45a0dd62-e438-46b0-b099-70026fd4151a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-425-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02668-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5; 2.6.8.5; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 27 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vitfoss A/S ieÅ¡kinį atsakovui A. Č. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir pareigos atsiskaityti už prekes pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas atsiradimo klausimÄ .IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 70 340,29 Eur skolos, 6 040,21 Eur palÅ«kanų, 6 proc. procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko prekes (gyvulių paÅ¡arus, papildus), tačiau visiÅ¡kai už gautas prekes neatsiskaitė. Atsakovo įsiskolinimas sudaro 70 340,29 Eur bei 6 040,21 Eur palÅ«kanų. Tai, kad ieÅ¡kovas pardavė atsakovui prekes, patvirtina 2014 m. liepos 22 d. sÄ skaitos Nr. 7018827003, Nr. 7018827004 ir Nr. 7018827005; 2014 m. rugpjūčio 28 d. sÄ skaita Nr. 7019103962; 2015 m. vasario 26 d. sÄ skaitos Nr. 7020353814, Nr. 7020353891; 2015 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimas; tarptautiniai krovinių važtaraščiai: 2014 m. liepos 18 d.

Nr. DTL-ITD, 2014 m. liepos 18 d. Nr. 101407-159 B59520, 2015 m. vasario 24 d. Nr. 101502-174 B69308 ir 2015 m. vasario 24 d. Nr. 101502-177 B69305. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 70 340,29 Eur skolos, 6 040,21 Eur palÅ«kanų, 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. balandžio 13 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 362 Eur žyminio mokesčio, 119,27 Eur iÅ¡laidų už vertimus bei 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ .Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai teisiniai santykiai, kurie atitiko paÅ¡arų ir kitų prekių Å«kininko Å«kiui pirkimo-pardavimo teisinius santykius. IeÅ¡kovas (pardavėjas) perduodavo atsakovo (pirkėjo) užsakytas prekes atsakovui nuosavybėn, o atsakovas tas prekes priimdavo ir sumokėdavo ieÅ¡kovui sÄ skaitose nurodytÄ sumÄ jose nurodytais terminais arba susitardavo dėl kitokių apmokėjimo terminų (CK 6.305 str. 1 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pagal krovinio važtaraščius Nr. B69305, Nr. B69308 ir sÄ skaitas Nr. 7020353814, Nr. 7020353891 gavo ir priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo prekių už 19 613,85 Eur sumÄ bei už jas nustatytais terminais ir tvarka neatsiskaitė. Atsakovas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje bei dėl jai tenkančių palÅ«kanų sumokėjimo pripažino, todėl teismas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį laikė teisėta ir pagrįsta. Teismas nustatė, kad pagal 2014 m. liepos 22 d. sÄ skaitÄ Nr. 7018827003 ieÅ¡kovas atsakovui pardavė 10 197,90 Eur vertės, pagal sÄ skaitÄ Nr. 7018827004 11 734,43 Eur vertės, pagal sÄ skaitÄ Nr. 7018827005 25 122,34 Eur vertės prekių, už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., bei pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. sÄ skaitÄ Nr. 7019103962 ieÅ¡kovas atsakovui pardavė 4 671,77 Eur vertės prekių, už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2014 m. rugsėjo 27 d.

Bendra atsakovo skola ieÅ¡kovui pagal minėtas sÄ skaitas sudaro 51 726,44 Eur. Šios prekės iÅ¡ Danijos į LietuvÄ atgabentos su krovinių vežimo keliais važtaraščiais Nr. 859520 ir DTL-ITD. Atsakovas su ieÅ¡kovu pagal Å¡iuos finansinės apskaitos dokumentus atsiskaitė iÅ¡ dalies – 2015 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 1 000 Eur. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovas nupirko 51 726,44 Eur vertės prekių pagal minėtas keturias sÄ skaitas, už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 27 d., tačiau Å¡ios savo pirkėjo pareigos neįvykdė.

Krovinių vežimo keliais važtaraščiuose Nr. B59520 ir DTL-ITD krovinio gavėjais nurodyta UNO Transport, krovinio gavimo vieta – Klaipėdos miestas, ir DFDS Seaways, krovinio gavimo vieta – Fredericia, Danija. UNO Transport kaip vežėjas yra nurodytas ir krovinio važtaraščiuose Nr. B69305, Nr. B69308, pagal kuriuos atsakovas pripažįsta prekes gavęs. Pagal visus važtaraščius prekės gautos iÅ¡ ieÅ¡kovo, jos pakrautos 2014 m. liepos 18 d. SÄ skaitose Nr. 7018827003-7018827005 gavėju nurodomas atsakovo Å«kininko A.

Č. Å«kis Panevėžio rajone. Prekių rÅ«Å¡is ir asortimentas atitinka toms, kurias atsakovas nurodo daugelį metų pirkęs iÅ¡ ieÅ¡kovo. UNO Transport 2016 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡te patvirtino, kad 2014 m. liepos 20 d. į sandėlius Klaipėdoje gavo gyvÅ«nų paÅ¡arų krovinius, kurie nurodyti važtaraÅ¡tyje (pagal bylos duomenis važtaraÅ¡tis Nr. B59520, Nr. DTL-ITD ir sÄ skaitos Nr. 7018827003-7018827005) bei kad tos prekės iÅ¡ jų sandėlio iÅ¡vyko pas ArÅ«nÄ , kuris pats susiorganizavo transportÄ .

IeÅ¡kovo atstovas liudytojas D. B. patvirtino, kad atsakovas ilgÄ laikÄ pirko prekes iÅ¡ ieÅ¡kovo ir iki Å¡io atvejo laiku atsiskaitydavo. PaaiÅ¡kino, kad vežėjo darbuotojai patvirtino, jog atsakovas minėtas prekes gavo. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog kartais iÅ¡ ieÅ¡kovo pirktas prekes iÅ¡ sandėlių pasiimdavo ir savo užsakytu transportu. 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovas ieÅ¡kovui pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad 2015 m. spalio 28 d. su ieÅ¡kovės vadovu aptarė klausimus dėl atsiskaitymo, kad lapkričio mėnesį žada padengti 30 000 Eur, iki gruodžio 31 d.

– 30 000 Eur, o, jei negaus tiesioginių iÅ¡mokų, tai kontraktuos grÅ«dus nurodytai sumai. Teismo vertinimu, Å¡io raÅ¡to turinys patvirtina, kad atsakovas skolÄ už prekes, kurių gavimÄ jis Å¡iuo metu ginčija, iÅ¡ esmės pripažino ir įsipareigojo apmokėti. Taip pat iÅ¡ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo dokumentų turinio matyti, kad atsakovas, gavęs iÅ¡ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovės 2015 m. gruodžio 8 d. reikalavimÄ sumokėti ieÅ¡kovui didesnę nei nurodyta ieÅ¡kinyje 83 401,17 Eur skolÄ ir delspinigius, neginčijo skolos dydžio, bendravo dėl dalinių mokėjimų ir 2015 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieÅ¡kovui 1 000 Eur skolos.Teismas, patikrinęs ieÅ¡kinyje nurodytÄ palÅ«kanų už naudojimÄ si ieÅ¡kovo pinigais apskaičiavimÄ iki 2016 m. kovo 22 d., nustatė, kad jos paskaičiuotos nuo piniginių sumų, kurioms sumokėti praleistas terminas, laikotarpiai nurodyti teisingai.

Atsakovas yra verslininkas, turi patirties sutarčių sudaryme ir jų vykdyme, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose savo pareigos mokėti netesybas pagal įstatymÄ neginčijo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str.), neginčijo ir ieÅ¡kinyje apskaičiuoto palÅ«kanų dydžio. Todėl teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 70 340,29 Eur skolÄ už pirktas prekes ir 6 040,21 Eur palÅ«kanų.Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas nėra pagrįstas, neatitiktų abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros.

Nėra duomenų, kad ateityje atsakovo turtinė padėtis bus reikÅ¡mingai geresnė nei Å¡iuo metu, dėl ko jis turės didesnes galimybes palankesnėmis sau sÄ lygomis atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nepažeisdamas kreditoriaus teisėtų interesų. Teismas nenustatė pagrindų atsakovo praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo 18 mėnesių terminui tenkinimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį dalyje dėl 51 726,44 Eur skolos bei palÅ«kanų priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, nepaÅ¡alino įrodymų tarpusavio prieÅ¡taravimų, netiesioginiams įrodymams suteikė prioritetÄ , nevertino įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Nors 2014 m. liepos 22 d. ir 2014 m. rugpjūčio 24 d. sÄ skaitose nurodyta, kad pirkėjas yra apeliantas, tačiau nėra jokių duomenų, kad jam prekės buvo pristatytos, byloje nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų priėmęs sÄ skaitose nurodytÄ krovinį.

Krovinių važtaraščiuose nurodyta, kad prekes priėmė UAB „UNO Transport Klaipėda“ ir UNO Transport. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas produkcijos negavo, jam prievolė už jÄ sumokėti neatsirado.Teismas savo iÅ¡vadas nepagrįstai grindė liudytojo D. B. paaiÅ¡kinimais bei 2016 m. rugsėjo 7 d. vežėjo UNO Transport raÅ¡tu. Minėto liudytojo paaiÅ¡kinimai turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, nes jis yra ieÅ¡kovo atstovas (Lietuvos padalinio vadovas), be to, jo paaiÅ¡kinimai, grindžiami tik tariamais kitų asmenų paaiÅ¡kinimais, jis pats nei parduodant prekes, nei jas pristatant nedalyvavo.

Vežėjo UNO Transport paaiÅ¡kinimai taip pat yra subjektyvÅ«s, nes bÅ«tent Å¡is asmuo turėtų bÅ«ti atsakingas už krovinio pristatymÄ tuo atveju, jeigu krovinys iÅ¡ tikrųjų buvo pakrautas ir iÅ¡gabentas. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad vežėjas raÅ¡tÄ su paaiÅ¡kinimais parašė bÅ«tent pagal ieÅ¡kovo suformuotÄ praÅ¡ymÄ .Byloje esantys duomenys gali bÅ«ti vertinami tik kaip netiesioginiai įrodymai, nes patys savaime jie nepagrindžia su prekių pardavimu ir perdavimu susijusių faktų egzistavimo, t. y. jie neįrodo apelianto prievolės sumokėti sÄ skaitose Nr. 7018827003, 7018827004, 7018827005, 7019703962 nurodytÄ sumÄ .

Vien faktas, kad ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡rašė apeliantui sÄ skaitas, nepagrindžia, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas konkretus produkcijos pirkimo-pardavimo sandoris. Apeliantui nepasiraÅ¡ius ginčo sÄ skaitų ir ieÅ¡kovui neįrodžius, kad apeliantas užsakė atitinkamÄ produkcijÄ ir jÄ gavo, pastarajam neatsirado prievolė už jÄ sumokėti.Važtaraščiuose B59520 bei DTL-ITD nėra duomenų, kad krovinys bÅ«tų skirtas ar perduotas apeliantui. Krovinio gavėju važtaraÅ¡tyje B59520 nurodytas UNO Transport, krovinio pristatymo vieta Klaipėda.

Krovinio gavėju važtaraÅ¡tyje DTL-ITD nurodyta DFDS SEEWAYS A/S, krovinio pristatymo vieta Klaipėda. Minėti važtaraščiai patvirtina, kad kroviniai Å¡iems gavėjams ir pristatyti, tačiau nėra dokumentų, kad vėliau pagal Å¡iuos važtaraščius pristatyti kroviniai bÅ«tų perduoti apeliantui. Teismas nevertino ginčo sÄ skaitose pateiktų duomenų neatitikimo krovinio važtaraščių duomenims. SÄ skaitose nurodyta krovinio pristatymo vieta Panevėžio raj., todėl jei produkcija pagal sÄ skaitas Nr. 7018827003, 7018827004, 7018827005, 7019703962 ir bÅ«tų buvusi iÅ¡siųsta, ji turėjo bÅ«ti pristatoma į apelianto buveinės vietÄ , o ne į KlaipėdÄ .

Å ios aplinkybės patvirtina, kad važtaraščiai B59520 bei DTL-ITD nepatvirtina sÄ skaitose nurodytos produkcijos gabenimo fakto. Be to, sÄ skaitose nurodytas (į mokėtinÄ sumÄ Ä¯trauktas) ir frachto (krovinio gabenimo) mokestis, kuris galėjų bÅ«ti skaičiuojamas tik pristačius krovinį į sÄ skaitoje nurodytÄ vietÄ - Panevėžio raj. Teismas neįvertino, kad sÄ skaitos Nr. 7018827003, 7018827004, 7018827005 ir 7019703962 nurodytas krovinių svoris nesutampa su važtaraščiuose B59520 bei DTL-ITD nurodytu krovinių svoriu – svoriai skiriasi beveik 4 t (3 749 kg), kas patvirtina, jog sÄ skaitose nurodyta produkcija nebuvo gabenama pagal važtaraščius B59520 bei DTL-ITD.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas iÅ¡ dalies prievolę pripažino pasiraÅ¡ydamas 2015 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tÄ .

Apeliantas ieÅ¡kovui tuomet buvo skolingas 19 613,85 Eur pagal sÄ skaitas Nr. 702353814 ir 702353891, Å¡ios savo skolos neneigė. Minėtas raÅ¡tas pasiraÅ¡ytas buvusių derybų dėl papildomo užsakymo eigoje. Be to, nesutampa jame nurodytos mokėtinos sumos su ieÅ¡kovo įrodinėjama skolos suma (71 340,29 Eur). Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apeliantas pripažino prievolę sumokėdamas 1 000 Eur – šį mokėjimÄ jis atliko ne skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovei, o ieÅ¡kovui, taip mažindamas savo įsipareigojimÄ pagal 2015 m. vasario 26 d. sÄ skaitas Nr. 702353814 ir 702353891.

Teismas neįvertino aplinkybių, kad iki 2015 m. pabaigos ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė apeliantui jokių pretenzijų dėl tariamos skolos pagal 2014 m. liepos 22 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. sÄ skaitas apmokėjimo, prieÅ¡ingai, 2015 m. vasario 26 d. ji pardavė apeliantui naujÄ produkcijos partijÄ . Aplinkybė, kad apeliantas pats atsiimdavo krovinį Klaipėdoje, yra teisinga, tačiau tai vykdavo tik tuo atveju, jeigu Å¡alys dėl to susitardavo iÅ¡ anksto, o ne ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra. Ginčo atveju sÄ skaitose nurodyta krovinio pristatymo vieta buvo Panevėžio raj.

Tai patvirtina su skundu teikiami įrodymai – 2013 m. kovo 13 d. sÄ skaita Nr. 7014478724, 2013 m. liepos 4 d. sÄ skaita Nr. 7015812598, kuriose aiÅ¡kiai nurodyta, jog krovinys bus pristatytas į KlaipėdÄ (CPT Klaipėda port). Nurodytų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik Å¡ioje proceso stadijoje, nes atitinkamų aplinkybių Å¡alys pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, teismui iÅ¡kėlus šį klausimÄ , apeliantas nebeturėjo galimybės pateikti jo paaiÅ¡kinimus pagrindžiančius dokumentus.

Siekiant iÅ¡samiai atskleisti bylos aplinkybes, bÅ«tina prie bylos prijungti Å¡iuos įrodymus.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apelianto skola pagal ginčytinas sÄ skaitas sudaro 51 726,44 Eur, jose nurodytos prekės iÅ¡ Danijos į LietuvÄ buvo atgabentos su krovinių vežimo važtaraščiais Nr. 859520 ir DTL-ITD.

Apeliantas su ieÅ¡kovu atsiskaitė iÅ¡ dalies, nes 2015 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 1`000 Eur. Tai įrodo, kad apeliantas pripažino ginčytinas sÄ skaitas ir nebuvo keliamas joks klausimas dėl neva nepristatytos produkcijos.UNO Transport kaip vežėjas yra nurodytas ir krovinio važtaraščiuose Nr. B69305, Nr. B69308, pagal kuriuos apeliantas pripažįsta prekes gavęs. Pagal visus važtaraščius prekės gautos iÅ¡ ieÅ¡kovo, jos pakrautos 2014 m. liepos 18 d. SÄ skaitose Nr. 7018827003-7018827005 gavėju nurodomas apelianto Å«kininko A.

Č. Å«kis Panevėžio rajone, o kai apeliantas nusprendžia pats (savo transportu) atsiimti produkcijÄ sÄ skaitose yra nurodoma, kuriame sandėlyje jos bus. Prekių rÅ«Å¡is ir asortimentas atitinka toms, kurias apeliantas nurodo daugelį metų pirkęs iÅ¡ ieÅ¡kovo. 2016 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡te UNO Transport patvirtino, kad 2014 m. liepos 20 d. į sandėlius Klaipėdoje gavo gyvÅ«nų paÅ¡arų krovinius, kurie nurodyti važtaraÅ¡tyje, bei tos prekės iÅ¡ jų sandėlio iÅ¡vyko pas ArÅ«nÄ , kuris pats susiorganizavo transportÄ , skirtÄ krovinį paimti.

Apeliantas siekia visais bÅ«dais nuginčyti nepripažįstamÄ skolÄ , atsikertant prielaidomis bei iÅ¡galvotais faktais.2015 m. lapkričio 4 d. apelianto raÅ¡tas ieÅ¡kovui patvirtina, kad apeliantas skolÄ už prekes, kurių gavimÄ jis Å¡iuo metu ginčija, iÅ¡ esmės pripažino ir įsipareigojo apmokėti. Taip pat iÅ¡ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad apeliantas, 2015 m. gruodžio 8 d. iÅ¡ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovės gavęs reikalavimÄ sumokėti ieÅ¡kovui dar didesnę nei nurodyta ieÅ¡kinyje 83 401,17 Eur skolÄ ir delspinigius, neginčijo skolos dydžio, bendravo dėl dalinių mokėjimų ir 2015 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1 000 Eur skolos.Apeliantas tiek iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ , tiek teikdamas prieÅ¡taravimus teismui dėl priimto teismo įsakymo, skolos dydžio tuo pagrindu, kad negavo dalies prekių, neginčijo ir dėl to jokių pretenzijų ieÅ¡kovui nepareiÅ¡kė iki tol, kol Å¡is kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.Apeliantas su skundu pateiktus naujus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Be to, net ir prijungus papildomus įrodymus, jie nepagrindžia, kad apeliantui nebuvo pristatyta produkcija. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju Å¡alys nenurodo tokių pagrindų, jų neįžvelgia ir teisėjų kolegija. Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai santykiai – apeliantas iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko (Å«kininko Å«kiui) paÅ¡arus ir kitas prekes. IeÅ¡kovas teigia, kad apeliantas neatsiskaitė su ieÅ¡kovu pagal paskutines pateiktas Å¡eÅ¡ias sÄ skaitas.

Apeliantas pripažino savo įsiskolinimÄ pagal paskutines dvi sÄ skaitas (2015 m. - Nr. 702353814 ir Nr. 702353891) (Å¡i sprendimo dalis neskundžiama), tačiau neigė savo įsiskolinimÄ pagal kitas keturias sÄ skaitas (2014 m. - Nr. 7018827003, Nr. 7018827004, Nr. 7018827005; Nr. 7019103962). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas privalo apmokėti ir pastarÄ sias sÄ skaitas (toliau - ginčo sÄ skaitos), tačiau apeliantas su tokia iÅ¡vada nesutinka. Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo pridedantis naujus įrodymus – 2013 m.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 7014478724 ir Nr. 7015812598, praÅ¡o juos priimti bei vertinti. Nurodo, jog Å¡ios sÄ skaitos patvirtintų, kad sÄ skaitose, kai Å¡alys susitardavo dėl krovinio pristatymo į KlaipėdÄ , buvo nurodomas kodas CPT Klaipėda port. Tačiau teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad faktiÅ¡kai Å¡ios sÄ skaitos su apeliaciniu nėra pateiktos (pateiktas tik žyminio mokesčio kvitas); antra, apeliantas buvo susipažinęs su byloje ieÅ¡kovo pateiktais dokumentais, apeliaciniame skunde pats pripažįsta, jog teismo posėdžio metu Å¡alių praktika dėl krovinio pristatymo į paskirties vietÄ buvo aiÅ¡kinama, todėl apeliantas ir Å¡iuo aspektu turėjo galimybes teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti priimami tik tie įrodymai, kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Å iuo atveju tokių sÄ lygų nekonstatuojama. Todėl net tuo atveju, jei sÄ skaitos ir bÅ«tų su apeliaciniu skundu faktiÅ¡kai pateiktos, jų priėmimas prieÅ¡tarautų CPK 314 straipsnio nuostatoms.  Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alys sėkmingai bendradarbiavo jau ne vienerius metus.

Liudytojas D. B. nurodo, kad ilgalaikio bendradarbiavimo iÅ¡davoje tarp Å¡alių vyravo visiÅ¡kas pasitikėjimas, o iÅ¡ 2011 m. kovo 14 d. apelianto raÅ¡yto įsipareigojimo galima spręsti, kad Å¡alių bendradarbiavimui nekliudė ir tai, kad apeliantas kartais pažeisdavo nustatytus atsiskaitymo terminus. Apeliantas ginasi tuo, kad ginčo sÄ skaitose nurodytų prekių pagal važtaraščius B59520 ir DTL-ITD, pagal kuriuos, ieÅ¡kovo teigimu, buvo transportuojamos Å¡iose sÄ skaitose nurodytos prekės, negavo.

IÅ¡ tikrųjų, duomenų paminėtuose važtaraščiuose apie tai, kad pagal juos gabentÄ krovinį bÅ«tų gavęs apeliantas, nėra. Kitų dokumentų, kuriuose bÅ«tų apelianto paraÅ¡as apie krovinio gavimÄ , taip pat nėra pateikta. IÅ¡ esmės ginčas ir kilęs dėl to, ar, esant paminėtai situacijai, į bylÄ pateiktų įrodymų pagrindu (ne)pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad labiau tikėtina, jog prekes pagal ginčo sÄ skaitas apeliantas yra gavęs. Apelianto apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu jų pakankamumo, patikimumo, tiesioginių ir netiesioginių įrodymų „svorio“ nagrinėjamam ginčui aspektais.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra ne kartÄ dėstytos ir teisminėje praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įrodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

Taip pat Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocenčio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (pvz., Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Kaip minėta, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs esančius įrodymus, ir darė iÅ¡vadas didesnio tikėtinumo požiÅ«riu. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neteikia pakankamo pagrindo spręsti prieÅ¡ingai.Iki ginčo pradžios paskutinis apelianto mokėjimo pavedimas ieÅ¡kovui atliktas 2014 m. liepos 14 d., o iÅ¡ ginčo sÄ skaitų matyti, kad jos ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos vykdant tos pačios dienos (2014 m. liepos 14 d.) apelianto užsakymÄ Nr. 30057134.

Liudytojas D. B. parodė, kad įvykdžius užsakymÄ gaudavo iÅ¡ Danijos sÄ skaitas, kurias persiųsdavo apeliantui. Å is pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad gaudavęs sÄ skaitas ir elektroniniu paÅ¡tu. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl neva jam nepagrįstai iÅ¡raÅ¡ytų ginčo sÄ skaitų ar dėl jose nurodyto neteisingo prekių asortimento, kiekio bei kainų. Å iame kontekste pastebėtina, kad apskritai menkai tikėtina, jog šį kartÄ ieÅ¡kovas dėl kokių nors nežinomų priežasčių bÅ«tų savo iniciatyva iÅ¡rašęs apeliantui visiÅ¡kai nepagrįstas sÄ skaitas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai pagrindžia ir tai, kad apeliantas, gavęs 2015 m. gruodžio 8 d. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovės raÅ¡tÄ dėl 83 401 Eur skolos ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, sumokėjo 1 000 Eur ir tuomet, nors pagal jo pripažįstamas 2015 m. sÄ skaitas skolos dydis buvo keturis kartus mažesnis (20 000 Eur), nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl skolos dydžio, kol į bylÄ su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nebuvo pateikti dokumentai ir iÅ¡ jų paaiÅ¡kėjo, kad nėra tiesioginių duomenų (jo parašų) apie tai, jog jis gavo krovinį pagal ginčo sÄ skaitas, ir krovinio gavimÄ neabejotinai patvirtina jo paraÅ¡ai tik 2015 m. sÄ skaitose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įtikinami apelianto argumentai, kad Å¡iuo atveju buvo siekiama atsiskaityti tik pagal 2015 m. sÄ skaitas, nes bet kuris bent vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas asmuo, kuriam priskaičiuota keturis kartus didesnė skolos suma, bÅ«tų su tuo nesutikęs ar bent jau aiÅ¡kinęsis jos kilmę. Pažymėtina ir tai, kad, iÅ¡davus ieÅ¡kovo praÅ¡ymu teismo įsakymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, savo prieÅ¡taravimuose jo iÅ¡davimui apeliantas nenurodė, jog bent iÅ¡ dalies pripažįsta vėliau byloje pripažintÄ skolos dalį, ir savo dabartinę pozicijÄ suformulavo, kaip minėta, tik susipažinęs su ieÅ¡kovo prie ieÅ¡kinio pateiktais dokumentais pagal juose esamus/nesamus duomenis.

Apelianto teiginiai, kad ginčo sÄ skaitos turėtų bÅ«ti pasiraÅ¡ytos abiejų Å¡alių nepagrįsti nei įstatymu, nei Å¡alių bendradarbiavimo praktika (žr. pirmiau paminėtas 2015 m. sÄ skaitas, kurias apeliantas pripažino nepaisant to, kad jos jo nepasiraÅ¡ytos). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad sutartiniai santykiai pagal ginčo sÄ skaitas tarp Å¡alių apskritai nesusiklostė, nes bylos duomenys leidžia spręsti, jog jose nurodytoms prekėms apeliantas užsakymÄ (ofertÄ ) buvo pateikęs, o ieÅ¡kovas jį priėmė (akceptavo) pagal Å¡alių ilgalaikio bendradarbiavimo praktikÄ (CK 6.167 str., 6.173 str. 1, 3 d. d., 6.181 str. 1 d.).IeÅ¡kovas yra pateikęs į bylÄ 2016 m. rugsėjo 7 d.

UNO Transport raÅ¡tÄ , kad Å¡i bendrovė 2014 m. liepos 20 d. į sandėlius Klaipėdoje gavo du gyvÅ«nų paÅ¡arų krovinius pagal ginčo sÄ skaitas, abu kroviniai iÅ¡vyko pas apeliantÄ , kuris pats susiorganizavo transportÄ . Viena vertus, 2016 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tas, raÅ¡ytas praėjus jau dvejiems metams po krovinio pristatymo, todėl iÅ¡ dalies galima sutikti su apeliantu, kad nebÅ«tų teisinga daryti vienareikÅ¡miÅ¡kas iÅ¡vadas vien tokio raÅ¡to pagrindu. Kita vertus, jo įrodomoji reikÅ¡mė neatmestina visiÅ¡kai, nes apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje yra pripažinęs, kad kartais krovinį iÅ¡ Klaipėdos parsiveždavo savo transportu, tai iÅ¡ esmės pripažįstama ir apeliaciniame skunde.

Todėl Å¡iame kontekste apelianto argumentai, kad prekės pagal ginčo sÄ skaitas turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovo pristatytos į apelianto buveinės vietÄ Panevėžio rajone, nes taip nurodyta Å¡iose sÄ skaitose - pagal Tarptautinės prekybos terminų taisykles Incoterms 2010 (toliau – Incoterms) nurodytas kodas CPT Panevėžio raj., nors ir neatmestini, bet nėra ir neabejotini: pagal 2015 m. sÄ skaitas, kurias apeliantas pripažino, nurodytas toks pat Incoterms kodas (CPT Panevėžio raj.), tačiau tuomet važtaraščiuose B69305 bei B69308 krovinio gavėju ir buvo nurodytas bÅ«tent apelianto Å«kininko Å«kis, o krovinio gavimo vieta – Panevėžio raj., tuo tarpu vežant krovinį pagal ginčo sÄ skaitas 2014 m. važtaraščiuose, nepaisant to paties Incoterms kodo, krovinio pristatymo vieta važtaraÅ¡tyje B59520 ir važtaraÅ¡tyje DLT-ITD yra nurodyta Klaipėda, krovinio gavėjais atitinkamai - UNO Transport ir DFDS Seaways (t.y. vežėjai, o ne apelianto Å«kis ir Panevėžio raj.).

Todėl pakankamai įtikinamai atrodo liudytojo D. B. parodymai, kad Å¡alys susitardavo dėl krovinio gabenimo sÄ lygų kiekvienu konkrečiu atveju. Å iame kontekste pažymėtina, kad paminėtas Incoterms kodas CPT apima sÄ lygas, kurios numato, jog pardavėjas apmoka prekių pristatymo į pirkėjo nurodytÄ paskirties vietÄ , pakrovimo krovinių terminale siuntėjo (eksportuotojo) Å¡alyje iÅ¡laidas ir, jeigu prekės gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, iÅ¡krovimo paskirties uoste iÅ¡laidas, kurios paprastai įtraukiamos į frachtÄ ir numatomos sudarant vežimo sutartį (kontraktÄ ), taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius, o pirkėjas prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo rizikÄ (pardavėjui rizika atitenka pagal Incoterms kodo DAP sÄ lygas).

Tokiu atveju, nustačius, kad užsakymas prekėms buvo pateiktas, krovinys buvo gabenamas, tačiau, anot apelianto, jo nepasiekė (kitaip tariant, dėl kokių nors priežasčių prarastas), jis vis tiek turėtų atsakyti prieÅ¡ pardavėjÄ .Negalima nesutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad krovinių svoris pagal visas į bylÄ pateiktas sÄ skaitas ir važtaraščius (inter alia pagal ginčo sÄ skaitas bei važtaraščius B59520, DLT-ITD) ne visai sutampa. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais sÄ skaitose nurodomas krovinių svoris yra mažesnis nei važtaraščiuose.

Sutiktina su apeliantu ir tuo aspektu, kad pirmiau aptarti bei kiti pirmosios instancijos teismo vertinti įrodymai (toks pat ginčo sÄ skaitose nurodytų ir anksčiau apelianto užsakinėtų prekių pobÅ«dis, vežėjo tapatumas), yra netiesioginiai. Tačiau negalima teigti, kad ieÅ¡kinys tenkintas vien tokių įrodymų pagrindu, nes į bylÄ yra pateiktas ir iÅ¡ esmės tiesioginis ne tik apelianto pripažintos skolos įrodymas, o bÅ«tent - jo paties ieÅ¡kovui raÅ¡ytas 2015 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad pas jį (apeliantÄ ) buvo atvykęs ieÅ¡kovo vadovas ir buvo aptarta dėl atsiskaitymo „... lapkričio mėn. padengsime 30 000 Eur, iki gruodžio 31 d.

– 30 000 Eur", o negavus tiesioginių iÅ¡mokų iÅ¡ NMA, bus kontraktuoti grÅ«dai Å¡iai sumai. Jau minėta, kad pagal apelianto pripažintas sÄ skaitas skolos suma nesiekė 20 000 Eur, kitokių ankstesnių skolų (be ginčo sÄ skaitų) egzistavimo Å¡alys nenurodo. Apelianto aiÅ¡kinimas, kad didesnės (nei pripažintos skolos) sumos paminėtame raÅ¡te nurodymas susijęs su (neva) bÅ«simais užsakymais ne tik neįrodytas, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, ir neįtikinantis apskritai (įsipareigojimas sumokėti konkrečiais terminais konkrečias sumas, kai nežinoma nei kokie, nei kada bus teikiami užsakymai, ar jų poreikis neiÅ¡nyks iÅ¡ viso, pvz., kilus dar vienam gaisrui). Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visumos nutarties 17 punkte nurodytų taisyklių kontekste vertinimas teikia pagrindÄ pripažinti pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas labiau tikėtinomis nei sutikti su apelianto skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad turėjo 600 Eur iÅ¡laidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡i suma priteistina iÅ¡ apelianto (CPK 93 str. 1 d.).                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

             Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui Vitfoss A/S iÅ¡ atsakovo A. Č. 600 Eur už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.                          Teisėjai                                                                                                                     ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus