45abcdfe-11c8-4aeb-9246-01866d3107d9 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. L. ir gynÄjo ViaÄeslavo Žarkovo (ViaÄeslav Žarkov), nuteistojo G. B. , Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros
Legislator headnote
AI generated45abcdfe-11c8-4aeb-9246-01866d3107d9 · KlaipÄdos apygardos teismas: 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, subendrintos apÄmimo bÅ«du ir paskirta V. L. subendrinta bausmÄ atÄmimas teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, subendrinta bausmÄ visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du subendrinta su pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio l dalį paskirta bauda,  ir V. L. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â atÄmimas teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje ketveriems metams ir 70 MGL (9 100 Lt)dydžio bauda.
Full text
CivilinÄ byla Nr
PraneÅ¡Äja Violeta MiliuvienÄ TeisÄja Aurelija SadauskaitÄ
    Baudž. byla Nr. 1Aâ10-174/2010     Procesinio sprendimo kategorijos:     2.4; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.;                             2.4.6.3.1. (S)
KLAIPÄDOSÂ APYGARDOSÂ TEISMAS
nuosprendis
Lietuvos respublikos vardu
2010 m. vasario 10 d.
KlaipÄda
KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Violetos MiliuvienÄs,
teisÄjų Daliaus Jocio, Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,
dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistajam G.
B. , jo gynÄjui Evaldui Jonui Å oriui, nuteistajam S.
I. , jo gynÄjui ViaÄeslavui Žakovui, nuteistajam V.
L. , jo ir nuteistosios E. G. gynÄjui Algimantui Juciui,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. L. ir
E. G. gynÄjo Algimanto Jucio, nuteistojo S.
I. gynÄjo ViaÄeslavo Žarkovo (ViaÄeslav Žarkov), nuteistojo G. B. , Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos
miesto apylinkÄs teismo 2009-05-07 nuosprendžio, kuriuo:
V.
L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio l dalį ir nuteistas:
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį â atÄmimu teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje trejiems metams;
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 228 straipsnio 2 dalį â atÄmimu teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje ketveriems metams;
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio l dalį â 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmÄs, paskirtos pagal BK
228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, subendrintos apÄmimo bÅ«du ir paskirta V. L. subendrinta bausmÄ atÄmimas teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, subendrinta bausmÄ visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du subendrinta su pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio l dalį paskirta bauda,  ir V. L. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â atÄmimas teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje ketveriems metams ir 70 MGL (9 100 Lt)dydžio bauda.
S.
I. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį ir nuteistas:
pagal BK 228 straipsnio 1 dalį â atÄmimu teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį â 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmÄs subendrintos visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du ir paskirta S. I. galutinÄ subendrinta bausmÄ â atÄmimas teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.
G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 228 straipsnio 1 dalį â atÄmimu teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį â 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmÄs subendrintos visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du ir paskirta G. B. galutinÄ subendrinta bausmÄ â atÄmimas teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.
E. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 228 straipsnio
2 dalį, 300 straipsnio l dalį ir nuteista:
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 228 straipsnio 2 dalį â atÄmimu teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį â 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmÄs subendrintos visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du ir paskirta E.
G. galutinÄ subendrinta bausmÄ â 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda ir atÄmimas teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams.
Nuosprendžiui įsiteisÄjus nuteistiesiems paskirtas kardomÄ sias priemones â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â  nusprÄsta panaikinti.
Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti â KlaipÄdos miesto VPK pateiktÄ administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ Nr. 5740 (registracijos Nr. 3215), kurioje yra R. C. 2007-06-03 tarnybinis praneÅ¡imas, eismo įvykio protokolas Nr. E 756734 su kopija, administracinio teisÄs pažeidimo protokolas Nr. E 756734, baltas popieriaus lapas su įvykio schema, S. I. 2007-06-01 tarnybinis praneÅ¡imas, G. B. 2007-06-01 tarnybinis praneÅ¡imas, E.
G. 2007-06-03 paaiÅ¡kinimas, 2007-06-18 nutarimas Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo ir 2007-06-03 laikinas leidimas Nr. U 164179 â nuosprendžiui įsiteisÄjus â nusprÄsta perduoti KlaipÄdos VPK Eismo priežiÅ«ros tarnybai; KlaipÄdos miesto VPK pateiktus kompaktinius diskus su užraÅ¡ais â2007-06-01â, â8.2-698â, â8.2-1486â, kuriuose užfiksuoti telefoniniai ir radijo pokalbiai; pasibaigus kasacinio apskundimo terminui, nusprÄsta grÄ Å¾inti KlaipÄdos miesto VPK. Priedus prie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs bei įrašų darymo protokolų devynis kompaktinius diskus Nr. CD-4-029-08, CD-4-031-08, CD-4-030-08, CD-4-032-08, CD-4-035-08, CD-4-034-08, CD-4-041-08, CD-4-036-08, CD-4-037-08, nuosprendžiui įsiteisÄjus, nusprÄsta perduoti prokuratÅ«rai.
Liudytojui
R. K. už kelionÄ iÅ¡mokÄta suma â 125 Lt â pripažinta proceso iÅ¡laidomis ir priteista lygiomis dalimis iÅ¡ V. L. ,
E. G. , S. I. , G.
B. valstybÄs naudai.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
n u s t a t Ä:
V. L. , S. I. , G. B. ir E. G. nuteisti už tai, kad V. L. , S. I. , G.
B. , bÅ«dami valstybÄs tarnautojais, V. L. organizavus, padedant E. G. , kurie siekÄ asmeninÄs naudos, veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. birželio 3â18 dienomis KlaipÄdos mieste,
piktnaudžiavo tarnybine padÄtimi, dÄl to didelÄs žalos patyrÄ valstybÄ. Be to, E. G. , V. L. organizavus, padedant S. I. ir G. B. , suklastojo tikrus
dokumentus: 2007-06-01 eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734, 2007-06-03 administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007-06-18 nutarimÄ Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, ir juos panaudojo.
V. L. , bÅ«damas valstybÄs tarnautoju ir dirbdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininku, siekdamas asmeninÄs naudos â norÄdamas iÅ¡vengti galimos
tarnybinÄs nuobaudos dÄl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu jis bÅ«damas neblaivus vairavo ir apgadino KlaipÄdos
policijos mokyklos tarnybinį automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 2â3 d. laikotarpiu sukÅ«rÄ nusikaltimo padarymo planÄ , kaip nuslÄpti tikrÄ sias įvykio
aplinkybes, ir tuo tikslu, pasinaudodamas savo, kaip KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininko autoritetu ir tikÄtina įtaka policijos pareigÅ«nams, telefoninių pokalbių ir susitikimų KlaipÄdos mieste metu sutarÄ su valstybÄs tarnautojais S. I. , dirbanÄiu KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinÄs 2 kuopos
2 bÅ«rio vyresniuoju patruliu, ir G. B. , dirbanÄiu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu, bei E. G. suklastoti įrodymus ir nuslÄpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisÄs pažeidimo medžiagoje Nr. 5740, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarÄ ne V.
L. , o E. G. .
Veikdami pagal V. L. nurodymÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. E. G. kartu su V. L. nuvyko į KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyrių, esantį Å ermukÅ¡nių g. 10, KlaipÄdoje, ir praneÅ¡Ä iÅ¡galvotas
aplinkybes, kad ji padarÄ 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį, o 18â24 val. laikotarpiu S. I. ir G. B. pateikÄ Ä¯ administracinio teisÄs pažeidimo medžiagÄ
Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. datuotus tarnybinius pranešimus, kuriuose
nurodÄ melagingas aplinkybes, kad automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E.
G. .
Veikdama pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3â18 dienų laikotarpiu KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios
policijos Eismo priežiÅ«ros skyriuje, esanÄiame Å ermukÅ¡nių g. 10, KlaipÄdoje, E. G. , pasiraÅ¡ydama pagal jos melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ
suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, juos suklastojo ir
panaudojo, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda.
Taigi V. L. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir
9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrÄ sias pareigÅ«nų pareigas, užkirsti keliÄ daromam teisÄs pažeidimui, gavus žinių apie padarytÄ teisÄs pažeidimÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti policijai, imtis neatidÄliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra sulaužydamas duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikÄtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybÄs tarnybos principus ir iÅ¡kraipydamas tarnybos veiklos esmÄ ir turinį, menkindamas valstybÄs institucijų â KlaipÄdos policijos mokyklos ir policijos autoritetÄ , griaudamas pasitikÄjimÄ Å¡iomis institucijomis, piktnaudžiavo tarnybine padÄtimi, siekdamas asmeninÄs naudos, dÄl to didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ valstybÄ.
Be to, V. L. , surasdamas bendrininkus, sujungdamas jų pastangas ir nukreipdamas nusikalstamam planui įgyvendinti, koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir skatindamas juos elgtis savo naudai, padedant E. G. , organizavo valstybÄs tarnautojų S. I. , pažeidusio Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro         2002-12-24 įsakymu Nr.
660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , ir G. B. , pažeidusio Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo
tarnybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies
6 punktÄ , 11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeidusių pagrindinius valstybÄs tarnybos principus ir iÅ¡kraipiusių tarnybos veiklos esmÄ ir turinį, menkinant valstybÄs institucijų â VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos, autoritetÄ , griaunant pasitikÄjimÄ Å¡iomis institucijomis, sudarius sÄ lygas dÄl Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusį asmenį ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisÄtumo principÄ , piktnaudžiavimÄ tarnybine padÄtimi, siekiant asmeninÄs naudos, dÄl to didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ valstybÄ.
Be to, V. L. surasdamas bendrininkus, sujungdamas jų pastangas ir nukreipdamas nusikalstamam planui įgyvendinti, koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir skatindamas juos elgtis savo naudai, padedant S. I. ir G. B. ,
organizavo tikrų dokumentų â 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio protokolo Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolo Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo â suklastojimÄ ir
panaudojimÄ , kadangi E. G. buvo paskirta 100 litų bauda.
E. G. 2007 m. birželio 2â3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų KlaipÄdos mieste metu, susitarÄ su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininku V. L. , KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinÄs 2 kuopos 2 bÅ«rio vyresniuoju patruliu S. I. ir VieÅ¡ojo
saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu G. B. suklastoti įrodymus ir nuslÄpti tikrÄ sias eismo įvykio
aplinkybes administracinio teisÄs pažeidimo medžiagoje Nr. 5740 dÄl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu V. L. bÅ«damas neblaivus
vairavo ir apgadino KlaipÄdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarÄ ne V.
L. , o E. G. , siekiant asmeninÄs naudos â V. L. iÅ¡vengti galimos tarnybinÄs nuobaudos, ir taip prisidÄjo
prie bendrininkų grupÄs daromo nusikaltimo.
Veikdama pagal V. L. nurodymÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. E. G. kartu su V. L. nuvyko į KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyrių, esantį Å ermukÅ¡nių g. 10, KlaipÄdoje, ir praneÅ¡Ä iÅ¡galvotas
aplinkybes, kad ji padarÄ 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį. TÄ paÄiÄ dienÄ , 18â24 val. laikotarpiu, S. I. ir
G. B. pateikÄ Ä¯ administracinio teisÄs pažeidimo medžiagÄ Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. datuotus tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose
nurodÄ melagingas aplinkybes, kad automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E.
G. .
Veikdama pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3â18 dienų laikotarpiu KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyriuje, esanÄiame Å ermukÅ¡nių g. 10, KlaipÄdoje, E. G. , pasiraÅ¡ydama pagal jos melagingÄ
paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, juos
suklastojo ir panaudojo, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda.
Be to, V. L. pažeidus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2,
3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, S. I. pažeidus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio
1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660
patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , G. B. pažeidus Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos
įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ ,
11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro         2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeidus pagrindinius valstybÄs tarnybos principus ir iÅ¡kraipius tarnybos veiklos esmÄ ir turinį, menkinant valstybÄs institucijų â Vidaus reikalų ministerijos ir policijos â autoritetÄ , griaunant pasitikÄjimÄ Å¡iomis institucijomis, sudarius sÄ lygas dÄl Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusi asmenį ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisÄtumo principÄ , E.
G. , palengvindama nusikalstamos veikos padarymÄ , Å¡alindama kliÅ«tis, pridengdama bendrininkus, padÄjo valstybÄs tarnautojams â V.
L. , S. I. ir G. B. piktnaudžiauti tarnybine padÄtimi, siekiant asmeninÄs naudos, dÄl to didelÄs neturtinÄs žalos patyrÄ valstybÄ.
S. I. , bÅ«damas valstybÄs tarnautoju ir dirbdamas KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinÄs 2 kuopos 2 bÅ«rio vyresniuoju patruliu bei turÄdamas įgaliojimus suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykio aplinkybes, siekdamas padÄti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininkui V. L. iÅ¡vengti
galimos tarnybinÄs nuobaudos dÄl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo ir apgadino
KlaipÄdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, ir taip tikÄdamasis palaikyti su juo
gerus, draugiÅ¡kus santykius, 2007 m. birželio 2â3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų KlaipÄdos mieste metu,
susitarÄ su G. B. , V. L. ir E. G. suklastoti įrodymus ir nuslÄpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisÄs pažeidimo medžiagoje Nr.5740, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarÄ ne V. L. , o E.
G. , ir taip prisidÄjo prie bendrininkų grupÄs daromo nusikaltimo.
Veikdamas pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. V. L. ir
E. G. nuvykus į KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyrių, esantį Å ermukÅ¡nių g.
10, KlaipÄdoje, ir praneÅ¡us iÅ¡galvotas aplinkybes, kad 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį padarÄ E. G. , S. I.
, tÄ paÄiÄ dienÄ , 18â24 val. laikotarpiu, kartu su VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu G. B. pateikÄ Ä¯ administracinio teisÄs
pažeidimo medžiagÄ Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodÄ melagingas aplinkybes, kad automobilį âAudi
100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E.
G. .
Taigi E. G. pasirašius
pagal jos melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, ir taip
juos suklastojus bei panaudojus, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda, S. I. , savo tarnybiniu pranešimu patvirtindamas išgalvotas
eismo įvykio aplinkybes ir taip padÄdamas suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį,
4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies
2 punktÄ , kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklÄ grįsti teisÄtumu, užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisÄs pažeidimui, užtikrinti teisÄs pažeidimų atskleidimÄ ir tyrimÄ , saugaus eismo priežiÅ«rÄ , gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ teisÄs pažeidimÄ imtis neatidÄliotinų priemonių užkertant keliÄ daromam teisÄs pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrÄ sias pareigÅ«nų pareigas, užkirsti keliÄ daromam teisÄs pažeidimui, gavus žinių apie padarytÄ teisÄs pažeidimÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti policijai, imtis neatidÄliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra sulaužydamas duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikÄtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , kuriame numatyta pareiga nustatyta tvarka įforminti eismo įvykius, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybÄs tarnybos principus ir iÅ¡kraipydamas tarnybos veiklos esmÄ ir turinį, menkindamas valstybÄs institucijos â policijos, autoritetÄ , griaudamas pasitikÄjimÄ Å¡ia institucija, sudarydamas sÄ lygas dÄl Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisÄtumo principÄ , piktnaudžiavo tarnybine padÄtimi, dÄl to didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ valstybÄ.
G. B. , bÅ«damas valstybÄs tarnautoju ir dirbdamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vadu bei turÄdamas įgaliojimus suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykio aplinkybes, siekdamas padÄti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininkui V. L. iÅ¡vengti galimos
tarnybinÄs nuobaudos dÄl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo
ir apgadino KlaipÄdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, ir taip
tikÄdamasis palaikyti su juo gerus, draugiÅ¡kus santykius, 2007 m. birželio 2â3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų KlaipÄdos mieste metu,
susitarÄ su S. I. , V. L. ir E. G. suklastoti įrodymus ir nuslÄpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisÄs pažeidimo medžiagoje Nr. 5740, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarÄ ne V. L. , o E.
G. , ir taip prisidÄjo prie bendrininkų grupÄs daromo nusikaltimo.
Veikdamas pagal susitarimÄ , 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. V. L. ir
E. G. nuvykus į KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros skyrių, esantį Å ermukÅ¡nių g.
10, KlaipÄdoje, ir praneÅ¡us iÅ¡galvotas aplinkybes, kad 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį padarÄ E. G. , G. B.
, tÄ paÄiÄ dienÄ , 18â24 val. laikotarpiu, kartu su KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinÄs 2 kuopos 2 bÅ«rio vyresniuoju patruliu S. I. pateikÄ Ä¯
administracinio teisÄs pažeidimo medžiagÄ Nr. 5740 savo 2007 m. birželio 1 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodÄ melagingas aplinkybes, kad
automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. G. .
Taigi E. G. pasirašius
pagal jos melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, ir taip
juos suklastojus bei panaudojus, kadangi jai buvo paskirta 100 litų bauda, G. B. savo tarnybiniu pranešimu patvirtindamas išgalvotas
eismo įvykio aplinkybes ir taip padÄdamas suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymo
3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , 11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vidaus tarnybos įstatymu ir kitais įstatymais, savo veiklÄ grįsti teisÄtumu, sustiprinti Lietuvos policijos pajÄgas ir padÄti įgyvendinti pavestas funkcijas, užkirsti keliÄ daromam teisÄs pažeidimui, apsaugoti įvykio vietÄ ir įrodymus, nustatyti liudytojus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose numatytos pareigos nuolatos vykdyti bendrÄ sias pareigÅ«nų pareigas, užkirsti keliÄ daromam teisÄs pažeidimui, gavus žinių apie padarytÄ teisÄs pažeidimÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti policijai, imtis neatidÄliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, 12 straipsnio 2 dalį, tai yra sulaužydamas duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikÄtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , kuriame numatyta pareiga nustatyta tvarka įforminti eismo įvykius, ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybÄs tarnybos principus ir iÅ¡kraipydamas tarnybos veiklos esmÄ ir turinį, menkindamas valstybÄs institucijų â VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos â autoritetÄ , griaudamas pasitikÄjimÄ Å¡iomis institucijomis, sudarydamas sÄ lygas dÄl Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 straipsnio
2 dalies pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisÄtumo principÄ , piktnaudžiavo tarnybine padÄtimi, dÄl to didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ valstybÄ.
Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. I. praÅ¡o pakeisti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo
2009-05-07 apkaltinamÄ jį nuosprendį S. I. , G.
B. ir E. G. ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:
S. I. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisti atÄmimu teisÄs
dirbti valstybÄs tarnyboje 3 metams bei 6 mÄnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1
dalį ir paskirti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi,
bausmes subendrinti visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du ir paskirti S. I. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ ir teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje atÄmimÄ 3 metams ir 6 mÄnesiams;
G. B. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisti atÄmimu teisÄs
dirbti valstybÄs tarnyboje 3 metams bei 6 mÄnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio
1 dalį ir paskirti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi,
bausmes subendrinti visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du ir paskirti G. B. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ ir teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje atÄmimÄ 3 metams bei 6 mÄnesiams;
E.
G. pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudÄ ; pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudÄ . Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du ir paskirti E. G. galutinÄ
subendrintÄ bausmÄ 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudÄ .
KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .
Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje teisingai konstatavo visų nuteistųjų kaltÄ dÄl dokumentų suklastojimo pagal BK 300 straipsnio
1 dalį ir nuteistųjų V. L. bei E. G. kaltÄ dÄl piktnaudžiavimo tarnyba pagal BK 228 straipsnio
2 dalį, taÄiau neteisingai perkvalifikavo nuteistųjų S. I. ir G. B. veikÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį. Teismas nuosprendyje konstatavo: âS. I. ir
G. B. veika dÄl piktnaudžiavimo tarnyba perkvalifikuotina iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228
str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 228 str. 1 d., nenustaÄius jų veikoje kvalifikuojanÄio požymio, t. y. turtinÄs ar kitokios
asmeninÄs naudos siekimo. S. I. ir G. B. nebuvo pavaldÅ«s V. L. , nepalaikÄ jokių glaudesnių darbinių ar asmeninių santykių, todÄl akivaizdžiai
tiesiogiai nesiekÄ padÄti V. L. iÅ¡vengti atsakomybÄs. Kaip matyti iÅ¡ teisme iÅ¡klausytų S. I. pokalbių su V. Å . įrašų, sutiko suklastoti eismo įvykio
aplinkybes tik dÄl to, kad nenorÄjo turÄti nemalonumų, dÄl V. L. užimamų pareigų ir galimos įtakos.â
Prokuroras teigia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių visų bendrininkų tikslÄ â siekimÄ padÄti V.
L. iÅ¡vengti galimos tarnybinÄs nuobaudos už padarytÄ administracinÄs teisÄs pažeidimÄ , visi bendrininkai atlikdami savo tyÄinius veiksmus suprato, jog padeda įgyvendinti tÄ tikslÄ . Nors bendrininkų nusikalstamų
veiksmų motyvai iÅ¡ dalies skyrÄsi, taÄiau tai nelieÄia jų bendro tikslo. Siekimas kitokios asmeninÄs naudos
suprantamas kaip kaltininko noras gauti bet kokios nematerialaus
(neturtinÄs) pobÅ«džio naudos tiek sau, tiek kitam asmeniui. Veiksmai, kurie nulemti noro padÄti V. L. iÅ¡vengti
drausminÄs atsakomybÄs už jam esant neblaiviam padarytÄ administracinÄs teisÄs pažeidimÄ , už kurį viena iÅ¡ gresianÄių nuobaudų yra atleidimas iÅ¡ tarnybos, atitinka nematerialaus pobÅ«džio naudos sampratÄ . Nematerialaus pobÅ«džio nauda teismų praktikoje aiÅ¡kintina
kaip karjeros galimybių susikÅ«rimas ne tik sau paÄiam, taÄiau ir kitiems asmenims. Tai gali bÅ«ti virÅ¡ininkų palankumo
užsitikrinimas ar jo užtikrinimas kitiems asmenims, darbo trÅ«kumų slÄpimas, Å¡eimos narių, giminių, kitų
artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (kasacinÄs nutartys
2K-7-638/2005, 2K-7-2/2007, 2K-108/2009). IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji S. I. ir G. B. siekÄ ne įstatymų numatyta tvarka iÅ¡sprÄsti
KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininkui V. L. kilusias problemas dÄl jo padaryto teisÄs pažeidimo, ir jie veikÄ V. L. padÄdami įgyvendinti ne vieÅ¡us, bet asmeninius interesus, todÄl, prokuroro teigimu, jų veikose yra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis â asmeninÄs naudos siekimas. Taigi S. I. ir G.
B. veika turÄjo bÅ«ti kvalifikuota ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o pagal minÄto straipsnio 2 dalį.
Teismas skirdamas bausmÄ E. G. nurodÄ, kad nors ji ir nebuvo valstybÄs tarnautoja, bet atsižvelgiant į padarytos veikos pobÅ«dį, jai gali bÅ«ti skiriama sankcijoje numatyta teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atÄmimo bausmÄ ir, pripažinÄs E. G. kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, paskyrÄ jai teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje atÄmimo dvejiems metams bausmÄ. Prokuroras apeliaciniame skunde aiÅ¡kina, kad
pagal BK 45 straipsnį teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atÄmimas skiriamas, kai kaltininkas
nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinÄs ar profesinÄs veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos
nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam negalima palikti teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla. Byloje nustatyta, kad E. G. nebuvo valstybÄs tarnautoja ir nusikalstamÄ veikÄ padarÄ ne darbinÄs ar profesinÄs veiklos
srityje, todÄl jai neturÄjo bÅ«ti paskirta BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta teisÄs dirbti tam
tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atÄmimo bausmÄ. Atsižvelgdamas į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje
numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas ir šio straipsnio
sankcijoje, be kitų bausmių, numatyta bauda, ir kad padÄjÄjams neturÄtų bÅ«ti paskirta griežtesnÄ bausmÄ už organizatorių ar
vykdytojÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, prokuroras praÅ¡o E. G. , nepaisant to,
kad yra atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ â veika padaryta bendrininkų grupe â paskirti mažesnÄ baudÄ nei
įstatymo numatytas už apysunkį nusikaltimÄ vidurkis.
Apeliaciniame skunde nuteistojo S. I. gynÄjas V. Žarkovas praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2009-05-07 apkaltinamÄ jį nuosprendį dÄl S. I. nuteisimo ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog neįrodyta, kad S. I. įvykdÄ jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas padarÄ esminius BPK pažeidimus. Teismas bylÄ iÅ¡tyrÄ nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai, todÄl padarÄ faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas. Bylos medžiaga neįrodo, kad S. I. įvykdÄ jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todÄl baudžiamoji byla dÄl jo turi bÅ«ti nutraukta. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo iÅ¡vadas grindžia tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å i norma nustato, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu nuteistojo S. I. gynÄjui kyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio byloje surinktus įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.
Teismas kvalifikuodamas S. I. veikÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį konstatavo: âS. I. , bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vykdydamas savo tarnybos pareigas, gavÄs
praneÅ¡imÄ nuvyko į įvykio vietÄ , kur iÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilį vairavo neblaivus KlaipÄdos policijos mokyklos
virÅ¡ininkas V. L. . Tai, kad S. I. buvo žinomos visos Å¡ios aplinkybÄs, matyti iÅ¡ jo pokalbio su budÄtoju. Bet S. I. savo tarnybiniu praneÅ¡imu patvirtino iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padÄjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus. Tokiu bÅ«du S.
I. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 5, 6 p., 21 str. 1 d. 2 p.,  Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. ir 9 d. 2, 3 p.,  Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660
patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , sudarydamas sÄ lygas dÄl Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso
127 str. 2 d. pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E.
G. ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų
kodekso 7 straipsnyje numatytÄ teisÄtumo principÄ , piktnaudžiavo tarnybine padÄtimi, dÄl to didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ
valstybÄ.
Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis, nuosprendyje negali bÅ«ti abejonių dÄl nuteisiamo asmens kaltumo, teismo iÅ¡vados dÄl kaltinamojo kaltÄs turi bÅ«ti pagrįstos ne atskirų įrodymų, o įrodymų viseto analize. Nuteistojo S. I. gynÄjas tvirtina, kad dÄl minÄtų trÅ«kumų KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2009-05-07 nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas.
AiÅ¡kina, kad nusikaltimo sudÄtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybÄn. Pagal BPK 5 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamoji byla negali bÅ«ti keliama, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukiama, jeigu veikoje nÄra nusikaltimo sudÄties. Nusikaltimo sudÄties elementai â tai objektas, objektyvioji pusÄ, subjektas ir subjektyvioji pusÄ. Nusikaltimo sudÄties elementai turi atsispindÄti ir paÄioje nusikalstamoje veikoje. Nesant bent vieno iÅ¡ nusikaltimo sudÄties elementų, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikaltimu. Kad veika bÅ«tų pripažinta nusikaltimu, reikia įvertinti visus su
jos padarymu susijusius aspektus. Teismo nuosprendyje konstatuota, jog S. I. kaltÄ pasireiÅ¡kÄ tuo, kad bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vykdydamas savo tarnybos pareigas,
gavÄs praneÅ¡imÄ nuvyko į įvykio vietÄ , kur iÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilį vairavo neblaivus KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininkas V. L. ,
taÄiau savo tarnybiniu praneÅ¡imu patvirtino iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padÄjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, sudarÄ sÄ lygas nubausti eismo įvykio nepadariusį asmenį. Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, be to, teismas padarÄ tik prielaidÄ dÄl V. L. neblaivumo.
Nuteistojo
S. I. gynÄjas teigia, jog teismas privalÄjo nustatyti, ar buvo nuteistojo V. L. 2007-06-01 padarytoje veikoje administracinio teisÄs pažeidimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulÄmÄs kitiems asmenims priklausanÄių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų asmens ), ar buvo pakankamas pagrindas jį traukti administracinÄn atsakomybÄn. Kadangi pagal minÄto straipsnio dispozicijÄ neturi reikÅ¡mÄs pažeidÄjo girtumo laipsnis, teismas turÄjo tik nustatyti, ar V. L. buvo neblaivus ar apsvaigÄs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, ar jis buvo ATPK 127 straipsnio 3 dalies subjektu, ir motyvuoti savo iÅ¡vadÄ . Teigia, kad tik nustatÄ Å¡ių įrodymų visumÄ teismas turÄjo pagrindÄ ne prielaidomis, o faktais konstatuoti policijos pareigÅ«no nuteistojo S. I. kaltÄ.
Teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. L. vairavo automobilį âAudiâ, eismo įvykio metu buvo neblaivus, kad įvykio vietoje buvo E. G. , kuri važiavo kitu automobiliu âVolkswagen Passatâ. Teismas nurodÄ, kad liudytojos
E. Z. , E. B. ir G. K. , kurios nebuvo suinteresuotos pakenkti V. L. , nes jo nepažinojo, aiÅ¡kiai konkreÄiai parodÄ, kad matÄ, kaip automobilį âAudiâ vairavo vyras, kuris iÅ¡ elgesio ir judesių atrodÄ neblaivus. TaÄiau apeliantas pažymi, kad nei E.
Z. , nei E. B. , nei G. K. nematÄ V. L. elgesio ir judesių, jos tik spÄjo, kad automobilio vairuotojas neblaivus.
Nuteistojo S. I. gynÄjo V. Žarkovo teigimu, teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles. Pasak advokato V. Žarkovo, Å¡ioje byloje teismas besÄ lygiÅ¡kai privalÄjo kreiptis į administracinį teismÄ dÄl ATPK
126 straipsnio, 127 straipsnio 3 dalies taikymo praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus dÄl ATPK normos taikymo. Tai, kad vienoda teismų praktika,
užtikrinanti teismų jurisprudencijos tÄstinumÄ , yra konstitucinÄ vertybÄ, 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymÄjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,
nurodydamas, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat.
Apeliantas su teismo iÅ¡vadomis nesutinka dÄl Å¡ių aplinkybių.
Liudytojos
E. Z. telefoninių skambuÄių į KlaipÄdos miesto VPK budÄtojų dalį, adresu JÅ«ros g. 1, KlaipÄda, stenogramoje 23.15 val. užfiksuota: âgal ten liktai moteriÅ¡kÄ važiavo, nu jo, kaip aÅ¡ supratau...â (t. 1, b. l. 102). TaÄiau t. 2, b. l. 4, esanti Å¡io pokalbio stenograma pateikta jau kitu kontekstu: âiÅ¡ galo ten lygtais moteriÅ¡kÄ važiavo jo, kaip aÅ¡ supratau.â Apelianto teigimu, teismo posÄdžio metu Å¡ių skambuÄių paklausymas aiÅ¡kiai patvirtina pirmosios stenogramos teksto autentiÅ¡kumÄ , taÄiau teismas nuosprendyje iÅ¡kraipÄ stenogramų esmÄ.
Nuteistojo
S. I. gynÄjas teigia, kad pagrindinis teisÄs aktas, reguliuojantis su administracinių teisių pažeidimų bylomis, iÅ¡keltomis pagal Administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1â3 dalis, 127 straipsnio
3 dalį, susijusius materialinius teisinius klausimus, yra ATPK. Kitas Å¡iuos teisinius santykius reguliuojantis teisÄs aktas yra  Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2006 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojanÄių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklÄs (toliau â Neblaivumo nustatymo taisyklÄs).
IÅ¡ ATPK 126 straipsnio 1â3 dalių,127 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad įstatymų leidÄjas atsakomybÄ už Å¡iuos pažeidimus numatÄ specialiajam subjektui â vairuotojui. Å ios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje nurodant, kad administracinių teisÄs pažeidimų, numatytų minÄtuose ATPK straipsniuose, subjektu gali bÅ«ti tik transporto priemonÄ vairavÄs asmuo. Vairuotojo sÄ vokos apibrÄžimas yra pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 47 punkte. Å ios teisÄs normos vairuotojÄ apibrÄžia kaip asmenį, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonÄ. Taigi kitas subjektas, tai yra ne vairuotojas (pavyzdžiui â keleivis) už ATPK 126 straipsnio 1â3 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus administracinÄn atsakomybÄn negali bÅ«ti traukiamas. Vadinasi, nuteistasis S. I. turÄjo nustatyti, kad bÅ«tent V. L. vairavo transporto priemonÄ.
Faktui, kad vairuotojas transporto priemonÄ vairavo neblaivus, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonÄ judÄjo valdoma administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. N1-413/2007).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. I. į įvykio vietÄ atvyko po to, kai automobilis âAudiâ atsitrenkÄ Ä¯ bordiÅ«rÄ . S. I. nematÄ, kas buvo minÄto automobilio vairuotojas. Byloje taip pat nustatyta, kad įvykį stebÄjÄ liudytojai buvo kitoje gatvÄs pusÄje, prie policijos pareigÅ«nų nepriÄjo, savo asmens duomenų neskelbÄ. Jie buvo nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu. Maža to, pirmosios apklausos metu â 2007-07-26 â liudytojai negalÄjo prisiminti, kas buvo už vairo. Liudytojos E. Z. ,
E. B. teisme parodÄ, kad netrukus privažiavo policijos autobusiukas, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo trys pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nų veidų neprisimena. Tuo metu vyras ir moteris stovÄjo iÅ¡lipÄ iÅ¡ automobilių. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, į įvykio vietÄ atvykÄ policijos pareigÅ«nai
transporto priemonÄ vairavusį asmenį galÄjo nustatyti tik iÅ¡ nuteistojo V. L. bei jo dukros nuteistosios E. G. paaiÅ¡kinimų.
Kadangi kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, netikÄti E. G. paaiÅ¡kinimu bei tikrinti V. L. blaivumÄ nebuvo pagrindo. Taigi neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu nuteistasis S. I. turÄjo konstatuoti, kad automobilio âAudiâ vairuotojas buvo bÅ«tent nuteistasis V. L. . Nors ir įtardamas, kad eismo įvykio kaltininkas buvo V. L. ,
S. I. neturÄjo teisinio pagrindo jį tikrinti, nes pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 23 punktÄ nevairuotojų patikrinimÄ gali atlikti tik medicinos priežiÅ«ros įstaiga, gavusi atitinkamÄ siuntimÄ .
Nuteistojo S.
I. gynÄjas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad S. I.
pažeidÄ Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ
(nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisÄs pažeidimų dokumentus ir pagal kompetencijÄ taikyti administracinio poveikio priemones). Byloje neginÄijamai nustatyta, kad nuteistasis S. I. neturÄjo įgaliojimų įforminti KET pažeidimus, jam nebuvo iÅ¡duoti Administracinio teisÄs pažeidimo protokolai, todÄl, apelianto teigimu, teismas netinkamai pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias policijos patrulio veiksmus
autoįvykio vietoje. Remiantis minÄtos instrukcijos 85.7 punktu, nuteistasis S. I. privalÄjo nustatyti transporto priemonių vairuotojus,
asmenis, susijusius su autoavarija, ir liudytojus.
IÅ¡ ATPK
126 straipsnio 1â3 dalių, 127 straipsnio 3 dalies turinio iÅ¡eina, kad vien tik specialaus administracinio teisÄs pažeidimo subjekto (vairuotojo) nustatymas byloje dar nÄra pagrindas taikyti administracinÄ atsakomybÄ už transporto priemonÄs vairavimÄ , esant vairuotojui neblaiviam. Siekiant asmenį patraukti atsakomybÄn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, turi bÅ«ti nustatytas specialus administracinio teisÄs pažeidimo subjekto požymis, t. y. jo neblaivumas arba apsvaigimas (ATPK 127 straipsnio 3 dalis).
Transporto priemones vairuojanÄių asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolÄ ir medicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) nustatyti atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Neblaivumo nustatymo taisyklÄs, MedicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikianÄių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, Bendroji asmens bÅ«klÄs įvertinimo metodika, Policijos patrulių veiklos instrukcija. Pagal teismų praktikÄ asmens neblaivumas turi bÅ«ti nustatinÄjamas laikantis paminÄtų teisÄs aktų nuostatų. Taigi transporto priemones vairuojanÄių asmenų neblaivumas (girtumas) gali bÅ«ti nustatomas dviem bÅ«dais: tikrinimu arba medicinine apžiÅ«ra. NÄ vienas iÅ¡ iÅ¡vardytų teises aktų nenumato galimybÄs nustatyti neblaivumo faktÄ liudytojų parodymais, todÄl, apelianto teigimu, teismo iÅ¡vada, jog neginÄijamai nustatytas nuteistojo V.
L. neblaivumo faktas įvykio dienÄ â 2007-06-01 23 val. â prieÅ¡tarauja materialinÄs teisÄs normoms, reglamentuojanÄioms Transporto priemones vairuojanÄių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymÄ .
Be to, nuteistojo S. I. gynÄjui neaiÅ¡ku, kodÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. L. buvo neblaivus, o ne apsvaigÄs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų.
Taigi nuteistasis S. I. 2007-06-01 23.15 val.: 1) neturÄjo pareigos įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisÄs pažeidimų dokumentus; 2) neturÄjo pagrindo netikÄti nuteistosios E. G. paaiÅ¡kinimu dÄl autoįvykio kaltininko; 3) neturÄjo teisinio pagrindo tikrinti nuteistojo V.
L. blaivumÄ /neblaivumÄ , neturÄjo pagrindo pristatyti jį į sveikatos priežiÅ«ros centrÄ . Nuteistojo S. I. 2007-06-01 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos jo nustatytos aplinkybÄs.
DÄl dokumento klastojimo: nuteistojo
S. I. gynÄjas tvirtina, jog teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas: âsuklastoti dokumentÄ buvo galima tik padedant S. I. ir G.
B. , nes Å¡ie pareigÅ«nai buvo eismo įvykio vietoje, aiÅ¡kiai žinojo, kas vairavo automobilį, todÄl nuo jų suraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų turinio priklausÄ, ar E. G. galÄs prisiimti kaltÄ dÄl eismo įvykio, ar turÄs atsakyti V. L. .â
Teismų praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad administracinÄs teisÄs pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų paÄių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiamas klausimas dÄl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustaÄius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nagrinÄjÄs organas privalo surinkti įrodymus, kad tinkamai konstatuotų asmens kaltÄ. Administracinio teisÄs pažeidimo byloje yra ne tik policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai,
liudytojų paaiÅ¡kinimai, bet ir kiti įrodymai. Apie 2007-06-01 eismo įvykį buvo raÅ¡oma visuomenÄs informavimo priemonÄse. KlaipÄdos m. VPK,
KlaipÄdos m. VPK Eismo priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininkas turÄjo pagal savo pareigÄ organizuoti kruopÅ¡tų autoįvykio tyrimÄ . Tai nebuvo daroma. Maža to,
buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas. 2008-05-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas dÄl nuteistųjų veiksmų 2007-06-01 eismo įvykio metu buvo nutrauktas. Nutarime
konstatuota, kad V. L. įvykio metu buvo neblaivus. Advokato
V. Žarkovo teigimu, vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, 255 straipsniu, prokurorai privalÄjo sprÄsti klausimÄ dÄl administracinio teisÄs pažeidimo bylos iÅ¡kÄlimo V. L. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Asmens kaltÄ dÄl administracinio teisÄs pažeidimo nustatoma nutarimu administracinio teisÄs pažeidimo byloje. PrieÅ¡ingu atveju pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.
Nuteistojo S.
I. gynÄjo nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo S. I. veiklÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio
1 dalį, nes jis neprisidÄjo prie E. G. veiksmų. Be to, apeliantui
visiÅ¡kai nesuprantama, kodÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. I. â ...sudarydamas sÄ lygas dÄl Lietuvos Respublikos
administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. .â Nutarimas administracinÄje byloje nÄra panaikintas. Ikiteisminį tyrimÄ atliko Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros pareigÅ«nai. Vadovaujantis LR ABTÄ® jie turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Advokato V. Žarkovo nuomone, jeigu Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros pozicija buvo tokia, kad E.
G. patraukta administracinÄn atsakomybÄn neteisÄtai, reikÄjo kreiptis į administracinį teismÄ dÄl nutarimo panaikinimo. Tai nebuvo padaryta, todÄl tvirtinti, kad E. G. buvo patraukta administracinÄn atsakomybÄn neteisÄtai, nÄra pagrindo.
Apeliantas pakartotinai pažymi, kad vairavimo neblaivumo faktÄ galima įrodyti tik priemonÄmis, nurodytomis Neblaivumo nustatymo taisyklÄse. Nuteistojo S. I. tarnybinis praneÅ¡imas negalÄjo padaryti įtakos administracinÄs atsakomybÄs taikymui V. L. bei E. G. .
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2009-05-07 nuosprendį dÄl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarÄ esminių procesinių normų pažeidimus, buvo Å¡aliÅ¡kas.
DÄl kaltinimų prieÅ¡taravimo įstatymams ir esminių procesinių normų pažeidimo skunde tvirtina, kad pareikÅ¡ti įtarimai yra prieÅ¡taringi, neatitinka įstatymų ir teisinÄs praktikos reikalavimų. Daugelis konkreÄių kaltinimų nepagrįsta faktinÄmis bylos aplinkybÄmis, tai yra privaloma. Nuosprendyje iÅ¡vados, kuriomis remiasi kaltinimai, pagrįstos tik prielaidomis.
Apeliantas teigia, kad nors teismas nuosprendyje nurodÄ dÄl jo įgaliojimų suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykio aplinkybes, taÄiau nenurodÄ, kas tokius įgaliojimus jam suteikÄ. AiÅ¡kina, kad Å¡ie kaltinimo teiginiai turi bÅ«ti pagrįsti baudžiamos bylos medžiaga, taÄiau byloje įrodymų, patvirtinanÄių Å¡ias aplinkybes, nÄra, jų nepagrindÄ ir prokuroras kaltinamojoje kalboje.
Nors nurodoma, kad V. L. padarÄ kelių eismo įvykį ir organizavo Å¡io administracinio teisÄs pažeidimo iÅ¡vengimÄ , taÄiau nei
įtarimuose, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje neįvardyta konkreti V. L. administracinio teisÄs pažeidimo kodekso norma, nors
įtarimuose S. I. , taip pat ir jam â G.
B. â nurodyta, kad V. L. pažeidÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Apeliantas G. B. pažymi, kad V.
L. dÄl Å¡io administracinio teisÄs pažeidimo joks protokolas suraÅ¡ytas nebuvo, ir jis pagal šį straipsnį atsakomybÄn nebuvo traukiamas.
Ä®tarime, kaltinamajame akte ir nuosprendyje V. L. nurodoma, kad jis organizavo visų nusikaltimų įvykdymÄ , taÄiau įtarimuose, kurie buvo pareikÅ¡ti E. G. , S. I. ir jam â G. B. , Å¡ios aplinkybÄs nenurodytos, todÄl Å¡is prieÅ¡taravimas paneigia V. L. kaip nusikaltimo organizatoriaus veikÄ .
Ä®tarimuose ir kaltinime neįvardyti konkretÅ«s susitikimai ir telefoniniai pokalbiai, kuriuose V. L. bÅ«tų organizavÄs nusikaltimų padarymÄ , kokį jis sukÅ«rÄ nusikaltimo padarymo planÄ , kaip tÄ planÄ pateikÄ kitiems, kas buvo nurodyta tame plane. Tai rodo, kad buvo remiamasi nepagrįstais iÅ¡sigalvojimais arba prielaidomis, tai patvirtina  paÄiame įtarime ir kaltinamajame akte nurodytos aiÅ¡kios spÄlionÄs: â<...> pasinaudodamas savo, kaip KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininko autoritetu ir tikÄtina įtaka policijos pareigÅ«nams <...>â. Taigi teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeidÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.8. punktÄ , kuriame nurodyta :  â<...> Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes <...>.â
Apeliantas
G. B. aiÅ¡kina, kad byloje nÄra jokių įrodymų ir nustatytų
faktinių aplinkybių, jog KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininkas V. L. , nors ir formaliai galÄjo pagal savo kompetencijÄ Â daryti
įtakÄ policijos pareigÅ«nams, juolab kad jis (G. B. ) nebuvo ir nÄra policijos pareigÅ«nas. TodÄl įtarimuose nurodyti teiginiai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai.
AiÅ¡kina, kad piktnaudžiavimas â tai tyÄinis pareigÅ«no ar valstybÄs tarnautojo pasinaudojimas savo tarnybine padÄtimi prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jeigu tai buvo padaryta savanaudiÅ¡kais arba asmeniniais tikslais, arba padarÄs didelÄ Å¾alÄ valstybÄs interesams ar kitiems asmenims. Objektyvioji pusÄ visų pirma iÅ¡reiÅ¡kiama pasinaudojimu tarnybine padÄtimi neperžengiant savo kompetencijos ribų, prieÅ¡ingai tarnybai interesams. Teigia, kad byloje nÄra jokių nuorodų, kad jis (G. B. ) pažeidÄ kažkokius savo, kaip bÅ«rio vado, pareigybÄs nuostatus, akivaizdžiai nepagrįstai teigiama, neva jis pažeidÄ Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 reikalavimus, nes pagal jo pareigas jam nÄra privalomi Generalinio policijos komisaro įsakymai, nes jo tarnybinÄ veiklÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymas, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vado pareigybÄs apraÅ¡ymas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau LAT) 2005-06-07 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-372/2005 nurodyta: â<...> BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ už piktnaudžiavimÄ : valstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavÄs tarnybine padÄtimi arba virÅ¡ijÄs įgaliojimus, jeigu dÄl to didelÄs žalos patyrÄ valstybÄ, tarptautinÄ vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Inkriminuojant šį BK straipsnį bÅ«tina nustatyti, ar kaltininkas yra valstybÄs tarnautojas (jam prilygintas asmuo), veikÄ (piktnaudžiavimÄ tarnybine padÄtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ ), pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltÄs formÄ . BK 228 straipsnio dispozicija savo esme yra blanketinÄ, todÄl visais atvejais bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius teisÄs aktus, piktnaudžiavÄs tarnybine padÄtimi arba virÅ¡ijÄs įgaliojimus, kaltininkas pažeidÄ <...>.â
LAT 2005-02-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2005 nurodyta: â<...> Piktnaudžiavimas padarytas siekiant turtinÄs ar kitokios asmeninÄs naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių, yra kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK
228 str. 2 dalyje. Å io nusikaltimo esmÄ ta, kad valstybÄs tarnautojas nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, taÄiau iÅ¡ tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais <...>.â
Apeliantas
G. B. tvirtina, jog neįrodyta, kad jis veikÄ kaip kompetentingas pareigÅ«nas, todÄl BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo jis nepadarÄ.
Kadangi jis buvo kaltinamas ir yra nuteistas už tai, kad veikÄ bendrininkų grupe, todÄl G. B. atkreipia dÄmesį ir į kaltinimų teisinį pagrįstumÄ kitiems kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje įvardytiems asmenims.
Nuteistasis
G. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodydamas: â<...> V. L. veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimo tarnyba organizatoriaus ir piktnaudžiavimo tarnyba sutaptis. V. L. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis pasinaudojo  prieÅ¡ingai tarnybos interesams, savo kaip KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininko tarnybine padÄtimi ir įtaka policijos pareigÅ«nams, kadangi jis vadovavo mokymo įstaigai, kurioje dalis pareigÅ«nų studijavo, galÄjo sprÄsti mokyklai priklausanÄių bendrabuÄių suteikimÄ pareigÅ«nams <...> Kaip organizatoriaus V. L. veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis, bÅ«damas suinteresuotas iÅ¡vengti galimos tarnybinÄs nuobaudos, aktyviai pradÄjo ieÅ¡koti bÅ«dų kaip iÅ¡vengti atsakomybÄs neigdamas vairavimo faktÄ ir buvimÄ eismo įvykio vietoje faktÄ . V. L. buvo žinoma vidaus reikalų ministerijoje taikoma praktika už vairavimÄ neblaiviam, atleidimas iÅ¡ tarnybos, todÄl aktyviai ÄmÄ kurti planus, kaip iÅ¡vengti atsakomybÄs <...>â peržengÄ kaltinimo ribas, be to, Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepatvirtina teisme nustatytos aplinkybÄs. Taigi teismas savo subjektyvius pamÄ stymus pateikÄ kaip neginÄytinai įrodytas aksiomas, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja faktinÄms bylos aplinkybÄms, kartu rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Be to, teismas pažeidÄ LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â
3.1.2 punktÄ , kuriame nurodyta: â<...> Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinÄs aplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄ baudžiamosios atsakomybÄs klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iÅ¡ esmÄs skirtis nuo nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo kaltinamajame akte <...>.â
Teismas nuosprendyje nurodÄ:  â<...> Kaip organizatoriaus V. L. veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis, bÅ«damas suinteresuotas iÅ¡vengti galimos tarnybinÄs nuobaudos, aktyviai pradÄjo ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip iÅ¡vengti atsakomybÄs
neigdamas vairavimo faktÄ ir buvimo eismo įvykio vietoje faktÄ . V. L. buvo žinoma vidaus reikalų ministerijoje taikoma
praktika už vairavimÄ neblaiviam, atleidimas iÅ¡ tarnybos, todÄl aktyviai ÄmÄ kurti
planus, kaip iÅ¡vengti atsakomybÄs. Tai, kad dauguma skambuÄių buvo iÅ¡ V. L. telefono, kad jis skambino I. I. ,
K. S. . J. D. ir domÄjosi, kas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų įformino įvykį, koks S. I. telefonas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog norÄdamas iÅ¡vengti galimos nuobaudos, aktyviai ÄmÄsi veiksmų, ieÅ¡kodamas bendrininkų savo tikslui įgyvendinti. V.
L. tyÄiniais aktyviais veiksmais buvo sujungtos bendrininkų pastangos ir nukreiptos jo siekiamiems tikslams įgyvendinti<...>.â, taÄiau tokia teismo iÅ¡vada dÄl V. L. kaip organizatoriaus veiksmų
prieštarauja kaltinamajam aktui, taip pat faktinei bylos medžiagai. Apeliantas G. B. remiasi LAT 2005-05-24 nutartimi baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-322/2005, kurioje nurodyta: â<...> organizatoriumi laikomas asmuo, subÅ«rÄs organizuotÄ grupÄ ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavÄs ar koordinavÄs jų narių veikÄ arba parengÄs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavÄs. Paprastai organizatorius atlieka veiksmus, kuriais nusikaltime dalyvauti verbuojami asmenys, jie vienijami, kuriami nusikalstamos veikos planai, numatomi jų įvykdymo bÅ«dai, priemonÄs, paskirstomi vaidmenys, nustatomi
bendrininkų tarpusavio ryÅ¡iai <...>.â Tuo tarpu, pasak nuteistojo G. B. , byloje nÄra įrodymų, kad V. L. buvo
nusikaltimo organizatorius, nuosprendyje dÄl to padarytos tik prielaidos, spÄlionÄs, iÅ¡sigalvojimai. Be to, teismas pats sau prieÅ¡tarauja iÅ¡ pradžių nurodydamas, kad V. L. domÄjosi, kas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų įformino įvykį, tai yra domÄjosi jau įvykusiu faktu, įvykio įforminimu, o vÄliau nurodÄ, kad tokiu bÅ«du V. L. ieÅ¡kojo bendrininkų siekdamas iÅ¡vengti atsakomybÄs. Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams apeliantui G. B. kyla klausimas, kaip galima iÅ¡vengti atsakomybÄs, jeigu pats įvykis ir pirminÄ Ä¯forminta medžiaga jau egzistuoja. Teigia, kad jeigu V. L. bÅ«tų norÄjÄs iÅ¡vengti atsakomybÄs, jis privalÄjo ieÅ¡koti bendrininkų iki įvykio įforminimo, tarnybinių praneÅ¡imų suraÅ¡ymo, ir įregistravimo. Po to, kai Å¡ie veiksmai buvo atlikti, bet koks domÄjimasis gali bÅ«ti suprantamas tik kaip sužinojimas jau įregistruotų aplinkybių, o ne kaip galimybÄ tam užkirsti keliÄ ir taip iÅ¡vengti atsakomybÄs. Teismas, Apelianto teigimu, tokios akivaizdžios tiesos tiesiog vengÄ.
Apeliantas
G. B. taip pat nurodo, jog nesuprantamas E.
G. pareikÅ¡tas įtarimas. Ä®tarime nurodyta, kad ji â<...> 2007 m. birželio 2â3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų KlaipÄdos mieste, susitarÄ su
<...> V. L. <...> S. I. ir <...> G. B. suklastoti įrodymus ir nuslÄpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisÄs pažeidimo medžiagoje <...>â, tai yra įvardijama, kad ji aktyviai dalyvavo susitikimuose ir telefoniniuose pokalbiuose, kuriuose neva buvo sukurtas nusikaltimo planas. TaÄiau byloje nepateikti jokie įrodymai dÄl nurodytos E. G. veikos. Jai kaip padÄjÄjai inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, taÄiau Å¡is įtarimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisminei praktikai. LAT 2006-01-10 nutartyje baudžiamoji byla Nr. 2K-29/2006 nurodyta: â<...> PadÄjÄjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai Å¡iems jau yra susiformavÄs sumanymas padaryti nusikaltimÄ <...>â. Be to, nesuprantamas lingvistine ir stilistine prasme įtarimas E. G. , kad ji, pasiraÅ¡ydama pagal jos melagingus  paaiÅ¡kinimus suraÅ¡ytus tikrus dokumentus, juos suklastojo ir panaudojo. Ne ji suraÅ¡Ä administracinio nusižengimo dokumentus. Ji nÄra Å¡ių inkriminuojamų nusikaltimų subjektas. Taip pat nenurodoma, kur ji panaudojo tuos dokumentus.
S. I. ir G. B. inkriminuojama, kad jie pažeidÄ Lietuvos Respublikos  generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ , kuriame kalbama apie eismo įvykių įforminimÄ . TaÄiau tuo laikotarpiu veikÄ specializuota Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtinta instrukcija âDÄl kelių eismo taisyklių administracinių teisÄs pažeidimų bylų nagrinÄjimo instrukcijos patvirtinimoâ, kuria ir buvo privalu vadovautis. Be to, Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2003-05-15 įsakymu Nr. V-271 buvo patvirtintos âInformacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , kitus teisÄs pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklÄsâ, kuriomis taip pat buvo privalu vadovautis.
Ä®tarimuose nurodyta, kad buvo panaudoti suklastoti administracinio nusižengimo protokolai, taÄiau nebuvo įvardijama, kaip ir kokiomis aplinkybÄmis jie buvo panaudoti, kas yra privalu nurodyti įtarimuose. Nesant Å¡ių aplinkybių, įtarimas priskiriamas prie nekonkreÄių ir negali sukelti teisinių pasekmių.
DÄl
teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinÄms bylos aplinkybÄms apeliantas G. B. nurodo, kad    byloje buvo apklausti daugelis
policijos darbuotojų, kurių įvykio vietoje nebuvo ir kurie apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes nieko negalÄjo pasakyti. Kai kurie liudytojai tik atkartojo liudytojo V. Å . iÅ¡sakytas prielaidas apie eismo įvykį, nors jis eismo įvykio nematÄ, tik nurodÄ policininko S. I. padarytas prielaidas dÄl įvykio, nes S. I. taip pat įvykio aplinkybių nematÄ, kadangi į įvykio vietÄ atvyko, kai automobilis jau buvo sustojÄs.
Apeliantas
G. B. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. Z. , G. K. ir E.
B. nurodÄ maÄiusios, kad automobilį vairavo vyriÅ¡kis, kad Å¡is vyriÅ¡kis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, teigÄ, kad tuo metu, kai automobilis atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs
bordiÅ«rÄ , jos įvykį stebÄjo iÅ¡ kitos gatvÄs pusÄs, bÅ«damos prie âRimiâ parduotuvÄs.
Taip pat nurodÄ, kad jos skambino į policijÄ ir praneÅ¡inÄjo apie minimo automobilio manevrus gatvÄje. Å ios liudytojos nurodÄ, kad parodymus davÄ tik vienÄ kartÄ prokurorui, palaikanÄiam kaltinimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Daugiau jokiems pareigÅ«nams  parodymų nedavÄ, niekas jų daugiau neapklausinÄjo.
Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ Å¡ių liudytojų duotus prieÅ¡taringus parodymus, jų net nenagrinÄjo, nenurodÄ, kodÄl tikima vienais parodymais ir kodÄl atmetami kiti parodymai. Apelianto teigimu, nurodytų liudytojų parodymais negalima besÄ lygiÅ¡kai tikÄti. Visų pirma, Å¡ių liudytojų parodymai skiriasi dÄl iÅ¡važiavimo automobiliu tikslų. Teisme buvo skaitomi jų parodymai, taÄiau nuosprendyje nenurodyta, kad teismas remiasi perskaitytais liudytojų parodymai, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje nurodoma, kad Å¡ios liudytojos neva teisme davÄ tokius parodymus, o pagarsinama medžiaga lyg ir tiesioginio ryÅ¡io su duotais parodymais neturi. Tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ priimant ir suraÅ¡ant apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Kaltinamajame akte prokuroras remiasi tarnybinio patikrinimo medžiaga kaip įrodymu, patvirtinanÄiu ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. IÅ¡vadoje nurodoma: â<...>FaktÄ , kad minÄtÄ eismo įvykį padarÄ bÅ«tent V. L. ir bÅ«damas neblaivus, patvirtina Å¡ie įrodymai: liudytojų E.
Z. , G. K. ir E. B. 2007 m. gruodžio 6â7 d. apklausos protokolų iÅ¡raÅ¡ai bei E. Z. ir E. B. 2007-06-11 duoti žodiniai paaiÅ¡kinimai, užfiksuoti VRM
GIS 2007-06-14 ataskaitoje Nr. 4VL-41, kuriuose nurodoma apie V.
L. vairavimo stilių (vos neatsitrenkÄ Ä¯ liudytojų automobilį; važiavo per degantį raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ ; nesant jokių kliÅ«Äių, užvažiavo ant bordiÅ«ro) ir garso įrodymai ir kiti <...>.â Taigi iÅ¡vadoje nurodoma, kad su minÄtomis liudytojomis pareigÅ«nai buvo susitikÄ ir anksÄiau bei klausinÄjo apie įvykio aplinkybes. TaÄiau liudytojos Å¡ias aplinkybes teisme neigÄ. Teisme patikrinti detaliai Å¡ių liudytojų parodymų nebuvo galimybÄs, nes jos pareiÅ¡kÄ, kad paties įvykio gerai nepamena, nes praÄjo ilgesnis laiko tarpas. Kaip minÄta, teismas perskaitÄ minÄtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
BPK
276 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme gali bÅ«ti perskaitomi, jeigu liudytojas pareiÅ¡kia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksÄiau davÄ parodymus. LAT 2005-06-07 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2005 nurodyta: â<...> BPK 276 straipsnis nustato kokiais atvejais gali bÅ«ti perskaitomi kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai <...> Remdamasi Å¡ia įstatymo nuostata teisÄjų kolegija konstatuoja, kad perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ar liudytojo parodymai nÄra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, o tik Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus <...>.â
Dauguma liudytojų pareiÅ¡kÄ, kad jie įvykio aplinkybių gerai nepamena, taÄiau neuždavus papildomai klausimų, neleidžiant gynybai užduoti rÅ«pimus klausimus, buvo perskaitomi minÄtų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje remiamasi faktiÅ¡kai perskaitytais parodymais nurodant: â<...> Visi liudytojai buvo apklausti teismo posÄdyje ir davÄ parodymus <...>.â (t. VIII, b. l. 26). TaÄiau nei nuosprendyje, nei teismo posÄdžių protokoluose nenurodyta, dÄl ko buvo perskaityti minÄtų liudytojų parodymai. Be to, teismas paskelbÄ daugumos liudytojų parodymus, nebuvo perskaityti tik penkių liudytojų parodymai, taÄiau nuosprendyje tai nenurodyta, o pateikiama kaip vientisi ir teisme duoti parodymai.
Toliau teismas nuosprendyje nurodÄ: â<...>Teisme buvo perskaityti kai kurių liudytojų ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti parodymai ir Å¡ie asmenys patvirtino perskaitytų parodymų teisingumÄ . TodÄl teismas remiasi ne Å¡iaip ikiteisminio bylos tyrimo metu prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais, bet tais parodymais, kurių teisingumas patvirtintas teismo procese, dalyvaujant kaltinamiesiems, gynÄjams, kurie turÄjo galimybÄ užduoti klausimus dÄl perskaitytų parodymų <...>â. Taigi teismas pats įvardijo, kad tiek advokatai, tiek teisiamieji turÄjo tik galimybÄ užduoti klausimus dÄl perskaitytų parodymų. TaÄiau teismo nuosprendyje nenurodyta, kokių liudytojų parodymai buvo perskaityti, todÄl teismas pažeidÄ LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.6.punktÄ , kuriame nurodyta: â<...> Perskaityti pirmiau duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo, liudytojų parodymai nuosprendyje apraÅ¡omi greta kitų įrodymų. ApraÅ¡ant nedalyvavusių teisiamajame posÄdyje asmenų (BPK 276 str. 1 d. 1 p.) ir liudytojo ar nukentÄjusiojo, pagal teismo nutartį nepaÅ¡auktų į teisiamÄ jį posÄdį dÄl to, kad jiems buvo taikytas anonimiÅ¡kumas arba jie neturi aÅ¡tuoniolikos metų, parodymus, pažymima, kad jie perskaityti, ir nurodoma, kas juos apklausÄ. Jeigu parodymai perskaitomi dÄl to, kad iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo pirmiau duotų parodymų (BPK 276 str.1 d. 3 p.), jie iÅ¡dÄstomi vertinant įrodymus. Kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitÄ parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos atmeta ir kodÄl <...>.â
2008-06-11 GeneralinÄs prokuratÅ«ros ONKD prokuroras G. I. KlaipÄdos policijos mokyklos teritorijoje apžiÅ«rÄjo Å¡iai mokyklai priklausantį automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ApžiÅ«ros metu nustatyta: â<...> lengvasis automobilis âAudi 100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sedano tipo <...> juodos spalvos <...>. Automobilio langų stiklai tamsinti. Priekinio lango ir priekinių durų langų stiklai tamsinti mažiau, galinių durų stiklai ir galinio lango stiklai tamsinti labiau <...>.â Apeliantas G. B. atkreipia dÄmesį, kad Å¡io automobilio visi langų stiklai tamsinti. Prie protokolo pridÄtos ir automobilio apžiÅ«ros fotonuotraukos, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ iÅ¡orÄs įžiÅ«rÄti, kas vairuoja automobilį, neįmanoma.
2008-06-26 įvykio vietosâeksperimento metu buvo nustatyta: â<...> Statybininkų
prospekto važiuojamÄ jÄ dalį skiria paaukÅ¡tinta žalia veja, kurioje pasodinta 1 metro 10 cm aukÅ¡Äio tanki gyvatvorÄ, per kuriÄ Ä¯Å¾velgti, kas yra kitoje pusÄje â neįmanoma.
<...>â. Ä®vykio apžiÅ«rosâ eksperimento metu sutemus buvo nustatyta, kad iÅ¡ tos vietos (nuo parduotuvÄs âRimiâ), kuriÄ Ä¯vardijo anksÄiau nurodytos liudytojos, nei paties automobilio, nei asmenų, esanÄių prie automobilio, įžiÅ«rÄti negalima, nes tai trukdo tiek gyvatvorÄ, tiek prieblanda. Taip pat nebuvo galima atpažinti asmenų nei iÅ¡ veido, nei pasakyti, ar tai yra vyrai, ar moterys, stebint nuo to kelio deÅ¡iniosios važiavimo krypties juostos. Taip pat per užtamsintus langus negalima matyti, kas sÄdi už vairo automobilyje. TaÄiau teismas Å¡ias aplinkybes įvertino nurodydamas: â<...>Pateiktos fotonuotraukos, kaip teigiama darytos tokiu paÄiu metų ir paros laiku, kuriose užfiksuota tamsa, negali bÅ«ti vertinamos, kaip neginÄijamas įrodymas, paneigiantis liudytojų E. Z. , E. B. ir
G. K. parodymus, nes fotografijoje ir tikrovÄje vaizdas gali skirtis. Kiekvienam pabandžiusiam fotografuoti, gali tekti nusivilti fotografijų kokybe, bet tai nereiÅ¡kia, kad buvo fotografuota visiÅ¡koje tamsoje...<...>â. Teismui buvo pateiktas įvykio vietosâeksperimento protokolas, kuris kaip procesinis dokumentas buvo pridÄtas prie baudžiamosios bylos. FotolentelÄs buvo tik priedas prie Å¡io protokolo.
BPK
48 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad gynÄjas turi teisÄ: â<...> savarankiÅ¡kai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynÄjas gali gauti nesinaudodamas procesinÄmis prievartos priemonÄmis <...> apžiÅ«rÄti ir fotografuoti įvykio vietÄ ,<...> ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingÄ informacijÄ <...>.â Advokatas Algimantas Jucys pasinaudojo Å¡ia BPK norma ir apžiÅ«rÄjo įvykio vietÄ tamsoje ir padarÄ atitinkamas fotografijas. Protokolas suraÅ¡ytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų. Teismas Å¡iame protokole užfiksuotų duomenų nepaneigÄ ir nebandÄ tai daryti. Teismas iÅ¡reiÅ¡kÄ savo subjektyviÄ nuomonÄ tik dÄl fotografijų darymo technologijos, taip pažeisdamas minÄto LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.6 punktÄ , kuriame nurodyta: â<...> ApraÅ¡ant dokumentus ir daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybÄs. ApraÅ¡ant procesinį veiksmÄ , nurodomas ne tik jo pavadinimas, bet ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia <...>.â Teismas net nebandÄ patikrinti protokole užfiksuotų itin svarbių aplinkybių ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rÄmÄsi tik anksÄiau nurodytų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais. TaÄiau liudytojų parodymų patikrinimas vietoje atliktas dienos metu, kada matomumo sÄ lygos buvo visiÅ¡kai skirtingos nuo įvykio metu buvusių, kada buvo tamsus paros metas, todÄl liudytojos negalÄjo matyti įvykių aplinkybių ir tamsoje įsidÄmÄti V. L. veido bruožus, taip pat per užtamsintus automobilio langus matyti, kas vairuoja automobilį. Å ios faktinÄs aplinkybÄs paneigia anksÄiau nurodytų liudytojų tvirtinimus, ir jų parodymais remtis negalima.
Apeliantas pažymi, kad liudytoja E. Z. , 2007-07-26 apklausta KlaipÄdos miesto apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs ir įspÄta dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , nurodÄ : â<...> ties âRIMIâ prekybos centru, pastebÄjome automobilį âAudi 100â (duomenys neskelbtini), kuris vos nekliudÄ mano automobilio ir pagal vairavimo manierÄ nusprendÄme, kad automobilį gali vairuoti neblaivus vairuotojas. Tiksliau pasakyti, ar vairuotojas buvo vyras, ar moteris, negaliu, iÅ¡ pradžių pamaniau, kad vyras, taÄiau dabar tiksliai pasakyti, kad vairavo vyras negaliu <...>.â Taigi akivaizdu, kad nÄra jokių liudytojos E. Z. parodymų, kad ji bÅ«tų stebÄjusi ir maÄiusi, kas vairavo automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2007-12-06 apklausiama prokuroro G. I. , liudytoja E.
Z. nurodÄ: â<...> Noriu pasakyti, kad 2007-07-26 apklausos liudytoja metu aÅ¡ daviau ne visai teisingus parodymus, kad negaliu tiksliai pasakyti ar vyras, ar moteris vairavo automobilį âAudiâ, t. y. dabar noriu pasakyti, kad maÄiau ir esu tikra, kad 2007-06-01 apie 23 val. buvusio eismo įvykio Å ilutÄs
pl. KlaipÄdoje metu automobilį <...> vairavo vyras, ir bÅ«tent V. L. . Kad vyras, vairavÄs automobilį âAudi 100â, yra V. L. aÅ¡ supratau jau po įvykio, kai žiniasklaidoje atsirado
straipsnių su jo nuotrauka <...> ir aÅ¡ pagal tas nuotraukas jį atpažinau <...> Pralenkiant tÄ automobilį pamaÄiau, kad vairuoja vyras ir kad automobilyje daugiau ten sÄdinÄių žmonių nÄra <...>.â
Apeliantas
pažymi, kad tuo metu, kada buvo paskambinta telefonu policijai, liudytoja E. Z. nurodÄ tas aplinkybes, kurias parodÄ KlaipÄdos miesto
apylinkÄs prokurorei. Tuo metu per automobilio užtamsintus langus ir prietemoje
E. Z. nieko negalÄjo įžiÅ«rÄti. Parodymų patikrinimo metu E. Z. nurodÄ, kad aplenkdama automobilį ji stebÄjo galines
automobilio padangas ir matÄ, kad yra sprogusi galinÄ kairÄ automobilio padanga. TaÄiau, apelianto teigimu, iÅ¡ tos vietos, kurioje E. Z. stebÄjo autoįvykį, ji negalÄjo tamsoje įsidÄmÄti V. L. individualius bruožus, o vÄliau atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų. Å ios aplinkybÄs rodo, kad liudytojos E. Z. parodymais negalima tikÄti, jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.
Apeliantas
G. B. nurodo, kad prokuroras kaltinamajame akte akivaizdžiai neteisingai nurodÄ, neva tarnybinio patikrinimo medžiaga visiÅ¡kai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tai yra baudžiamojoje byloje tiesiogiai teigiama, kad V. L. neblaivus pats vairavo automobilį ir pats padarÄ eismo įvykį, taÄiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje dÄl to padaryta tik prielaida. P. I. , jos konstatuojamojoje dalyje nenurodyta, kad V. L. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. VRM GIS padarÄ tik prielaidÄ dÄl V. L. girtumo, o tai prieÅ¡tarauja kaltinamajam aktui.
Nuteistasis
G. B. teigia, kad faktiÅ¡kai nebuvo jokio eismo įvykio. Nei iÅ¡vadoje, nei pareikÅ¡tuose įtarimuose ikiteisminiame tyrime nenurodyta, kokius KET punktus V. L. pažeidÄ. Kitiems pareigÅ«nams pareikÅ¡tuose įtarimuose nurodytas KET pažeidimo punktas, prieÅ¡ingai nei V. L. .
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybÄs 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, su vÄlesniais pakeitimais ir papildymais 12 punkte nurodyta: â<...> Eismo įvykis â kelyje, vieÅ¡ose arba privaÄiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judanÄiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonÄ, krovinys, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvÄs turtasâ. Kitos âeismo įvykioâ sÄ vokos nÄra, to negalima savavaliÅ¡kai iÅ¡galvoti. Akivaizdu, kad nebuvo jokio įstatymo apibrÄžto eismo įvykio, nes mokyklos automobilis nei sugadintas, nei apgadintas nebuvo. Nesant eismo įvykio, nereikÄjo niekam apie tai praneÅ¡ti, todÄl akivaizdu, kad nepagrįstas kaltinimas V.
L. neva jis kaltÄ dÄl autoįvykio papraÅ¡Ä prisiimti savo dukrÄ E. G. . Tik dÄl žiniasklaidos įvykis neteisÄtai buvo
pripažintas âeismo įvykiuâ ir E. G. buvo neteisÄtai nubausta. NenorÄdama dar labiau sukelti perdÄtÄ susidomÄjimÄ Ä¯vykiu, E. G. nuobaudos neskundÄ.
DÄl pradurtos padangos niekas į policijÄ nesikreipia ir tokios prievolÄs iÅ¡ viso nÄra. Taip pat niekas į policijÄ nesikreipia, net jeigu yra pradurtos dvi automobilio padangos. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes nebuvo atkreiptas joks dÄmesys. Padangos nebuvo paimtos ir apžiÅ«rÄtos jokio specialisto, nÄra jokios iÅ¡vados dÄl padangų pradÅ«rimo bei sužalojimo mechanizmo. Nepaneigta, kad iÅ¡ pradžių sprogo (ar buvo pradurta) viena padanga, dÄl to buvo atsitrenkta į gatvÄs skiriamÄ jį juostos betoninį kelkraÅ¡tį. AtvirkÅ¡Äiai, nurodoma, kad automobilis âvinguriavoâ. TaÄiau ir Å¡iuo atveju nebuvo eismo įvykio. KlaipÄdos policijos mokyklos 2008-10-28 raÅ¡te Nr. 3R-37-214 nurodyta, kad su tomis padangomis, kurios buvo ant automobilio įvykio metu, nuo 2006-04-04 iki 2007-06-31 buvo nuvažiuota 42 971 kilometras.
Apeliantas
G. B. taip pat pažymi, kad automobilio apgadinimas ar sugadinimas yra susijÄs su atitinkamos žalos padarymu. Tuo tarpu nei iÅ¡vadoje, nei įsakyme dÄl atleidimo iÅ¡ darbo, nei įtarimuose, nei kaltinamajame akte nenurodyta, kad buvo padaryta žala, kad bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ dÄl automobilio sugadinimo ar apgadinimo.
Nuteistasis
G. B. teigia, kad nei jam, nei S. I. pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodyta, kad V. L. įvykdÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnyje. Å io straipsnio dispozicijoje nurodyta: â<...> Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulÄmÄs kitiems asmenims priklausanÄių transporto priemonių <...> turto sugadinimÄ ( apgadinimÄ ) <...>.â Tuo tarpu byloje nustatyta, kad kitiems asmenims priklausanÄios transporto priemonÄs nebuvo sugadintos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-09-27 nutartyje (Administracinių teismų praktika, t. 2, 116â117 psl.) konstatuota:
â...IÅ¡ ATPK str.1 ir 2 d. dispozicijų matyti, kad Å¡ios normos yra materialiosios sudÄties, todÄl Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybÄ pagal ATPK 127 str. tik tada, jeigu Å¡is pažeidimas buvo ATPK 127 str. 1 ir 2 d. dispozicijose numatytų neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis....â. Å iuo konkreÄiu atveju neigiamos pasekmÄs įvardytos kaip automobilio apgadinimas, taÄiau nenurodyta konkreti žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnyje nurodyta:
â<...> Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos <...>. PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai <....>.â Tuo tarpu byloje neįrodyta, kad buvo padaryti atitinkami nuostoliai, taigi nebuvo ir paties administracinio nusižengimo įvykio. Teismas dÄl Å¡ių aplinkybių nuosprendyje nurodÄ: â<...> Kaltinamųjų iÅ¡keltÄ versijÄ , kad eismo įvykio nebuvo, paneigia paÄių kaltinamųjų veiksmai. V. L. ir E. G. patys atvyko į Eismo priežiÅ«ros skyrių ir praneÅ¡Ä apie tai, kad buvo eismo įvykis, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo E. G. , kuri pripažino, kad apgadino Policijos mokyklos automobilį ir buvo nubausta už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .
Be to S. I. ir G. B. tarnybiniai praneÅ¡imai taip pat patvirtina eismo įvykio faktÄ . TodÄl patys kaltinamieji pripažino, kad eismo įvykis buvo, bet siekÄ nuslÄpti Å¡io įvykio kaltininkÄ . Liudytojo I. L. parodymai, kad pareigÅ«nai tinkamai atliko tarnybos pareigas, iÅ¡reiÅ¡kia jo asmeninį požiÅ«rį į tai, kaip toje situacijoje turÄjo elgtis policininkai, pamatÄ neblaivų Policijos mokyklos virÅ¡ininkÄ <...>.â Apelianto G. B. teigimu, nurodyti teismo teiginiai ir iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas nemano, kad teismas gali ironizuoti, o tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .
Nuteistojo
G. B. teigimu, teismas net nebandÄ teisiÅ¡kai įvertinti, ar Å¡is įvykis yra kelių eismo registruojamas įvykis, sukeliantis administracinÄ atsakomybÄ pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Teismas pats sau prieÅ¡tarauja
nuosprendyje nurodydamas, kad kaltinamieji V. L. ir E. G. teismo metu parodymų nedavÄ, nors taip pat nuosprendyje
nurodÄ, kad jie pripažįsta eismo įvykį. Teismas tik iÅ¡ kaltinamųjų tarpusavyje užfiksuotų telefoninių susiskambinimų (nÄra žinoma, apie kÄ buvo kalbama Å¡ių pokalbių metu) padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl nuskalstamo bendrininkavimo, nuosprendyje nurodydamas: â<...> IÅ¡ minÄtų aplinkybių seka, kad kaltinamasis V. L. , suvokÄs galimas padaryto eismo įvykio pasekmes, t. y. žinodamas apie tarnybinį patikrinimÄ ir galimÄ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, bei pasinaudodamas savo kaip Policijos mokyklos virÅ¡ininko tarnybine padÄtimi, t. y. asmeninÄmis pažintimis, savo kaip aukÅ¡to policijos pareigÅ«no autoritetu bei galimu poveikiu policijos pareigÅ«nams, taip pat gerais asmeniniais ir giminystÄs ryÅ¡iais su dukra E. G. , iÅ¡ karto po eismo įvykio ÄmÄsi pastangų pats nuslÄpti faktines eismo įvykio aplinkybes ir organizuoti kitus asmenis Å¡ioms aplinkybÄms nuslÄpti, kad iÅ¡vengtų atleidimo iÅ¡ tarnybos <...>.â Akivaizdu, kad teismas prielaidomis rÄmÄsi kaip neginÄytinais faktais, tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje aptariamas 3 telefoninis pokalbis, taÄiau Å¡is pokalbis iki galo neatskleidžiamas, tai yra nutylima esminÄ detalÄ. IÅ¡vadoje nurodyta: â<...> (3) informavo, jog minÄtas automobilis yra prie âRimiâ parduotuvÄs Å ilutÄs plente, stovi treÄioje juostoje, nes lÄkÄ dideliu greiÄiu ir âÅ¡okoâ ant bordiÅ«ro, ko pasÄkoje jam sprogo galinÄ padanga...<...>.â TaÄiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje nurodyta, kad treÄio pokalbio metu, apie 23.15 val., moteris praneÅ¡Ä, kad automobilis užvažiavo ant kelkraÅ¡Äio, susprogdino padangas ir stovi Å ilutÄs plente, treÄioje juostoje. Policijos budÄtojas moters paklausÄ, kas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji nurodÄ, kad tiksliai pasakyti, kas iÅ¡lipo â vyras ar moteris â negalinti, taÄiau nurodÄ, kad lyg ir moteris. TaÄiau iÅ¡vadoje Å¡is pokalbis pateiktas sutrumpintai ir nuslÄpta esminÄ detalÄ apie tai, kas įvykio vietoje iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir kas jį vairavo. Tai rodo, kad patikrinimas buvo atliekamas Å¡aliÅ¡kai.
Nors minÄtas telefoninis įraÅ¡as yra baudžiamojoje byloje, taÄiau teismas nuosprendyje jo neaptarÄ, o tai, pasak apelianto, dar kartÄ parodo, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas.
IÅ¡vadoje nurodyta: â<...> VRM GIS tarnybinio patikrinimo metu iki jo sustabdymo buvo susisiekta su E. Z. , skambinusia į VPK VP OVS telefonu, nurodytu informacijos žurnale, ir 2007-06-11 nuvykus į KlaipÄdÄ , susitikta su ja bei kartu su ja važiavusia E. B. , o treÄia kartu važiavusi G. K. susitikti atsisakÄ. Susitikimo metu abi minÄtos moterys sutiko papasakoti apie įvykį <...> nesutinka duoti raÅ¡tiÅ¡kų paaiÅ¡kinimų ir pasiraÅ¡yti apklausos protokolų <...>.â Toliau nurodyta, kas buvo iÅ¡girsta Å¡io pokalbio metu, visa tai buvo komentuojama iÅ¡vadoje ir pateikiama kaip įrodymai.
DÄl telefoninių įrašų tarp policijos darbuotojų: iÅ¡vadoje plaÄiai cituojami įraÅ¡ai tarp policijos ir budÄtojų dalies darbuotojų. Teismas taip pat rÄmÄsi ir nuosprendyje citavo telefoninius pokalbius, taÄiau dÄl pokalbio, kurio metu kalbama, kad automobilį galÄjo vairuoti moteris, nepasisakÄ, jo neaptarÄ ir necitavo. Tai dar kartÄ parodo buvus teismÄ Å¡aliÅ¡kÄ ir kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas G.
B. atkreipia dÄmesys ir į tai, kad jis su S. I. į įvykio vietÄ atvyko po įvykio praÄjus atitinkamam laikui, kas vairavo automobilį ir kas įvyko, nematÄ ir negalÄjo matyti. TodÄl jų pokalbiai gali bÅ«ti vertinami tik kaip subjektyvus nuomonių pareiÅ¡kimas, o ne kaip faktinių aplinkybių pateikimas, kurias jie neva tiesiogiai stebÄjo. TodÄl minÄti įraÅ¡ai negali bÅ«ti įrodymais.
Prokuroras ir teismas rÄmÄsi telefoniniais pokalbiais, kurie buvo įraÅ¡yti jau po įvykio, vykstant ikiteisminiam tyrimui. Å ie telefoninių pokalbių pasiklausymai buvo atliekami pagal Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros ONKT departamento prokuroro
G. I. praÅ¡ymus, sankcionuojant Vilniaus miesto 2-osios apylinkÄs teismo teisÄjams. PraÅ¡ymuose nurodomi Å¡ios operatyvinÄs priemonÄs pagrindai: â<...> Byloje nustatyta, kad 2007 -06-01 apie 23.00 val. Å ilutÄs pl .- Statybininkų g. sankryžoje, KlaipÄdoje, buvusį eismo įvykį matÄ pil. E. Z. , kuri apie tÄ Ä¯vykį praneÅ¡Ä policijai. Pagal KlaipÄdos m. VPK pateiktas trijų telefoninių pokalbių suvestines galima suprasti, jog apie eismo įvykį praneÅ¡usi E. Z. nurodo, jog automobilį vairavo neblaivus vyriÅ¡kis. Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ nustatyta, kad E. Z. 2007-06-11 atsisakÄ duoti raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus ir nurodÄ, kad matÄ, kaip automobilį âAudiâ 100 vairavo neblaivus vyras, o moteris važiavo iÅ¡ paskos kitu automobiliu.
2007-07-26 apklausos liudytoja metu E. Z. nurodÄ, jog nematÄ, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį <...> Kadangi yra pagrindas manyti, kad klausantis aukÅ¡Äiau nurodytų mobilaus ryÅ¡io telefonų abonentų telefoninių pokalbių ir kontroliuojant kitÄ telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ bei darant jų įraÅ¡us, galima gauti duomenų apie LR BK 228 str.1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , ir galimÄ prievartavimÄ ar kitokiÄ neteisÄtÄ veiklÄ prieÅ¡ E.
Z. ...<...>â.
Teismai, priimdami nutartis dÄl telefoninių pokalbių pasiklausymo, faktiÅ¡kai rÄmÄsi tik prokuroro anksÄiau aptartu praÅ¡ymu ir Å¡ios bylos medžiaga. TaÄiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje nÄra jokių duomenų, taip pat jokio pagrindo manyti, kad prieÅ¡ liudytojÄ E.
Z. galÄjo bÅ«ti panaudotas prievartavimas ar kitokia neteisÄta veikla. Toks pagrindas ir nebuvo įvardytas. Kaltinamieji liudytojos nepažinojo, niekur jokiais duomenimis neužfiksuota, kad jie jos ieÅ¡kojo ar bandÄ jÄ susirasti ir âprievartautiâ. Be to, prokuroras savo praÅ¡yme nurodÄ nuasmenintÄ galimybÄ gauti duomenis apie atitinkamÄ abstrakÄiai įvardijamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK
228 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, visi telefoniniai pokalbiai įraÅ¡yti iÅ¡ esmÄs pažeidus BPK normas.
BPK 154 straipsnyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad pasiklausyti telefoninius pokalbius galima tik jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu bÅ«du bus gauti duomenys apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ sunkų nusikaltimÄ (ir kt.), arba jeigu yra pavojus, kad nukentÄjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisÄtos veikos. Kaip minÄta, toks pagrindas įvardytas nebuvo ir jokių užuominų apie tai byloje nÄra.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008-04-07 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70/2008 nurodÄ: â<...> BPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Visi teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti duomenys yra vertinami pagal tas paÄias taisykles: teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtintas lieÄiamumo ir leistinumo reikalavimus, nes sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisÄtais bÅ«dais gauta informacija <...>.â
Teismo buvo praÅ¡oma įvertinti telefoninių pokalbių pasiklausymo teisÄtumÄ , taÄiau teismas Å¡iuo svarbiu klausimu savo nuomonÄs neiÅ¡sakÄ, nepatikrino ir neįvertino Å¡ių pokalbių gavimo teisÄtumo, nors turÄjo tai padaryti, nes rÄmÄsi telefoniniais pokalbiais ir jiems suteikÄ tiesioginių įrodymų statusÄ dÄl bendrininkų veiksmų derinimo.
DÄl asmenų parodymų: E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad ji vairavo minimÄ automobilį. Važiuojant Å ilutÄs plentu, ties Å ilutÄs pl. â Statybininkų g. sankryža, KlaipÄdoje, kažkas atsitiko automobiliui, galbÅ«t buvo pradurta galinÄ padanga, todÄl atsitrenkÄ Ä¯ kelkraÅ¡tį. PraÄjus kelioms minutÄms, privažiavo policijos ekipažas. PareigÅ«nai apžiÅ«rÄjo automobilį, paklausÄ, ar nÄra susižalojusių asmenų. Automobilis nebuvo apgadintas.
IÅ¡vadoje nurodyta: â<...> dÄl minÄto eismo įvykio kaltÄ prisiÄmÄ E. G. , kuriai 2007-06-03 atvykus į KlaipÄdos m. VPK EPS ir informavus apie 2007-06-01 įvykį, KlaipÄdos m. VPK EPS NVESTG vyresnysis patrulis P. C. 2007-06-03 suraÅ¡Ä administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Nr. E756734 pagal ATPK 127 str. 2 d. <...>.â Å ie dokumentai yra baudžiamojoje byloje. VÄliau ji buvo nubausta 100 litų bauda.
Apeliantas G.
B. pažymi, kad E. G. buvo inkriminuota, kad ji pažeidÄ KET 53 ir 172 punktus. TaÄiau Å¡ie straipsniai su paÄiu įvykiu jokio priežastinio ryÅ¡io neturi. KET 53 punkte nurodyta: â<...> Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryÅ¡io linijų ir želdinių<...>.â Å i norma yra bendroji. DÄl visų Å¡ių iÅ¡vardytų aplinkybių nei E. G. , nei V. L. nÄra kaltinami. Visa tai nieko bendro neturi su įvykiu, kurio metu buvo apgadintos automobilio padangos.
KET 172 punktas taip pat nÄra susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su įvykiu dÄl to, kad yra manoma, jog visų pirma važiuojant staigiai buvo pradurta viena padanga (o gal ir abi), dÄl to automobilis tapo sunkiai suvaldomas ir todÄl atsitrenkÄ Ä¯ kelkraÅ¡tį ir buvo prakirstos jo padangos, taÄiau žalos automobiliui padaryta nebuvo. Be to, kaip minÄta, tai negalÄjo bÅ«ti įvardijama kaip eismo įvykis. Vadinasi, E. G. buvo nubausta neteisÄtai, nesant paÄiam nusižengimo faktui.
Patrulis S. I. apklausiamas KlaipÄdos miesto apylinkÄs prokuratÅ«roje nurodÄ, kad į įvykio vietÄ atvyko apie
23.20 val. Automobilis stovÄjo prie kelkraÅ¡Äio. IÅ¡lipus iÅ¡ policijos automobilio ir einant prie âAudiâ automobilio, pamatÄ iÅ¡lipantį vairuotojÄ . PamatÄ, kad tai moteris. Ji buvo blaivi ir paaiÅ¡kino, kad atsitrenkus į kelkraÅ¡tį sprogo automobilio padangos, pasakÄ, kad automobilis priklauso KlaipÄdos policijos mokyklai ir papraÅ¡Ä nuvežti automobilį į Debreceno gatvÄ. Tuo metu privažiavo automobilis âVolkswagen Passatâ, kuris atsistojo prieÅ¡ais. Å is vairuotojas pabendravo su moterimi, kuri pasakÄ, kad jis, važiuodamas priekyje, parodys keliÄ . Apie įvykį suraÅ¡Ä paaiÅ¡kinimÄ (priedas Nr. 3, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ).
IÅ¡vadoje nurodyta : â<...> patrulis S. I. paaiÅ¡kino, kad <...> gavo nurodymÄ nuvykti į Å ilutÄs plentÄ , netoli parduotuvÄs âRimiâ patikrinti gautos informacijos apie atsitrenkusį į bordiÅ«rÄ automobilį. Nuvykus į įvykio vietÄ , pamatÄ stovintį a/m âAudi 100â juodos spalvos, o už jo stovÄjo a/m âVW Passatâ vyÅ¡ninÄs spalvos. Už a/m â VW Passatâ vairo sÄdÄjo vaikinas, o a/m â Audi 100â sÄdÄjo komisaras L. ir jo dukra E. G. . E.
G. sÄdÄjo už vairo. Pasiteiravus, kas atsitiko, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo komisaras V. L. ir jo dukra, kuri paaiÅ¡kino, jog nepasirinko saugaus greiÄio ir rikiuodamasi prakirto prie bordiÅ«ro padangas. Moteris buvo blaivi, o komisaras V. L. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis paskambino į budÄtojų dalį bei informavo apie įvykį <...>.â Taigi Å¡io liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi dÄl fakto, ar V. L. iÅ¡ viso buvo įvykio vietoje. TaÄiau Å¡is liudytojas patvirtino tÄ aplinkybÄ, kad iÅ¡ automobilio, iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo E. G. . Be to, alkoholio kvapas gali sklisti ir nuo iÅ¡gerto butelio alaus. âGirtumasâ kaip teisinÄ sÄ voka atsiranda nustaÄius daugiau atitinkamų požymių, ne vien iÅ¡ kvapo.
Teisme Å¡is liudytojas parodÄ, jog buvo gautas iÅ¡ budÄtojų dalies praneÅ¡imas, kad Å ilutÄs plente stovi automobilis. VažiuojanÄio automobilio jis nematÄ. Kas vairavo automobilį â taip
pat nematÄ. Prie automobilio vairuotojo durelių pamatÄ teisiamÄ jÄ E. G. . Kitoje automobilio pusÄje buvo vyriÅ¡kis, kurį
atpažino, tai buvo V. L. . Įvykio vietoje E.
G. prisipažino, kad ji vairavo automobilį ir kad važiuojant sprogo padanga. Ä®vykio vietoje buvo tamsu. Ä®vykio vietoje buvo ir automobilis âPassatâ, prie kurio buvo vyriÅ¡kis, kurio nepažino. Kad vairavo V. L. â jis darÄ tik prielaidÄ . Å iuo konkreÄiu atveju jokio eismo įvykio nebuvo ir registruoti kaip eismo įvykį nereikÄjo.
Apeliantas G.
B. aiÅ¡kina, kad jis pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nurodÄ, jog patruliuojant kartu su pareigÅ«nais R. K. ir S. I. , į tarnybos pabaigÄ gavo iÅ¡ budÄtojo nurodymÄ nuvykti patikrinti informacijos apie eismo įvykį Å ilutÄs plente. Atvykus į įvykio vietÄ , jie pamatÄ tamsios spalvos automobilį, kurio markÄs jis (G. B. ) neatsiminÄ. Prie automobilio ar automobilyje už vairo buvo moteris. Ar įvykio vietoje buvo dar kas nors, t. y. ar buvo kitas žmogus, ar automobilis, neatsiminÄ. Apeliantas G. B. nurodo, jog analogiÅ¡kus parodymus davÄ ir teisme.
VST prie VRM Vilniaus dalinio IntendantinÄs kuopos jaunesnysis specialistas R. K. pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nurodÄ, kad patruliuojant kartu su pareigÅ«nais G.
B. ir S. I. , apie 23 val. gavo iÅ¡ budÄtojo nurodymÄ nuvykti patikrinti informacijos apie eismo įvykį Å ilutÄs plente. Atvykus į vietÄ , pamatÄ tamsio spalvos automobilį â Audi 100â su prakirstomis 2 padangomis, o netoliese stovÄjo vyÅ¡ninÄs spalvos automobilis âVolkswagen Passatâ. Prie âAudiâ stovÄjo iÅ¡lipusi moteris, o kas buvo už automobilio âVolkswagen Passatâ vairo, nepamena. Daugiau įvykio vietoje jokių žmonių nematÄ. Ar dar kas nors be moters buvo automobilyje âAudi 100â, nepamena. PareigÅ«nas S. I. aiÅ¡kinosi su moterimi, jis sÄdo į automobilį pildyti kelionÄs lapÄ , o G. B. nuÄjo už automobilio reguliuoti eismo. S. I. minÄjo, jog įformins įvykį. Ä®vykio vietoje stovÄjo apie 20 min., taÄiau, kÄ darÄ S.
I. , jis nematÄ <...>.â Teisme R. K. patvirtino
anksÄiau duotus parodymus, be to, patikslino, jog įvykio vietoje teisiamoji E. G. pasisakÄ, kad tai ji vairavo automobilį. Prie
automobilio buvo lyg ir kitas kaltinamasis, taÄiau kategoriÅ¡kai patvirtinti negali. MatÄ tik dvi pramuÅ¡tas padangas. Daugiau jokių sugadinimų ar sužalojimų nematÄ. IÅ¡ kitų kolegų kalbų suprato, kad automobilį vairavo moteris. Per užtamsintus langus automobilio vidus nebuvo įžiÅ«rimas.
Liudytojai I.
I. ir K. S. parodÄ, jog jiems mokyklos virÅ¡ininkas V. L. paaiÅ¡kino, kad autoįvykio metu automobilį vairavo jo
duktÄ E. G. .
Liudytojas I.
L. teisme nurodÄ, kad Å¡is autoįvykis negali bÅ«ti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas ir neturÄjo bÅ«ti registruojamas. TaÄiau teismas, remdamasis Å¡io liudytojo parodymais, dÄl to visiÅ¡kai nepasisakÄ.
Teismas taip pat nuosprendyje nenurodÄ ir kitų policijos darbuotojų parodymų apie tai, kad nebuvo paties eismo įvykio, kaip jį apibrÄžia Kelių eismo taisyklÄs ir ATPK.
Apeliantas G.
B. pažymi, kad jis ir S. I. kaltinami tuo, jog jie susitarÄ su V. L. ir E. G. suklastoti įrodymus ir nuslÄpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes, taÄiau tai byloje neįrodyta.
Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. I. 2008-05-26 priÄmÄ nutarimÄ nutraukti tyrimo dalį, Å¡iame nutarime nurodydamas: â<...> Vertinant pareigÅ«nų veiksmus dÄl 2007-06-01 eismo įvykio, kurio metu KPM virÅ¡ininkas V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo ir apgadino KPM tarnybinį automobilį âAudi 100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įforminimo iÅ¡skirtinos dvi piktnaudžiavimu tarnyba pasireiÅ¡kianÄios baigtinÄs veikos, t.y. pareigÅ«nų veiksmai neįforminant ir taip nuslepiant eismo įvykį ir pareigÅ«nų, veikiant kartu su kitais asmenimis, veiksmai neteisingai įforminant eismo įvykį ir suklastojant įrodymus administracinio teisÄs pažeidimo byloje <...>.â Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, prokuroras nutarÄ: <...> Ikiteisminį tyrimÄ <...> S. I. , <...> G.
B. <...> atžvilgiais dÄl jų 2007-06-01 veiksmų nustatyta tvarka neįforminant 2007-06-01 eismo įvykio, kurio metu KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininkas V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo ir apgadino KlaipÄdos policijos mokyklos tarnybinį automobilį <...> nutraukti, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 str. požymių <...>. Å is
nutarimas nÄra panaikintas ar pakeistas, jis yra galiojantis. Taigi, apelianto G. B. teigimu, Å¡is nutarimas jam ir S. I. pareikÅ¡tus
kaltinimus daro niekiniais, be to, kartu iÅ¡ dalies paneigia ir kaltinimÄ V. L. .
Apeliaciniame skunde nuteistųjų V. L. ir E. G. gynÄjas A. Jucys praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2009-05-07 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir V. L. bei E. G. iÅ¡teisinti, o bylÄ nutraukti. Nurodo tas paÄias, kaip ir apeliantas G. B. , aplinkybes, todÄl teisÄjų kolegija apelianto A. Jucio apeliacinio skundo motyvų nekartoja.
Nuteistieji G.
B. , S. I. , V. L. , jų gynÄjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro skundÄ atmesti.
Prokuroras
praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų V. L. ir E. G. gynÄjo A. Jucio, nuteistojo S. I. gynÄjo
V. Žarkovo, nuteistojo G. B. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų V.
L. ir E. G. gynÄjo A. Jucio, nuteistojo S. I. gynÄjo V. Žarkovo, nuteistojo G. B. apeliaciniai skundai atmestini, o Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. I. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Piktnaudžiavimas, numatytas BK
228 straipsnyje, yra valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padÄtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas, sukÄlÄs padarinius â didelÄ Å¾alÄ valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelÄs žalos požymis, žymintis padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ . KonkreÄių didelÄs žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todÄl Å¡is požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkreÄias bylos aplinkybes: į kilusios žalos pobÅ«dį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , nukentÄjusiųjų skaiÄių ir jų pareigÅ«no ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybÄs autoritetui ir pan. NenustaÄius didelÄs žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. PažymÄtina, kad valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dÄl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyÄinei kaltei, tai yra tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padÄtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais arba virÅ¡ija savo įgaliojimus, numatÄ, kad dÄl to gali atsirasti didelÄ Å¾ala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir Å¡ios žalos norÄjo (tiesioginÄ tyÄia) arba nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginÄ tyÄia).
Ä®statymas neįvardija neturtinÄs žalos formų. NeturtinÄ Å¾ala gali pasireikÅ¡ti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybÄs įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikÄjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panaÅ¡iai. Ä®statymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinÄs žalos dydžiui apskaiÄiuoti. Kiekvienu konkreÄiu atveju ar padaryta žala laikytina didelÄ ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimÄ , jis atsižvelgia į konkreÄias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmÄ, kokiais teisÄs aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentÄjusiųjų skaiÄių ir jiems padarytÄ Å¾alÄ , kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenÄje dÄl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybÄs tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dÄl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas âdidelÄs žalosâ požymis, apibÅ«dinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei drausminių valstybÄs tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. ValstybÄs tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisÄs aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ , taÄiau ne bet koks pareigÅ«no vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelÄ Å¾ala valstybei.
TeisÄjų kolegijos nuomone, V. L. , E. G. , G. B. ir S. I. pagrįstai pripažinti kaltais padarÄ jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posÄdyje tiesiogiai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrÄ nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dÄstyti argumentai, kuriais nesutinkama su teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu, iÅ¡reiÅ¡kia gynybos pozicijÄ Å¡iuo klausimu, taÄiau nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo fakto. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti minÄtos nuostatos pažeidimo pirmosios instancijos teisme, nes teismo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu bei vadovaujantis įstatymu.
Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje esanÄius įrodymus ir padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2007-06-01 eismo įvykio metu V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo KlaipÄdos policijos mokyklai priklausantį automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), kad įvykio vietoje buvo E. G. , kuri atvažiavo kitu automobiliu ,,Volkswagen Passatâ. Tai įrodo įvykį tiesiogiai maÄiusių kaip
liudytojų apklaustų E. Z. , E. B. , ir G. K. parodymai apie tai, jog jos matÄ, kaip
automobilį âAudi 100â vairavo vyras, kuris iÅ¡ elgesio ir judesių atrodÄ neblaivus. Å ios liudytojos ikiteisminio tyrimo
apklausos metu parodÄ, kad važiuodamos Vingio gatve ties âRimiâ parduotuve pastebÄjo keistai važiuojantį automobilį
âAudi 100â, kuris vos neatsitrenkÄ Ä¯ jų automobilį, kurį vairavo E. Z. , matÄ, kad automobilį vairavo vyras, ir bÅ«tent V. L. . Liudytoja E. Z. nurodÄ, jog ji atpažino V. L. kaip
vyrÄ , vairavusį automobilį âAudi 100â, kai
žiniasklaidoje ir internete pamatÄ straipsnius su jo nuotrauka. Liudytojos E. Z. ir G. K. parodymų patikrinimo
vietoje metu iÅ¡ esmÄs vienodai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes. Apie įvykį E. Z. telefonu praneÅ¡Ä policijai nurodydama, kad automobilį vairuoja visiÅ¡kai girtas vyriÅ¡kis, kuris vos neatsitrenkÄ Ä¯ jos vairuojamÄ automobilį. Skambino tris kartus. TreÄiÄ jį kartÄ telefonu policijai nurodÄ, kad automobilis âAudi 100â užvažiavo ant bordiÅ«ro.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi Å¡ių liudytojų parodymais, kuriais netikÄti nÄra pagrindo, nes jos konkreÄiai parodÄ tai, kÄ matÄ, tai yra, kad automobilį âAudi 100â vairavo vyras, kuris iÅ¡ elgesio ir judesių atrodÄ neblaivus. Å ie parodymai nekelia jokių abejonių. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad Å¡ios liudytojos iÅ¡ tos vietos, kurioje sustojo E. Z. vairuojamas automobilis, tai yra nuo âRimiâ parduotuvÄs, esanÄios Å ilutÄs plente, negalÄjo matyti, kas â vyras ar moteris â vairavo automobilį âAudi 100â, nes buvo tamsus paros metas, be to, buvo tamsinti automobilio âAudi 100â stiklai. TaÄiau tokie skundų motyvai yra
nepagrįsti, juos paneigia minÄtų liudytojų parodymai apie tai, kad V. L. , vairuojantį minÄtÄ automobilį, jos pastebÄjo dar
Vingio gatvÄje, taip pat ties âRimiâ parduotuve, kai Å¡is vos neatsitrenkÄ Ä¯ jų vairuojamÄ automobilį, o pralenkiant pastebÄjo, kad automobilį vairuoja vyras. Joms apsisukus ir sustojus, pamatÄ, kad automobilis âAudi 100â stovi, iÅ¡ vairuotojo pusÄs iÅ¡lipo vyras, kuris svirduliavo, sunkiai stovÄjo ant kojų, todÄl buvo akivaizdžiai matyti, kad yra neblaivus. Kadangi buvo apÅ¡viestos gatvÄs, pralenkiant matÄsi, kad automobilį âAudi 100â vairavo vyras, jis buvo vienas automobilyje, E. G. atvažiavo kitu automobiliu. Be to, E. Z. policijai praneÅ¡Ä automobilio âAudi 100â valstybinius numerius, todÄl yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog minÄtos liudytojos matÄ, kas vairuoja automobilį âAudi 100â. Esant Å¡ioms aplinkybÄms tvirtinimai, kad liudytojos negalÄjo nieko matyti dÄl tamsos ar dÄl kitų aplinkybių, neturi jokio pagrindo. Pateiktos fotonuotraukos, kaip teigiama, darytos tokiu paÄiu metu ir paros laiku, kuriose užfiksuota tamsa, negali bÅ«ti vertinamos kaip neginÄijamas įrodymas, paneigiantis liudytojų E.
Z. , E. B. ir G. K. parodymus. Be to, automobilio apžiÅ«ros metu buvo nustatyta ir prie protokolo pridÄtose nuotraukose matyti, jog salono vidus yra matomas. Taigi nepaneigta, jog minÄtos liudytojos negalÄjo matyti, kas vairuoja automobilį âAudi 100â. MinÄtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2007-06-01 telefoninių pokalbių su PK pareigÅ«nais įraÅ¡ai bei liudytojų V. S. ir A.
L. parodymai.
Nuteistųjų V.
L. ir E. G. gynÄjo apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad liudytojos E. Z. , E. B. ir G. K. davÄ skirtingus parodymus dÄl iÅ¡važiavimo tikslų, melagingai nurodÄ, neva jos parodymus davÄ tik prokurorui, kad teismas rÄmÄsi tik perskaitytais, o ne teisme iÅ¡tirtais jų parodymais. TaÄiau Å¡ių liudytojų parodymai visiÅ¡kai atitinka byloje nustatytas
aplinkybes ir dÄl jų teisingumo nekyla abejonių. Byloje nÄra duomenų, jog liudytojos E. Z. ir E. B. ,
prieÅ¡ingai nei teigiama advokato A. Jucio ir nuteistojo G. B. apeliaciniuose skunduose, neva sakÄ, jog buvo apklausiamos tik vienÄ kartÄ , be to, apklausiamos 2007-12-06 nurodÄ, kad apklausiamas kaip liudytojos pirmÄ kartÄ - 2007-07-26 â kategoriÅ¡kai nenurodÄ, kad automobilį vairavo V. L. , nes nenorÄjo turÄti reikalų su teisÄsauga. Tik liudytoja G. K. prokuroro buvo apklausta vienÄ kartÄ - 2007-12-06. Å ios liudytojos davÄ parodymus bylos nagrinÄjimo teisme metu, jų parodymai buvo teismo perskaityti patikslinant anksÄiau duotus parodymus, nes jos ne viskÄ atsiminÄ. Apeliantų teiginiai dÄl liudytojų iÅ¡važiavimo tikslų visiÅ¡kai nesusijÄ su nagrinÄjama byla. TodÄl minÄti apeliantų
argumentai, kad šių liudytojų parodymais negalima vadovautis, nepagrįsti. Liudytojos E. Z. , E. B. ir G. K. nepažinojo V. L. , taigi nebuvo suinteresuotos jį
apkalbÄti ir jam pakenkti. Å iuos liudytojų parodymus patvirtino ir nuteistasis S. I. , kuris parodymų patikrinimo vietoje metu nurodÄ iÅ¡ esmÄs tÄ paÄiÄ eismo įvykio vietÄ .
2007-12-06 apklausiama kaip liudytoja E.
Z. nurodÄ, kad 2007-07-26 apklausos metu ji kategoriÅ¡kai nenurodÄ Ä¯ V. L. kaip asmenį, vairavusį automobilį âAudi 100â, nes
nenorÄjo turÄti reikalų su teisÄsauga ir eiti į teismÄ . 2007-12-06 apklausos metu liudytojos E. Z. ir G.
K. konkreÄiai ir aiÅ¡kiai nurodÄ, kad bÅ«tent V. L. 2007-06-01 autoįvykio metu vairavo automobilį âAudi 100â, jį atpažino, kai žiniasklaidoje ir internete pamatÄ straipsnius su jo nuotrauka, o apkalbÄti jį neturi jokio tikslo, nes jo nepažinojo.
Teisminio
bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo iÅ¡klausyti liudytojos E. Z. 2007-06-01 pokalbių su PK pareigÅ«nais įraÅ¡ai, kur
užfiksuotos frazÄs, kad visiÅ¡kai girtas žmogus važiuoja už vairo ir vos neatsitrenkÄ Ä¯ jų automobilį, kad dar kartÄ skambina dÄl girto
vyriÅ¡kio, kuris užvažiavo ant bordiÅ«ro. Akivaizdu, kad liudytoja E. Z. telefonu policijai nurodÄ aplinkybes, kurias matÄ. Skunduose
savaip interpretuojamas telefoninių pokalbių turinys, nurodomos frazÄs, kurių nÄra.
IÅ¡ KlaipÄdos miesto VPK pateiktų skaitmeninio įraÅ¡ymo įrenginio užfiksuotų
radijo ryšio ir telefoninių pokalbių garso įrašų skambinant Nr.112 matyti, kad pokalbio tarp S. I. ir
V. Å . metu buvo kalbama apie tai, kad V. L. girtas maÅ¡inoje, prigÄrÄs tiek, kad važiuoti nebemoka, o dukra nebespÄjo suvaldyti, kad ne pirmÄ kartÄ V. L. maÅ¡inas daužo ir kad vienÄ kartÄ Ä¯formins įvykį, taÄiau V. L. turi gerÄ užnugarį ir jie nieko negali padaryti, nes po to jį (S. I. ) gali patraukti
atsakomybÄn, kad jau ne pirmÄ kartÄ , jau tris kartus tokį V. L. yra sustabdÄs, ir nurodÄ, kad maÅ¡inÄ su prakirstomis
padangomis varo namo. V. Å . patvirtino Å¡iuos įraÅ¡us nurodydamas, kad iÅ¡ tiesų toks pokalbis su S. I. apie 2007-06-01 įvykį buvo. IÅ¡ S. I. ir V. Å . pokalbių aiÅ¡ku, jog S. I. nekilo abejonių, kad KlaipÄdos policijos mokyklai
priklausantį automobilį âAudi 100â įvykio metu vairavo neblaivus V. L. , nors S. I. teigÄ, kad
automobilį âAudi 100â vairavo E. G. . Apeliantai nepagrįstai bando sumenkinti nuteistojo S. I. pokalbio su liudytoju V. Å . , iÅ¡ kurio turinio aiÅ¡ku, jog S. I. suprato, kad automobilį vairavo neblaivus V. L. , reikÅ¡mingumÄ . Å ių pokalbių įrašų tikrumÄ patvirtino kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai V. S. ir A. L. . IÅ¡ budinÄio buvo gautas praneÅ¡imas apie
galimai neblaivų vairuotojÄ vyrÄ , o atvykus į eismo įvykio vietÄ , ten buvo du automobiliai, iÅ¡ jų vienas tarnybinis ir
apgadintas, ir du asmenys - moteris ir vyras, pastarasis â pareigÅ«nas ir neblaivus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarÄ visus turinÄius
reikÅ¡mÄs telefoninius pokalbius, kurie buvo iÅ¡tirti.
Liudytojas V.
Å . parodÄ, kad 2007-06-01 eismo įvykis nebuvo įformintas, nors buvo aiÅ¡ku, jog KlaipÄdos policijos mokyklos automobilį
apgadino neblaivus V. L. . Apie tai V. Å . praneÅ¡Ä kitiems pareigÅ«nams. Liudytojo V. Å . parodymus patvirtina liudytojų D. S. , V. K. ,
A. L. , V. S. parodymai.
Liudytojas M.
A. parodÄ, kad 2007-06-01 vakare KlaipÄdos m. VPK budÄtojas V. Å . telefonu praneÅ¡Ä, kad automobilį
âAudi 100â apgadino neblaivus KlaipÄdos policijos mokyklos virÅ¡ininkas V. L. , nors pastarasis pasitarimo metu informavo, kad
automobilį âAudi 100â vairavo ir apgadino jo dukra. Liudytojai A. B. ir Dž. Malinauskas nurodÄ, kad 2007-06-01, apie 23 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog Å ilutÄs pl. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo KlaipÄdos policijos mokyklai priklausantis automobilis âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jokie pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai nebuvo pateikti. Å ių liudytojų parodymus patvirtina 2007 m. birželio 1â2 d. KlaipÄdos m. VPK užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai, taip pat registracijos žurnaluose užfiksuoti įvykių įraÅ¡ai. Liudytojai I. I. , I. L. parodÄ, kad S. I. jiems sakÄ, jog eismo įvykio vietoje buvo V. L. ir jo dukra. Nuteistųjų parodymų, jog automobilį âAudi 100â vairavo E. G. ir kad įvykio vietoje dar buvo automobilis âVolkswagen Passatâ, kurį vairavo S. Z. , nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Liudytojas S. Z. tai paneigÄ, be to, byloje esanÄiame UAB âÅ arkutisâ raÅ¡te nurodyta, jog S.
Z. birželio l d. Lietuvoje nebuvo.
2007-06-02 V. L. iš M.
A. sužinojo, kad dÄl įvykio domÄjosi žurnalistai ir kad įvykis pavieÅ¡intas, 2007-06-03 kartu su dukra E. G. nuvyko į KlaipÄdos m. VPK Eismo priežiÅ«ros skyrių. Tada V. L. ÄmÄsi priemonių nuslÄpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes. Skambino K. S. bei
I. I. ir domÄjosi, kas buvo įvykio vietoje, teigÄ, kad KlaipÄdos policijos mokyklai priklausantį automobilį âAudi 100â vairavo jo dukra. Liudytojai K. S. ir I. I. patvirtino, jog jiems skambino V. L. . Liudytojas J.
D. parodÄ, kad V. L. jo praÅ¡Ä S. I. telefono numerio.
Buvo skambinama ne vienÄ kartÄ 2007-06-02 â užfiksuotas ne vienas skambutis tarp V. L. ir S. I. ,
V. L. ir E. G. . 2008-06-02 buvo penki skambuÄiai telefonu tarp V. L. ir S.
I. , 12 skambuÄių telefonu tarp V. L. ir E. G. . Å ie užfiksuoti skambuÄiai parodo jų aktyvų
bendravimÄ . 2007-06-03 skambuÄių iÅ¡klotinÄse užfiksuota, kad 15.31 val. V. L. skambino E. G. , 15.50 val. â S. I. , 17.32 val. buvo skambutis telefonu S.
I. ir G. B. . 20.05 val. S. I. telefonu skambino V. L. , 20.07 val. S. I. telefonu skambino G. B. , 20.29 val. V. L. telefonu skambino E. G. . Å ie skambuÄiai rodo, kad nuteistieji derino savo veiksmus bei patvirtina, kad po to, kai V. L. ir
E. G. iÅ¡vyko iÅ¡ KlaipÄdos m. VPK Eismo priežiÅ«ros skyriaus praneÅ¡Ä apie eismo įvykį, S. I. ir G.
B. pateikÄ Eismo priežiÅ«ros skyriui tarnybinius praneÅ¡imus. Šį faktÄ patvirtina ir telegrama Policijos departamentui, kurioje nurodyta, kad iÅ¡ Eismo priežiÅ«ros skyriaus praneÅ¡imas apie 2007-06-01 įvykį, užregistruotÄ Nr. 3215, gautas 2007-06-03 18.35 val. FaktÄ , kad S. I. ir G. B. 2007-06-01 datuoti tarnybiniai praneÅ¡imai Eismo priežiÅ«ros skyriui buvo pateikti tik 2007-06-03, patvirtina ir liudytojų A. B. , D. M. , R. G. ,
V. G. parodymai, KlaipÄdos m. VPK EPS     2007-08-10 raÅ¡tas, įraÅ¡ai EPS įvykių registracijos žurnale Esant Å¡iems duomenims akivaizdu, kad S. I. ir G. B. tarnybinius praneÅ¡imus Eismo priežiÅ«ros skyriui pateikÄ po įvykio.
2007-06-11
E. G. nuvyko į KlaipÄdos m. VPK Eismo priežiÅ«ros skyrių. Liudytojas A. K. parodÄ, kad jis liepÄ pastarajai paraÅ¡yti
paaiÅ¡kinimÄ , kodÄl nedelsiant po įvykio neatvyko į Eismo priežiÅ«ros skyrių. E. G. iÅ¡Äjo iÅ¡ kabineto, o netrukus grįžusi pasakÄ negalinti
susikaupti ir paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, todÄl nagrinÄjimas buvo atidÄtas 2007-06-18. Per tÄ laikotarpį V. L. skambino telefonu dukrai E. G. , S. I. . Tai rodo, kad jie derino tarpusavio veiksmus. Taigi buvus bendrininkų susitarimÄ , patvirtina bendri kryptingi nuteistųjų veiksmai, tvirtinant vienodas versijas, tarpusavio kontaktai prieÅ¡ ir po Å¡ių veiksmų.
Tai, kad V. L. buvo šių nusikalstamų veiksmų organizatorius ir kad visi kaltinamieji derino tarpusavyje savo veiksmus, patvirtina tai, jog
priÄmus sprendimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ , 2007-11-27 iÅ¡kvietus V. L. apklausai, pastarasis vÄl pradÄjo bendrauti su S. I. . 2007-11-28 V. L. skambino I. I. , iÅ¡ pastarojo sužinÄs S. I. telefono
numerį, skambino jam (S. I. ) dÄl susitikimo. Po susitikimo su S. I. , V. L. iÅ¡ karto skambino E. G. ir susitiko su ja. 2007-12-03 V. L. iÅ¡ karto po E. G. apklausos vÄl susitiko su ja. 2007-11-29 buvo telefono skambutis tarp S. I. ir G. B. , buvo naudojamasi telefonų numeriais, kurių ankÅ¡Äiau nenaudojo, tai parodo pastarųjų pastangas slÄpti savo bendravimÄ , suvokiant, kad tyrimo metu gali bÅ«ti paklausomi jų pokalbiai, nes ir E. G. pokalbio telefonu metu nedviprasmiÅ¡kai nurodÄ, kad telefonų klausomasi. 2007-02-27 dienÄ užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai patvirtina V. L. ir S. I. susitikimÄ po to, kad S. I. buvo apklaustas kaip įtariamasis. 2007-02-27 prieÅ¡ apklausÄ S. I. skambino G.
B. , o V. L. skambino S. I. ne iš savo telefono.
Nors
V. L. buvo paskirta kardomoji priemonÄ, draudžianti bendrauti su S. I. , taÄiau neatsižvelgiant į tai, jis siekÄ derinti parodymus su pastaruoju bei paveikti jį (S. I. ). 2008-05-13 V. L. ir S. I. buvo
susitikÄ, po Å¡io susitikimo užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai patvirtina S. I. bandymÄ susisiekti su G. B. ,
nors jiems taip pat buvo paskirta kardomoji priemonÄ - uždraudimas bendrauti. Telekomunikacijų tinklais
perduodamos informacijos kontrolÄs bei įraÅ¡u darymo protokoluose užfiksuotus duomenis patvirtina ir telefoniniu
skambuÄių iÅ¡klotinÄs, raÅ¡tai dÄl abonentų priklausomybÄs, telefonų apžiÅ«ros protokolai.
Liudytojas
A. M. parodÄ, kad papraÅ¡ytas V. L. 2008 m. gegužÄs mÄnesį suorganizavo susitikimus su S. I. . Taip pat Å¡is liudytojas parodÄ, kad V. L. sakÄ, jog nori pakalbÄti dÄl 2007-06-01 eismo įvykio. A. M. parodymus patvirtina ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai.
MinÄti aktyvÅ«s V.
L. veiksmais ieškant bendrininkų siekiamiems tikslams įgyvendinti - skambinant telefonu I. I. , K.
S. , J. D. ir teiraujantis, kas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų formino įvykį, praÅ¡ant S. I. telefono numerio, rodo, kad jis siekÄ iÅ¡vengti
atsakomybÄs neigdamas vairavimo ir buvimo eismo įvykio vietoje faktÄ , norÄdamas iÅ¡vengti galimos nuobaudos, ir parodo, kad jis buvo nusikalstamų veiksmų organizatorius. Å iais aktyviais tyÄiniais veiksmais V.
L. sujungÄ bendrininkų pastangas siekiamiems tikslams įgyvendinti. V.
L. nuvyko su E. G. į KlaipÄdos miesto VPK Eismo priežiÅ«ros tarnybÄ , kur E. G. prisiimdama kaltÄ dÄl įvykio užpildÄ dokumentus dÄl eismo įvykio, be to, įkalbÄjo S. I. bei G. B. pateikti melagingus tarnybinius praneÅ¡imus dÄl eismo įvykio, ÄmÄ kurti planus, kaip iÅ¡vengti atsakomybÄs.
Tokie minÄtų liudytojų parodymai yra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, duomenų, dÄl ko jie galÄtų apkalbÄti V.
L. , nÄra, todÄl Å¡ie parodymai pagrįstai įvertinti kaip patikimas įrodymas fakto, kad automobilį vairavo V. L. . Visa tai patvirtina liudytojų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme duotų parodymų bei nurodytų aplinkybių, kad automobilį âAudi 100â vairavo V. L. , teisingumÄ . Å ios aplinkybÄs buvo patvirtintos ir parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojų E. Z. ir G. K. .
Apeliaciniuose skunduose neteisingai nurodoma, kad teisme
buvo tik perskaityti kai kurių liudytojų parodymai, nes visi liudytojai teisme buvo apklausti. Bylos nagrinÄjimo pirmosios
instancijos metu buvo perskaityti kai kurių liudytojų ikiteisminio bylos tyrimo metu duoti parodymai, nes Å¡ie asmenys teigÄ, jog Å¡iuo metu įvykio gerai
neprisimena ir jie patvirtino perskaitytų parodymų teisingumÄ . Apeliantai teigia, kad teismas neuždavÄs
papildomai klausimų, neleisdamas gynybai užduoti rÅ«pimus klausimus perskaitÄ daugumos liudytojų parodymus, duotus
ikiteisminio tyrimo metu, nei nuosprendyje, nei teismo posÄdžių
protokoluose nenurodydamas, dÄl ko buvo perskaityti minÄtų liudytojų parodymai, ir jais neteisÄtai grindÄ nuteistųjų kaltÄ, nes
teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje (BPK 301 straipsnis). TaÄiau Å¡is apeliantų skundo argumentas nepagrįstas.
BPK 301 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad nuosprendis bÅ«tų pagrįstas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje. Å i norma neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymais, kurie duoti teisiamajame posÄdyje. Teismas turi teisÄ remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, taÄiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posÄdyje BPK 271â292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisÄjui arba pirmiau teisme, nustaÄius BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes. Kaip ir minÄta, Å¡ie asmenys patvirtino perskaitytų parodymų teisingumÄ . Teismas pagrįstai rÄmÄsi Å¡iais parodymais, nes jų teisingumas patvirtintas teismo procese, dalyvaujant kaltinamiesiems, gynÄjams, kurie, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, teisminio bylos nagrinÄjimo metu galÄjo užduoti klausimus liudytojams dÄl perskaitytų parodymų. Teismas nuosprendyje nurodÄ Ä¯rodymų Å¡altinius bei duomenis, kuriais buvo patikrinti kiti byloje surinkti įrodymai. Taigi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu gauti duomenys buvo patikrinti minÄtais proceso veiksmais, taip pat tarpusavyje palyginti duomenys, gauti iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, ir padaryta pagrįsta iÅ¡vada dÄl nuteistųjų kaltÄs, todÄl jokių BPK pažeidimų nebuvo padaryta.
Visuma Å¡ių aplinkybių patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad 2007-06-01 eismo įvykio metu V. L. bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį âAudi 100â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisinga.
Apeliantų teiginiai, kad teismas turÄjo nustatyti, jog V. L. veikoje buvo administracinio teisÄs pažeidimo požymiai, numatyti ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra nepagrįsti, nes tai nesietina su veika, už kuriÄ V.
L. , E. G. , S. I. ir G. B. yra nuteisti â piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų suklastojimu. KaltÄ dÄl eismo įvykio prisiÄmÄ E. G. , dÄl to ir buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas.
Pagal E. G. melagingus paaiškinimus bei S. I. bei
G. B. tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose pastarieji patvirtino iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padÄjo suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, ir buvo suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas E. G. , o ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kÄjus kitoms aplinkybÄms pagrindo suraÅ¡yti protokolÄ V.
L. nebebuvo, o įrodymai, kad V. L. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas KlaipÄdos policijos mokyklai priklausantis automobilis, yra nustatyti baudžiamojo proceso tvarka. IÅ¡ byloje esanÄio S.
I. ir V. Å . pokalbių matyti, jog S. I. nekilo abejonių, kad įvykio metu vairavo neblaivus V. L. , taÄiau S. I. neatliko jokių veiksmų, kuriuos turÄjo atlikti įforminant šį
įvykį, prieÅ¡ingai â jis bei nuteistasis G. B. klaidingai įformino eismo įvykį, leisdami nubausti nekaltÄ asmenį.
G. B. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nÄra jokių nuorodų, kad jis pažeidÄ savo, kaip bÅ«rio vado, pareigybÄs nuostatus, akivaizdžiai nepagrįstai teigiama, neva jis pažeidÄ Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 reikalavimus, nes pagal jo pareigas jam nÄra privalomi Generalinio policijos komisaro įsakymai, nes jo tarnybinÄ veiklÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymas, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Mobiliosios kuopos bÅ«rio vado pareigybÄs apraÅ¡ymas. Su Å¡iais teiginiais sutikti negalima, nes VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio 2007-08-01 raÅ¡te (t. 1, b. l. 115) nurodyta, kad Tarnybos pareigÅ«nai jų pasitelkimo padÄti Lietuvos policijai užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir saugumÄ atveju, vykdydami tarnybines pareigas (patruliavimo metu ir kt.), vadovaujasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymo, Lietuvos policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 nuostatomis. G. B. buvo komandiruotas į KlaipÄdÄ padÄti policijai užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir atliko pavestas policijos funkcijas. Ä®vykio
metu jis patruliavo kartu su S. I. , nurodÄ, kad pats asmeniÅ¡kai nebuvo atvykÄs į KlaipÄdos miesto VPK Eismo
priežiÅ«ros tarnybÄ ir nepateikÄ tarnybinio praneÅ¡imo apie įvykį, kadangi jį padavÄ S. I. , o pastarasis, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, tarnybinius praneÅ¡imus KlaipÄdos miesto VPK Eismo priežiÅ«ros tarnybai pateikÄ 2007-06-03. Taigi nuteistasis G. B. , prieÅ¡ingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, yra Å¡ių nusikalstamų veikų subjektas.
Nuteistasis
G. B. bei nuteistojo S. I. gynÄjas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad G. B. ir S.
I. pažeidÄ Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktÄ
(nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisÄs pažeidimų dokumentus ir pagal kompetencijÄ taikyti administracinio poveikio priemones). PažymÄtina, kad G. B. ir S. I. suraÅ¡Ä tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodÄ iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir
jokių dokumentų dÄl autoavarijos nepildÄ bei jos neįformino. IÅ¡ byloje esanÄio S. I. ir V. Å . pokalbio matyti, jog S. I. nekilo
abejonių, kad įvykio metu automobilį âAudi 100â vairavo neblaivus V. L. , taÄiau jis neatliko jokių veiksmų, kuriuos turÄjo atlikti įforminant šį įvykį, atvirkÅ¡Äiai,
atliko veiksmus klaidingai įformindamas eismo įvykį ir leisdamas nubausti nekaltÄ asmenį.
Nuteistojo
S. I. gynÄjo ir nuteistojo G. B. nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo nuteistųjų veiklÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jie neprisidÄjo prie E. G. veiksmų. Å ie teiginiai yra nepagrįsti â E. G. pasiraÅ¡ius pagal jos
melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ suraÅ¡ytus tikrus dokumentus â 2007 m. birželio 1 d. datuotÄ eismo įvykio protokolÄ Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. E 756734 dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, ir taip juos suklastojus
bei panaudojus, S. I. ir G. B. , savo tarnybiniais praneÅ¡imais patvirtindami iÅ¡galvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padÄdami suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, sudarÄ sÄ lygas nubausti eismo įvykio nepadariusiÄ E. G. . Jeigu nuteistieji S. I. ir G. B. bÅ«tų tinkamai atlikÄ savo pareigas ir įforminÄ eismo įvykį, o ne pateikÄ melagingus tarnybinius praneÅ¡imus, V. L. ir E. G. nebÅ«tų pavykÄ KlaipÄdos
miesto VPK Eismo priežiÅ«ros skyriui pateikti melagingÄ praneÅ¡imÄ ir neteisingai įforminti šį įvykį.
Apeliantas G.
B. nurodo, jog E. G. inkriminuota, kad ji pažeidÄ KET
53 ir 172 punktus. TaÄiau E. G. nutarimo administracinio
teisÄs pažeidimo byloje neskundÄ, dÄl Å¡ių iÅ¡vardytų aplinkybių nei E. G. , nei V. L. nÄra kaltinami.
Nuteistojo G.
B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. I. 2008-05-26 priÄmÄ nutarimÄ nutraukti tyrimo dalį dÄl S. I. , G. B. 2007-06-01 veiksmų nustatyta tvarka neįforminant 2007-06-01 eismo įvykio, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, požymių ir, pasak apelianto, Å¡is nutarimas G. B. ir S. I. pareikÅ¡tus kaltinimus daro niekiniais. TaÄiau pažymÄtina, kad kaltinimai dÄl kitų jų nusikalstamų veikų klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnyba jiems buvo pareikÅ¡ti ir už Å¡ias veikas jie nuteisti pagrįstai.
Nuteistųjų skunduose apeliuojama ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu, jeigu tam buvo pagrindai, galÄjo bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas prokurorui ar paduoti skundai dÄl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų, taÄiau Å¡ia teise pasinaudota nebuvo.
Skunduose nepagrįstai neigiamas ikiteisminio tyrimo metu
atliktų telefoninių įrašų leistinumas, nes Å¡ie įraÅ¡ai gauti tesÄtomis priemonÄmis - gavus reikiamÄ teismo sankcijÄ ( BPK 154 straipsnio
1 dalis, 3 dalis, BPK 173 straipsnio 1 dalies 1 punktas). NagrinÄjamoje byloje tokie veiksmai buvo atlikti pagrįstai ir teisÄtai, pagrindai klausytis elektroninių ryÅ¡ių tinklais â mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentais, nurodyti prokuroro
G. I. 2007-11-14 praÅ¡yme (t. 2., b. l. 67), aptarti Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo ikiteisminio tyrimo teisÄjo 2007-11-14 priimtoje nutartyje (t. 2., b. l. 67â69). Å ioje nutartyje nurodyta, jog klausantis elektroninių ryÅ¡ių tinklais â prokuroro nurodytais mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentais, perduodamų pokalbių, darant jų įraÅ¡us, kontroliuojant kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais Å¡iais abonentais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuojant bei kaupiant, galima gauti tyrimui reikÅ¡mingų duomenų apie BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teismas taip pat nurodÄ, kad pagrįstai manytina, jog prieÅ¡ liudytojÄ E. Z. gali bÅ«ti naudojama neteisÄta veikla. Tokia iÅ¡vada padaryta atsižvelgiant į prokuroro praÅ¡yme dÄl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, fiksavimo ir
kaupimo pateiktus duomenis apie tai, jog 2007-06-01 eismo įvykį matÄ E. Z. , kuri apie šį įvykį telefonu praneÅ¡Ä policijai, ir pagal
KlaipÄdos miesto VPK pateiktas trijų telefoninių pokalbių suvestines galima suprasti, kad apie eismo įvykį praneÅ¡usi E. Z. nurodÄ, jog automobilį vairavo neblaivus vyriÅ¡kis. 2007-06-11 E. Z. atsisakÄ duoti raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus nurodydama, jog matÄ, kad automobilį âAudi 100â vairavo neblaivus vyras, o moteris važiavo iÅ¡ paskos kitu automobiliu. 2007-07-26 apklausiama kaip liudytoja E. Z. nurodÄ
nemaÄiusi, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį. Tai, kad buvo pagrindas manyti, jog liudytojai E. Z. galÄjo
bÅ«ti padarytas poveikis, akivaizdu, nes ji pirmÄ kartÄ apklausiama kaip liudytoja KlaipÄdos apylinkÄs prokuratÅ«roje teigÄ
konkreÄiai nenurodžiusi į V. L. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį âAudi 100â, nes nenorÄjo turÄti reikalų su teisÄsauga,
eiti į teismÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, fiksuoti pokalbius galima ne tik dÄl sunkių, bet ir dÄl
apysunkių nusikaltimų. Taigi teismas minÄtoje nutartyje, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, nurodÄ telefoninių pokalbių pasiklausymo pagrindus ir BPK reikalavimų nepažeidÄ.
Advokato A. Jucio ir nuteistojo G. B. apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai, kad eismo įvykio nebuvo, yra neteisingi. Ši nuteistųjų
versija paneigta jų paÄių veiksmais, nes V. L. su dukra E. G. patys nuvyko į KlaipÄdos miesto VPK Eismo priežiÅ«ros
skyrių bei praneÅ¡Ä apie eismo įvykį, kurio metu Policijos mokyklai priklausantį automobilį âAudi 100â vairavo ir apgadino E. G. . Pastaroji buvo nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Kelių eismo taisyklių 12 p. nurodyta, kad âeismo įvykis - kelyje, vieÅ¡ose arba privaÄiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judanÄiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonÄ, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvÄs turtas.â Eismo įvykio faktÄ patvirtina ir S. I. bei G. B. tarnybiniai praneÅ¡imai. Nors apeliantų skunduose tvirtinama, kad eismo įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas, taÄiau iÅ¡
byloje esanÄių duomenų matyti, kad buvo nepataisomai sugadintos padangos ir apgadinti ratlankiai, kurie yra
automobilio sudÄtinÄ dalis. KlaipÄdos
policijos mokyklai priklausanÄio automobilio âAudi 100â apgadinimo faktas patvirtintas automobilio bei padangų apžiÅ«ros
protokolais. Tai, kad 2007-06-01 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis patvirtina ir paÄios E. G. paaiÅ¡kinimas (t. 1., b. l. 80), nutarimas dÄl administracinio teisÄs pažeidimo (t.1, b. l. 87) ir kiti byloje surinkti įrodymai. Taigi akivaizdu, kad patys nuteistieji pripažino eismo įvykio faktÄ , taÄiau ÄmÄsi veiksmų siekdami nuslÄpti eismo įvykio kaltininkÄ . Teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, jog nuteistieji V. L. ir
E. G. pripažįsta eismo įvykį, nors pastarieji atsisakÄ duoti parodymus teisme, kadangi buvo pagarsinti jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Teismas piktnaudžiavimo tarnybine padÄtimi bylose nustatydamas, ar padaryta žala yra didelÄ, atsižvelgia į konkreÄias bylos aplinkybes, t. y. padarytos žalos pobÅ«dį, kokiais teisÄs aktais ginami interesai pažeisti, nukentÄjusiųjų skaiÄių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmÄ, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenÄje dÄl padarytos veikos ir Å¡io rezonanso įtakÄ valstybÄs tarnautojo ir valstybÄs institucijos autoritetui. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas, ar kaltininkų veiksmais buvo padaryta didelÄ Å¾ala, Å¡ių kriterijų laikÄsi. Å iuo atveju nuo visų bendrininkų neteisÄtų veiksmų akivaizdžiai nukentÄjo teisÄsaugos institucijų autoritetas, buvo griaunamas pasitikÄjimas Å¡iomis institucijomis, kurių atstovai turÄdami konstitucinÄ ir kitais svarbiais teisÄs aktais reglamentuotÄ pareigÄ užtikrinti teisingÄ teisÄs pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pasitelkdami kitus asmenis, darÄ tyÄinius aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujanÄius Å¡ios pareigos atlikimui veiksmus, nuo kurių nukentÄjo valstybÄ.
Apeliantų (nuteistųjų) argumentai dÄl konkreÄių jų veiksmų nenustatymo, įrodymų nepakankamumo, tyÄios jų veiksmuose nebuvimo yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos nuosprendyje yra iÅ¡samiai iÅ¡dÄstyta, kokiais įrodymais remiantis yra nustatyti konkretÅ«s visų nuteistųjų veiksmai, Å¡ių veiksmų bendrumas ir kiekvieno nuteistojo kaltÄ.
DÄl prokuroro apeliacinio skundo
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai E. G. paskyrÄ BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba
užsiimti tam tikra veikla atÄmimo bausmÄ, nes E. G. nebuvo valstybÄs tarnautoja ir nusikalstamÄ veikÄ padarÄ ne darbinÄs ar profesinÄs veiklos srityje, todÄl atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis
nusikaltimas ir Å¡io straipsnio sankcijoje, be kitų bausmių, numatyta bauda, E. G. turÄjo bÅ«ti bauda. TaÄiau su Å¡iuo prokuroro skundo
argumentu sutikti negalima. Pagal BK 45 straipsnio 1 dalį teismas skiria teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atÄmimÄ Å¡io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinÄs ar profesinÄs veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam negalima palikti teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla. Pagal BK 45 straipsnio prasmÄ
teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atÄmimas gali bÅ«ti skiriamas asmeniui ir nedirbanÄiam
valstybÄs tarnyboje, nes E. G. tokiÄ teisÄ galÄtų turÄti. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik dvi alternatyvias bausmių
rūšis â atÄmimÄ teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla arba laisvÄs atÄmimÄ iki 6 metų, todÄl E. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pagrįstai paskirta teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje atÄmimo dvejiems metams bausmÄ.
Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas dÄl nuteistųjų S. I. ir G. B. veikos perkvalifikavimo
iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį. Kolegija mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių visų bendrininkų tikslÄ â siekimÄ padÄti V.
L. iÅ¡vengti galimos tarnybinÄs nuobaudos už padarytÄ administracinÄs teisÄs pažeidimÄ , už
kurį viena iÅ¡ gresianÄių nuobaudų yra atleidimas iÅ¡ tarnybos, atitinka nematerialaus pobÅ«džio naudos sampratÄ . Nematerialaus
pobÅ«džio nauda teismų praktikoje aiÅ¡kintina kaip karjeros galimybių susikÅ«rimas ne tik sau paÄiam, taÄiau ir kitiems asmenims. Tai gali bÅ«ti virÅ¡ininkų palankumo užsitikrinimas ar jo užtikrinimas kitiems asmenims, darbo trÅ«kumų slÄpimas, Å¡eimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan.
IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji S. I. ir G. B. siekÄ ne įstatymų numatyta tvarka iÅ¡sprÄsti KlaipÄdos
policijos mokyklos virÅ¡ininkui V. L. kilusias problemas dÄl jo padaryto teisÄs pažeidimo, ir jie veikÄ V. L. padÄdami įgyvendinti ne vieÅ¡us, bet asmeninius interesus, parodydami lojalumÄ aukÅ¡tesnio rango VRM sistemos pareigÅ«nui, todÄl jų veikose yra BK 228 straipsnio 2 dalyje
numatytas kvalifikuojantis požymis â asmeninÄs naudos siekimas, kadangi V. L. vadovavo mokymo įstaigai, kurioje dalis pareigÅ«nų
studijavo, galÄjo sprÄsti mokyklai priklausanÄių bendrabuÄių suteikimo pareigÅ«nams klausimÄ ir kt. Taigi S. I. ir G. B. veika turÄjo bÅ«ti kvalifikuota ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o pagal minÄto straipsnio 2 dalį, todÄl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
ApeliacinÄs instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dÄstyti motyvuotas iÅ¡vadas dÄl apeliacinio skundo esmÄs, taÄiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ tokio skundo neesminį argumentÄ .
BylÄ nagrinÄdamas apeliacine tvarka, apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nÄra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tokių pažeidimų nustatyta nÄra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija n u s p r e n d ž i a :
N. V. L. ir E. G. gynÄjo Algimanto Jucio, nuteistojo S. I. gynÄjo ViaÄeslavo Žarkovo, nuteistojo G. B. apeliacinius skundus atmesti.
Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. I. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.
KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2009-05-07 nuosprendį pakeisti:
S. I. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK
228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir
paskirti atÄmimÄ teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65
straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ bausmÄ ir bausmÄ, paskirtÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1
dalį, subendrinti visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo bÅ«du ir paskirti G. B. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ - teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje atÄmimÄ dvejiems
metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ .
G. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK
228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir
paskirti atÄmimÄ teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65
straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ bausmÄ ir bausmÄ, paskirtÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1
dalį, subendrinti visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo bÅ«du ir paskirti G. B. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ - teisÄs dirbti valstybÄs tarnyboje atÄmimÄ dvejiems
metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudÄ .
KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .
Kolegijos
pirmininkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Violeta
MiliuvienÄ
Kolegijos
teisÄjai                                                                                     Â
Linas PauliukÄnas
                                                                                                                      Â
                                                                                                                Â
 Dalius Jocys