45a94a60-9360-4514-b0af-e702c6e33d5c · Tauragės apylinkės teismas

                                                                                    Civilinė byla Nr. e2-2132-607/2018                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00604-2018-6      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   2.6.10.2.4.1; 2.6.11.16; 3.2.3.1; 3.2.6.5. (S)                                                                      TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. birželio 22 d.Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienėsekretoriaujant Rasai Laurinskytei,dalyvaujant ieškovui R.

V.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. G. dėl iÅ¡laidų už parduoto daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :             I. R. VaiÅ¡noras ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. G. 334 Eur žalos atlyginimo, tai yra iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti dėl įsigyto netinkamos kokybės daikto – automobilio AUDI A6 9 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996-09-17) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 3 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo Ž. G. įsigijo automobilį AUDI A6 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1996-09-17. Įsigijimo metu atsakovas patvirtino, kad automobilis techniškai tvarkingas, variklis, greičių dėžė dirba ir veikia gerai, kitų defektų ar gedimų nėra. Iš atsakovo pateiktos techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninė apžiūra atlikta 2017 m. rugsėjo 29 d.

Siekiant įsitikinti ir pasižiÅ«rėti ar automobilis tikrai tvarkingas ir be gedimų, jis atidžiai ir rÅ«pestingai apžiÅ«rėjo automobilio variklį, iÅ¡orę, automobiliu pavažinėjo, tuo metu atrodė, jog viskas gerai. Už automobilį atsakovui sumokėjo 300 Eur. Automobilis pirkimo dienÄ iÅ¡registruotas VÄ® “Regitra,, filiale bei perregistruotas jo vardu.  TÄ pačiÄ dienÄ automobiliu grįžtant iÅ¡ Tauragės, pusiaukelėje, automobilio prietaisų skydelyje užsidegė auÅ¡inimo skysčio lemputė.

Sustojus ir apžiÅ«rėjus automobilį, paaiÅ¡kėjo, jog bėga auÅ¡inimo skystis. Tuomet suprato, jog automobilis su gedimais, jį reikės remontuoti. Žinute praneÅ¡us atsakovui apie esamus automobilio gedimus, jis nurodė, jog atsisako paÅ¡alinti pirkimo metu buvusių automobilio gedimų ar atlyginti žalÄ pačiam taisant gedimus. 2018 m. kovo 15 d. nuvykus į Audi centrÄ Klaipėdoje, buvo nustatyti automobilio gedimai. Centro atliktos automobilio patikros metu nustatyta, jog reikia keisti vandens pompÄ ir iÅ¡siplėtimo bakelį, bėga tepalai.

Šie remonto darbai su reikalingomis detalėmis įvertinti 304 Eur, automobilio tiesioginis priėmimas ir patikra papildomai kainavo 30 Eur. Pakartotinai susisiekti nei žinute, nei telefono skambučiais su atsakovu nebepavyko. Su atsakovu telefonu iki šios dienos susisiekti neįmanoma. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar trūkumai yra esminiai.

Lietuvoj Respublikos civilinio kodekso 6.333 str. 1-2 dalys numato, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.        A. Ž. G atsiliepimu ieškinio nepripažino ir nurodė, jog ieškinyje nurodytos ieškovo aplinkybės neatitinka tikrovės. Sutinka, jog ieškovas įsigijo iš jo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau apie automobilio gedimus telefonu pranešė tik po kelių dienų.

IeÅ¡kovas primygtinai reikalavo pervesti 300 Eur gedimų paÅ¡alinimui, prieÅ¡ingu atveju kreipsis į teismÄ . Nurodė, jog pirkimo metu automobiliui nebuvo jokių skysčių pratekėjimo pėdsakų. IeÅ¡kovas buvo ne vienas, su sÅ«numi, pakankamai ilgai jie apžiÅ«rinėjo maÅ¡inÄ , ja važinėjo, iÅ¡bandė. Kartu vyko į VÄ® ,,RegitrÄ â€˜â€˜ įforminti pirkimo-pardavimo, ta pačia maÅ¡ina jis buvo parvežtas į namus, jokių gedimų, skysčių pratekėjimų abu nepastebėjo. IeÅ¡kovui žinute praneÅ¡us apie gedimus, jis pats ramino, nurodė, jog automobiliui negali bÅ«ti kažkas rimta, gal kokia menka smulkmena - sujungimo guminė žarna leidžia skystį, arba prateka pro vandens siurblį.

Automobilis virÅ¡ 20 metų senumo, spidometro parodymai apie 400000 km. Seniems automobiliams besisukančios, dylančios detalės, mazgai sugenda netikėtai ir nėra bÅ«dų tai pastebėti prieÅ¡ sugendant. Keisti sugedusias detales naujomis per brangu senam automobiliui, tuo labiau tai darant specializuotuose centruose. IeÅ¡kovas žinojo, jog automobilis 22 metų senumo, pravažiuota 400000 km. Patikros centro duomenimis nustatytas gedimas vandens pompoje. Mano, kad jis tokiÄ pompÄ galėjo pakeisti, kurios kaina prasideda nuo 15 Eur. Jam iki ieÅ¡kinio gavimo nebuvo aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas iÅ¡sigalvoja skysčio pratekėjimo priežastį, ar gÄ sdindamas teismu ir taip nori pasipelnyti.

Tai didelė suma tokiam automobiliui. Jeigu bÅ«tų kreipęsis tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ , jis pats bÅ«tų pakeitęs sugedusias detales, todėl ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ praÅ¡o atmesti.IeÅ¡kovas teisme ieÅ¡kinio reikalavimus sumažino ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 234 Eur žalos atlyginimo be bylinėjimosi iÅ¡laidų. Papildomai nurodė, jog už automobilio remontÄ dar Å¡iai dienai nėra sumokėjęs, žalos dar nėra patyręs. Automobiliu nevažinėja, stovi kieme. J.

A. centre Klaipėdoje norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek galėtų kainuoti gedimai. Pirkimo dienÄ automobilį apžiÅ«rėjo su sÅ«numi, jis pat yra baigęs automobilių inžinerijÄ ir mechanikÄ . Mieste pavažinėjo apie kilometrÄ , pagal metus automobilis atitiko bÅ«klę. Tačiau važiuojant į namus, Pagramantyje užsidegė lemputė, kuri rodė, jog auÅ¡inimo skystis baigėsi. Apie gedimus atsakovui pranešė po kelių dienų. Atsakovas sutiko atsisiųsti gedimų paÅ¡alinimui apie 50 Eur. Tačiau jam buvo per maža suma, vadovavosi centre nurodyta suma, todėl prašė 300 Eur.

Jis pats neturi galimybės ir žinių pakeisti sugedusias automobilio detales, pasitiki servisais. Mano, kad atsakovas prieÅ¡ parduodant automobilį žinojo gedimus, turėjo jį apie tai įspėti, tačiau juos nuslėpė. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovas R. V. (pirkėjas) ir atsakovas Ž. G. (pardavėjas) sudarė transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo perduoti transporto priemonę ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas įsipareigojo priimti transporto priemonę ir už jÄ sumokėti 300 Eur.

Sutartimi pardavėjas patvirtino, kad transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamÄ transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ir pretenzijų neturi, ji neareÅ¡tuota, nėra teisinio ginčo objektas, indentifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registravimo dokumentuose nurodytus duomenis. Daugiau jokių automobilio techninės bÅ«klės požymių sutartyje nenurodyta. Byloje nustatyta, tai patvirtino ir ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, kad automobilio pirkimo metu, ieÅ¡kovas kartu su sÅ«numi detaliai apžiÅ«rėjo automobilio techninį stovį, pravažiavo apie vienÄ kilometrÄ , atsakovas ieÅ¡kovui jokių trÅ«kumų nei žodžiu, nei raÅ¡tu neįvardijo, ieÅ¡kovas jų taip pat nepastebėjo. 2018 m. kovo 5 d., tai yra praėjus dviem dienoms po automobilio įsigijimo, ieÅ¡kovas telefonu kreipėsi į atsakovÄ Â su pretenzija dėl automobilio gedimo auÅ¡inimo sistemoje.

Atsakovas sutiko persiųsti automobilio remonto darbams 50 Eur. IeÅ¡kovas su tokia suma nesutiko, prašė 300 Eur. Atsakovui taip pat buvo siųsta SMS žinutė, skambinta telefonu, tačiau atsakovas su ieÅ¡kovu daugiau nebendravo. IeÅ¡kovas 2018 m. kovo 15 d. dėl automobilio gedimo kreipėsi į specializuotÄ â€žAudi“ centrÄ Klaipėdoje nustatyti automobilio Audi A6, gedimus ir jų kainÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos Audi centro Klaipėdoje atliktos patikros ataskaitos matyti, kad buvo nustatyti gedimai: reikia keisti vandens pompÄ - 210 Eur, iÅ¡siplėtimo bakelį – 94 Eur, viso atliekamų darbų sÄ matos kaina -304 Eur. IÅ¡Â Audi centro Klaipėdoje 2018 m. kovo 15 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei kvito matyti, kad už automobilio patikrÄ ir tiesioginį priėmimÄ Â ieÅ¡kovas sumokėjo 30 Eur.

Kadangi atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu apie tokiÄ automobilio bÅ«klę ieÅ¡kovo neinformavo, minėtos aplinkybės, ieÅ¡kovo vertinimu, sudaro pagrindÄ ginti jo teises CK 6.334 straipsnio 1-4 punktų pagrindu.Byloje taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovo automobilis Audi A6 Å¡iuo metu dar nėra suremontuotas ir centro nustatyti gedimai nėra paÅ¡alinti. Vadinasi, ieÅ¡kovas tiesioginės žalos dar nėra patyręs. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje.

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigÄ garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trÅ«kumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiÅ¡kėja vėliau.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trÅ«kumų pobÅ«džiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada iÅ¡ryÅ¡kėjo daikto trÅ«kumai, dėl kokių priežasčių Å¡ie trÅ«kumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepaÅ¡alinus jo trÅ«kumų, ar tuos trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti už proporcingÄ kainÄ per protingÄ terminÄ , ar trÅ«kumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. kovo 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).Lietuvos Respublikos CK 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia vartotojo teises ginančiomis teisės normomis. Teismas su tuo nesutinka. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas įrodė tik tai, kad atsakovas jam pardavė automobilį. Duomenų apie tai, kad atsakovas Ž. G. yra verslininkas, pardavinėjantis automobilius byloje nėra pateikta.Nagrinėjamu atveju automobilio gedimų (dėl skysčių trÅ«kumo auÅ¡inimo sistemoje) transporto priemonės įsigijimo metu nebuvo nustatytas. IeÅ¡kovas patvirtino, kad perkant automobilį jis buvo atidžiai apžiÅ«rėtas, pravažiuotas, įvertinus automobilio metus (1996-09-17), pravažiavimo ridÄ (329005 km), ieÅ¡kovas jokių pretenzijų neturėjo, atsakovas, taip pat, atsižvelgdamas į automobilio nusidėvėjimÄ , metus ir techninę bÅ«klę, jokių paslėptų esamų (bÅ«simų) trÅ«kumų  pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė.

Jų tuo metu ir nebuvo. Tai buvo abipusis Å¡alių susitarimas. Minėtos aplinkybės suponuoja, jog esant tokiam automobilio nusidėvėjimo laipsniui bei pravažumui, ieÅ¡kovo nurodyti automobilio gedimai gali atsirasti netikėtai ir jų iÅ¡ karto pastebėti nėra galimybės. Po kelių dienų ieÅ¡kovui aptikus bei informavus atsakovÄ apie aukščiau nurodytus trÅ«kumus, Å¡alys pripažino bandžiusios ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, geranoriÅ¡kai, tačiau atsakovo pasiÅ«lyta suma ieÅ¡kovo netenkino.

Teismo nuomone, byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovas siekė apgauti ar suklaidinti ieÅ¡kovÄ . PrieÅ¡ perkant automobilį ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos jį apžiÅ«rėti ir įvertinti jo techninę bÅ«klę, o aplinkybę, kad parduotas automobilis buvo netinkamas eksploatuoti, paneigia tai, kad pats ieÅ¡kovas bei jo sÅ«nus atidžiai automobilį apžiÅ«rėjo, juo važinėjo, pamatęs transporto priemonės gedimus su ja ne tik grįžo į KlaipėdÄ , tačiau ir nuvažiavo iki serviso.

Vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus bei į bylÄ pateiktus įrodymus, teismas pažymi ir tai, jog automobilio įvertinimo dokumentai bei serviso iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos – faktÅ«ros niekaip neįrodo, jog automobilis jo pirkimo dienÄ iÅ¡ esmės negalėjo bÅ«ti eksploatuojamas, o automobilio nustatyti gedimai galėjo bÅ«ti atsakovui žinomi ir anksčiau, juo labiau, kad ieÅ¡kovas, pastebėjęs automobilio gedimus, atsakovui apie gedimus pranešė tik po kelių dienų, o nesiėmė visų įmanomų priemonių tÄ pačiÄ arba sekančiÄ dienÄ , skubiai informuoti pardavėjÄ apie automobilio gedimus.         Šalys transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė galiojant naujam teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėjÄ nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trÅ«kumus.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 „Dėl Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ detaliau aptaria, kas turi bÅ«ti nurodoma automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. nurodyti kiti duomenys, kuriuos pardavėjas privalo nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno privalomo nurodyti parduodamos transporto priemonės trÅ«kumo.

Privalomų nurodyti trÅ«kumų sÄ raÅ¡as yra aiÅ¡kiai detalizuotas ir turi bÅ«ti privalomai pildomas tik tuo atveju, jei parduodamo daikto trÅ«kumai yra dėl: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų iÅ¡metimo sistemos, o nesant tokių, sutartyje nėra detalizuoti. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys žodžiu aptarė automobilio techninę bÅ«klę, abiem priimtinomis sÄ lygomis jų nenustatę, sutartyje jų ir nenurodė.

Teismas pažymi, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui tokie, kad jis iÅ¡ esmės bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas ir juo bÅ«tų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad automobilį įsigijo 2018 m. kovo 3 d., tÄ pačiÄ dienÄ VÄ® ,,Regitra‘‘ automobilis buvo iÅ¡registruotas bei įregistruotas ieÅ¡kovo vardu. Automobilio techninė apžiÅ«ra buvo atlikta 2017 m. rugsėjo 29 d., galiojanti iki 2019 m. spalio 12 d., gedimų nustatyta nebuvo.

Teismas vertina ir tai, kad Å¡ių aplinkybių kontekste automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkcijÄ atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl atmestina ieÅ¡kovo versija, jog atsakovas prieÅ¡ parduodamas automobilį, žinojo apie esamus trÅ«kumus, nes vengė jam pateikti sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Å ių ieÅ¡kovo pateiktų aplinkybių nepatvirtina į bylÄ pateikti duomenys.

Tikėtina atsakovo versija, kad jam informacija apie automobilio gedimÄ auÅ¡inimo sistemoje nebuvo žinoma. Visa tai leidžia pagrįstai vertinti, kad iÅ¡kart po automobilio įsigijimo jokių paslėptų defektų, kurie trukdytų eksploatuoti automobilį pagal paskirtį, nebuvo, o ieÅ¡kovas, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti daikto trÅ«kumus, buvusius jo pardavimo metu, to neįrodė. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo elgesys už automobilio remontÄ ruoÅ¡iantis sumokėti daugiau nei tris Å¡imtus eurų, tai yra, daugiau nei automobilio pardavimo kaina, yra neapdairus ir neprotingas.

Atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimo laipsnį, jo gamybos metus, pripažintina atsakovo versija, kad tokių gedimų neįmanoma numatyti ateityje. IeÅ¡kovas, pirkdamas 22 metų senumo automobilį, bei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, su jo mechanizmų technine bÅ«kle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų rizikÄ prisiima sau.

Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas yra baigęs automobilių inžinerijÄ ir mechanikÄ , susipažinęs su technika. Visuotinai žinoma, kad eksploatuojant transporto priemonę, vyksta natÅ«ralus automobilio susidėvėjimas, todėl negalima tikėtis nepriekaiÅ¡tingo daikto veikimo kaip naujo. Tai patvirtina ir automobilio nedidelė kaina. Tai, kad parduotas automobilis sugedo ir buvo remontuojamas, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad daiktas, pardavimo metu, neatitiko tam tikrų kokybės reikalavimų. Pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimÄ , jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimÄ .

Sandorio metu automobilis užsivedė, buvo galima vykdyti jo pagrindinę funkcija - važiuoti. Pastebėtina, kad perkant naudotÄ automobilį, pirkėjas sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį turi bÅ«ti atidesnis, aktyvesnis ir apdairesnis.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 234 Eur žalos atlyginimo dėl daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Su tokiu ieÅ¡kovo reikalavimu atsakovas nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti, nepateikė turėtų iÅ¡laidų pagrindžiančių įrodymų, kaip pats patvirtino, jis Å¡iai dienai iÅ¡laidų nepatyrė, nes automobilio nesuremontavo ir detalių nepakeitė. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų, reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti - neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo R. V. ieškinio reikalavimas dėl 234 Eur žalos priteisimo iš atsakovo Ž. G. atmestinas kaip nepagrįstas.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :            Ieškinį atmesti.          Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                                                                Daiva Žebelienė