45a81f31-2f4e-442c-9d99-a1c7dfe7c0ee · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1445-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18303-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 121.18.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J.

A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. B., bei atsakovo Ž. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. A. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,             n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nutraukti J.

A. B. ir Ž. B. santuokÄ , sudarytÄ 2008-11-21Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo Ž. B. kaltės, nepilnamečio sÅ«naus N. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove J. A. B.; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę – B.; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 5 000 Lt neturtinę žalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-02 įsakymu ir 2013-02-26 Kauno apylinkės teismo nutartimi priteisto iÅ¡laikymo dydį, jį sumažinant ir priteisiant iÅ¡ atsakovo sÅ«nui N. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymÄ Â po 500 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe daiktus: neÅ¡iojamÄ kompiuterį su priedais ir lagaminu „DELL Vostro“; vyriÅ¡kÄ kalnų dviratį (raudonai - baltÄ ); video kamerÄ â€žSONY“ su priedais ir dėklu;

Å¡aldiklį „ELEKTROLIUX“; fotoaparatÄ su priedais ir dėklu „CASIO“; navigacijos sistemÄ su priedais; plovimo įrangÄ â€žKARCHER“; drabužius ir avalynę bei asmens higienos priemones; JuodÄ neÅ¡iojamÄ portfelį su jame esančiais dokumentais: paskolų raÅ¡teliais, elektroninio paraÅ¡o dokumentais, nekilnojamojo turto dokumentais, antspaudais, garbės raÅ¡tais, gimimo liudijimu (vertė: 8 000 Lt), bei priteisti Å¡iuos daiktus iÅ¡ ieÅ¡kovės J. A. B. atsakovo naudai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies                 (t. 4, b. l. 115-122).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              SantuokÄ , sudarytÄ 2008-11-21Kauno miesto CMB (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J.

A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nutraukė dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažįstant abu sutuoktinius.  Po santuokos nutraukimo J. A. B. paliko santuokinę pavardę –„B.“, Ž. B. paliko prigimtinę pavardę – „B.“. Nepilnamečio vaiko N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jo motina J. A. B.. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-02 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13075-887/2012 ir 2013-02-26 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-349-887/2013 priteisto iÅ¡laikymo dydį, jį sumažinant ir priteisiant iÅ¡ Ž.

B. sÅ«naus N. B. iÅ¡laikymui po 600 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Ä®pareigojo ieÅ¡kovę J. A. B. grÄ Å¾inti atsakovui Ž. B. priklausančius asmeninius daiktus: drabužius, avalynę, kvepalus, dviratį, technikos priemonės (kompiuterį, fotoaparatÄ , videokamerÄ ), Å¡aldiklį, navigacijos sistemÄ , plovimo įrangÄ , o Å¡ių daiktų neesant, kompensuoti už Å¡iuos daiktus pinigais, t. y. sumokant atsakovui 2 500 Lt kompensacijÄ .Priteisė iÅ¡ Ž.

B. 147 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų J. A. B. naudai ir 10,66 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Priteisė iÅ¡ J. A. B. 342 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų Ž. B. naudai ir 10,66 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ . Teismas nustatė, kad santuoka tarp ieÅ¡kovės J. A. B. ir atsakovo Ž. B. sudaryta 2008-11-21. Gyvenant santuokoje gimė sÅ«nus N. B.. Vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-02 įsakymu iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui priteista 350 Lt, o Kauno apylinkės teismo 2013-02-26 nutartimi patvirtinus Å¡alių taikos sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti sÅ«naus iÅ¡laikymui po 550 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas vertino Kauno apylinkės teismo nuosprendį, Kauno VPK Kauno miesto Centro PK raÅ¡tÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir darė iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai nuo 2010 metų konfliktuodavo ir dėl besikartojančių konfliktų buvo kviečiama policija, pareiÅ¡kimus rašė ieÅ¡kovė.

Teismo nuomone, vertinant kaltę svarbų vaidmenį vaidina tai, kad atsakovas yra teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, tačiau Å¡ia aplinkybe, kaip nulemiančia atsakovo kaltę, teismas nesivadovavo. Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių pateikti įrodymai nepakankami konstatuoti kurio nors vieno sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Teismas nelaiko, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, dėl santuokos iÅ¡irimo pripažino kaltais abu sutuoktinius. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei iÅ¡laikymo teismas vertino, kad atsižvelgiant į nepilnamečio N. B. interesus, į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp sutuoktinių nėra, bei į tai, kad 2013-09-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi yra patvirtinta tarp Å¡alių bendravimo su vaiku tvarka, N. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su jo motina J.

A. B.. Teismas nustatė, kad N. yra diagnozuotas miÅ¡rus raidos sutrikimas, dėmesio, koncentracijos ir hiperaktyvumo sutrikimas ir darė iÅ¡vadÄ , kad vaiko raidos gerinimui, esančių susirgimų Å¡alinimui, reikalingas nuolatinis, pastovus darbas su nepilnamečiu. Teismo nuomone ieÅ¡kovė dirbtinai didina vaiko poreikius maistui. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog už logopedo pagalbÄ ji kas mėnesį moka po 400-800 Lt. IeÅ¡kovė, nurodė, kad sÅ«nus lanko baseinÄ ir tam ji iÅ¡leidžia apie 300 Lt per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jo nelanko.

Prie vaiko poreikių ieÅ¡kovė nurodė mokestį už ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ bei darželio rinkliavas, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad papildomos rinkliavos kas mėnesį sudaro dar 40 Lt teismui ieÅ¡kovė nepateikė. Mažametis turi odos problemų ir Å¡iam susirgimui reikalingi vaistai, o taip pat turi problemų su regėjimu, dėl ko reikalingi akiniai, papildoma priežiÅ«ra, vaistai, buvo atliktos operacijos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus poreikiai padidinti, tačiau ne tokioje apimtyje, kaip nurodo ieÅ¡kovo, t. y. ieÅ¡kovės pateiktos kitus vaiko poreikius didinančios iÅ¡laidos nėra pakankamai pagrįstos ir bÅ«tinos vaiko iÅ¡laikymui.

Teismas vertino atsakovo turtinę padėtį, kad jis fiziÅ¡kai stiprus, darbingo amžiaus vyras, todėl turi galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje bei gauti pajamas. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu atsakovas neturi turto, tačiau atsakovo veiksmus, kai jis savo turtÄ perleido seseriai dovanojimo sutartimi, vertino, kaip dirbtinį atsakovo norÄ parodyti itin sunkiÄ savo materialinę padėtį, kas negalėtų bÅ«ti priežastimi mažinant jau priteisto iÅ¡laikymo dydį. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio N. B. poreikius, amžių, nustatytas diagnozes ir gydymui reikalingas papildomas iÅ¡laidas, taip pat į atsakovo turtinę padėtį darė iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio vaiko poreikiai bus patenkinti pakeičiant priteisto 900 Lt iÅ¡laikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, dydį, jį sumažinant iki 600 Lt dydžio kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės. Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo teismas, remdamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, gaudamas pajamas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu, turėjo asmeninės nuosavybės, o taip pat asmeninių daiktų (drabužių, avalynės ir kt.).

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡ atsakovo pateikto asmeninių daiktų apibÅ«dinimo, neturėjo galimybės identifikuoti Å¡ių daiktų bei objektyviai jų įvertinti, nustatant tikrÄ jÄ vertę bei priteisti juos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, priimdamas sprendimÄ , įpareigojo ieÅ¡kovę gražinti atsakovui priklausančius asmeninius daiktus: drabužius, avalynę, kvepalus, dviratį, technikos priemonės (kompiuterį, fotoaparatÄ , videokamerÄ ), Å¡aldiklį, navigacijos sistemÄ , plovimo įrangÄ , o Å¡ių daiktų neesant, kompensuoti už Å¡iuos daiktus pinigais, t. y. sumokant atsakovui 2 500 Lt.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o – panaikinus skundžiamoje dalyje 2014 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2100-800/2014, priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ (t. 4, b. l. 128-135):- Kaltu dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pripažinti atsakovÄ ;- Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 5 000 Lt neturtinę žalÄ ;- Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti;- Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.Motyvuose nurodė:Kauno apylinkės teismo sprendimas toje dalyje, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai bei patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai pritaikė materialines teisės normas.

Nepagrįstai nesivadovavo Kauno apylinkės teismo 2013-05-23 nuosprendžiu. Nustatęs faktinę aplinkybę, jog atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl ieÅ¡kovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nevertinęs Å¡ios aplinkybės, kaip atsakovo kaltės dėl jo santuokos su ieÅ¡kove iÅ¡irimo bei konstatavęs bendrÄ abiejų sutuoktinių kaltę, Kauno apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos Å¡iuo klausimu.Atsakovas nepateikė byloje jokių ieÅ¡kovės kaltės įrodymų, o teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė faktų ir aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovės kaltei dėl santuokos nutraukimo pripažinti.

Teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė pažeidė sutuoktinio pareigas bei buvo nelojali, yra nepagrįsta, deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Pripažinus atsakovo kaltę priteistina 5 000 Lt neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo dydžio pakeitimo klausimus. Galutinai išlaikymo dydis šalių nepilnamečiui sūnui nustatytas 2013 m. vasario 26 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuriÄ pasirašęs atsakovas pripažino, jog N. B. yra bÅ«tinas sutarto dydžio (900 Lt) jo tėvo (atsakovo Å¡ioje byloje) teikiamas iÅ¡laikymas, todėl Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai kvestionavo tos pačios instancijos Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. įsakymu bei 2013 m. vasario 26 d. nutartimi pripažintÄ Å¡alių vaikui bÅ«tino iÅ¡laikymo dydį ir sumažino iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo dydį jo sÅ«nui N. B..

Sprendime be pagrindo iÅ¡ naujo vertinti vaiko poreikiai, jie vertinti neteisingai. IeÅ¡kovė 2014 m. kovo 13 d. ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-1000, pagal kuriÄ Å½. B. dovanojo savo seseriai R. G. nekilnojamÄ jį turtÄ ir pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 11d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2121, pagal kuriÄ Å½. B. dovanojo savo seseriai R.

G. nekilnojamÄ jį turtÄ bei grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ atsakovo nuosavybėn. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė pripažinti asmenine jo nuosavybe tam tikrus daiktus, tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis jo nurodytus daiktus apskritai buvo įsigijęs, jog Å¡ių daiktų vertė tokia, kokiÄ nurodė pats atsakovas bei, jog nors vienas iÅ¡ Å¡ių daiktų yra pas ieÅ¡kovę. Teismas, priimdamas sprendimÄ rėmėsi tik prielaidomis, nors ir neturėdamas galimybės identifikuoti Å¡ių daiktų, vis tik atsakovo reikalavimÄ patenkino.

Tai, kad atsakovo vaiko N. B. poreikiai yra padidinti dėl jam diagnozuotų susirgimų, pripažino ir pirmosios instancijos teismas. N. turi specialių poreikių dėl jo sveikatos bÅ«klės, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, gydymui yra reikalinga nuolatinė specialistų pagalba. Vaikas toliau lanko baseinÄ sveikatingumo centre ,,Linija“, jam rekomenduojama ilgalaikė, reguliari psichologinė pagalba, psichoterapija, lavinimas ir ugdymas pagal specialiÄ individualiÄ programÄ , teikiant logopedo, spec. pedagogo, soc. darbuotojo, kineziterapeuto užsiėmimus, psichiatro priežiÅ«ra ambulatoriÅ¡kai.

Rekomenduota nukreipti N. į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ , jam paskirtas psichiatrijos terapijos planas, per savaitę 3 kartus lanko logopedines pratybas. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 5, b. l. 1-11). Motyvuose nurodė:Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, LAT praktika, byloje esančiais įrodymais, abi bylos Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s ir pagarbÅ«s, todėl pakankamas pagrindas konstatuoti abipusę lojalumo bei pagarbos stokÄ ir abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

Byloje esantys įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio. Visi nesutarimai, charakterių nesutapimai, skirtingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, prasidėjo bÅ«tent dėl pareigos materialiai prisidėti prie sutuoktinių vienas kito ir Å¡eimos iÅ¡laikymo, vykdymo vertinimo. Nuolatinis ieÅ¡kovės nepasitenkinimas atsakovo uždarbiu, nepagarba bei psichologinis atsakovo, kaip sutuoktinio, menkinimas yra ne kas kita kaip sutuoktinės lojalumo pareigos pažeidimas, kas buvo pagrindiniai santuokos iÅ¡irimo aspektai.IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ padaryto remonto bei iÅ¡ aplinkybės, kad Å¡eima gyveno ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bÅ«ste, kad atsakovas turėjo mažiau turto negu ieÅ¡kovė, taip pat nurodė, kad į jokius psichologus ar medikus nesikreipė, nes jai nereikėjo. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovei priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (prašė 20 000 Lt), dabar praÅ¡o dar 5 000 Lt, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad ieÅ¡kovė siekia pasipelnyti iÅ¡ atsakovo.

Apeliantės pastaba, kad teismas skundžiamame sprendime dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti jai iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ apskritai nepasisakė, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.Nuo 2013 m. rugsėjo 24 d., Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos virÅ¡ininko įsakymo Dėl vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto Ž. B. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovas atleistas iÅ¡ tarnybos. Netekus darbo, galimybės teikti iÅ¡laikymÄ sumažėjo iÅ¡ esmės. Darbo užmokesčio praradimas yra reikÅ¡mingas ir esminis turtinės padėties pasikeitimas CK 3.192 str. 1-2 dalių prasme.

Teismas teisingai nustatė ir, mažindamas iÅ¡laikymo dydį, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu. Tai, kad apeliantė į bylÄ vėl pateikia medicininius sÅ«naus iÅ¡raÅ¡us, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ ir priėmė neteisėtÄ ar nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo į bylÄ pateiktus duomenis, apklausė bylos Å¡alis, apklausė liudytojus, tame tarpe ir nepilnamečio gydytojÄ , logopedę.

Apeliantės teiginiai, kad teismas vaiko poreikius įvertino neteisingai, yra nepagrįsti.Teismas išvadas, kad 600 Lt dydžio išlaikymo dydis atitinka protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, padarė kritiškai įvertinęs atsakovo sudarytus sandorius su seserimi, ir sprendė, kad turto neturėjimas negalėtų būti priežastimi mažinant jau priteisto išlaikymo dydį. Vaiko dydžio sumažinimas siejamas su darbo praradimo aplinkybe bei į realiais vaiko poreikiais, kurie niekaip neįtakojami sandorių sudarymo fakto.

Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sandoriai kaip nors pažeidė kreditorių interesus ir apeliantės nurodomos aplinkybės į bylÄ pagal dar vienÄ apeliantės ieÅ¡kinį actio Pauliana atsakovui, Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos.Teismas teisingai vertino aplinkybę, kad per keturis santuokos metus ir laikotarpį iki santuokos atsakovas turėjo įsigijęs asmeninių daiktų, aprangos, apavo, tam tikros technikos, todėl teismo sprendimas dalyje dėl daiktų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo.Pirmosios instancijos teismas dėl santuokos iÅ¡irimo pripažino abu sutuoktinius, motyvuodamas tuo, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Apeliantė nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada ir praÅ¡o atsakovÄ pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).        Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.      Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis jÄ paneigia, įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.        CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.        Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad 2013 m. gegužės 23 d. atsakovas yra nuteistas už 2012 m. birželio 28 d. padarytÄ nežymų apeliantės sveikatos sutrikdymÄ (pagal LR BK 140 str. 1 d.; 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė atsakovo kasacinį skundÄ ), t. y. nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ , todėl Å¡i aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Nepagrįstomis laikytinos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Ä®rodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantė iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 178 str.).

Atsakovas nurodo tik deklaratyvaus pobÅ«džio aplinkybes (apeliantės nepasitenkinimas atsakovo darbo užmokesčiu; apeliantės neprisidėjimas prie Å¡eimos poreikių tenkinimo ir pan.), kurias apeliantė neigia, t. y. nepateikia joms pagrįsti jokių įrodymų. Pažymėtina, kad Å¡alių nurodomi tarp Å¡alių kylantys nesutarimai, ginčai, požiÅ«rių į tam tikrus dalykus nesutapimai, kurie paprastai kyla kiekvienoje Å¡eimoje, nėra pakankamas pagrindas pripažinti dėl santuokos iÅ¡irimo kalta apeliantę (ar atsakovÄ ).

        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas ir nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 d.), pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.        Pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Apeliantė nurodo, kad ji patyrė 5 000 Lt neturtinę žalÄ , nes ji iÅ¡tekėjo iÅ¡ meilės, o atsakovas sužlugdė jos svajones, pražudė pasitikėjimÄ Å¾monėmis, sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, smurtavo, dėl ko ji patyrė stiprų dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes (jau kurį laikÄ iki santuokos iÅ¡irimo tarp Å¡alių buvo nesutarimai, ginčai; nėra duomenų, jog apeliantei reikėjo medikų pagalbos dėl patirtų iÅ¡gyvenimų), į tai, kad teismo nuosprendžiu iÅ¡ atsakovo už smurto panaudojimÄ apeliantės atžvilgiu jau yra priteista 2 000 Lt neturtinė žala, sprendžia, kad apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo.Dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. teismo įsakymu (dalyje, kurioje nebuvo ginčo) priteistas iÅ¡ atsakovo po 350 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymas N. B., gim. (duomenys neskelbtini), o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi (dalyje, kurioje buvo ginčas dėl iÅ¡laikymo dydžio), patvirtinus taikos sutartį, nustatytas po 550 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymas N. B.. Taigi, atsakovas turi teismo patvirtintÄ pareigÄ mokėti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui sÅ«nui N. po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (nuo 2012 m. liepos 9 d.) iki jo pilnametystės. Atsakovas Å¡iÄ pareigÄ pripažino, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteistÄ iÅ¡laikymÄ sumažinti iki 500 Lt, nes jo turtinė padėtis pablogėjo (jis neteko darbo ir darbo užmokesčio; užsiregistravo darbo biržoje).

Pirmosios instancijos teismas priteisto iÅ¡laikymo dydį sumažino iki 600 Lt.          Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės ir yra tikslinga peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydį.

NuostatÄ , kad iÅ¡laikymas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas tik tada, kai iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydžio peržiÅ«rėjimas galimas ir iÅ¡ esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios Å¡alių turtinės padėties pasikeitimÄ iÅ¡ esmės, yra labai įvairios: tai ir Å¡alių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų iÅ¡laikymo prievolių atsiradimas ar iÅ¡laikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) bÅ«tinos iÅ¡laidos ir kt.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti iÅ¡laikymo dydį. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti vaiko poreikiams skirtinų lėšų dydžio, dėl kurio iÅ¡ esmės Å¡alys yra sutarusios ankstesniais sprendimais dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

Pažymėtina, kad atsakovas prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį (900 Lt) dėl to, kad pasikeitė jo turtinė padėtis (neteko darbo užmokesčio – apie 2 300 Lt), o ne dėl to, kad pasikeitė vaiko poreikiai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko poreikiai nuo 2013 m. vasario 26 d. (kada buvo nustatytas išlaikymo dydis) nėra pasikeitę (atsakovas to neteigė bei įrodymų tam pagrįsti neteikė), todėl plačiau dėl to nepasisako ir su tuo susijusių apeliantės argumentų nevertina.Ginčo esmė – ar po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo (2013 m. vasario 26 d.) iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis.

Nustatyta, kad priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ , jo darbo užmokestis buvo apie 2 300 Lt (atskaičius mokesčius), tačiau 2013 m. rugsėjo 24 d. jis buvo atleistas iÅ¡ tarnybos ir tapo bedarbiu (registruotas darbo biržoje), t. y. atsakovas neteko savo pastovių pajamų – darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui netekus darbo užmokesčio (2 300 Lt), jo turtinė padėtis iÅ¡ esmės pasikeitė, nes atsakovas neteko pastovių pajamų savo kasdieniniams poreikiams tenkinti, tapo bedarbiu.

Tokiu bÅ«du akivaizdu, jog atsakovo pablogėjusi turtinė padėtis objektyviai neleidžia vaiko poreikius tenkinti tokia apimtimi, kokia yra nustatyta (900 Lt). Å iuo atveju turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡laikymo dydis, kuris patenkintų bÅ«tinus (ne maksimalius) vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi specialių poreikių (vaikas turi neįgalumÄ , reikalinga logopedo pagalba ir pan.), darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 600 Lt, kas užtikrins tik minimalius bÅ«tinus vaiko poreikius.

Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai (gavus pakankamai apmokamÄ darbÄ ) iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) neatlygintinas perleidimas (dovanojimas) savo seseriai nėra (negali bÅ«ti) pagrindas sumažinti nustatyto iÅ¡laikymo dydį (900 Lt), tačiau nagrinėjamu atveju iÅ¡laikymo dydis sumažintinas bÅ«tent dėl atsakovo pastovių pajamų netekimo (darbo užmokesčio), o ne dėl nekilnojamojo turto netekimo, todėl apeliantės argumentai dėl nekilnojamojo turto perleidimo nėra reikÅ¡mingi.Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteisto iÅ¡laikymo dydį, nenurodė sumažinto iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momento.

Teisėjų kolegija patikslina Å¡io reikalavimo rezoliucinę sprendimo dalį, nurodant, kad sumažintas iÅ¡laikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 23 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-24/2013). Dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti atsakovo daiktus.        Pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę grÄ Å¾inti atsakovui jo asmeninius daiktus: drabužius, avalynę, kvepalus, dviratį, technikos priemonės (kompiuterį, fotoaparatÄ , videokamerÄ ), Å¡aldiklį, navigacijos sistemÄ , plovimo įrangÄ , o Å¡ių daiktų neesant, kompensuoti už Å¡iuos daiktus pinigais, t. y. sumokant atsakovui 2500 Lt kompensacijÄ .

Priimdamas šį sprendimÄ teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, motyvavo tuo, kad gaudamas pajamas atsakovas turėjo asmeninės nuosavybės (asmeninių daiktų), o dėl nepateiktų įrodymų teismas negalėjo identifikuoti Å¡ių daiktų bei objektyviai jų įvertinti.        Apeliantė nurodo, kad pas jÄ nėra atsakovo nurodomų (teismo nurodytų grÄ Å¾inti) daiktų.        Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Ä®rodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikalingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).        Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad atsakovas turėjo jo nurodomus daiktus ir, kad Å¡ie daiktai yra pas apeliantę, tenka atsakovui.

Tik nustačius, kad atsakovas turėjo jo nurodomus konkrečius (identifikuotus) daiktus bei, kad Å¡ie daiktai yra (buvo) pas apeliantę, kuri jų negrÄ Å¾ina, galėtų bÅ«ti tenkintas atsakovo reikalavimas grÄ Å¾inti Å¡iuos daiktus arba priteisti jų vertę (jeigu dėl apeliantės kaltės jie dingo). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Apeliantė teigia, kad atsakovo daiktų pas jÄ nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimÄ , t. y. nepateikė įrodymų apie daiktų turėjimÄ bei, kad jie yra pas apeliantę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (nesant įrodymų), vadovaudamasis tik atsakovo paaiÅ¡kinimu, priėmė sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl daiktų grÄ Å¾inimo.

Taigi, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl daiktų grÄ Å¾inimo atmestinas.         Bylinėjimosi iÅ¡laidos.Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atitinkamai keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).Pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieÅ¡kovė) už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėjo 294 Lt žyminio mokesčio. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies (nepatenkinta 120 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalyje – dėl neturtinės žalos priteisimo), todėl jai iÅ¡ atsakovo priteistina 177 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 108 Lt. Atlikus iÅ¡ Å¡alių viena kitai priteistinų sumų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 69 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei (pirmosios instancijos teisme) priteistinos iÅ¡ abiejų Å¡alių po lygiai (po 10,66 Lt), nes tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies.Už apeliacinį skundÄ apeliantė sumokėjo 477 Lt žyminį mokestį.

Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (nepatenkintas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (108 Lt) ir dalies neturtinės žalos atlyginimo (120 Lt)), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 249 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).Subendrinus apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo apeliantei priteistina – 318 Lt bylinėjimosi išlaidų.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

               Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.        Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimÄ pakeisti.        Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažįstant abu sutuoktinius ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:santuokÄ , sudarytÄ 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto CMB (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieÅ¡kovės J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti, dėl atsakovo Ž.

B. kaltės; priteisti ieÅ¡kovei J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.        Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo ieÅ¡kovę J. A. B. grÄ Å¾inti atsakovui Ž. B. priklausančius daiktus ir Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.        Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:priteisti iÅ¡ atsakovo Ž.

B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 318 Lt (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniolika litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų;priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės J. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,66 Lt (deÅ¡imt litų, 66 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.        Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo N. B. sumažinimo, nustatant, kad sumažintas iÅ¡laikymas (600 Lt) priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 23 d.        KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

       Teisėjai              Evaldas Burzdikas                                                    Izolda Nėnienė                           Virginija Gudynienė