buvo ATPK 127 straipsnio 3 dalies subjektu, ir motyvuoti savo iÅ¡vadÄ . Teigia, kad tik nustatę Å¡ių įrodymų visumÄ teismas turėjo pagrindÄ ne prielaidomis, o faktais konstatuoti policijos pareigÅ«no nuteistojo S. I. kaltę.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. L. vairavo automobilį „Audi“, eismo įvykio metu buvo neblaivus, kad įvykio vietoje buvo E. G. , kuri važiavo kitu automobiliu „Volkswagen Passat“. Teismas nurodė, kad liudytojos

E. Z. , E. B. ir G. K. , kurios nebuvo suinteresuotos pakenkti V. L. , nes jo nepažinojo, aiškiai konkrečiai parodė, kad matė, kaip automobilį „Audi“ vairavo vyras, kuris iš elgesio ir judesių atrodė neblaivus. Tačiau apeliantas pažymi, kad nei E.

Z. , nei E. B. , nei G. K. nematė V. L. elgesio ir judesių, jos tik spėjo, kad automobilio vairuotojas neblaivus.

Nuteistojo S. I. gynėjo V. Žarkovo teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pasak advokato V. Žarkovo, Å¡ioje byloje teismas besÄ lygiÅ¡kai privalėjo kreiptis į administracinį teismÄ dėl ATPK

126 straipsnio, 127 straipsnio 3 dalies taikymo praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus dėl ATPK normos taikymo. Tai, kad vienoda teismų praktika,

užtikrinanti teismų jurisprudencijos tęstinumÄ , yra konstitucinė vertybė, 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,

nurodydamas, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka dėl šių aplinkybių.

Liudytojos

E. Z. telefoninių skambučių į Klaipėdos miesto VPK budėtojų dalį, adresu JÅ«ros g. 1, Klaipėda, stenogramoje 23.15 val. užfiksuota: „gal ten liktai moteriÅ¡kė važiavo, nu jo, kaip aÅ¡ supratau...“ (t. 1, b. l. 102). Tačiau t. 2, b. l. 4, esanti Å¡io pokalbio stenograma pateikta jau kitu kontekstu: „iÅ¡ galo ten lygtais moteriÅ¡kė važiavo jo, kaip aÅ¡ supratau.“ Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu Å¡ių skambučių paklausymas aiÅ¡kiai patvirtina pirmosios stenogramos teksto autentiÅ¡kumÄ , tačiau teismas nuosprendyje iÅ¡kraipė stenogramų esmę.

Nuteistojo

S. I. gynėjas teigia, kad pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis su administracinių teisių pažeidimų bylomis, iškeltomis pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1–3 dalis, 127 straipsnio

3 dalį, susijusius materialinius teisinius klausimus, yra ATPK. Kitas šiuos teisinius santykius reguliuojantis teisės aktas yra  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Neblaivumo nustatymo taisyklės).

IÅ¡ ATPK 126 straipsnio 1–3 dalių,127 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už Å¡iuos pažeidimus numatė specialiajam subjektui – vairuotojui. Å ios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje nurodant, kad administracinių teisės pažeidimų, numatytų minėtuose ATPK straipsniuose, subjektu gali bÅ«ti tik transporto priemonę vairavęs asmuo. Vairuotojo sÄ vokos apibrėžimas yra pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 47 punkte. Å ios teisės normos vairuotojÄ apibrėžia kaip asmenį, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę. Taigi kitas subjektas, tai yra ne vairuotojas (pavyzdžiui – keleivis) už ATPK 126 straipsnio 1–3 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn negali bÅ«ti traukiamas. Vadinasi, nuteistasis S. I. turėjo nustatyti, kad bÅ«tent V. L. vairavo transporto priemonę.

Faktui, kad vairuotojas transporto priemonę vairavo neblaivus, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. I. į įvykio vietÄ atvyko po to, kai automobilis „Audi“ atsitrenkė į bordiÅ«rÄ . S. I. nematė, kas buvo minėto automobilio vairuotojas. Byloje taip pat nustatyta, kad įvykį stebėję liudytojai buvo kitoje gatvės pusėje, prie policijos pareigÅ«nų nepriėjo, savo asmens duomenų neskelbė. Jie buvo nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu. Maža to, pirmosios apklausos metu – 2007-07-26 – liudytojai negalėjo prisiminti, kas buvo už vairo. Liudytojos E. Z. ,

E. B. teisme parodė, kad netrukus privažiavo policijos autobusiukas, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo trys pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nų veidų neprisimena. Tuo metu vyras ir moteris stovėjo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai

transporto priemonę vairavusį asmenį galėjo nustatyti tik iš nuteistojo V. L. bei jo dukros nuteistosios E. G. paaiškinimų.

Kadangi kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, netikėti E. G. paaiÅ¡kinimu bei tikrinti V. L. blaivumÄ nebuvo pagrindo. Taigi neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu nuteistasis S. I. turėjo konstatuoti, kad automobilio „Audi“ vairuotojas buvo bÅ«tent nuteistasis V. L. . Nors ir įtardamas, kad eismo įvykio kaltininkas buvo V. L. ,

S. I. neturėjo teisinio pagrindo jį tikrinti, nes pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 23 punktÄ nevairuotojų patikrinimÄ gali atlikti tik medicinos priežiÅ«ros įstaiga, gavusi atitinkamÄ siuntimÄ .

Nuteistojo S.

I. gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad S. I.

pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ

(nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetencijÄ taikyti administracinio poveikio priemones). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis S. I. neturėjo įgaliojimų įforminti KET pažeidimus, jam nebuvo iÅ¡duoti Administracinio teisės pažeidimo protokolai, todėl, apelianto teigimu, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias policijos patrulio veiksmus

autoįvykio vietoje. Remiantis minėtos instrukcijos 85.7 punktu, nuteistasis S. I. privalėjo nustatyti transporto priemonių vairuotojus,

asmenis, susijusius su autoavarija, ir liudytojus.

IÅ¡ ATPK

126 straipsnio 1–3 dalių, 127 straipsnio 3 dalies turinio iÅ¡eina, kad vien tik specialaus administracinio teisės pažeidimo subjekto (vairuotojo) nustatymas byloje dar nėra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimÄ , esant vairuotojui neblaiviam. Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, turi bÅ«ti nustatytas specialus administracinio teisės pažeidimo subjekto požymis, t. y. jo neblaivumas arba apsvaigimas (ATPK 127 straipsnio 3 dalis).

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolę ir medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) nustatyti atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Neblaivumo nustatymo taisyklės, Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, Bendroji asmens bÅ«klės įvertinimo metodika, Policijos patrulių veiklos instrukcija. Pagal teismų praktikÄ asmens neblaivumas turi bÅ«ti nustatinėjamas laikantis paminėtų teisės aktų nuostatų. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali bÅ«ti nustatomas dviem bÅ«dais: tikrinimu arba medicinine apžiÅ«ra. Nė vienas iÅ¡ iÅ¡vardytų teises aktų nenumato galimybės nustatyti neblaivumo faktÄ liudytojų parodymais, todėl, apelianto teigimu, teismo iÅ¡vada, jog neginčijamai nustatytas nuteistojo V.

L. neblaivumo faktas įvykio dienÄ â€“ 2007-06-01 23 val. – prieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymÄ .

Be to, nuteistojo S. I. gynėjui neaiÅ¡ku, kodėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. L. buvo neblaivus, o ne apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Taigi nuteistasis S. I. 2007-06-01 23.15 val.: 1) neturėjo pareigos įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus; 2) neturėjo pagrindo netikėti nuteistosios E. G. paaiškinimu dėl autoįvykio kaltininko; 3) neturėjo teisinio pagrindo tikrinti nuteistojo V.

L. blaivumÄ /neblaivumÄ , neturėjo pagrindo pristatyti jį į sveikatos priežiÅ«ros centrÄ . Nuteistojo S. I. 2007-06-01 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos jo nustatytos aplinkybės.

Dėl dokumento klastojimo: nuteistojo

S. I. gynėjas tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas: „suklastoti dokumentÄ buvo galima tik padedant S. I. ir G.

B. , nes šie pareigūnai buvo eismo įvykio vietoje, aiškiai žinojo, kas vairavo automobilį, todėl nuo jų surašytų tarnybinių pranešimų turinio priklausė, ar E. G. galės prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, ar turės atsakyti V. L. .“

Teismų praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad administracinės teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiamas klausimas dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjęs organas privalo surinkti įrodymus, kad tinkamai konstatuotų asmens kaltę. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra ne tik policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai,

liudytojų paaiškinimai, bet ir kiti įrodymai. Apie 2007-06-01 eismo įvykį buvo rašoma visuomenės informavimo priemonėse. Klaipėdos m. VPK,

Klaipėdos m. VPK Eismo priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininkas turėjo pagal savo pareigÄ organizuoti kruopÅ¡tų autoįvykio tyrimÄ . Tai nebuvo daroma. Maža to,

buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2008-05-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nuteistųjų veiksmų 2007-06-01 eismo įvykio metu buvo nutrauktas. Nutarime

konstatuota, kad V. L. įvykio metu buvo neblaivus. Advokato

V. Žarkovo teigimu, vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, 255 straipsniu, prokurorai privalėjo spręsti klausimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo V. L. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo nustatoma nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. PrieÅ¡ingu atveju pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

Nuteistojo S.

I. gynėjo nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo S. I. veiklÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio

1 dalį, nes jis neprisidėjo prie E. G. veiksmų. Be to, apeliantui

visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. I. „ ...sudarydamas sÄ lygas dėl Lietuvos Respublikos

administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. .“ Nutarimas administracinėje byloje nėra panaikintas. Ikiteisminį tyrimÄ atliko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros pareigÅ«nai. Vadovaujantis LR ABTÄ® jie turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Advokato V. Žarkovo nuomone, jeigu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros pozicija buvo tokia, kad E.

G. patraukta administracinėn atsakomybėn neteisėtai, reikėjo kreiptis į administracinį teismÄ dėl nutarimo panaikinimo. Tai nebuvo padaryta, todėl tvirtinti, kad E. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn neteisėtai, nėra pagrindo.

Apeliantas pakartotinai pažymi, kad vairavimo neblaivumo faktÄ galima įrodyti tik priemonėmis, nurodytomis Neblaivumo nustatymo taisyklėse. Nuteistojo S. I. tarnybinis praneÅ¡imas negalėjo padaryti įtakos administracinės atsakomybės taikymui V. L. bei E. G. .

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių procesinių normų pažeidimus, buvo Å¡aliÅ¡kas.

Dėl kaltinimų prieštaravimo įstatymams ir esminių procesinių normų pažeidimo skunde tvirtina, kad pareikšti įtarimai yra prieštaringi, neatitinka įstatymų ir teisinės praktikos reikalavimų. Daugelis konkrečių kaltinimų nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, tai yra privaloma. Nuosprendyje išvados, kuriomis remiasi kaltinimai, pagrįstos tik prielaidomis.

Apeliantas teigia, kad nors teismas nuosprendyje nurodė dėl jo įgaliojimų suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykio aplinkybes, tačiau nenurodė, kas tokius įgaliojimus jam suteikė. AiÅ¡kina, kad Å¡ie kaltinimo teiginiai turi bÅ«ti pagrįsti baudžiamos bylos medžiaga, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nėra, jų nepagrindė ir prokuroras kaltinamojoje kalboje.

Nors nurodoma, kad V. L. padarė kelių eismo įvykį ir organizavo Å¡io administracinio teisės pažeidimo iÅ¡vengimÄ , tačiau nei

įtarimuose, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje neįvardyta konkreti V. L. administracinio teisės pažeidimo kodekso norma, nors

įtarimuose S. I. , taip pat ir jam – G.

B. – nurodyta, kad V. L. pažeidė ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Apeliantas G. B. pažymi, kad V.

L. dėl šio administracinio teisės pažeidimo joks protokolas surašytas nebuvo, ir jis pagal šį straipsnį atsakomybėn nebuvo traukiamas.

Ä®tarime, kaltinamajame akte ir nuosprendyje V. L. nurodoma, kad jis organizavo visų nusikaltimų įvykdymÄ , tačiau įtarimuose, kurie buvo pareikÅ¡ti E. G. , S. I. ir jam – G. B. , Å¡ios aplinkybės nenurodytos, todėl Å¡is prieÅ¡taravimas paneigia V. L. kaip nusikaltimo organizatoriaus veikÄ .

Ä®tarimuose ir kaltinime neįvardyti konkretÅ«s susitikimai ir telefoniniai pokalbiai, kuriuose V. L. bÅ«tų organizavęs nusikaltimų padarymÄ , kokį jis sukÅ«rė nusikaltimo padarymo planÄ , kaip tÄ planÄ pateikė kitiems, kas buvo nurodyta tame plane. Tai rodo, kad buvo remiamasi nepagrįstais iÅ¡sigalvojimais arba prielaidomis, tai patvirtina  pačiame įtarime ir kaltinamajame akte nurodytos aiÅ¡kios spėlionės: „<...> pasinaudodamas savo, kaip Klaipėdos policijos mokyklos virÅ¡ininko autoritetu ir tikėtina įtaka policijos pareigÅ«nams <...>“. Taigi teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8. punktÄ , kuriame nurodyta :  „<...> Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes <...>.“

Apeliantas

G. B. aiškina, kad byloje nėra jokių įrodymų ir nustatytų

faktinių aplinkybių, jog Klaipėdos policijos mokyklos virÅ¡ininkas V. L. , nors ir formaliai galėjo pagal savo kompetencijÄ Â daryti

įtakÄ policijos pareigÅ«nams, juolab kad jis (G. B. ) nebuvo ir nėra policijos pareigÅ«nas. Todėl įtarimuose nurodyti teiginiai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai.

AiÅ¡kina, kad piktnaudžiavimas – tai tyčinis pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jeigu tai buvo padaryta savanaudiÅ¡kais arba asmeniniais tikslais, arba padaręs didelę žalÄ valstybės interesams ar kitiems asmenims. Objektyvioji pusė visų pirma iÅ¡reiÅ¡kiama pasinaudojimu tarnybine padėtimi neperžengiant savo kompetencijos ribų, prieÅ¡ingai tarnybai interesams. Teigia, kad byloje nėra jokių nuorodų, kad jis (G. B. ) pažeidė kažkokius savo, kaip bÅ«rio vado, pareigybės nuostatus, akivaizdžiai nepagrįstai teigiama, neva jis pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 reikalavimus, nes pagal jo pareigas jam nėra privalomi Generalinio policijos komisaro įsakymai, nes jo tarnybinę veiklÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymas, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vado pareigybės apraÅ¡ymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) 2005-06-07 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-372/2005 nurodyta: „<...> BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimÄ : valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Inkriminuojant šį BK straipsnį bÅ«tina nustatyti, ar kaltininkas yra valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), veikÄ (piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ ), pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltės formÄ . BK 228 straipsnio dispozicija savo esme yra blanketinė, todėl visais atvejais bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius teisės aktus, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, kaltininkas pažeidė <...>.“

LAT 2005-02-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2005 nurodyta: „<...> Piktnaudžiavimas padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, yra kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK

228 str. 2 dalyje. Šio nusikaltimo esmė ta, kad valstybės tarnautojas nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais <...>.“

Apeliantas

G. B. tvirtina, jog neįrodyta, kad jis veikė kaip kompetentingas pareigūnas, todėl BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo jis nepadarė.

Kadangi jis buvo kaltinamas ir yra nuteistas už tai, kad veikė bendrininkų grupe, todėl G. B. atkreipia dėmesį ir į kaltinimų teisinį pagrįstumÄ kitiems kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje įvardytiems asmenims.

Nuteistasis

G. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodydamas: „<...> V. L. veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimo tarnyba organizatoriaus ir piktnaudžiavimo tarnyba sutaptis. V. L. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pasinaudojo  prieÅ¡ingai tarnybos interesams, savo kaip Klaipėdos policijos mokyklos virÅ¡ininko tarnybine padėtimi ir įtaka policijos pareigÅ«nams, kadangi jis vadovavo mokymo įstaigai, kurioje dalis pareigÅ«nų studijavo, galėjo spręsti mokyklai priklausančių bendrabučių suteikimÄ pareigÅ«nams <...> Kaip organizatoriaus V. L. veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis, bÅ«damas suinteresuotas iÅ¡vengti galimos tarnybinės nuobaudos, aktyviai pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų kaip iÅ¡vengti atsakomybės neigdamas vairavimo faktÄ ir buvimÄ eismo įvykio vietoje faktÄ . V. L. buvo žinoma vidaus reikalų ministerijoje taikoma praktika už vairavimÄ neblaiviam, atleidimas iÅ¡ tarnybos, todėl aktyviai ėmė kurti planus, kaip iÅ¡vengti atsakomybės <...>“ peržengė kaltinimo ribas, be to, Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepatvirtina teisme nustatytos aplinkybės. Taigi teismas savo subjektyvius pamÄ stymus pateikė kaip neginčytinai įrodytas aksiomas, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kartu rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Be to, teismas pažeidė LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ

3.1.2 punktÄ , kuriame nurodyta: „<...> Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikÅ¡mę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iÅ¡ esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo kaltinamajame akte <...>.“

Teismas nuosprendyje nurodė:  „<...> Kaip organizatoriaus V. L. veiksmai pasireiškia tuo, kad jis, būdamas suinteresuotas išvengti galimos tarnybinės nuobaudos, aktyviai pradėjo ieškoti būdų, kaip išvengti atsakomybės

neigdamas vairavimo faktÄ ir buvimo eismo įvykio vietoje faktÄ . V. L. buvo žinoma vidaus reikalų ministerijoje taikoma

praktika už vairavimÄ neblaiviam, atleidimas iÅ¡ tarnybos, todėl aktyviai ėmė kurti

planus, kaip išvengti atsakomybės. Tai, kad dauguma skambučių buvo iš V. L. telefono, kad jis skambino I. I. ,

K. S. . J. D. ir domėjosi, kas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų įformino įvykį, koks S. I. telefonas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog norėdamas iÅ¡vengti galimos nuobaudos, aktyviai ėmėsi veiksmų, ieÅ¡kodamas bendrininkų savo tikslui įgyvendinti. V.

L. tyčiniais aktyviais veiksmais buvo sujungtos bendrininkų pastangos ir nukreiptos jo siekiamiems tikslams įgyvendinti<...>.“, tačiau tokia teismo išvada dėl V. L. kaip organizatoriaus veiksmų

prieštarauja kaltinamajam aktui, taip pat faktinei bylos medžiagai. Apeliantas G. B. remiasi LAT 2005-05-24 nutartimi baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-322/2005, kurioje nurodyta: „<...> organizatoriumi laikomas asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veikÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Paprastai organizatorius atlieka veiksmus, kuriais nusikaltime dalyvauti verbuojami asmenys, jie vienijami, kuriami nusikalstamos veikos planai, numatomi jų įvykdymo bÅ«dai, priemonės, paskirstomi vaidmenys, nustatomi

bendrininkų tarpusavio ryšiai <...>.“ Tuo tarpu, pasak nuteistojo G. B. , byloje nėra įrodymų, kad V. L. buvo

nusikaltimo organizatorius, nuosprendyje dėl to padarytos tik prielaidos, spėlionės, iÅ¡sigalvojimai. Be to, teismas pats sau prieÅ¡tarauja iÅ¡ pradžių nurodydamas, kad V. L. domėjosi, kas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų įformino įvykį, tai yra domėjosi jau įvykusiu faktu, įvykio įforminimu, o vėliau nurodė, kad tokiu bÅ«du V. L. ieÅ¡kojo bendrininkų siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams apeliantui G. B. kyla klausimas, kaip galima iÅ¡vengti atsakomybės, jeigu pats įvykis ir pirminė įforminta medžiaga jau egzistuoja. Teigia, kad jeigu V. L. bÅ«tų norėjęs iÅ¡vengti atsakomybės, jis privalėjo ieÅ¡koti bendrininkų iki įvykio įforminimo, tarnybinių praneÅ¡imų suraÅ¡ymo, ir įregistravimo. Po to, kai Å¡ie veiksmai buvo atlikti, bet koks domėjimasis gali bÅ«ti suprantamas tik kaip sužinojimas jau įregistruotų aplinkybių, o ne kaip galimybė tam užkirsti keliÄ ir taip iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas, Apelianto teigimu, tokios akivaizdžios tiesos tiesiog vengė.

Apeliantas

G. B. taip pat nurodo, jog nesuprantamas E.

G. pareikštas įtarimas. Įtarime nurodyta, kad ji „<...> 2007 m. birželio 2–3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų Klaipėdos mieste, susitarė su

<...> V. L. <...> S. I. ir <...> G. B. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje <...>“, tai yra įvardijama, kad ji aktyviai dalyvavo susitikimuose ir telefoniniuose pokalbiuose, kuriuose neva buvo sukurtas nusikaltimo planas. Tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai dėl nurodytos E. G. veikos. Jai kaip padėjėjai inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, tačiau Å¡is įtarimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisminei praktikai. LAT 2006-01-10 nutartyje baudžiamoji byla Nr. 2K-29/2006 nurodyta: „<...> Padėjėjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai Å¡iems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimÄ <...>“. Be to, nesuprantamas lingvistine ir stilistine prasme įtarimas E. G. , kad ji, pasiraÅ¡ydama pagal jos melagingus  paaiÅ¡kinimus suraÅ¡ytus tikrus dokumentus, juos suklastojo ir panaudojo. Ne ji surašė administracinio nusižengimo dokumentus. Ji nėra Å¡ių inkriminuojamų nusikaltimų subjektas. Taip pat nenurodoma, kur ji panaudojo tuos dokumentus.

S. I. ir G. B. inkriminuojama, kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos  generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , kuriame kalbama apie eismo įvykių įforminimÄ . Tačiau tuo laikotarpiu veikė specializuota Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtinta instrukcija „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“, kuria ir buvo privalu vadovautis. Be to, Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2003-05-15 įsakymu Nr. V-271 buvo patvirtintos „Informacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklės“, kuriomis taip pat buvo privalu vadovautis.

Įtarimuose nurodyta, kad buvo panaudoti suklastoti administracinio nusižengimo protokolai, tačiau nebuvo įvardijama, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo panaudoti, kas yra privalu nurodyti įtarimuose. Nesant šių aplinkybių, įtarimas priskiriamas prie nekonkrečių ir negali sukelti teisinių pasekmių.

Dėl

teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms apeliantas G. B. nurodo, kad    byloje buvo apklausti daugelis

policijos darbuotojų, kurių įvykio vietoje nebuvo ir kurie apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes nieko negalėjo pasakyti. Kai kurie liudytojai tik atkartojo liudytojo V. Å . iÅ¡sakytas prielaidas apie eismo įvykį, nors jis eismo įvykio nematė, tik nurodė policininko S. I. padarytas prielaidas dėl įvykio, nes S. I. taip pat įvykio aplinkybių nematė, kadangi į įvykio vietÄ atvyko, kai automobilis jau buvo sustojęs.

Apeliantas

G. B. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. Z. , G. K. ir E.

B. nurodė mačiusios, kad automobilį vairavo vyriškis, kad šis vyriškis išlipo iš automobilio, teigė, kad tuo metu, kai automobilis atsitrenkė į gatvės

bordiÅ«rÄ , jos įvykį stebėjo iÅ¡ kitos gatvės pusės, bÅ«damos prie „Rimi“ parduotuvės.

Taip pat nurodė, kad jos skambino į policijÄ ir praneÅ¡inėjo apie minimo automobilio manevrus gatvėje. Å ios liudytojos nurodė, kad parodymus davė tik vienÄ kartÄ prokurorui, palaikančiam kaltinimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Daugiau jokiems pareigÅ«nams  parodymų nedavė, niekas jų daugiau neapklausinėjo.

Teismas neatsižvelgė į Å¡ių liudytojų duotus prieÅ¡taringus parodymus, jų net nenagrinėjo, nenurodė, kodėl tikima vienais parodymais ir kodėl atmetami kiti parodymai. Apelianto teigimu, nurodytų liudytojų parodymais negalima besÄ lygiÅ¡kai tikėti. Visų pirma, Å¡ių liudytojų parodymai skiriasi dėl iÅ¡važiavimo automobiliu tikslų. Teisme buvo skaitomi jų parodymai, tačiau nuosprendyje nenurodyta, kad teismas remiasi perskaitytais liudytojų parodymai, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje nurodoma, kad Å¡ios liudytojos neva teisme davė tokius parodymus, o pagarsinama medžiaga lyg ir tiesioginio ryÅ¡io su duotais parodymais neturi. Tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ priimant ir suraÅ¡ant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kaltinamajame akte prokuroras remiasi tarnybinio patikrinimo medžiaga kaip įrodymu, patvirtinančiu ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. IÅ¡vadoje nurodoma: „<...>FaktÄ , kad minėtÄ eismo įvykį padarė bÅ«tent V. L. ir bÅ«damas neblaivus, patvirtina Å¡ie įrodymai: liudytojų E.

Z. , G. K. ir E. B. 2007 m. gruodžio 6–7 d. apklausos protokolų išrašai bei E. Z. ir E. B. 2007-06-11 duoti žodiniai paaiškinimai, užfiksuoti VRM

GIS 2007-06-14 ataskaitoje Nr. 4VL-41, kuriuose nurodoma apie V.

L. vairavimo stilių (vos neatsitrenkė į liudytojų automobilį; važiavo per degantį raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ ; nesant jokių kliūčių, užvažiavo ant bordiÅ«ro) ir garso įrodymai ir kiti <...>.“ Taigi iÅ¡vadoje nurodoma, kad su minėtomis liudytojomis pareigÅ«nai buvo susitikę ir anksčiau bei klausinėjo apie įvykio aplinkybes. Tačiau liudytojos Å¡ias aplinkybes teisme neigė. Teisme patikrinti detaliai Å¡ių liudytojų parodymų nebuvo galimybės, nes jos pareiÅ¡kė, kad paties įvykio gerai nepamena, nes praėjo ilgesnis laiko tarpas. Kaip minėta, teismas perskaitė minėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

BPK

276 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme gali būti perskaitomi, jeigu liudytojas pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. LAT 2005-06-07 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2005 nurodyta: „<...> BPK 276 straipsnis nustato kokiais atvejais gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai <...> Remdamasi šia įstatymo nuostata teisėjų kolegija konstatuoja, kad perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, o tik šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus <...>.“

Dauguma liudytojų pareiškė, kad jie įvykio aplinkybių gerai nepamena, tačiau neuždavus papildomai klausimų, neleidžiant gynybai užduoti rūpimus klausimus, buvo perskaitomi minėtų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje remiamasi faktiškai perskaitytais parodymais nurodant: „<...> Visi liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje ir davė parodymus <...>.“ (t. VIII, b. l. 26). Tačiau nei nuosprendyje, nei teismo posėdžių protokoluose nenurodyta, dėl ko buvo perskaityti minėtų liudytojų parodymai. Be to, teismas paskelbė daugumos liudytojų parodymus, nebuvo perskaityti tik penkių liudytojų parodymai, tačiau nuosprendyje tai nenurodyta, o pateikiama kaip vientisi ir teisme duoti parodymai.

Toliau teismas nuosprendyje nurodė: „<...>Teisme buvo perskaityti kai kurių liudytojų ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti parodymai ir Å¡ie asmenys patvirtino perskaitytų parodymų teisingumÄ . Todėl teismas remiasi ne Å¡iaip ikiteisminio bylos tyrimo metu prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais, bet tais parodymais, kurių teisingumas patvirtintas teismo procese, dalyvaujant kaltinamiesiems, gynėjams, kurie turėjo galimybę užduoti klausimus dėl perskaitytų parodymų <...>“. Taigi teismas pats įvardijo, kad tiek advokatai, tiek teisiamieji turėjo tik galimybę užduoti klausimus dėl perskaitytų parodymų. Tačiau teismo nuosprendyje nenurodyta, kokių liudytojų parodymai buvo perskaityti, todėl teismas pažeidė LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.6.punktÄ , kuriame nurodyta: „<...> Perskaityti pirmiau duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai nuosprendyje apraÅ¡omi greta kitų įrodymų. ApraÅ¡ant nedalyvavusių teisiamajame posėdyje asmenų (BPK 276 str. 1 d. 1 p.) ir liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepaÅ¡auktų į teisiamÄ jį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiÅ¡kumas arba jie neturi aÅ¡tuoniolikos metų, parodymus, pažymima, kad jie perskaityti, ir nurodoma, kas juos apklausė. Jeigu parodymai perskaitomi dėl to, kad iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmiau duotų parodymų (BPK 276 str.1 d. 3 p.), jie iÅ¡dėstomi vertinant įrodymus. Kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos atmeta ir kodėl <...>.“

2008-06-11 Generalinės prokuratÅ«ros ONKD prokuroras G. I. Klaipėdos policijos mokyklos teritorijoje apžiÅ«rėjo Å¡iai mokyklai priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ApžiÅ«ros metu nustatyta: „<...> lengvasis automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sedano tipo <...> juodos spalvos <...>. Automobilio langų stiklai tamsinti. Priekinio lango ir priekinių durų langų stiklai tamsinti mažiau, galinių durų stiklai ir galinio lango stiklai tamsinti labiau <...>.“ Apeliantas G. B. atkreipia dėmesį, kad Å¡io automobilio visi langų stiklai tamsinti. Prie protokolo pridėtos ir automobilio apžiÅ«ros fotonuotraukos, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ iÅ¡orės įžiÅ«rėti, kas vairuoja automobilį, neįmanoma.

2008-06-26 įvykio vietos–eksperimento metu buvo nustatyta: „<...> Statybininkų

prospekto važiuojamÄ jÄ dalį skiria paaukÅ¡tinta žalia veja, kurioje pasodinta 1 metro 10 cm aukščio tanki gyvatvorė, per kuriÄ Ä¯Å¾velgti, kas yra kitoje pusėje – neįmanoma.

<...>“. Ä®vykio apžiÅ«ros– eksperimento metu sutemus buvo nustatyta, kad iÅ¡ tos vietos (nuo parduotuvės „Rimi“), kuriÄ Ä¯vardijo anksčiau nurodytos liudytojos, nei paties automobilio, nei asmenų, esančių prie automobilio, įžiÅ«rėti negalima, nes tai trukdo tiek gyvatvorė, tiek prieblanda. Taip pat nebuvo galima atpažinti asmenų nei iÅ¡ veido, nei pasakyti, ar tai yra vyrai, ar moterys, stebint nuo to kelio deÅ¡iniosios važiavimo krypties juostos. Taip pat per užtamsintus langus negalima matyti, kas sėdi už vairo automobilyje. Tačiau teismas Å¡ias aplinkybes įvertino nurodydamas: „<...>Pateiktos fotonuotraukos, kaip teigiama darytos tokiu pačiu metų ir paros laiku, kuriose užfiksuota tamsa, negali bÅ«ti vertinamos, kaip neginčijamas įrodymas, paneigiantis liudytojų E. Z. , E. B. ir

G. K. parodymus, nes fotografijoje ir tikrovėje vaizdas gali skirtis. Kiekvienam pabandžiusiam fotografuoti, gali tekti nusivilti fotografijų kokybe, bet tai nereiškia, kad buvo fotografuota visiškoje tamsoje...<...>“. Teismui buvo pateiktas įvykio vietos–eksperimento protokolas, kuris kaip procesinis dokumentas buvo pridėtas prie baudžiamosios bylos. Fotolentelės buvo tik priedas prie šio protokolo.

BPK

48 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad gynėjas turi teisę: „<...> savarankiÅ¡kai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis <...> apžiÅ«rėti ir fotografuoti įvykio vietÄ ,<...> ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingÄ informacijÄ <...>.“ Advokatas Algimantas Jucys pasinaudojo Å¡ia BPK norma ir apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ tamsoje ir padarė atitinkamas fotografijas. Protokolas suraÅ¡ytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų. Teismas Å¡iame protokole užfiksuotų duomenų nepaneigė ir nebandė tai daryti. Teismas iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę tik dėl fotografijų darymo technologijos, taip pažeisdamas minėto LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.6 punktÄ , kuriame nurodyta: „<...> ApraÅ¡ant dokumentus ir daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybės. ApraÅ¡ant procesinį veiksmÄ , nurodomas ne tik jo pavadinimas, bet ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia <...>.“ Teismas net nebandė patikrinti protokole užfiksuotų itin svarbių aplinkybių ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi tik anksčiau nurodytų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Tačiau liudytojų parodymų patikrinimas vietoje atliktas dienos metu, kada matomumo sÄ lygos buvo visiÅ¡kai skirtingos nuo įvykio metu buvusių, kada buvo tamsus paros metas, todėl liudytojos negalėjo matyti įvykių aplinkybių ir tamsoje įsidėmėti V. L. veido bruožus, taip pat per užtamsintus automobilio langus matyti, kas vairuoja automobilį. Å ios faktinės aplinkybės paneigia anksčiau nurodytų liudytojų tvirtinimus, ir jų parodymais remtis negalima.

Apeliantas pažymi, kad liudytoja E. Z. , 2007-07-26 apklausta Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nurodė : „<...> ties „RIMI“ prekybos centru, pastebėjome automobilį „Audi 100“ (duomenys neskelbtini), kuris vos nekliudė mano automobilio ir pagal vairavimo manierÄ nusprendėme, kad automobilį gali vairuoti neblaivus vairuotojas. Tiksliau pasakyti, ar vairuotojas buvo vyras, ar moteris, negaliu, iÅ¡ pradžių pamaniau, kad vyras, tačiau dabar tiksliai pasakyti, kad vairavo vyras negaliu <...>.“ Taigi akivaizdu, kad nėra jokių liudytojos E. Z. parodymų, kad ji bÅ«tų stebėjusi ir mačiusi, kas vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2007-12-06 apklausiama prokuroro G. I. , liudytoja E.

Z. nurodė: „<...> Noriu pasakyti, kad 2007-07-26 apklausos liudytoja metu aš daviau ne visai teisingus parodymus, kad negaliu tiksliai pasakyti ar vyras, ar moteris vairavo automobilį „Audi“, t. y. dabar noriu pasakyti, kad mačiau ir esu tikra, kad 2007-06-01 apie 23 val. buvusio eismo įvykio Šilutės

pl. Klaipėdoje metu automobilį <...> vairavo vyras, ir būtent V. L. . Kad vyras, vairavęs automobilį „Audi 100“, yra V. L. aš supratau jau po įvykio, kai žiniasklaidoje atsirado

straipsnių su jo nuotrauka <...> ir aÅ¡ pagal tas nuotraukas jį atpažinau <...> Pralenkiant tÄ automobilį pamačiau, kad vairuoja vyras ir kad automobilyje daugiau ten sėdinčių žmonių nėra <...>.“

Apeliantas

pažymi, kad tuo metu, kada buvo paskambinta telefonu policijai, liudytoja E. Z. nurodė tas aplinkybes, kurias parodė Klaipėdos miesto

apylinkės prokurorei. Tuo metu per automobilio užtamsintus langus ir prietemoje

E. Z. nieko negalėjo įžiūrėti. Parodymų patikrinimo metu E. Z. nurodė, kad aplenkdama automobilį ji stebėjo galines

automobilio padangas ir matė, kad yra sprogusi galinė kairė automobilio padanga. Tačiau, apelianto teigimu, iš tos vietos, kurioje E. Z. stebėjo autoįvykį, ji negalėjo tamsoje įsidėmėti V. L. individualius bruožus, o vėliau atpažinti iš fotonuotraukų. Šios aplinkybės rodo, kad liudytojos E. Z. parodymais negalima tikėti, jie turi būti vertinami kritiškai.

Apeliantas

G. B. nurodo, kad prokuroras kaltinamajame akte akivaizdžiai neteisingai nurodė, neva tarnybinio patikrinimo medžiaga visiÅ¡kai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tai yra baudžiamojoje byloje tiesiogiai teigiama, kad V. L. neblaivus pats vairavo automobilį ir pats padarė eismo įvykį, tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje dėl to padaryta tik prielaida. P. I. , jos konstatuojamojoje dalyje nenurodyta, kad V. L. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. VRM GIS padarė tik prielaidÄ dėl V. L. girtumo, o tai prieÅ¡tarauja kaltinamajam aktui.

Nuteistasis

G. B. teigia, kad faktiškai nebuvo jokio eismo įvykio. Nei išvadoje, nei pareikštuose įtarimuose ikiteisminiame tyrime nenurodyta, kokius KET punktus V. L. pažeidė. Kitiems pareigūnams pareikštuose įtarimuose nurodytas KET pažeidimo punktas, priešingai nei V. L. .

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 12 punkte nurodyta: „<...> Eismo įvykis – kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas“. Kitos „eismo įvykio“ sÄ vokos nėra, to negalima savavaliÅ¡kai iÅ¡galvoti. Akivaizdu, kad nebuvo jokio įstatymo apibrėžto eismo įvykio, nes mokyklos automobilis nei sugadintas, nei apgadintas nebuvo. Nesant eismo įvykio, nereikėjo niekam apie tai praneÅ¡ti, todėl akivaizdu, kad nepagrįstas kaltinimas V.

L. neva jis kaltę dėl autoįvykio paprašė prisiimti savo dukrÄ E. G. . Tik dėl žiniasklaidos įvykis neteisėtai buvo

pripažintas „eismo įvykiu“ ir E. G. buvo neteisėtai nubausta. Nenorėdama dar labiau sukelti perdėtÄ susidomėjimÄ Ä¯vykiu, E. G. nuobaudos neskundė.

Dėl pradurtos padangos niekas į policijÄ nesikreipia ir tokios prievolės iÅ¡ viso nėra. Taip pat niekas į policijÄ nesikreipia, net jeigu yra pradurtos dvi automobilio padangos. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes nebuvo atkreiptas joks dėmesys. Padangos nebuvo paimtos ir apžiÅ«rėtos jokio specialisto, nėra jokios iÅ¡vados dėl padangų pradÅ«rimo bei sužalojimo mechanizmo. Nepaneigta, kad iÅ¡ pradžių sprogo (ar buvo pradurta) viena padanga, dėl to buvo atsitrenkta į gatvės skiriamÄ jį juostos betoninį kelkraÅ¡tį. Atvirkščiai, nurodoma, kad automobilis „vinguriavo“. Tačiau ir Å¡iuo atveju nebuvo eismo įvykio. Klaipėdos policijos mokyklos 2008-10-28 raÅ¡te Nr. 3R-37-214 nurodyta, kad su tomis padangomis, kurios buvo ant automobilio įvykio metu, nuo 2006-04-04 iki 2007-06-31 buvo nuvažiuota 42 971 kilometras.

Apeliantas

G. B. taip pat pažymi, kad automobilio apgadinimas ar sugadinimas yra susijęs su atitinkamos žalos padarymu. Tuo tarpu nei iÅ¡vadoje, nei įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo, nei įtarimuose, nei kaltinamajame akte nenurodyta, kad buvo padaryta žala, kad bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl automobilio sugadinimo ar apgadinimo.

Nuteistasis

G. B. teigia, kad nei jam, nei S. I. pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodyta, kad V. L. įvykdė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnyje. Å io straipsnio dispozicijoje nurodyta: „<...> Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> turto sugadinimÄ ( apgadinimÄ ) <...>.“ Tuo tarpu byloje nustatyta, kad kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės nebuvo sugadintos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-09-27 nutartyje (Administracinių teismų praktika, t. 2, 116–117 psl.) konstatuota:

„...Iš ATPK str.1 ir 2 d. dispozicijų matyti, kad šios normos yra materialiosios sudėties, todėl Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 str. tik tada, jeigu šis pažeidimas buvo ATPK 127 str. 1 ir 2 d. dispozicijose numatytų neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis....“. Šiuo konkrečiu atveju neigiamos pasekmės įvardytos kaip automobilio apgadinimas, tačiau nenurodyta konkreti žala, išreikšta pinigine išraiška. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnyje nurodyta:

„<...> Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos <...>. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai <....>.“ Tuo tarpu byloje neįrodyta, kad buvo padaryti atitinkami nuostoliai, taigi nebuvo ir paties administracinio nusižengimo įvykio. Teismas dėl Å¡ių aplinkybių nuosprendyje nurodė: „<...> Kaltinamųjų iÅ¡keltÄ versijÄ , kad eismo įvykio nebuvo, paneigia pačių kaltinamųjų veiksmai. V. L. ir E. G. patys atvyko į Eismo priežiÅ«ros skyrių ir pranešė apie tai, kad buvo eismo įvykis, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo E. G. , kuri pripažino, kad apgadino Policijos mokyklos automobilį ir buvo nubausta už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Be to S. I. ir G. B. tarnybiniai praneÅ¡imai taip pat patvirtina eismo įvykio faktÄ . Todėl patys kaltinamieji pripažino, kad eismo įvykis buvo, bet siekė nuslėpti Å¡io įvykio kaltininkÄ . Liudytojo I. L. parodymai, kad pareigÅ«nai tinkamai atliko tarnybos pareigas, iÅ¡reiÅ¡kia jo asmeninį požiÅ«rį į tai, kaip toje situacijoje turėjo elgtis policininkai, pamatę neblaivų Policijos mokyklos virÅ¡ininkÄ <...>.“ Apelianto G. B. teigimu, nurodyti teismo teiginiai ir iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliantas nemano, kad teismas gali ironizuoti, o tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Nuteistojo

G. B. teigimu, teismas net nebandė teisiškai įvertinti, ar šis įvykis yra kelių eismo registruojamas įvykis, sukeliantis administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Teismas pats sau prieštarauja

nuosprendyje nurodydamas, kad kaltinamieji V. L. ir E. G. teismo metu parodymų nedavė, nors taip pat nuosprendyje

nurodė, kad jie pripažįsta eismo įvykį. Teismas tik iÅ¡ kaltinamųjų tarpusavyje užfiksuotų telefoninių susiskambinimų (nėra žinoma, apie kÄ buvo kalbama Å¡ių pokalbių metu) padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuskalstamo bendrininkavimo, nuosprendyje nurodydamas: „<...> IÅ¡ minėtų aplinkybių seka, kad kaltinamasis V. L. , suvokęs galimas padaryto eismo įvykio pasekmes, t. y. žinodamas apie tarnybinį patikrinimÄ ir galimÄ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, bei pasinaudodamas savo kaip Policijos mokyklos virÅ¡ininko tarnybine padėtimi, t. y. asmeninėmis pažintimis, savo kaip aukÅ¡to policijos pareigÅ«no autoritetu bei galimu poveikiu policijos pareigÅ«nams, taip pat gerais asmeniniais ir giminystės ryÅ¡iais su dukra E. G. , iÅ¡ karto po eismo įvykio ėmėsi pastangų pats nuslėpti faktines eismo įvykio aplinkybes ir organizuoti kitus asmenis Å¡ioms aplinkybėms nuslėpti, kad iÅ¡vengtų atleidimo iÅ¡ tarnybos <...>.“ Akivaizdu, kad teismas prielaidomis rėmėsi kaip neginčytinais faktais, tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptariamas 3 telefoninis pokalbis, tačiau šis pokalbis iki galo neatskleidžiamas, tai yra nutylima esminė detalė. Išvadoje nurodyta: „<...> (3) informavo, jog minėtas automobilis yra prie „Rimi“ parduotuvės Šilutės plente, stovi trečioje juostoje, nes lėkė dideliu greičiu ir „šoko“ ant bordiūro, ko pasėkoje jam sprogo galinė padanga...<...>.“ Tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje nurodyta, kad trečio pokalbio metu, apie 23.15 val., moteris pranešė, kad automobilis užvažiavo ant kelkraščio, susprogdino padangas ir stovi Šilutės plente, trečioje juostoje. Policijos budėtojas moters paklausė, kas išlipo iš automobilio, ji nurodė, kad tiksliai pasakyti, kas išlipo – vyras ar moteris – negalinti, tačiau nurodė, kad lyg ir moteris. Tačiau išvadoje šis pokalbis pateiktas sutrumpintai ir nuslėpta esminė detalė apie tai, kas įvykio vietoje išlipo iš automobilio ir kas jį vairavo. Tai rodo, kad patikrinimas buvo atliekamas šališkai.

Nors minėtas telefoninis įraÅ¡as yra baudžiamojoje byloje, tačiau teismas nuosprendyje jo neaptarė, o tai, pasak apelianto, dar kartÄ parodo, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas.

IÅ¡vadoje nurodyta: „<...> VRM GIS tarnybinio patikrinimo metu iki jo sustabdymo buvo susisiekta su E. Z. , skambinusia į VPK VP OVS telefonu, nurodytu informacijos žurnale, ir 2007-06-11 nuvykus į KlaipėdÄ , susitikta su ja bei kartu su ja važiavusia E. B. , o trečia kartu važiavusi G. K. susitikti atsisakė. Susitikimo metu abi minėtos moterys sutiko papasakoti apie įvykį <...> nesutinka duoti raÅ¡tiÅ¡kų paaiÅ¡kinimų ir pasiraÅ¡yti apklausos protokolų <...>.“ Toliau nurodyta, kas buvo iÅ¡girsta Å¡io pokalbio metu, visa tai buvo komentuojama iÅ¡vadoje ir pateikiama kaip įrodymai.

Dėl telefoninių įrašų tarp policijos darbuotojų: iÅ¡vadoje plačiai cituojami įraÅ¡ai tarp policijos ir budėtojų dalies darbuotojų. Teismas taip pat rėmėsi ir nuosprendyje citavo telefoninius pokalbius, tačiau dėl pokalbio, kurio metu kalbama, kad automobilį galėjo vairuoti moteris, nepasisakė, jo neaptarė ir necitavo. Tai dar kartÄ parodo buvus teismÄ Å¡aliÅ¡kÄ ir kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliantas G.

B. atkreipia dėmesys ir į tai, kad jis su S. I. į įvykio vietÄ atvyko po įvykio praėjus atitinkamam laikui, kas vairavo automobilį ir kas įvyko, nematė ir negalėjo matyti. Todėl jų pokalbiai gali bÅ«ti vertinami tik kaip subjektyvus nuomonių pareiÅ¡kimas, o ne kaip faktinių aplinkybių pateikimas, kurias jie neva tiesiogiai stebėjo. Todėl minėti įraÅ¡ai negali bÅ«ti įrodymais.

Prokuroras ir teismas rėmėsi telefoniniais pokalbiais, kurie buvo įrašyti jau po įvykio, vykstant ikiteisminiam tyrimui. Šie telefoninių pokalbių pasiklausymai buvo atliekami pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro

G. I. praÅ¡ymus, sankcionuojant Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo teisėjams. PraÅ¡ymuose nurodomi Å¡ios operatyvinės priemonės pagrindai: „<...> Byloje nustatyta, kad 2007 -06-01 apie 23.00 val. Å ilutės pl .- Statybininkų g. sankryžoje, Klaipėdoje, buvusį eismo įvykį matė pil. E. Z. , kuri apie tÄ Ä¯vykį pranešė policijai. Pagal Klaipėdos m. VPK pateiktas trijų telefoninių pokalbių suvestines galima suprasti, jog apie eismo įvykį praneÅ¡usi E. Z. nurodo, jog automobilį vairavo neblaivus vyriÅ¡kis. Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ nustatyta, kad E. Z. 2007-06-11 atsisakė duoti raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad matė, kaip automobilį „Audi“ 100 vairavo neblaivus vyras, o moteris važiavo iÅ¡ paskos kitu automobiliu.

2007-07-26 apklausos liudytoja metu E. Z. nurodė, jog nematė, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį <...> Kadangi yra pagrindas manyti, kad klausantis aukščiau nurodytų mobilaus ryÅ¡io telefonų abonentų telefoninių pokalbių ir kontroliuojant kitÄ telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ bei darant jų įraÅ¡us, galima gauti duomenų apie LR BK 228 str.1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , ir galimÄ prievartavimÄ ar kitokiÄ neteisėtÄ veiklÄ prieÅ¡ E.

Z. ...<...>“.

Teismai, priimdami nutartis dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo, faktiÅ¡kai rėmėsi tik prokuroro anksčiau aptartu praÅ¡ymu ir Å¡ios bylos medžiaga. Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, taip pat jokio pagrindo manyti, kad prieÅ¡ liudytojÄ E.

Z. galėjo bÅ«ti panaudotas prievartavimas ar kitokia neteisėta veikla. Toks pagrindas ir nebuvo įvardytas. Kaltinamieji liudytojos nepažinojo, niekur jokiais duomenimis neužfiksuota, kad jie jos ieÅ¡kojo ar bandė jÄ susirasti ir „prievartauti“. Be to, prokuroras savo praÅ¡yme nurodė nuasmenintÄ galimybę gauti duomenis apie atitinkamÄ abstrakčiai įvardijamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK

228 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, visi telefoniniai pokalbiai įrašyti iš esmės pažeidus BPK normas.

BPK 154 straipsnyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad pasiklausyti telefoninius pokalbius galima tik jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu bÅ«du bus gauti duomenys apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ sunkų nusikaltimÄ (ir kt.), arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Kaip minėta, toks pagrindas įvardytas nebuvo ir jokių užuominų apie tai byloje nėra.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008-04-07 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70/2008 nurodė: „<...> BPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtintas liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, nes sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais bÅ«dais gauta informacija <...>.“

Teismo buvo praÅ¡oma įvertinti telefoninių pokalbių pasiklausymo teisėtumÄ , tačiau teismas Å¡iuo svarbiu klausimu savo nuomonės neiÅ¡sakė, nepatikrino ir neįvertino Å¡ių pokalbių gavimo teisėtumo, nors turėjo tai padaryti, nes rėmėsi telefoniniais pokalbiais ir jiems suteikė tiesioginių įrodymų statusÄ dėl bendrininkų veiksmų derinimo.

Dėl asmenų parodymų: E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji vairavo minimÄ automobilį. Važiuojant Å ilutės plentu, ties Å ilutės pl. – Statybininkų g. sankryža, Klaipėdoje, kažkas atsitiko automobiliui, galbÅ«t buvo pradurta galinė padanga, todėl atsitrenkė į kelkraÅ¡tį. Praėjus kelioms minutėms, privažiavo policijos ekipažas. PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo automobilį, paklausė, ar nėra susižalojusių asmenų. Automobilis nebuvo apgadintas.

IÅ¡vadoje nurodyta: „<...> dėl minėto eismo įvykio kaltę prisiėmė E. G. , kuriai 2007-06-03 atvykus į Klaipėdos m. VPK EPS ir informavus apie 2007-06-01 įvykį, Klaipėdos m. VPK EPS NVESTG vyresnysis patrulis P. C. 2007-06-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E756734 pagal ATPK 127 str. 2 d. <...>.“ Å ie dokumentai yra baudžiamojoje byloje. Vėliau ji buvo nubausta 100 litų bauda.

Apeliantas G.

B. pažymi, kad E. G. buvo inkriminuota, kad ji pažeidė KET 53 ir 172 punktus. Tačiau šie straipsniai su pačiu įvykiu jokio priežastinio ryšio neturi. KET 53 punkte nurodyta: „<...> Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių<...>.“ Ši norma yra bendroji. Dėl visų šių išvardytų aplinkybių nei E. G. , nei V. L. nėra kaltinami. Visa tai nieko bendro neturi su įvykiu, kurio metu buvo apgadintos automobilio padangos.

KET 172 punktas taip pat nėra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykiu dėl to, kad yra manoma, jog visų pirma važiuojant staigiai buvo pradurta viena padanga (o gal ir abi), dėl to automobilis tapo sunkiai suvaldomas ir todėl atsitrenkė į kelkraštį ir buvo prakirstos jo padangos, tačiau žalos automobiliui padaryta nebuvo. Be to, kaip minėta, tai negalėjo būti įvardijama kaip eismo įvykis. Vadinasi, E. G. buvo nubausta neteisėtai, nesant pačiam nusižengimo faktui.

Patrulis S. I. apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje nurodė, kad į įvykio vietÄ atvyko apie

23.20 val. Automobilis stovėjo prie kelkraščio. IÅ¡lipus iÅ¡ policijos automobilio ir einant prie „Audi“ automobilio, pamatė iÅ¡lipantį vairuotojÄ . Pamatė, kad tai moteris. Ji buvo blaivi ir paaiÅ¡kino, kad atsitrenkus į kelkraÅ¡tį sprogo automobilio padangos, pasakė, kad automobilis priklauso Klaipėdos policijos mokyklai ir paprašė nuvežti automobilį į Debreceno gatvę. Tuo metu privažiavo automobilis „Volkswagen Passat“, kuris atsistojo prieÅ¡ais. Å is vairuotojas pabendravo su moterimi, kuri pasakė, kad jis, važiuodamas priekyje, parodys keliÄ . Apie įvykį surašė paaiÅ¡kinimÄ (priedas Nr. 3, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ).

IÅ¡vadoje nurodyta : „<...> patrulis S. I. paaiÅ¡kino, kad <...> gavo nurodymÄ nuvykti į Å ilutės plentÄ , netoli parduotuvės „Rimi“ patikrinti gautos informacijos apie atsitrenkusį į bordiÅ«rÄ automobilį. Nuvykus į įvykio vietÄ , pamatė stovintį a/m „Audi 100“ juodos spalvos, o už jo stovėjo a/m „VW Passat“ vyÅ¡ninės spalvos. Už a/m „ VW Passat“ vairo sėdėjo vaikinas, o a/m „ Audi 100“ sėdėjo komisaras L. ir jo dukra E. G. . E.

G. sėdėjo už vairo. Pasiteiravus, kas atsitiko, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo komisaras V. L. ir jo dukra, kuri paaiÅ¡kino, jog nepasirinko saugaus greičio ir rikiuodamasi prakirto prie bordiÅ«ro padangas. Moteris buvo blaivi, o komisaras V. L. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis paskambino į budėtojų dalį bei informavo apie įvykį <...>.“ Taigi Å¡io liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi dėl fakto, ar V. L. iÅ¡ viso buvo įvykio vietoje. Tačiau Å¡is liudytojas patvirtino tÄ aplinkybę, kad iÅ¡ automobilio, iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo E. G. . Be to, alkoholio kvapas gali sklisti ir nuo iÅ¡gerto butelio alaus. „Girtumas“ kaip teisinė sÄ voka atsiranda nustačius daugiau atitinkamų požymių, ne vien iÅ¡ kvapo.

Teisme šis liudytojas parodė, jog buvo gautas iš budėtojų dalies pranešimas, kad Šilutės plente stovi automobilis. Važiuojančio automobilio jis nematė. Kas vairavo automobilį – taip

pat nematė. Prie automobilio vairuotojo durelių pamatė teisiamÄ jÄ E. G. . Kitoje automobilio pusėje buvo vyriÅ¡kis, kurį

atpažino, tai buvo V. L. . Įvykio vietoje E.

G. prisipažino, kad ji vairavo automobilį ir kad važiuojant sprogo padanga. Ä®vykio vietoje buvo tamsu. Ä®vykio vietoje buvo ir automobilis „Passat“, prie kurio buvo vyriÅ¡kis, kurio nepažino. Kad vairavo V. L. – jis darė tik prielaidÄ . Å iuo konkrečiu atveju jokio eismo įvykio nebuvo ir registruoti kaip eismo įvykį nereikėjo.

Apeliantas G.

B. aiÅ¡kina, kad jis pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog patruliuojant kartu su pareigÅ«nais R. K. ir S. I. , į tarnybos pabaigÄ gavo iÅ¡ budėtojo nurodymÄ nuvykti patikrinti informacijos apie eismo įvykį Å ilutės plente. Atvykus į įvykio vietÄ , jie pamatė tamsios spalvos automobilį, kurio markės jis (G. B. ) neatsiminė. Prie automobilio ar automobilyje už vairo buvo moteris. Ar įvykio vietoje buvo dar kas nors, t. y. ar buvo kitas žmogus, ar automobilis, neatsiminė. Apeliantas G. B. nurodo, jog analogiÅ¡kus parodymus davė ir teisme.

VST prie VRM Vilniaus dalinio Intendantinės kuopos jaunesnysis specialistas R. K. pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad patruliuojant kartu su pareigūnais G.

B. ir S. I. , apie 23 val. gavo iÅ¡ budėtojo nurodymÄ nuvykti patikrinti informacijos apie eismo įvykį Å ilutės plente. Atvykus į vietÄ , pamatė tamsio spalvos automobilį „ Audi 100“ su prakirstomis 2 padangomis, o netoliese stovėjo vyÅ¡ninės spalvos automobilis „Volkswagen Passat“. Prie „Audi“ stovėjo iÅ¡lipusi moteris, o kas buvo už automobilio „Volkswagen Passat“ vairo, nepamena. Daugiau įvykio vietoje jokių žmonių nematė. Ar dar kas nors be moters buvo automobilyje „Audi 100“, nepamena. PareigÅ«nas S. I. aiÅ¡kinosi su moterimi, jis sėdo į automobilį pildyti kelionės lapÄ , o G. B. nuėjo už automobilio reguliuoti eismo. S. I. minėjo, jog įformins įvykį. Ä®vykio vietoje stovėjo apie 20 min., tačiau, kÄ darė S.

I. , jis nematė <...>.“ Teisme R. K. patvirtino

anksčiau duotus parodymus, be to, patikslino, jog įvykio vietoje teisiamoji E. G. pasisakė, kad tai ji vairavo automobilį. Prie

automobilio buvo lyg ir kitas kaltinamasis, tačiau kategoriškai patvirtinti negali. Matė tik dvi pramuštas padangas. Daugiau jokių sugadinimų ar sužalojimų nematė. Iš kitų kolegų kalbų suprato, kad automobilį vairavo moteris. Per užtamsintus langus automobilio vidus nebuvo įžiūrimas.

Liudytojai I.

I. ir K. S. parodė, jog jiems mokyklos viršininkas V. L. paaiškino, kad autoįvykio metu automobilį vairavo jo

duktė E. G. .

Liudytojas I.

L. teisme nurodė, kad šis autoįvykis negali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas ir neturėjo būti registruojamas. Tačiau teismas, remdamasis šio liudytojo parodymais, dėl to visiškai nepasisakė.

Teismas taip pat nuosprendyje nenurodė ir kitų policijos darbuotojų parodymų apie tai, kad nebuvo paties eismo įvykio, kaip jį apibrėžia Kelių eismo taisyklės ir ATPK.

Apeliantas G.

B. pažymi, kad jis ir S. I. kaltinami tuo, jog jie susitarė su V. L. ir E. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes, tačiau tai byloje neįrodyta.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. I. 2008-05-26 priėmė nutarimÄ nutraukti tyrimo dalį, Å¡iame nutarime nurodydamas: „<...> Vertinant pareigÅ«nų veiksmus dėl 2007-06-01 eismo įvykio, kurio metu KPM virÅ¡ininkas V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo ir apgadino KPM tarnybinį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įforminimo iÅ¡skirtinos dvi piktnaudžiavimu tarnyba pasireiÅ¡kiančios baigtinės veikos, t.y. pareigÅ«nų veiksmai neįforminant ir taip nuslepiant eismo įvykį ir pareigÅ«nų, veikiant kartu su kitais asmenimis, veiksmai neteisingai įforminant eismo įvykį ir suklastojant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje <...>.“ Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, prokuroras nutarė: <...> Ikiteisminį tyrimÄ <...> S. I. , <...> G.

B. <...> atžvilgiais dėl jų 2007-06-01 veiksmų nustatyta tvarka neįforminant 2007-06-01 eismo įvykio, kurio metu Klaipėdos policijos mokyklos viršininkas V. L. būdamas neblaivus vairavo ir apgadino Klaipėdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį <...> nutraukti, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 str. požymių <...>. Šis

nutarimas nėra panaikintas ar pakeistas, jis yra galiojantis. Taigi, apelianto G. B. teigimu, šis nutarimas jam ir S. I. pareikštus

kaltinimus daro niekiniais, be to, kartu iÅ¡ dalies paneigia ir kaltinimÄ V. L. .

Apeliaciniame skunde nuteistųjų V. L. ir E. G. gynėjas A. Jucys praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir V. L. bei E. G. iÅ¡teisinti, o bylÄ nutraukti. Nurodo tas pačias, kaip ir apeliantas G. B. , aplinkybes, todėl teisėjų kolegija apelianto A. Jucio apeliacinio skundo motyvų nekartoja.

Nuteistieji G.

B. , S. I. , V. L. , jų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro skundÄ atmesti.

Prokuroras

praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų V. L. ir E. G. gynėjo A. Jucio, nuteistojo S. I. gynėjo

V. Žarkovo, nuteistojo G. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų V.

L. ir E. G. gynėjo A. Jucio, nuteistojo S. I. gynėjo V. Žarkovo, nuteistojo G. B. apeliaciniai skundai atmestini, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Piktnaudžiavimas, numatytas BK

228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalÄ valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis, žymintis padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ . Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl Å¡is požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: į kilusios žalos pobÅ«dį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigÅ«no ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, tai yra tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais arba virÅ¡ija savo įgaliojimus, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir Å¡ios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

Ä®statymas neįvardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panaÅ¡iai. Ä®statymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimÄ , jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytÄ Å¾alÄ , kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibÅ«dinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ , tačiau ne bet koks pareigÅ«no vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. L. , E. G. , G. B. ir S. I. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais nesutinkama su teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu, iÅ¡reiÅ¡kia gynybos pozicijÄ Å¡iuo klausimu, tačiau nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo fakto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti minėtos nuostatos pažeidimo pirmosios instancijos teisme, nes teismo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2007-06-01 eismo įvykio metu V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo Klaipėdos policijos mokyklai priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini), kad įvykio vietoje buvo E. G. , kuri atvažiavo kitu automobiliu ,,Volkswagen Passat“. Tai įrodo įvykį tiesiogiai mačiusių kaip

liudytojų apklaustų E. Z. , E. B. , ir G. K. parodymai apie tai, jog jos matė, kaip

automobilį „Audi 100“ vairavo vyras, kuris iš elgesio ir judesių atrodė neblaivus. Šios liudytojos ikiteisminio tyrimo

apklausos metu parodė, kad važiuodamos Vingio gatve ties „Rimi“ parduotuve pastebėjo keistai važiuojantį automobilį

„Audi 100“, kuris vos neatsitrenkė į jų automobilį, kurį vairavo E. Z. , matė, kad automobilį vairavo vyras, ir būtent V. L. . Liudytoja E. Z. nurodė, jog ji atpažino V. L. kaip

vyrÄ , vairavusį automobilį „Audi 100“, kai

žiniasklaidoje ir internete pamatė straipsnius su jo nuotrauka. Liudytojos E. Z. ir G. K. parodymų patikrinimo

vietoje metu iÅ¡ esmės vienodai nurodė įvykio aplinkybes. Apie įvykį E. Z. telefonu pranešė policijai nurodydama, kad automobilį vairuoja visiÅ¡kai girtas vyriÅ¡kis, kuris vos neatsitrenkė į jos vairuojamÄ automobilį. Skambino tris kartus. TrečiÄ jį kartÄ telefonu policijai nurodė, kad automobilis „Audi 100“ užvažiavo ant bordiÅ«ro.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ių liudytojų parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jos konkrečiai parodė tai, kÄ matė, tai yra, kad automobilį „Audi 100“ vairavo vyras, kuris iÅ¡ elgesio ir judesių atrodė neblaivus. Å ie parodymai nekelia jokių abejonių. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad Å¡ios liudytojos iÅ¡ tos vietos, kurioje sustojo E. Z. vairuojamas automobilis, tai yra nuo „Rimi“ parduotuvės, esančios Å ilutės plente, negalėjo matyti, kas – vyras ar moteris – vairavo automobilį „Audi 100“, nes buvo tamsus paros metas, be to, buvo tamsinti automobilio „Audi 100“ stiklai. Tačiau tokie skundų motyvai yra

nepagrįsti, juos paneigia minėtų liudytojų parodymai apie tai, kad V. L. , vairuojantį minėtÄ automobilį, jos pastebėjo dar

Vingio gatvėje, taip pat ties „Rimi“ parduotuve, kai Å¡is vos neatsitrenkė į jų vairuojamÄ automobilį, o pralenkiant pastebėjo, kad automobilį vairuoja vyras. Joms apsisukus ir sustojus, pamatė, kad automobilis „Audi 100“ stovi, iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipo vyras, kuris svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, todėl buvo akivaizdžiai matyti, kad yra neblaivus. Kadangi buvo apÅ¡viestos gatvės, pralenkiant matėsi, kad automobilį „Audi 100“ vairavo vyras, jis buvo vienas automobilyje, E. G. atvažiavo kitu automobiliu. Be to, E. Z. policijai pranešė automobilio „Audi 100“ valstybinius numerius, todėl yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog minėtos liudytojos matė, kas vairuoja automobilį „Audi 100“. Esant Å¡ioms aplinkybėms tvirtinimai, kad liudytojos negalėjo nieko matyti dėl tamsos ar dėl kitų aplinkybių, neturi jokio pagrindo. Pateiktos fotonuotraukos, kaip teigiama, darytos tokiu pačiu metu ir paros laiku, kuriose užfiksuota tamsa, negali bÅ«ti vertinamos kaip neginčijamas įrodymas, paneigiantis liudytojų E.

Z. , E. B. ir G. K. parodymus. Be to, automobilio apžiūros metu buvo nustatyta ir prie protokolo pridėtose nuotraukose matyti, jog salono vidus yra matomas. Taigi nepaneigta, jog minėtos liudytojos negalėjo matyti, kas vairuoja automobilį „Audi 100“. Minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2007-06-01 telefoninių pokalbių su PK pareigūnais įrašai bei liudytojų V. S. ir A.

L. parodymai.

Nuteistųjų V.

L. ir E. G. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad liudytojos E. Z. , E. B. ir G. K. davė skirtingus parodymus dėl išvažiavimo tikslų, melagingai nurodė, neva jos parodymus davė tik prokurorui, kad teismas rėmėsi tik perskaitytais, o ne teisme ištirtais jų parodymais. Tačiau šių liudytojų parodymai visiškai atitinka byloje nustatytas

aplinkybes ir dėl jų teisingumo nekyla abejonių. Byloje nėra duomenų, jog liudytojos E. Z. ir E. B. ,

prieÅ¡ingai nei teigiama advokato A. Jucio ir nuteistojo G. B. apeliaciniuose skunduose, neva sakė, jog buvo apklausiamos tik vienÄ kartÄ , be to, apklausiamos 2007-12-06 nurodė, kad apklausiamas kaip liudytojos pirmÄ kartÄ - 2007-07-26 – kategoriÅ¡kai nenurodė, kad automobilį vairavo V. L. , nes nenorėjo turėti reikalų su teisėsauga. Tik liudytoja G. K. prokuroro buvo apklausta vienÄ kartÄ - 2007-12-06. Å ios liudytojos davė parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, jų parodymai buvo teismo perskaityti patikslinant anksčiau duotus parodymus, nes jos ne viskÄ atsiminė. Apeliantų teiginiai dėl liudytojų iÅ¡važiavimo tikslų visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla. Todėl minėti apeliantų

argumentai, kad šių liudytojų parodymais negalima vadovautis, nepagrįsti. Liudytojos E. Z. , E. B. ir G. K. nepažinojo V. L. , taigi nebuvo suinteresuotos jį

apkalbėti ir jam pakenkti. Å iuos liudytojų parodymus patvirtino ir nuteistasis S. I. , kuris parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ eismo įvykio vietÄ .

2007-12-06 apklausiama kaip liudytoja E.

Z. nurodė, kad 2007-07-26 apklausos metu ji kategoriškai nenurodė į V. L. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Audi 100“, nes

nenorėjo turėti reikalų su teisėsauga ir eiti į teismÄ . 2007-12-06 apklausos metu liudytojos E. Z. ir G.

K. konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad būtent V. L. 2007-06-01 autoįvykio metu vairavo automobilį „Audi 100“, jį atpažino, kai žiniasklaidoje ir internete pamatė straipsnius su jo nuotrauka, o apkalbėti jį neturi jokio tikslo, nes jo nepažinojo.

Teisminio

bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išklausyti liudytojos E. Z. 2007-06-01 pokalbių su PK pareigūnais įrašai, kur

užfiksuotos frazės, kad visiÅ¡kai girtas žmogus važiuoja už vairo ir vos neatsitrenkė į jų automobilį, kad dar kartÄ skambina dėl girto

vyriškio, kuris užvažiavo ant bordiūro. Akivaizdu, kad liudytoja E. Z. telefonu policijai nurodė aplinkybes, kurias matė. Skunduose

savaip interpretuojamas telefoninių pokalbių turinys, nurodomos frazės, kurių nėra.

Iš Klaipėdos miesto VPK pateiktų skaitmeninio įrašymo įrenginio užfiksuotų

radijo ryšio ir telefoninių pokalbių garso įrašų skambinant Nr.112 matyti, kad pokalbio tarp S. I. ir

V. Å . metu buvo kalbama apie tai, kad V. L. girtas maÅ¡inoje, prigėręs tiek, kad važiuoti nebemoka, o dukra nebespėjo suvaldyti, kad ne pirmÄ kartÄ V. L. maÅ¡inas daužo ir kad vienÄ kartÄ Ä¯formins įvykį, tačiau V. L. turi gerÄ užnugarį ir jie nieko negali padaryti, nes po to jį (S. I. ) gali patraukti

atsakomybėn, kad jau ne pirmÄ kartÄ , jau tris kartus tokį V. L. yra sustabdęs, ir nurodė, kad maÅ¡inÄ su prakirstomis

padangomis varo namo. V. Š. patvirtino šiuos įrašus nurodydamas, kad iš tiesų toks pokalbis su S. I. apie 2007-06-01 įvykį buvo. Iš S. I. ir V. Š. pokalbių aišku, jog S. I. nekilo abejonių, kad Klaipėdos policijos mokyklai

priklausantį automobilį „Audi 100“ įvykio metu vairavo neblaivus V. L. , nors S. I. teigė, kad

automobilį „Audi 100“ vairavo E. G. . Apeliantai nepagrįstai bando sumenkinti nuteistojo S. I. pokalbio su liudytoju V. Å . , iÅ¡ kurio turinio aiÅ¡ku, jog S. I. suprato, kad automobilį vairavo neblaivus V. L. , reikÅ¡mingumÄ . Å ių pokalbių įrašų tikrumÄ patvirtino kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai V. S. ir A. L. . IÅ¡ budinčio buvo gautas praneÅ¡imas apie

galimai neblaivų vairuotojÄ vyrÄ , o atvykus į eismo įvykio vietÄ , ten buvo du automobiliai, iÅ¡ jų vienas tarnybinis ir

apgadintas, ir du asmenys - moteris ir vyras, pastarasis – pareigūnas ir neblaivus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė visus turinčius

reikšmės telefoninius pokalbius, kurie buvo ištirti.

Liudytojas V.

Š. parodė, kad 2007-06-01 eismo įvykis nebuvo įformintas, nors buvo aišku, jog Klaipėdos policijos mokyklos automobilį

apgadino neblaivus V. L. . Apie tai V. Š. pranešė kitiems pareigūnams. Liudytojo V. Š. parodymus patvirtina liudytojų D. S. , V. K. ,

A. L. , V. S. parodymai.

Liudytojas M.

A. parodė, kad 2007-06-01 vakare Klaipėdos m. VPK budėtojas V. Š. telefonu pranešė, kad automobilį

„Audi 100“ apgadino neblaivus Klaipėdos policijos mokyklos viršininkas V. L. , nors pastarasis pasitarimo metu informavo, kad

automobilį „Audi 100“ vairavo ir apgadino jo dukra. Liudytojai A. B. ir Dž. Malinauskas nurodė, kad 2007-06-01, apie 23 val., buvo gautas pranešimas, jog Šilutės pl. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo Klaipėdos policijos mokyklai priklausantis automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jokie pareigūnų tarnybiniai pranešimai nebuvo pateikti. Šių liudytojų parodymus patvirtina 2007 m. birželio 1–2 d. Klaipėdos m. VPK užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai, taip pat registracijos žurnaluose užfiksuoti įvykių įrašai. Liudytojai I. I. , I. L. parodė, kad S. I. jiems sakė, jog eismo įvykio vietoje buvo V. L. ir jo dukra. Nuteistųjų parodymų, jog automobilį „Audi 100“ vairavo E. G. ir kad įvykio vietoje dar buvo automobilis „Volkswagen Passat“, kurį vairavo S. Z. , nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Liudytojas S. Z. tai paneigė, be to, byloje esančiame UAB „Šarkutis“ rašte nurodyta, jog S.

Z. birželio l d. Lietuvoje nebuvo.

2007-06-02 V. L. iš M.

A. sužinojo, kad dėl įvykio domėjosi žurnalistai ir kad įvykis pavieÅ¡intas, 2007-06-03 kartu su dukra E. G. nuvyko į Klaipėdos m. VPK Eismo priežiÅ«ros skyrių. Tada V. L. ėmėsi priemonių nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes. Skambino K. S. bei

I. I. ir domėjosi, kas buvo įvykio vietoje, teigė, kad Klaipėdos policijos mokyklai priklausantį automobilį „Audi 100“ vairavo jo dukra. Liudytojai K. S. ir I. I. patvirtino, jog jiems skambino V. L. . Liudytojas J.

D. parodė, kad V. L. jo prašė S. I. telefono numerio.

Buvo skambinama ne vienÄ kartÄ 2007-06-02 – užfiksuotas ne vienas skambutis tarp V. L. ir S. I. ,

V. L. ir E. G. . 2008-06-02 buvo penki skambučiai telefonu tarp V. L. ir S.

I. , 12 skambučių telefonu tarp V. L. ir E. G. . Šie užfiksuoti skambučiai parodo jų aktyvų

bendravimÄ . 2007-06-03 skambučių iÅ¡klotinėse užfiksuota, kad 15.31 val. V. L. skambino E. G. , 15.50 val. – S. I. , 17.32 val. buvo skambutis telefonu S.

I. ir G. B. . 20.05 val. S. I. telefonu skambino V. L. , 20.07 val. S. I. telefonu skambino G. B. , 20.29 val. V. L. telefonu skambino E. G. . Šie skambučiai rodo, kad nuteistieji derino savo veiksmus bei patvirtina, kad po to, kai V. L. ir

E. G. išvyko iš Klaipėdos m. VPK Eismo priežiūros skyriaus pranešę apie eismo įvykį, S. I. ir G.

B. pateikė Eismo priežiÅ«ros skyriui tarnybinius praneÅ¡imus. Šį faktÄ patvirtina ir telegrama Policijos departamentui, kurioje nurodyta, kad iÅ¡ Eismo priežiÅ«ros skyriaus praneÅ¡imas apie 2007-06-01 įvykį, užregistruotÄ Nr. 3215, gautas 2007-06-03 18.35 val. FaktÄ , kad S. I. ir G. B. 2007-06-01 datuoti tarnybiniai praneÅ¡imai Eismo priežiÅ«ros skyriui buvo pateikti tik 2007-06-03, patvirtina ir liudytojų A. B. , D. M. , R. G. ,

V. G. parodymai, Klaipėdos m. VPK EPS     2007-08-10 raštas, įrašai EPS įvykių registracijos žurnale Esant šiems duomenims akivaizdu, kad S. I. ir G. B. tarnybinius pranešimus Eismo priežiūros skyriui pateikė po įvykio.

2007-06-11

E. G. nuvyko į Klaipėdos m. VPK Eismo priežiūros skyrių. Liudytojas A. K. parodė, kad jis liepė pastarajai parašyti

paaiÅ¡kinimÄ , kodėl nedelsiant po įvykio neatvyko į Eismo priežiÅ«ros skyrių. E. G. išėjo iÅ¡ kabineto, o netrukus grįžusi pasakė negalinti

susikaupti ir paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, todėl nagrinėjimas buvo atidėtas 2007-06-18. Per tÄ laikotarpį V. L. skambino telefonu dukrai E. G. , S. I. . Tai rodo, kad jie derino tarpusavio veiksmus. Taigi buvus bendrininkų susitarimÄ , patvirtina bendri kryptingi nuteistųjų veiksmai, tvirtinant vienodas versijas, tarpusavio kontaktai prieÅ¡ ir po Å¡ių veiksmų.

Tai, kad V. L. buvo šių nusikalstamų veiksmų organizatorius ir kad visi kaltinamieji derino tarpusavyje savo veiksmus, patvirtina tai, jog

priėmus sprendimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ , 2007-11-27 iÅ¡kvietus V. L. apklausai, pastarasis vėl pradėjo bendrauti su S. I. . 2007-11-28 V. L. skambino I. I. , iÅ¡ pastarojo sužinęs S. I. telefono

numerį, skambino jam (S. I. ) dėl susitikimo. Po susitikimo su S. I. , V. L. iÅ¡ karto skambino E. G. ir susitiko su ja. 2007-12-03 V. L. iÅ¡ karto po E. G. apklausos vėl susitiko su ja. 2007-11-29 buvo telefono skambutis tarp S. I. ir G. B. , buvo naudojamasi telefonų numeriais, kurių ankščiau nenaudojo, tai parodo pastarųjų pastangas slėpti savo bendravimÄ , suvokiant, kad tyrimo metu gali bÅ«ti paklausomi jų pokalbiai, nes ir E. G. pokalbio telefonu metu nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad telefonų klausomasi. 2007-02-27 dienÄ užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai patvirtina V. L. ir S. I. susitikimÄ po to, kad S. I. buvo apklaustas kaip įtariamasis. 2007-02-27 prieÅ¡ apklausÄ S. I. skambino G.

B. , o V. L. skambino S. I. ne iš savo telefono.

Nors

V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su S. I. , tačiau neatsižvelgiant į tai, jis siekė derinti parodymus su pastaruoju bei paveikti jį (S. I. ). 2008-05-13 V. L. ir S. I. buvo

susitikę, po Å¡io susitikimo užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai patvirtina S. I. bandymÄ susisiekti su G. B. ,

nors jiems taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė - uždraudimas bendrauti. Telekomunikacijų tinklais

perduodamos informacijos kontrolės bei įrašu darymo protokoluose užfiksuotus duomenis patvirtina ir telefoniniu

skambučių išklotinės, raštai dėl abonentų priklausomybės, telefonų apžiūros protokolai.

Liudytojas

A. M. parodė, kad paprašytas V. L. 2008 m. gegužės mėnesį suorganizavo susitikimus su S. I. . Taip pat šis liudytojas parodė, kad V. L. sakė, jog nori pakalbėti dėl 2007-06-01 eismo įvykio. A. M. parodymus patvirtina ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai.

Minėti aktyvūs V.

L. veiksmais ieškant bendrininkų siekiamiems tikslams įgyvendinti - skambinant telefonu I. I. , K.

S. , J. D. ir teiraujantis, kas iš policijos pareigūnų formino įvykį, prašant S. I. telefono numerio, rodo, kad jis siekė išvengti

atsakomybės neigdamas vairavimo ir buvimo eismo įvykio vietoje faktÄ , norėdamas iÅ¡vengti galimos nuobaudos, ir parodo, kad jis buvo nusikalstamų veiksmų organizatorius. Å iais aktyviais tyčiniais veiksmais V.

L. sujungė bendrininkų pastangas siekiamiems tikslams įgyvendinti. V.

L. nuvyko su E. G. į Klaipėdos miesto VPK Eismo priežiÅ«ros tarnybÄ , kur E. G. prisiimdama kaltę dėl įvykio užpildė dokumentus dėl eismo įvykio, be to, įkalbėjo S. I. bei G. B. pateikti melagingus tarnybinius praneÅ¡imus dėl eismo įvykio, ėmė kurti planus, kaip iÅ¡vengti atsakomybės.

Tokie minėtų liudytojų parodymai yra visiškai nuoseklūs, duomenų, dėl ko jie galėtų apkalbėti V.

L. , nėra, todėl Å¡ie parodymai pagrįstai įvertinti kaip patikimas įrodymas fakto, kad automobilį vairavo V. L. . Visa tai patvirtina liudytojų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme duotų parodymų bei nurodytų aplinkybių, kad automobilį „Audi 100“ vairavo V. L. , teisingumÄ . Å ios aplinkybės buvo patvirtintos ir parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojų E. Z. ir G. K. .

Apeliaciniuose skunduose neteisingai nurodoma, kad teisme

buvo tik perskaityti kai kurių liudytojų parodymai, nes visi liudytojai teisme buvo apklausti. Bylos nagrinėjimo pirmosios

instancijos metu buvo perskaityti kai kurių liudytojų ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti parodymai, nes šie asmenys teigė, jog šiuo metu įvykio gerai

neprisimena ir jie patvirtino perskaitytų parodymų teisingumÄ . Apeliantai teigia, kad teismas neuždavęs

papildomai klausimų, neleisdamas gynybai užduoti rūpimus klausimus perskaitė daugumos liudytojų parodymus, duotus

ikiteisminio tyrimo metu, nei nuosprendyje, nei teismo posėdžių

protokoluose nenurodydamas, dėl ko buvo perskaityti minėtų liudytojų parodymai, ir jais neteisėtai grindė nuteistųjų kaltę, nes

teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnis). Tačiau šis apeliantų skundo argumentas nepagrįstas.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad nuosprendis bÅ«tų pagrįstas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å i norma neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes. Kaip ir minėta, Å¡ie asmenys patvirtino perskaitytų parodymų teisingumÄ . Teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iais parodymais, nes jų teisingumas patvirtintas teismo procese, dalyvaujant kaltinamiesiems, gynėjams, kurie, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, teisminio bylos nagrinėjimo metu galėjo užduoti klausimus liudytojams dėl perskaitytų parodymų. Teismas nuosprendyje nurodė įrodymų Å¡altinius bei duomenis, kuriais buvo patikrinti kiti byloje surinkti įrodymai. Taigi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys buvo patikrinti minėtais proceso veiksmais, taip pat tarpusavyje palyginti duomenys, gauti iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, ir padaryta pagrįsta iÅ¡vada dėl nuteistųjų kaltės, todėl jokių BPK pažeidimų nebuvo padaryta.

Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad 2007-06-01 eismo įvykio metu V. L. būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisinga.

Apeliantų teiginiai, kad teismas turėjo nustatyti, jog V. L. veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo požymiai, numatyti ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra nepagrįsti, nes tai nesietina su veika, už kuriÄ V.

L. , E. G. , S. I. ir G. B. yra nuteisti – piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų suklastojimu. Kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė E. G. , dėl to ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pagal E. G. melagingus paaiškinimus bei S. I. bei

G. B. tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose pastarieji patvirtino iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padėjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, ir buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas E. G. , o ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjus kitoms aplinkybėms pagrindo suraÅ¡yti protokolÄ V.

L. nebebuvo, o įrodymai, kad V. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas Klaipėdos policijos mokyklai priklausantis automobilis, yra nustatyti baudžiamojo proceso tvarka. Iš byloje esančio S.

I. ir V. Š. pokalbių matyti, jog S. I. nekilo abejonių, kad įvykio metu vairavo neblaivus V. L. , tačiau S. I. neatliko jokių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti įforminant šį

įvykį, prieÅ¡ingai – jis bei nuteistasis G. B. klaidingai įformino eismo įvykį, leisdami nubausti nekaltÄ asmenį.

G. B. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių nuorodų, kad jis pažeidė savo, kaip bÅ«rio vado, pareigybės nuostatus, akivaizdžiai nepagrįstai teigiama, neva jis pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 reikalavimus, nes pagal jo pareigas jam nėra privalomi Generalinio policijos komisaro įsakymai, nes jo tarnybinę veiklÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymas, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vado pareigybės apraÅ¡ymas. Su Å¡iais teiginiais sutikti negalima, nes VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio 2007-08-01 raÅ¡te (t. 1, b. l. 115) nurodyta, kad Tarnybos pareigÅ«nai jų pasitelkimo padėti Lietuvos policijai užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir saugumÄ atveju, vykdydami tarnybines pareigas (patruliavimo metu ir kt.), vadovaujasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymo, Lietuvos policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 nuostatomis. G. B. buvo komandiruotas į KlaipėdÄ padėti policijai užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir atliko pavestas policijos funkcijas. Ä®vykio

metu jis patruliavo kartu su S. I. , nurodė, kad pats asmeniškai nebuvo atvykęs į Klaipėdos miesto VPK Eismo

priežiÅ«ros tarnybÄ ir nepateikė tarnybinio praneÅ¡imo apie įvykį, kadangi jį padavė S. I. , o pastarasis, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tarnybinius praneÅ¡imus Klaipėdos miesto VPK Eismo priežiÅ«ros tarnybai pateikė 2007-06-03. Taigi nuteistasis G. B. , prieÅ¡ingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, yra Å¡ių nusikalstamų veikų subjektas.

Nuteistasis

G. B. bei nuteistojo S. I. gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad G. B. ir S.

I. pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ

(nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetencijÄ taikyti administracinio poveikio priemones). Pažymėtina, kad G. B. ir S. I. surašė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodė iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir

jokių dokumentų dėl autoavarijos nepildė bei jos neįformino. Iš byloje esančio S. I. ir V. Š. pokalbio matyti, jog S. I. nekilo

abejonių, kad įvykio metu automobilį „Audi 100“ vairavo neblaivus V. L. , tačiau jis neatliko jokių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti įforminant šį įvykį, atvirkščiai,

atliko veiksmus klaidingai įformindamas eismo įvykį ir leisdamas nubausti nekaltÄ asmenį.

Nuteistojo

S. I. gynėjo ir nuteistojo G. B. nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo nuteistųjų veiklÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jie neprisidėjo prie E. G. veiksmų. Å ie teiginiai yra nepagrįsti – E. G. pasiraÅ¡ius pagal jos

melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus – 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo, ir taip juos suklastojus

bei panaudojus, S. I. ir G. B. , savo tarnybiniais praneÅ¡imais patvirtindami iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padėdami suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, sudarė sÄ lygas nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. . Jeigu nuteistieji S. I. ir G. B. bÅ«tų tinkamai atlikę savo pareigas ir įforminę eismo įvykį, o ne pateikę melagingus tarnybinius praneÅ¡imus, V. L. ir E. G. nebÅ«tų pavykę Klaipėdos

miesto VPK Eismo priežiÅ«ros skyriui pateikti melagingÄ praneÅ¡imÄ ir neteisingai įforminti šį įvykį.

Apeliantas G.

B. nurodo, jog E. G. inkriminuota, kad ji pažeidė KET

53 ir 172 punktus. Tačiau E. G. nutarimo administracinio

teisės pažeidimo byloje neskundė, dėl šių išvardytų aplinkybių nei E. G. , nei V. L. nėra kaltinami.

Nuteistojo G.

B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. I. 2008-05-26 priėmė nutarimÄ nutraukti tyrimo dalį dėl S. I. , G. B. 2007-06-01 veiksmų nustatyta tvarka neįforminant 2007-06-01 eismo įvykio, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymių ir, pasak apelianto, Å¡is nutarimas G. B. ir S. I. pareikÅ¡tus kaltinimus daro niekiniais. Tačiau pažymėtina, kad kaltinimai dėl kitų jų nusikalstamų veikų klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnyba jiems buvo pareikÅ¡ti ir už Å¡ias veikas jie nuteisti pagrįstai.

Nuteistųjų skunduose apeliuojama ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, jeigu tam buvo pagrindai, galėjo būti pareikštas nušalinimas prokurorui ar paduoti skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų, tačiau šia teise pasinaudota nebuvo.

Skunduose nepagrįstai neigiamas ikiteisminio tyrimo metu

atliktų telefoninių įrašų leistinumas, nes Å¡ie įraÅ¡ai gauti tesėtomis priemonėmis - gavus reikiamÄ teismo sankcijÄ ( BPK 154 straipsnio

1 dalis, 3 dalis, BPK 173 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje tokie veiksmai buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai, pagrindai klausytis elektroninių ryšių tinklais – mobiliojo ryšio telefono abonentais, nurodyti prokuroro

G. I. 2007-11-14 praÅ¡yme (t. 2., b. l. 67), aptarti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-11-14 priimtoje nutartyje (t. 2., b. l. 67–69). Å ioje nutartyje nurodyta, jog klausantis elektroninių ryÅ¡ių tinklais – prokuroro nurodytais mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentais, perduodamų pokalbių, darant jų įraÅ¡us, kontroliuojant kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais Å¡iais abonentais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuojant bei kaupiant, galima gauti tyrimui reikÅ¡mingų duomenų apie BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teismas taip pat nurodė, kad pagrįstai manytina, jog prieÅ¡ liudytojÄ E. Z. gali bÅ«ti naudojama neteisėta veikla. Tokia iÅ¡vada padaryta atsižvelgiant į prokuroro praÅ¡yme dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir

kaupimo pateiktus duomenis apie tai, jog 2007-06-01 eismo įvykį matė E. Z. , kuri apie šį įvykį telefonu pranešė policijai, ir pagal

Klaipėdos miesto VPK pateiktas trijų telefoninių pokalbių suvestines galima suprasti, kad apie eismo įvykį pranešusi E. Z. nurodė, jog automobilį vairavo neblaivus vyriškis. 2007-06-11 E. Z. atsisakė duoti raštiškus paaiškinimus nurodydama, jog matė, kad automobilį „Audi 100“ vairavo neblaivus vyras, o moteris važiavo iš paskos kitu automobiliu. 2007-07-26 apklausiama kaip liudytoja E. Z. nurodė

nemačiusi, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį. Tai, kad buvo pagrindas manyti, jog liudytojai E. Z. galėjo

bÅ«ti padarytas poveikis, akivaizdu, nes ji pirmÄ kartÄ apklausiama kaip liudytoja Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«roje teigė

konkrečiai nenurodžiusi į V. L. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį „Audi 100“, nes nenorėjo turėti reikalų su teisėsauga,

eiti į teismÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, fiksuoti pokalbius galima ne tik dėl sunkių, bet ir dėl

apysunkių nusikaltimų. Taigi teismas minėtoje nutartyje, priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, nurodė telefoninių pokalbių pasiklausymo pagrindus ir BPK reikalavimų nepažeidė.

Advokato A. Jucio ir nuteistojo G. B. apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai, kad eismo įvykio nebuvo, yra neteisingi. Ši nuteistųjų

versija paneigta jų pačių veiksmais, nes V. L. su dukra E. G. patys nuvyko į Klaipėdos miesto VPK Eismo priežiūros

skyrių bei pranešė apie eismo įvykį, kurio metu Policijos mokyklai priklausantį automobilį „Audi 100“ vairavo ir apgadino E. G. . Pastaroji buvo nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Kelių eismo taisyklių 12 p. nurodyta, kad „eismo įvykis - kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.“ Eismo įvykio faktÄ patvirtina ir S. I. bei G. B. tarnybiniai praneÅ¡imai. Nors apeliantų skunduose tvirtinama, kad eismo įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas, tačiau iÅ¡

byloje esančių duomenų matyti, kad buvo nepataisomai sugadintos padangos ir apgadinti ratlankiai, kurie yra

automobilio sudėtinė dalis. Klaipėdos

policijos mokyklai priklausančio automobilio „Audi 100“ apgadinimo faktas patvirtintas automobilio bei padangų apžiūros

protokolais. Tai, kad 2007-06-01 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis patvirtina ir pačios E. G. paaiÅ¡kinimas (t. 1., b. l. 80), nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (t.1, b. l. 87) ir kiti byloje surinkti įrodymai. Taigi akivaizdu, kad patys nuteistieji pripažino eismo įvykio faktÄ , tačiau ėmėsi veiksmų siekdami nuslėpti eismo įvykio kaltininkÄ . Teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, jog nuteistieji V. L. ir

E. G. pripažįsta eismo įvykį, nors pastarieji atsisakė duoti parodymus teisme, kadangi buvo pagarsinti jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose nustatydamas, ar padaryta žala yra didelė, atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir Å¡io rezonanso įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar kaltininkų veiksmais buvo padaryta didelė žala, Å¡ių kriterijų laikėsi. Å iuo atveju nuo visų bendrininkų neteisėtų veiksmų akivaizdžiai nukentėjo teisėsaugos institucijų autoritetas, buvo griaunamas pasitikėjimas Å¡iomis institucijomis, kurių atstovai turėdami konstitucinę ir kitais svarbiais teisės aktais reglamentuotÄ pareigÄ užtikrinti teisingÄ teisės pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pasitelkdami kitus asmenis, darė tyčinius aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančius Å¡ios pareigos atlikimui veiksmus, nuo kurių nukentėjo valstybė.

Apeliantų (nuteistųjų) argumentai dėl konkrečių jų veiksmų nenustatymo, įrodymų nepakankamumo, tyčios jų veiksmuose nebuvimo yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos nuosprendyje yra išsamiai išdėstyta, kokiais įrodymais remiantis yra nustatyti konkretūs visų nuteistųjų veiksmai, šių veiksmų bendrumas ir kiekvieno nuteistojo kaltė.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai E. G. paskyrė BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba

užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę, nes E. G. nebuvo valstybės tarnautoja ir nusikalstamÄ veikÄ padarė ne darbinės ar profesinės veiklos srityje, todėl atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis

nusikaltimas ir šio straipsnio sankcijoje, be kitų bausmių, numatyta bauda, E. G. turėjo būti bauda. Tačiau su šiuo prokuroro skundo

argumentu sutikti negalima. Pagal BK 45 straipsnio 1 dalį teismas skiria teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ Å¡io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla. Pagal BK 45 straipsnio prasmę

teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali bÅ«ti skiriamas asmeniui ir nedirbančiam

valstybės tarnyboje, nes E. G. tokiÄ teisę galėtų turėti. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik dvi alternatyvias bausmių

rūšis – atėmimÄ teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla arba laisvės atėmimÄ iki 6 metų, todėl E. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pagrįstai paskirta teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo dvejiems metams bausmė.

Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas dėl nuteistųjų S. I. ir G. B. veikos perkvalifikavimo

iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį. Kolegija mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių visų bendrininkų tikslÄ â€“ siekimÄ padėti V.

L. iÅ¡vengti galimos tarnybinės nuobaudos už padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , už

kurį viena iÅ¡ gresiančių nuobaudų yra atleidimas iÅ¡ tarnybos, atitinka nematerialaus pobÅ«džio naudos sampratÄ . Nematerialaus

pobūdžio nauda teismų praktikoje aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems asmenims. Tai gali būti viršininkų palankumo užsitikrinimas ar jo užtikrinimas kitiems asmenims, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji S. I. ir G. B. siekė ne įstatymų numatyta tvarka išspręsti Klaipėdos

policijos mokyklos virÅ¡ininkui V. L. kilusias problemas dėl jo padaryto teisės pažeidimo, ir jie veikė V. L. padėdami įgyvendinti ne vieÅ¡us, bet asmeninius interesus, parodydami lojalumÄ aukÅ¡tesnio rango VRM sistemos pareigÅ«nui, todėl jų veikose yra BK 228 straipsnio 2 dalyje

numatytas kvalifikuojantis požymis – asmeninės naudos siekimas, kadangi V. L. vadovavo mokymo įstaigai, kurioje dalis pareigūnų

studijavo, galėjo spręsti mokyklai priklausančių bendrabučių suteikimo pareigÅ«nams klausimÄ ir kt. Taigi S. I. ir G. B. veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o pagal minėto straipsnio 2 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ tokio skundo neesminį argumentÄ .

BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tokių pažeidimų nustatyta nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija n u s p r e n d ž i a :

N. V. L. ir E. G. gynėjo Algimanto Jucio, nuteistojo S. I. gynėjo Viačeslavo Žarkovo, nuteistojo G. B. apeliacinius skundus atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. I. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendį pakeisti:

S. I. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK

228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir

paskirti atėmimÄ teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65

straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ bausmę ir bausmę, paskirtÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1

dalį, subendrinti visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti G. B. galutinę subendrintÄ bausmę - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ dvejiems

metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ .

G. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK

228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir

paskirti atėmimÄ teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65

straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ bausmę ir bausmę, paskirtÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1

dalį, subendrinti visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti G. B. galutinę subendrintÄ bausmę - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ dvejiems

metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                                Violeta

Miliuvienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                     Â

Linas Pauliukėnas

                                                                                                                      Â

                                                                                                                Â

 Dalius Jocys