2016-10-11 Nr. AB-19530-3-65-3-00178-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4472-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00178-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-13), prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2014 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 50-TE-172 „Dėl komisaro inspektoriaus J. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į ankstesnes Panevėžio AVPK Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Panevėžio r. PK KPS) vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš Panevėžio AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) bei atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-28 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), 2014 m. kovo 25 d. atleido jį, Panevėžio AVPK Panevėžio r. PK KPS vyresnįjį tyrėją, iš vidaus tarnybos.

Teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, parengta visapusiškai neįvertinus esminių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Atsakovas neįrodė pareigūno vardo pažeminimo sudėties – pareiškėjo kaltės dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Todėl išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, yra neteisinga, dėl ko ir atleidimas iš vidaus tarnybos yra neteisėtas.

Paaiškino, kad 2014 m. sausio 18 d. pareiškėjas buvo išvykęs į Vilnių. Lankydamasis sostinėje pas savo seserį, pareiškėjo sesers vyras N. Š. paprašė pareiškėjo iš bendro pažįstamo R. R. paimti jam skirtas automobilio detales. Pareiškėjas grįžęs į Panevėžį, keletą kartų skambino R. R., tačiau vis nepavykdavo susitikti. 2014 m. sausio 22 d. apie 11 val. 45 min. grįždamas iš apklausos Panevėžio rajone, Sodelių kaime, pareiškėjas vėl paskambino R. R., tačiau jis neatsiliepė. Važiuodamas pro Panevėžio rajono policijos komisariatą apie 12 val. pareiškėjas paskambino kolegei V.

R. ir jie kartu išvažiavo pietauti. Pietų metu, apie 12 val. 15 min., pareiškėjui paskambino R. R. ir pasakė, kad jis šiuo metu sportuoja Aukštaitijos sporto rūmuose ir jei pro šalį pareiškėjas važiuotų, galėtų į sporto rūmus užsukti paimti pareiškėjo sesers vyrui skirtas detales. Kokias konkrečiai automobilio detales pareiškėjas turėjo paimti, jis nežinojo ir R. R. jam tiksliai jų neįvardijo. Pareiškėjas su kolege V. R. papietavęs apie 12 val. 40 min. važiavo į darbą ir nusprendė pakeliui užsukti į sporto rūmus paimti iš R.

R. automobilio detales. Kadangi R. R. tuo metu sportavo, nenorėdamas visas sušilęs eiti į lauką, paprašė pareiškėjo užeiti į sporto rūmus. Pareiškėjui atėjus, R. R. padavė pareiškėjui savo automobilio raktelius, pasakė, kur stovi jo automobilis ir liepė iš jo paimti maišelį su jame esančiomis N. Š. skirtomis automobilio detalėmis. Pareiškėjas taip ir padarė – nuėjo prie R. R. automobilio, atrakino jį ir iš automobilio salono paėmė raudonos spalvos maišelį. Maišelis su jame įsuktomis, kaip buvo įsitikinęs pareiškėjas, automobilio detalėmis, buvo nepermatomas.

Pareiškėjas maišelio turinio netikrino ir neturėjo jokios objektyvios galimybės matyti, kokia tiksliai detalė ar detalės buvo maišelio viduje. O ir abejonių pareiškėjui, jog jis galbūt paėmė ne automobilio detales, jam nekilo. Šį maišelį pareiškėjas nunešė į savo tarnybinį automobilį ir nuėjęs į sporto rūmus grąžino R. R. jo automobilio raktelius. Pareiškėjui sugrįžus į tarnybinį automobilį ir pradėjus važiuoti į darbą, pareiškėjo kelią blokavo Opel markės automobilis. Iš jo išlipo du asmenys, kurie priėjo prie pareiškėjo tarnybinio automobilio.

Pareiškėjui išlipus iš automobilio, vienas iš vyrų parodė pažymėjimą ir paklausė pareiškėjo, „kur dovana?“. Kitas iš vyriškių viską filmavo. Pareiškėjas net nesuprato, apie ką yra kalbama. Tada vienas iš pareigūnų paprašė pareiškėjo atidaryti tarnybinio automobilio bagažinę, galines keleivio dureles, o po to ir vairuotojo dureles. Pareiškėjas paklusniai įvykdė visus pareigūno nurodymus. Tada pareigūnas, kalbėdamasis su nežinomu asmeniu mobiliuoju telefonu, paklausė pareiškėjo, kur raudonas maišelis. Pareiškėjas visiškai nesutrikęs, kaip ir buvo paprašytas, iš priekinės keleivio pusės paėmė raudoną maišelį ir pareigūnams liepus jį atidaryti maišelio turinį padėjo ant vairuotojo sėdynės. Tik praplėšęs maišelį pareiškėjas pamatė, kad jame yra cigarečių blokai.

Nei kiek jų buvo, nei kokie cigarečių pavadinimai, pareiškėjui nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad pareiškėjas apskritai nenusimano apie cigaretes, kadangi pats visiškai nerūko. Ir tik kai su kolege V. R. pareiškėjas buvo pristatytas į Panevėžio AVPK Imuniteto skyrių, kur buvo apklaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, jis ir sužinojo, kad maišelyje buvusios cigaretės buvo su baltarusiškomis banderolėmis. V. R. taip pat paaiškino, kad įdėjus maišelį į automobilį, nebuvo galima matyti maišelio turinio ir tik tada, kai maišelis buvo praplėštas, ji pamatė, kad maišelyje buvo cigaretės. Taigi pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad iš R.

R. paimtame maišelyje buvo įdėtos ne automobilio detalės, o cigaretės. Kaip paaiškino ir pats R. R., pareiškėjas per paprasčiausią apsirikimą tiesiog iš jo automobilio paėmė ne tą maišelį. Automobilio detalė, kurią ir turėjo paimti pareiškėjas, buvo įdėta į baltą maišelį ir padėta kitoje automobilio vietoje. Kaip nurodė, pats R. R., raudoname maišelyje buvo paties R. R. asmeniniam naudojimui iš romų tautybės vyro įsigytos kontrabandinės cigaretės, o tą maišelį tik per klaidą paėmė pareiškėjas.

Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, akivaizdu, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teiginys, kad pareiškėjo veiksmai buvo padaryti sąmoningais ir apgalvotais tyčiniais veiksmais, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas veiksmus atliko nesuvokdamas ir negalėdamas suvokti, jog paima maišelį, kuriame yra kontrabandinių cigarečių. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kokią konkrečią detalę iš R. R. automobilio jis turi paimti. Pareiškėjui R. R. tik nurodė, kad automobilio detalė yra jo automobilyje įdėta į maišelį. Nei kokia detalė ar detalės, nei kokios spalvos maišelyje ji ar jos įdėtos pareiškėjas nežinojo, todėl jokios teisinės reikšmės neturi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti argumentai, jog automobilio pusašis, kurį ir turėjo paimti pareiškėjas, iš esmės skiriasi nuo 5 blokų cigarečių, supakuotų į vieną paketą, savo forma, dydžiu ir svoriu. Vertinant pareiškėjo kaltę nereikšminga ir tai, iš kur automobilio detalę R. R. buvo gavęs, nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje ši aplinkybė nepagrįstai sureikšminama. Pareiškėjas nematė maišelio turinio, buvo įsitikinęs, kad paėmė automobilio detales. Net kai sustabdę pareigūnai pareikalavo atidaryti automobilio bagažinę ir dureles, pareiškėjas nesipriešino, o paklusniai vykdė nurodymus, ko akivaizdu, būtų nebuvę, jei pareiškėjas būtų suvokęs, jog į automobilį įdėjo maišelį su kontrabandinėmis cigaretėmis. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl pareigūnai, žinodami, jog iš R. R. automobilio buvo paimtos kontrabandinės cigaretės, patys siekdami užkirsti kelią daromam nusikaltimui, nesiėmė jokių veiksmų ir neapžiūrėjo R. R. automobilio. Pareiškėjui susidarė įspūdis, jog visi šie pareigūnų veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, siekiant tik sukompromituoti pareiškėją ir atleisti jį iš vidaus tarnybos. Teigė, kad net pats administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas netinkamai, ką yra konstatavęs ir Panevėžio miesto apylinkės teismas. Pareiškėjas nesuprato, kad būdamas Panevėžio AVPK Panevėžio r. PK KPR vyresniuoju tyrėju, neteisėtai gabena akcizines prekes, dėl ko nenumatė ir negalėjo numatyti akivaizdžiai žalingų tokio veikimo pasekmių.

Pažymėjo, jog akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo nustatymas teisinės reikšmės šioje situacijoje nebeturi, nes nesant nustatytai pareiškėjo kaltei kaip vienai iš būtinųjų sąlygų pareigūno vardo pažeminimo faktui nustatyti, atsakomybė pareiškėjui apskritai negalėjo kilti, todėl pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos yra neteisėtas. Be to tvirtino, kad atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos buvo per skubus, kol nebuvo baigta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. kol teismo nutarimu pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą.

Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, neteisėtai atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos, jam buvo padaryta neturtinė žala. Viso tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas kolegų bei visuomenės akyse buvo vaizduojamas kaip asmuo, kuris būdamas statutiniu pareigūnu užsiima neteisėta veikla – kontrabanda. Toks neigiamas pareiškėjo charakterizavimas akivaizdžiai turėjo įtakos nepalankiam asmens vertinimui. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, o tai pareiškėjui sukėlė ilgalaikį dvasinį sukrėtimą bei reputacijos pablogėjimą. Be to, atleidus iš ilgalaikio darbo vidaus tarnyboje, buvo sukeltos neigiamos pasekmės pareiškėjo kaip statutinio pareigūno teisėtų lūkesčių pažeidimui bei asmens (ilgalaikio vidaus tarnybos pareigūno) vardo diskreditavimui. Dėl susidariusios situacijos taip pat neigiamų išgyvenimų patyrė ir pareiškėjo šeima, kuri labai jautriai reagavo į visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusius neigiamo turinio straipsnius apie pareiškėją. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas prašė priteisti 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47-50) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą – Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. J. ir Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. Ž. 2014 m. sausio 22 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, pareiškėjo J. B. 2014 m. sausio 22 d. ir 2014 m. sausio 28 d. teiktus paaiškinimus, pareigūnės V. R. paaiškinimus, vaizdo įrašus, liudytojo R. R. parodymus, UAB „L. E. įmonės“ bendrasavininkio D. V. paaiškinimus ir kitus duomenis, buvo padaryta išvada, jog pakanka pagrįstų duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas, 2014 m. sausio 22 d. apie 13 val. Panevėžyje, A. Jakšto g. 1, tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, specialiuoju automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 5 blokus (50 pakelių) kontrabandinių cigarečių. Tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma buvo paneigta pareiškėjo versija, kad jis nematė maišelio turinio ir buvo įsitikinęs, kad paėmė automobilio detales, be to, padaryta išvada, kad versija apie automobilio detalę, kurią neva norėjo paimti ir manė ją paėmęs pareiškėjas, yra išgalvota, taip siekiant išvengti atsakomybės. Iš visumos nustatytų aplinkybių konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai buvo padaryti sąmoningais ir apgalvotais tyčiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų jiems atliekant tarnybines pareigas. J. B., būdamas policijos pareigūnu, ne tik neužkirto kelio pažeidimui, bet pats savo aktyviais veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus, padarydamas neteisėtą veiką, ir tuo sulaužė 1993 m. spalio 1 d. duotą priesaiką sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Pareiškėjo elgesys pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse reglamentuojamus profesinės etikos principus ir teisingai įvertintas, kaip žeminantis pareigūno vardą. Apie pareiškėjo įvykdytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse.

Nurodė, jog nors surašant tarnybinio patikrinimo išvadą tyrimas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje dar nebuvo baigtas, tačiau buvo konstatuota, kad tokie pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, veiksmai turi pareigūno vardo pažeminimo požymių, nesiejant to su administracine atsakomybe. Kita vertus teigė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-379-366/2015 konstatuoti faktai, nepaneigė aplinkybių, konstatuotų ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tvirtino, kad visi nurodyti argumentai pagrindžia skundžiamo Įsakymo teisėtumą, todėl pareiškėjo skundas neturėtų būti patenkintas. Konstatavus, kad atleidimas iš tarnybos yra teisėtas, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu (b. l. 171-180) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininko R. V. tarnybinį pranešimą, kuriame jis pranešė, jog 2014 m. sausio 22 d. (originale nurodyta klaidinga data – „2013-01-22“) apie 13 val. Panevėžyje, A. Jakšto g. 1 prie Panevėžio sporto rūmų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo patikrintas automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis Panevėžio AVPK. Automobilį vairavo Panevėžio r. PK KPS vyresnysis tyrėjas J. B., o kartu važiavo Panevėžio r. PK KPS tyrėja V. R.. Patikrinus automobilį prie automobilio priekinės sėdynės rastas raudonos spalvos polietileninis maišelis, kuriame buvo 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Fect“ su baltarusiškomis banderolėmis. 2014 m. sausio 22 d. J. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 011204 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1632 straipsnio 2 dalį „akcizais apmokestintų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 1 l.). Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2014 m. kovo 24 d. surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad J. B. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, ir dėl to pasiūlyta atleisti jį iš vidaus tarnybos (b. l. 15-24). Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, Įsakymu 2014 m. kovo 25 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 14). Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi J. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 583 Eur bauda su 50 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis konfiskavimu (b. l. 125-127).

Atsakovas Tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatė ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 22 d. apie 13 val. Panevėžyje, A. Jakšto g. 1, tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, specialiuoju automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 5 blokus (50 pakelių) kontrabandinių cigarečių ir buvo sulaikytas Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. J. ir Panevėžio AVPK Vidaus tyrimo poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (b. l. 22). Konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai buvo padaryti sąmoningais ir apgalvotais tyčiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų jiems atliekant tarnybines pareigas; policijos pareigūnas J. B., turėdamas pareigą išsiaiškinti teisės pažeidimus padariusius asmenis ir užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, pats atliko tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai nesuderinami su policijos pareigūno statusu, žinodamas, kad akcizais neapmokestinamų cigarečių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas yra draudžiamas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiam teisės pažeidimui užkirsti, priešingai tuo naudojosi piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, gabeno akcizais apmokestinamas prekes tarnybos specialiuoju automobiliu. Tokie priešingi teisei veiksmai įvertinti kaip akivaizdžiai priešingi įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūnų tikslams, uždaviniams (b. l. 20). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą ir pažemino pareigūno vardą (b. l. 22).

Pareiškėjas teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, parengta visapusiškai neįvertinus esminių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Manė, kad atsakovas neįrodė pareigūno vardo pažeminimo sudėties – jo kaltės, tai yra, pareiškėjas nesuprato, kad neteisėtai gabena akcizines prekes, manė, kad maišelyje yra detalės automobiliui, nes maišelis buvo nepermatomas ir užrištas, dėl ko nenumatė ir negalėjo numatyti akivaizdžiai žalingų tokio veikimo pasekmių.

Byloje pateiktais duomenimis bei šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2014 m. sausio 22 d. apie 13 val. Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. J., kartu su Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiuoju tyrėju D. Ž., prie Sporto rūmų, A. Jakšto g. 1, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje patikrino automobilį „Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Panevėžio AVPK Panevėžio rajono policijos komisariatui, kurį vairavo J. B., o šalia sėdėjo pareigūnė V. R.. Patikrinus minėtą automobilį, salono viduje rastas raudonos spalvos plastikinis maišelis, o jame 30 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Iš R. J. 2014 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo ir teismo posėdyje teiktų jo paaiškinimų nustatyta, kad R. J. kartu su vyriausiuoju tyrėju D. Ž. prie Sporto rūmų, esančių A. Jakšto g. 1, vyko patikrinti Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje disponuotą informaciją, kad J. B. 2014 m. sausio 22 d. galimai važiuos pasiimti kontrabandinių cigarečių. Byloje nustatyta, kad šį patikrinimą filmavo pareigūnas D. Ž.. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovui tarnybinio patikrinimo metu buvo perduota Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus disponuota vaizdo medžiaga, kurioje buvo nufilmuoti J. B. veiksmai iki jo vairuoto tarnybinio automobilio prie Sporto rūmų esančioje aikštelėje patikrinimo.

Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo medžiagą apie Sporto rūmų aikštelėje pareiškėjo patikrinimo aplinkybes (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 104 l.) nustatyta, kad laikmenoje „J. B. patikrinimas 2014-01-22“ yra du vaizdo įrašai – Nr. M2U00135 (2 min. trukmės) ir Nr. M2U00136 (1.30 min. trukmės). Vaizdo įraše Nr. M2U00135 matyti, kad prie J. B. prieina civiliais drabužiais apsirengęs asmuo (nustatyta, kad pareigūnas R. J.). Girdisi, kad R. J. prisistato. J. B. atsako, kad suprato. R. J. paprašo atidaryti automobilio bagažinę, ją apžiūri, paskui paprašo atidaryti automobilio saloną.

Girdisi, kad J. B. su R. J. kalbasi, tačiau dėl variklio garso negalima suprasti žodžių. Vaizdo įraše Nr. M2U00136 matyti, kaip J. B. iš savo vairuoto automobilio priekio paima raudonos spalvos plastikinį maišelį, per kurį gerai persišviečia cigarečių pakeliai, ir jį paduoda policijos pareigūnui R. J.. Teismo vertinimu, šiame vaizdo įraše aiškiai matomi cigarečių pakeliai paneigia J. B. teiktus paaiškinimus, jog jis nežinojo, kad maišelyje yra ne detalė automobiliui, o kontrabandinės cigaretės, nes maišelis buvo nepermatomas.

Aplinkybę, kad J. B. turėto raudono plastikinio maišelio viduje buvę cigarečių pakeliai gerai matėsi, patvirtino ir J. B. sulaikęs policijos pareigūnas R. J., bei kartu su juo buvęs ir įvykį filmavęs pareigūnas D. Ž.. Tokius pareiškėjo paaiškinimus teismas vertino kaip siekį išvengti griežtos atsakomybės. Be to, teismas, atsižvelgė į pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu teiktus nenuoseklius paaiškinimus: 2014 m. sausio 22 d. pirminiame savo paaiškinime (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 53 l.) pareiškėjas nurodė, kad savaitgalį buvo susitikęs su savo sesers vyru N. Š., kuris paprašė jo nuvažiuoti pas bendrą pažįstamą R.

R. ir jam (N. Š.) paimtų kažkokį daiktą. Kas tai per daiktas N. Š. J. B. nepaaiškino. J. B. minėtame paaiškinime tikino, kad nematė ir nežinojo, kas yra iš R. R. automobilio paimto maišelio viduje. Tuo tarpu 2014 m. sausio 28 d. paaiškinime J. B. (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 4 l.) jau nurodo, kad 2014 m. sausio 18 d. buvo išvykęs į Vilnių. Būdamas Vilniuje kalbėjo su sesers vyru N. Š., kuris jo paprašė iš jų bendro pažįstamo R. R. paimti automobilio detales, apie kurias pareiškėjas nieko nekalba pirminiame savo paaiškinime.

Teismas vertino, kad šios aplinkybės, taip pat atsakovo tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai (UAB „L. E. įmonės“ bendrasavininkio D. V. paaiškinimai apie automobilio AUDI A6 detales; taip pat atlikta automobilio AUDI A6 detalės (pusašio) apžiūra (palyginimas su 5 cigarečių blokais) (tarnybinio patikrinimo medžiaga, 86, 87, 92-94 l.), paneigia J. B. versiją apie jo nurodytą cigarečių pakuotės sumaišymą su automobilio detale.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, konstatuodamas pareiškėjo neteisėtus veiksmus, rėmėsi ir Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus disponuota vaizdo medžiaga („vaizdo įrašas J. B. 2014-01-22 (kopija)“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 104 l.). Nors peržiūrėjus šį vaizdo įrašą ir matyti, kaip iš Sporto rūmų išėjęs J. B., atidaręs priešais stovinčio automobilio galines kairiosios pusės dureles, paima raudoną plastikinį maišelį, per kurį aiškiai persišviečia cigarečių pakeliai, ir šį paketą įdeda į tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekį, tačiau nepavykus nustatyti, kokiu pagrindu ir kas darė šį vaizdo įrašą, t. y. ar duomenys, užfiksuoti įraše gauti teisėtais būdais (šios aplinkybės nenustatė ir Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą), teismas sprendė, kad šis įrodymas negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu ir vertinamas kartu su kitais įrodymais. Tačiau, net ir pripažinus šį įrodymą netinkamu, įvertinus byloje nustatytus duomenis, konstatuota, kad netinkamas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri laikytina skundžiamo Įsakymo motyvuojamąja dalimi.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu gabeno 5 blokus (50 pakelių), pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepažymėtų Lietuvos Respublikoje patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, pagrįstai ir teisėtai atsakovo buvo įvertintas kaip tarnybinis pažeidimas, pasireiškęs policijos pareigūno pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 3 punkte (gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti daromai nusikalstamai veikai ar kitam pažeidimui, pranešti apie tai policijos įstaigai) nevykdymu, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.12, 4.28, 4.29 punktų reikalavimų, įpareigojančių policijos pareigūną saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei; nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai; vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims; naudotis tomis pačiomis pilietinėmis teisėmis kaip ir kiti asmenys, nepaisymu.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, be to, ir daugybę metų dirbęs ne tik Panevėžio AVPK Panevėžio r. KPS vyresniuoju tyrėju bet ir Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, geriau negu bet kuris kitas asmuo privalėjo suvokti, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, yra teisės pažeidimas, tačiau jis ne tik kad neužkirto kelio pažeidimui, bet pats padarė teisės pažeidimą.

Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (žr., pvz., 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-526/2013). Taigi pareiškėjo ir jo atstovės argumentai, jog atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos buvo per skubus, kol nebuvo baigta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad aukščiau aprašyti pareiškėjo neteisėti veiksmai sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Nors administracinio teisės pažeidimo byla tarnybinio patikrinimo metu dar buvo neišnagrinėta, atliekant tarnybinį patikrinimą egzistavo visos sąlygos atriboti pareiškėjo padarytą policijos pareigūno vardą žeminančią veiką nuo neteisėtos veikos vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Sprendžiant, ar nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami kaip pažeminę vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantys Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes. Stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, be to, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei. Taip vidaus tarnybos pareigūnai prisiima atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi.

Pareiškėjas 1993 m. spalio 1 d. davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus ir viršininkų įsakymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 16 l.). Teismo vertinimu, pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, kalta veika sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Policijos pareigūnas, kurio viena iš funkcijų, pagal kompetenciją reikalauti, kad kiti asmenys laikytųsi įstatymų, pats jų nesilaikydamas pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, akivaizdžiai žemina policijos padalinį, kuriame tarnauja, bei sąžiningai tarnaujančius pareigūnus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa policijos sistema ir jos pareigūnais.

Pažymėta, kad pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų.

Įvertinęs teisės aktais pavestų funkcijų svarbumą ir visuomenės požiūrį į statutinius valstybės tarnautojus, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo veiksmai kelia nepasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, ją kompromituoja, todėl, nustačius pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo numatyta teisinė pasekmė. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012 ir kt.). Taigi, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.

Pareigūno vardo pažeminimo faktas Panevėžio AVPK viršininkui, turinčiam įgalinimus atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, paaiškėjo 2014 m. kovo 24 d., kai buvo parengta tarnybinio patikrinimo procedūrą užbaigianti Tarnybinio patikrinimo išvada. Skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos buvo priimtas kitą dieną – 2014 m. kovo 25 d., t. y. nepažeidžiant Statute numatyto termino (56 str. 1 d.).

Pareiškėjo skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą Panevėžio AVPK išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo yra išvestiniai reikalavimai iš ginčijamo Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, todėl konstatavus, kad atsakovo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinių skundo reikalavimų. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, netenkintas jo prašymas ir dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas J. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 182-187), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nepagrįsto pareiškėjo veiksmų vertinimo pažeminus pareigūno vardą. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų pareigūno J. B. kaltę, jo veikimą ar neveikimą priešingą teisei ar pažeidžiantį tarnybinės etikos teisės normų reikalavimus. Pareiškėjo veiksmai – iš anksto žinomo prašymo, kuris nepažeidžia teisės normų reikalavimų, tarnybinės etikos reikalavimų, įvykdymas – paimti automobilio detalę net ir patalpinus ją į tarnybinį automobilį, nesudaro pareigūno vardo pažeminimo sudėties. Pažymėtina ir tai, kad J. B. veiksmais, atsižvelgiant į jų pobūdį ir nesukeltas nė menkiausias neigiamas pasekmes, nebuvo pažemintas vidaus tarnybos autoritetas nebuvo sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga. Kitaip tariant, J. B. veiksmais nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės.

2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, kadangi tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu, todėl darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo atveju teisme privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (nutartys administracinėse bylose: 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62-2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2014 m. balandžio 22 d. Nr. A146-278/2014 ir kt.). Taigi šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti J. B. kaltę, neteisėtus veiksmus. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai į tarnybinį automobilį įsidėjo kontrabandines cigaretes. Liudytojais apklausti V. R., R. R. teismui patvirtino aplinkybes apie R. R. automobilyje buvusias N. Š. skirtas detales, kurias turėjo paimti pareiškėjas, ką jis ir įvykdė. J. B. nenumatė ir negalėjo numatyti, jog nepermatomame raudonos spalvos maišelyje yra kontrabandinės cigaretės, todėl negalėjo numanyti akivaizdžiai žalingų ir neteisėtų tokio veikimo padarinių. Teismas nevertino pareiškėjo parodymų visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, liudytojų V. R., N. Š., R. R. parodymais, tačiau nepagrįstai vadovavosi ir neteisingai traktavo vaizdo įrašų duomenis, esančius byloje.

3. Vaizdo įrašo analizė neleidžia teigti, jog raudonos spalvos maišelyje matyti cigarečių pakeliai. Proceso dalyviams taip pat ir J. B. ne kartą peržiūrėjus vaizdo įrašą tokios aplinkybės nepasitvirtino. Teismas sprendime, be kita ko, nurodė, jog aplinkybę, kad pareiškėjo turėto raudono plastikinio maišelio viduje buvę cigarečių pakeliai gerai matėsi, patvirtino ir pareiškėją sulaikęs policijos pareigūnas R. J., bei kartu su juo buvęs ir įvykį filmavęs pareigūnas D. Ž.. Tačiau minėti liudytojai atliko tyrimo veiksmus, todėl jų paaiškinimai turi būti vertinti itin atidžiai ir kritiškai, juolab, kad teismo posėdžio metu liudytojai R. J. ir D. Ž. patvirtinto, kad negalima buvo matyti, ar maišelyje esančios cigarečių pakuotės yra su banderolėmis. Apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti fakto apie nepermatomame raudonos spalvos plastiko maišelyje akivaizdžiai matomą turinį – nelegalių, kontrabandinių cigarečių paketą. Teismas turėjo nevienareikšmiškai įsitikinti dėl plastikinės raudonos spalvos pakuotės turinio išvaizdos ir galimybės suprasti, kas yra uždarytoje pakuotėje.

4. Tam, kad vaizdo įrašas būtų vertinamas byloje kaip įrodymas, jis pirmiausia turėjo būti gautas leistinomis priemonėmis. Pasak atsakovo, 2014 m. sausio 22 d. daryti vaizdo įrašai buvo išslaptinti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Pagal šią teisės normą, išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama tik tiriant drausminius ar tarnybinius nusižengimus, o išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija turi būti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Taigi, išslaptintas vaizdo įrašas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti naudojamas kaip įrodymas, nes jis nėra susijęs su korupcinės veikos tyrimu, todėl savo pobūdžiu, nėra leistinas ir teisėtai gautas įrodymas. Dėl byloje minimų vaizdo įrašų, kaip leistinų įrodymų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. 2AT-49-699/2015.

5. Pažymėtina ir tai, kad teismai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl šiame apeliaciniame skunde analizuojamų pareiškėjo veiksmų, nebuvo vieningos nuomonės. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi administracinę teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, 2014 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nutarimą, kuriuo panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir nutarė bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį. Taigi, teismų pozicija, kiek tai susiję su tiesioginiu pareiškėjo veiksmų, vaizdo įrašų vertinimu, nebuvo vieninga.

6. Be pagrindo pirmosios instancijos teismas nevertino Policijos departamento 2014 m. liepos 8 d. tarnybinio patikrinimo dėl Panevėžio AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo Nr. 5-16-IS-18 išvados. Šioje patikrinimo išvadoje buvo vertinami pareigūnės V. R. veiksmai, kadangi šios pareigūnės veiksmai yra susiję su nagrinėjamos bylos klausimu, todėl padarytos išvados yra svarbios. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad net ir padarius prielaidą, kad maišelis „persišvietė“ ir per jį galima buvo perskaityti specifinius užrašus apie cigaretes, šių duomenų nepakaktų išvadai, jog pareigūnė galėjo matyti, kad maišelyje buvo kontrabandinės cigaretės. Pareiškėjas yra nerūkantis, todėl tai dar labiau sustiprina jo poziciją, jog jam, kaip nerūkančiam asmeniui, atskirti kontrabandines cigaretes nuo legalių, vadovaujantis tik tam tikrais užrašais, būtų neįmanoma. Byloje niekas objektyviai nepaneigė fakto, jog pareiškėjui nebuvo žinomas atsitiktinai jam pakliuvęs nelegalus plastikinio raudono maišelio turinys. Kita vertus, tie patys veiksmai negali būti vertinti iš esmės skirtingai. Taigi Policijos departamento 2014 m. liepos 8 d. tarnybinio patikrinimo dėl Panevėžio AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo išvados turėjo būti įvertintos teismo sprendime kartu su kitais bylos dokumentais ir duomenimis.

7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu teikė nenuoseklius paaiškinimus. Pažymėtina, jog pareiškėjo parodymai nuo pat pirmos apklausos nesiskyrė, nes faktiškai jis buvo paprašytas perduoti tam tikrą daiktą N. Š., taigi, esant būtinybei, vėliau, atsakant į pateiktą klausimą, buvo detalizuota, kokį daiktą buvo prašoma perduoti N. Š.. Teismo nurodyti atsakovo tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai apie atliktą automobilio AUDI A6 detalės (pusašio) apžiūrą (palyginimą su 5 cigarečių blokais) (tarnybinio patikrinimo medžiaga, 86, 87, 92-94 1.) yra nepatikimi, nepagrįsti dėl tos priežasties, jog palyginimui buvo paimtas AUDI A6 pusašis su žiedais, tačiau remiantis liudytojo R.

R. parodymais, raudoname maišelyje buvo AUDI A6 pusašis be žiedų galuose, todėl savo išmatavimais buvo panašus į kitos automobilyje buvusios pakuotės formą, dydį. Taigi, nepagrįsta teigti, jog aukščiau nurodytais įrodymais buvo paneigta pareiškėjo versija apie jo nurodytą cigarečių pakuotės sumaišymą su automobilio detale. J. B. paaiškinimus patvirtino liudytojai N. Š., R. R., V. R., todėl pareiškėjo parodymai negali būti laikomi ir vertinami tik kaip jo gynybos versija. Kai nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais kitais įrodymais ir juos atitinka, tai laikytinos įrodytomis ir neprilygsta versijos įvardinimui, kuri gali būti tik pareiškėjo įsivaizdavimas apie įvykusius faktus, faktų interpretavimas ir pan.

Be to, vertinant pareiškėjo duotus parodymus, labai svarbu atkreipti dėmesį ir visapusiškai įvertinti 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(01378(IS1-1486), šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad „Bi-Zone testometru tiriamasis J. B. sąžiningai atsakė į jam užduotus kritinius klausimus. Ar Jūs prieš sustabdymą žinojote, kad tame maišelyje yra cigaretes? - Ne. Ar Jūs prieš tą automobilio sustabdymą 2014 m. sausį žinojote, kad tame raudoname maišelyje yra cigaretės? - Ne.“.

Pareiškėjas, patikrintas specialistų, naudojant specialų sertifikuotą prietaisą ir patvirtintą metodiką, davė sąžiningus atsakymus į kritinius klausimus, todėl teismas turėjo vadovautis cituojama specialisto išvada ir ja tikėti, vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendime apie 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(01378(IS1-1486) apskritai nėra užsimenama ir ja nesiremiama, taip pat nėra objektyvių motyvų, jog teismas dėl tam tikrų priežasčių nevertina ir nesiremia specialisto išvada.

Tai įrodo, jog byloje įrodymai nebuvo tiriami nuosekliai ir visapusiškai, o vertinami tik atsakovo poziciją patvirtinantys duomenys. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvada buvo atliekama ne pareiškėjo iniciatyva, o atsakovo nurodymu ir siuntimu, tačiau ir atsakovas 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(01378(IS1-1486) nesivadovavo.

8. Pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjo padarytą pareigūno vardo pažeminimą grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie pareigūno turėjimą žinoti ir numatyti tam tikras aplinkybes geriau nei kiti asmenys, bet konkrečiu atveju, negalima remtis bendro pobūdžio teiginiais, kai asmens žinojimas ir manymas buvo nukreiptas teisėto veiksmo įgyvendinimo linkme, perduoti konkretų daiktą, neturint menkiausio įtarimo ir supratimo, kad pakuotės turinys gali būti neteisėtas, taip pat kontrabandos objektu.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Taigi, kai nenustatyta kaltų, neteisėtų, tyčinių pareigūno veiksmų, tai pastarieji jokiu būdu negali žeminti pareigūno vardo, menkinti tarnybos ir sistemos autoriteto, ją kompromituoti. Pareiškėjo veiksmai jokių neigiamų padarinių nesukėlė.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo žinoma konkrečiai, kokias detales turėjo paimti, kad neturėjo jokios objektyvios galimybės matyti, kokia tiksliai detalė buvo maišelyje yra paneigtos byloje surinktais įrodymais: 2014 m. vasario 20 d. R. R. paaiškinimu, 2014 m. sausio 22 d. Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. Ž. tarnybiniu pranešimu, 2014 m. kovo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-28 surinktais duomenimis, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. Ž., R. J. paaiškinimais.

2. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog J. B. tarnybinio patikrinimo metu teikė nenuoseklius paaiškinimus, yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais įrodymais.

3. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, kad jo poelgis nesukėlė nei menkiausių neigiamų pasekmių, nebuvo pažemintas pareigūno vardas, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra objektyvių duomenų, kad J. B. sąmoningai į tarnybinį automobilį įsidėjo kontrabandines cigaretes, kad nenustatyta byloje kaltų, neteisėtų pareigūno veiksmų, atsakovas prašo remtis 2014 m. gegužės 15 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, pridedamais prie jo dokumentais ir pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje byloje.

4. Dėl 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(01378(IS1-1486). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo termino paskutinę dieną dar nebuvo gauta pareiškėjo psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvada ir atsižvelgiant, kad šio tyrimo duomenys nėra vertintini tiesioginiais įrodymais, tarnybinis patikrinimas buvo baigtas nelaukiant tyrimo išvados. Teisės aktai nenumato pareigos tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui kiekvienu atveju, atliekant tarnybinį patikrinimą, remtis psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvada. Tikrintojo diskrecijos teisė pasirinkti tyrimo taktiką ir metodiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kas, jo manymu, lėmė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumą.

Pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia teismo padarytų išvadų, dėl įsakyme nurodytų nusižengimo aplinkybių, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas jų vertinimo nuostatų, ir apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu vertinimu, iš naujo teismo motyvų nekartoja, o tik juos papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

Šios bylos ginčo faktinių aplinkybių vertinimui yra reikšmingas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-379-366/2015, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės sutampa su 2014 m. kovo 24 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-28 nustatytais duomenimis, kurie buvo pripažinti pareiškėjo tarnybą, jo, kaip pareigūno, statusą nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu ir buvo kvalifikuoti kaip žeminantys pareigūno vardą, dėl ko pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d nutarimo rezoliucinė dalis yra prejudicinis faktas šiai bylai ir yra pareiškėjo kaltės prezumpcija dėl padaryto teisės pažeidimo. Pareiškėjo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje, yra tyčinis pažeidimas, todėl neįrodinėtina iš naujo aplinkybė, ar pareiškėjas žinojo, jog gabeno cigaretes, kurios nepažymėtos Lietuvos Respublikos nustatytomis banderolėmis.

Esant šioms aplinkybėms, vertinama tik, ar padarytas teisės pažeidimas bei jo padarymo aplinkybės yra teisingai kvalifikuotos kaip pareigūno vardą žeminantis poelgis ir ar pareiškėjas yra teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos.

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką ne tik, kad neužkirto kelio daromam pažeidimui, bet pats padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje.

Tokia pareiškėjo veika, kad pareigūnas toleruoja ir pats daro teisės pažeidimą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, prieštarauja visuomenėje galiojančios moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kad pareigūnai gina visuomenės interesus.

Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo veika tinkamai kvalifikuota pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kaip pareigūno vardo pažeminimas, ir atleidimas iš vidaus tarnybos yra teisėtas.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys