459f31ad-2b16-4c4e-a2b5-2d1a10a06be9 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?                                                                                                                                           Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-134-107/2012Teisėja Adolfina Simaitienė             Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00010-2011-5             Procesinio sprendimo kategorija             1.2.4.8.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                          2012 m. kovo 26 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Aistei Šeibelytei,dalyvaujant nukentėjusiajai I.

O.,nukentėjusiosios I. O. atstovui advokatui Petrui Maceniui,iÅ¡teisintajam S. O.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios I. O. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. O., gim. (duomenys neskelbtini) , iÅ¡teisintas pagal BK 140 str. 1 d.             I. O. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 10 000 litų neturtinei ir 73 litų turtinei žalai atlyginti atmestas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                          n u s t a t ė :

             S. O. buvo kaltinamas, tačiau iÅ¡teisintas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2011-01-19, apie 21.50 val., bute (duomenys neskelbtini), norėdamas iÅ¡tempti iÅ¡ kambario I. O., sugriebė jÄ už rankos, spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę blauzdÄ ir taip padarė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės blauzdos apatinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje, I. O. sužalojo nežymiai.             S. O. buvo kaltinamas, tačiau iÅ¡teisintas pagal BK 140 str. 1 d. ir už tai, kad 2011-01-26, apie 21 val., bute (duomenys neskelbtini) , sugriebė I.

O. už deÅ¡inės rankos, stumdydamas daužė ne mažiau kaip tris kartus į kambario sienas, iÅ¡sitempė jÄ iÅ¡ buto į koridorių, stÅ«mė ne mažiau kaip du kartus į sienų kampus, po to už rankos iÅ¡tempė jÄ Ä¯ kambarį, du kartus smogė mobiliuoju telefonu į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , taip padarė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos bei rieÅ¡o poodinę kraujosruvÄ kairio žasto Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, taip I. O. sužalojo nežymiai.                          Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I.

O. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, jos nuomone, apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias baudžiamojo proceso teisės normas, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai vertino liudytojų parodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, dėl to S. O. buvo iÅ¡teisintas nepagrįstai.              Apeliantė nurodo, jog apylinkės teismas konstatavo, kad 2011-01-19, apie 21.50 val., poodinė kraujosruva deÅ¡inės blauzdos apatinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje galėjo atsirasti užsigavus keliant sofÄ , todėl teismui kilo abejonių, ar sužalojimas galėjo atsirasti smurtaujant, ar tai buitinė trauma, nurodė, jog liudytojų, kurie tai gali patvirtinti ar paneigti, nėra, o dviejų konfliktuojančių pusių parodymai yra prieÅ¡taringi.

Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog S. O. prieÅ¡ jÄ smurtauja ne vieneri metai, tačiau po eilinio smurto priepuolio atsipraÅ¡ydavo, todėl ji kentė jo smurtÄ daugelį metų. 2011-01-19 S. O. sumušė jÄ eilinį kartÄ . Apeliantės tvirtinimu, liudytojas R. A. teisme patvirtino, jog 2011-01-19 jis matė jos sužalotÄ kojÄ , nukentėjusioji jam pasakė, jog jÄ sužalojo S. O.. Tai patvirtino ir liudytoja V. P.. Nuketėjusiosios teigimu, nurodytÄ dienÄ baldų ji nekilnojo, jų iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) , niekas nevežė, todėl susižaloti buityje nebuvo realios galimybės. Liudytojų R.

A. ir V. P. parodymai yra netiesioginiai įrodymai, jog jÄ sužalojo S. O.. Teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo vadovautis tiesioginiais jos ir netiesioginiais liudytojų R. A. ir V. P. parodymais.Nukentėjusioji I. O. nurodo, kad dėl jos sužalojimo 2011-01-26 teismas liudytojų A. parodymais suabejojo todėl, kad jie esÄ negalėjo pasakyti, už kurios rankos S. O. jÄ tampė. R. A. negalėjo pasakyti, ar svetainėje buvo stalas, į kurį ji galėjo atsitrenkti. Be to, teismas nuosprendyje teigė, jog pas jÄ turėjo atsirasti didesnis kiekis sužalojimų, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog ji teisme parodė, kad tÄ dienÄ ji buvo Å¡iltai apsirengusi, todėl nuo S. O. tampymo pas jÄ ant kÅ«no sužalojimų neatsirado, o surasta tik poodinė kraujosruva kairio žasto Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kurios kilmės ji paaiÅ¡kinti negalėjo, bet tai savaime suprantama, jog Å¡is sužalojimas atsirado jÄ tampant už rankų.

Apeliantės įsitikinimu, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog S. O. koridoriuje jos laisvai stumdyti negalėjo, nes tam trukdė mažas koridoriaus plotas bei jame stovėję liudytojai A.. Nukentėjusiosios tvirtinimu, buto koridoriuje jokių baldų nebuvo, tik pakabos drabužiams kabinti, įtvirtintos į vienÄ koridoriaus sienÄ , todėl S. O. iÅ¡ svetainės jÄ iÅ¡tempė į koridorių ir trenkė į sienÄ . Nukentėjusioji nesusižalojo tik dėl to, jog buvo Å¡iltai apsirengusi.             Nukentėjusioji nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi mažamečio sÅ«naus S. O. parodymais, kuris 2011-01-26 sunkiai sirgo, nesikėlė iÅ¡ lovos, jis davė parodymus praėjus daugiau nei pusmečiui laiko po įvykio, „tai kaltinamojo S. O. iÅ¡moktas įvykių atpasakojimas.“ S. O..

Be to, advokatas P. Macenis savo kalboje nurodė, jog mažamečiam S. O. teismo posėdžio metu patarinėjo Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė, kuri privalėjo stebėti apklausos procesÄ , o ne patarinėti, kaip atsakyti į teisėjos klausimus.              Apeliantės nuomone, teismas nuosprendyje iÅ¡kraipė liudytojos policijos pareigÅ«nės J. P. parodymus. Nurodo, kad liudytoja J. P. visų įvykio aplinkybių prisiminti negalėjo, todėl teisme parodė, jog teismas gali vadovautis jos paaiÅ¡kinimu, suraÅ¡ytu įvykio dienÄ .

PaaiÅ¡kinime policijos darbuotoja J. P. nurodė, jog į buitinį konfliktÄ (duomenys neskelbtini), vyko du kartus, tačiau apie sklindantį alkoholio kvapÄ nenurodė. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog apklausiant policijos darbuotojÄ J. P., teismas Å¡ios policijos darbuotojos paaiÅ¡kinimo net neturėjo. Teismas nuosprendyje nurodė, jog po konflikto buvo tikrinamas S. O. girtumas, tačiau tai atsakymais, gautais iÅ¡ Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato VieÅ¡ojo policijos skyriaus bei Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus, nepatvirtinama.             Liudytojas policijos pareigÅ«nas A.

M. parodė, kad į butÄ , (duomenys neskelbtini) , vyko du kartus, jį pasitiko moteris, bute buvo du paÅ¡aliniai asmenys, kurie buvo ramÅ«s, bute alkoholio kvapo nesijautė. Atvykus pirmÄ kartÄ bute dar matė nepilnametę merginÄ . Atvykus antrÄ kartÄ bute vaikų nematė.             Nukentėjusioji I. O. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti, S. O. priimti naujÄ nuosprendį.Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Teisiamajame posėdyje iÅ¡teisintasis S. O. smurtÄ prieÅ¡ I.

O. neigė. Parodė, jog 2011-01-19 jis iÅ¡ sÅ«naus gavo žinutę, jog iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežami baldai. Jis su kolegomis atvyko į minėtÄ butÄ , kur pamatė, kad kraunami baldai ir buitinė technika. Paklausus, kas vyksta, uoÅ¡vis, matant kolegoms, trenkė jam per veidÄ . I. O. norėjo iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežti baldus ir buitinę technikÄ tam, kad galėtų grÄ Å¾inti savo skolÄ , tačiau supratusi, jog pardavus daiktus, pinigų skolos grÄ Å¾inimui neužteks, ji nusprendė sukompromituoti ir apÅ¡meižti jį smurtavimu.

SÅ«nus jam pasakojo, jog 2011-01-19 I. O. svetainėje keldama sofÄ užsigavo kojÄ . S. O. nuomone, 2011-01-26 I. O. sukelti konfliktinę situacijÄ pasiruošė, pasikvietė seserį R. A. ir R. A., kad jie viskÄ užfiksuotų fotoaparatu, tačiau konflikto surežisuoti nepavyko. I. O. norėjo, jog bÅ«tų nustatyta, kad skyrybos tarp jų įvyko dėl jo kaltės, tam, kad gautų materialinės naudos, todėl iÅ¡sigalvojo, kad jis prieÅ¡ jÄ smurtauja, yra neiÅ¡tikimas. IÅ¡teisintojo nuomone, I. O. galėjo rankÄ susižaloti į apvalias durų spynas, kai blaÅ¡kėsi prie svetainės, bandė įeiti į kambarį (t. 2, b. l. 45–47).              Nukentėjusioji I.

O. parodė, kad 2011-01-19 vakare S. O. grįžęs namo iÅ¡ darbo varė jÄ iÅ¡ namų, keikė necenzÅ«riniais žodžiais, bandė nutraukti muzikinio centro laidus. Paklausus S. O., kÄ jis daro, Å¡is spyrė jai į blauzdÄ . SÅ«nus S. tuo metu buvo vonioje ir nieko nematė. I. O. paskambino seseriai, papasakojo jai, kad vėl įvyko konfliktas. Atvykęs sesers vyras R. A. muzikinį centrÄ iÅ¡sivežė. 2011-01-26 S. O., grįžęs iÅ¡ darbo, varė iÅ¡ namų jos dukrÄ V., jÄ pačiÄ stumdė koridoriuje.

Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, I. O. iÅ¡kvietė policijÄ . I. O. paskambino seseriai, kad iÅ¡sivestų iÅ¡ namų jos dukrÄ . Sesuo su vyru R. A. atvyko prieÅ¡ dar atvykstant policijai. SÅ«nus S. sirgo plaučių uždegimu, konfliktÄ matė tik duktė V.. IÅ¡vykus policijai, I. O. ėjo per svetainę į balkonÄ paimti sÅ«nui kibirėlį, kad sÅ«nui naktį nereikėtų eiti į tualetÄ . Grįždama S. O. pasakė, jog Å¡is neturi teisės varyti jos iÅ¡ namų. Tada S. O. griebė jÄ už deÅ¡inės rankos, tampė į Å¡onus, laikydamas už rankos trenkė į koridoriaus sienÄ , keikė necenzÅ«riniais žodžiais.

S. O. iÅ¡tempė iÅ¡ svetainės į koridorių, iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo lauko durų trenkė į sienÄ , į kuriÄ ji atsitrenkė Å¡onu. I. O. pasikvietė į pagalbÄ seserį, kuri kartu su vyru atbėgusi iÅ¡ kito kambario, prašė S. O. liautis, tačiau jis nesiliovė. Sesuo su vyru atbėgę jų neskyrė, nes žinojo S. O. įtakÄ policijoje, galimybe pasinaudoti tarnybine padėtimi. S. O. nutempė iÅ¡ koridoriaus I. O. vėl į svetainę, įspraudęs į kampÄ stumdė, telefonu du kartus smogė į galvÄ .

Kadangi ji spėjo užsidengti galvÄ rankomis, smÅ«gis kliuvo per plaÅ¡takÄ . Ar S. O. sugriebė jÄ viena ranka ar abiem, I. O. neprisiminė. I. O. į gydytojus kreipėsi 2011-01-21, nes anksčiau neturėjo tam laiko. S. O. trankant jÄ Ä¯ sienÄ sužalojimų ant kÅ«no neatsirado, nes bute buvo Å¡alta ir ji buvo prisirengusi. PlaÅ¡taka buvo plika, ji ir buvo sužalota. IÅ¡ kur atsirado kraujosruva žasto srityje, I. O. paaiÅ¡kinti negalėjo (t. 2, b. l. 35–39).              Liudytoja R.

A. parodė, kad 2011-01-26, apie 21 val., S. O. trankė, daužė į sienÄ jos seserį I. O., norėjo sutrikdyti jos sveikatÄ ir net atimti jai gyvybę. Kai I. O. paskambino jai ir paprašė, kad ji atvyktų iÅ¡sivesti jos dukters V., R. A. atvyko pas I. O. su vyru. I. O. pasakė, kad S. O. yra bute. Konfliktas tarp S. O. ir I. O. kilo svetainėje, kai I. O. ėjo per svetainę į balkonÄ paimti sÅ«nui kibirėlį. R. A. su vyru tuo metu buvo miegamajame, kuris nuo svetainės yra gana toli. R. A. iÅ¡girdo sesers Å¡auksmÄ padėti.

Ji ir jos vyras nubėgo į svetainę, kur pamatė, kad I. O. tiesiog skraido po kambarį. S. O. buvo suėmęs I. O. už chalato, už rankos, už kurios rankos– neprisiminė. S. O. seserį galbÅ«t laikė abiem rankomis už žastų, trenkė į kampÄ . Kiek kartų trenkė į kampÄ ir už kurios vietos trenkdamas laikė I. O., liudytoja neprisiminė. Po to S. O. nutempė I. O. į koridorių, ten, kur nebuvo jų. Jie liepė S. O. liautis. Viskas vyko labai greitai, todėl R. A. visko neprisiminė.

S. O. norėjo suduoti seseriai ranka, kurioje laikė telefonÄ , į galvÄ , tačiau ji galvÄ užsidengė, todėl S. O. sudavė per rankÄ . Po įvykio ranka atrodė kaip lūžusi, buvo sutinusi, violetinė, todėl su seserimi važiavo į ligoninę (t. 2, b. l. 39–41).              Liudytojas R. A. parodė, kad 2011-01-19 I. O. paskambino jo žmonai ir pasakė, kad jÄ skriaudžia sutuoktinis, bando sugadinti muzikinį centrÄ . R. A. nuvyko pas I. O., paėmė iÅ¡ jos ir iÅ¡vežė muzikinį centrÄ .

I. O. parodė liudytojui mėlynes, atrodė, kad ji sumuÅ¡ta. Tai jis suprato iÅ¡ I. O. pasakymo. 2011-01-26 R. A. vėl sulaukė skambučio iÅ¡ sesers I. O., kuri paprašė atvykti pas jÄ , nes sutuoktinis varė iÅ¡ namų jos dukrÄ . R. A. atvyko su žmona pas I. O. ir laukė miegamajame, kol I. O. dukra susidės daiktus. I. O. nuėjus į svetainę paimti iÅ¡ balkono sÅ«nui kibirėlį, pasigirdo pagalbos Å¡auksmas. IÅ¡ miegamojo iÅ¡bėgo R. A. žmona, o jis iÅ¡ paskos. Vaikai liko uždaryti miegamajame.

Atbėgę į svetainę, pamatė, kaip S. O., sugriebęs už rankų, tampo po kambarį I. O.. Kuria ranka S. O. buvo sugriebęs I. O., liudytojas nematė. S. O. I. O. galbÅ«t buvo įsikabinęs į chalato rankovę. Po to S. O. I. O. iÅ¡tempė į koridorių. I. O. atsitrenkė į lovÄ ir koridoriuje į sienÄ . R. A. parodė, kad I. O. atsitrenkė į kažkurį baldÄ , tačiau tiksliai į kurį, nežinojo, tačiau tvirtino, jog vis tiek atsitrenkė. I. O. koridoriuje vienÄ kartÄ atsitrenkė į sienÄ , S. O.

į jų riksmus liautis nereagavo. S. O. „susigrÄ Å¾ino“ I. O. į svetainę ir užsimojo prieÅ¡ jÄ rankoje turėtu telefonu, tačiau I. O. prisidengė galvÄ rankomis. R. A. parodė, jog sukurti provokuojančios situacijos neturi galių, tačiau fotografuodamas su blykste, norėjo atkreipti žmogaus dėmesį. R. A. tvirtinimu, jis bÅ«tų įsikišęs į konfliktÄ , jei bÅ«tų buvęs panaudotas ginklas ar asmuo bÅ«tų buvęs smaugiamas (t. 2, b. l. 42–44).             Liudytojas S. O. parodė, kad jo santykiai su teta R.

A. geri, tetai nepatiko jo tėtis, jie nesutardavo, teta pyko ant tėčio. Mama su tėčiu stumdėsi 2011 metų žiemÄ , gal pavasarį, nes mama norėjo paimti iÅ¡ tėčio kompiuterį, o tėtis nedavė. Tuo metu buvo teta R. ir R.. Kad tėtis bÅ«tų mušęs mamÄ , S. O. nematė, jie tik apsistumdydavo. Teta R. sakė ant tėčio negražius žodžius, keikė jį. Kai mama su tėčiu pykdavosi, tetos R. vyras visada ateidavo su fotoaparatu. TÄ vakarÄ tėtis mamos nemušė, jie tik apsistumdė.

Liudytojas tuo metu sirgo plaučių uždegimu. Teta R. tėtį keikė, ant jo spjaudėsi. Liudytojas matė, kaip tetai buvo nutįsusios seilės, jis girdėjo spjÅ«vio garsÄ (t. 2, b. l. 57–60).             Liudytoja V. P. parodė, kad 2011 metų pradžioje ji su mama buvo namuose. S. O. pradėjo jÄ varyti iÅ¡ namų. Mama pasakė, kad tai jos namai, iÅ¡kvietė policijÄ ir paskambino savo seseriai. Teta R. su vyru atvažiavo jos pasiimti. S. O. tuo metu buvo užsidaręs kambaryje, svetainės duris buvo užsistÅ«męs foteliu.

Policijos pareigÅ«nai pas S. O. užėję nebuvo, pasakė, kad nieko negali padaryti, ir iÅ¡važiavo. Kai mama nuėjo į svetainę paimti iÅ¡ balkono kibiriukÄ , po kelių sekundžių pasigirdo riksmas. Teta R. su vyru nubėgo į svetainę, o ji ir S. liko miegamajame. Po konflikto matė, kad sužeista mamos plaÅ¡taka. Teta jÄ ir S. nuvežė pas senelius, o mama nuvyko į ligoninę. Kaip S. O. mušė mamÄ , liudytoja nematė. Kad S. O. su telefonu sudaužė jai rankÄ , papasakojo pati mama.

Ji matė, kad mamos deÅ¡inė plaÅ¡taka buvo mėlynai raudona. I. O. liudytojai sakė, jog prieÅ¡ savaitę S. O. spyrė jai į kojÄ , šį sužalojimÄ liudytoja matė pati (t. 2, b. l. 62–66).             Liudytoja J. P. parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ butÄ , kuriame vyko Å¡eiminis konfliktas. Duris atidarė moteris, kuri prisistatė kaip smurtautojo žmona. Koridoriuje buvo dar viena moteris ir vyras. Smurtaujantis vyras buvo svetainėje. Kai jis iÅ¡ kambario išėjo, buvo ramus, iÅ¡ jo alkoholio kvapo nesijautė.

Moteriai buvo pasiÅ«lyta vykti į komisariatÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau ji vykti atsisakė, teigė nenorinti palikti sergančio vaiko. Kokius sužalojimus smurtaujantis vyras padarė moteriai, liudytoja neprisiminė, tačiau ant moters kÅ«no sužalojimų nesimatė. Liudytoja prisiminė, jog bute buvo alkoholio kvapas. Moteris aiÅ¡kino, jog jos vyras yra neblaivus, todėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , kur buvo nustatyta, jog S. O. yra blaivus. Kadangi iÅ¡kvietimų į Å¡eiminius konfliktus bÅ«na daug, todėl apie tai, kiek kartų važiavo į šį butÄ , liudytoja neprisiminė (t. 2, b. l. 66–67).             Liudytojas A.

M. parodė, jog 2011-02-26, apie 20.15 val., gavo iÅ¡kvietimÄ , jog (duomenys neskelbtini) vyksta Å¡eiminis konfliktas. Atvykus jį pasitiko moteris, kuri teigė, jog jos vyras, su kuriuo ji skiriasi, smurtauja prieÅ¡ jos nepilnametę dukrÄ , tačiau iÅ¡orinių smurto žymių ant dukters nesimatė. Moteris pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė. Apie 21.10 val. buvo gautas pakartotinis iÅ¡kvietimas. Atvykus į tÄ patį butÄ , moteris paaiÅ¡kino, jog jÄ užpuolė jos vyras ir trenkė mobiliuoju telefonu per rankÄ .

Vyras aiÅ¡kino, jog jį užpuolė jo žmona ir žmonos sesuo, tvirtino, jog įvykį matė jo žmonos sesers vyras. PasiÅ«lius vykti į policijos komisariatÄ , moteris vykti atsisakė, o vyriÅ¡kis vykti sutiko. Policijos komisariate buvo patikrintas vyriÅ¡kio blaivumas, nustatyta, jog jis buvo blaivus (t. 2, b. l. 76–77).              IÅ¡teisintasis S. O. tvirtino, jog I. O. visais bÅ«dais, norėdama jų skyrybų kaltininku padaryti jį, padedant R. A. bei R. A., stengėsi iÅ¡provokuoti konfliktus.

Jis I. O. nemušė. SÅ«nus jam pasakojo, jog I. O. užsigavo kojÄ keldama sofÄ , o rankÄ galėjo susižaloti į apvalias durų spynas, kai blaÅ¡kėsi prie svetainės, bandė įeiti į kambarį.             Nukentėjusioji I. O. tvirtino, jog 2011-01-19 jai į blauzdÄ Ä¯spyrė S. O., o 2011-01-26 sužalojo plaÅ¡takÄ , kai ji prisidengė rankomis galvÄ nuo smÅ«gio telefonu.             Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 103/11 (03) nurodyta, jog I. O. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva deÅ¡inės blauzdos apatinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje.

Sužalojimas atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, tikėtina, sudavus ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį (t. 1, b. l. 24).             Bylos duomenimis nustatyta, jog iÅ¡teisintasis S. O. ir nukentėjusioji I. O. nesutarė, dažnai konfliktavo. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog sužalojimas ant blauzdos I. O. buvo aptiktas, tačiau teismo med. ekspertas G. P. kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog sužalojimas ant blauzdos galėjo atsirasti tik nuo įspyrimo, nepadarė.

IÅ¡vadoje nurodė, jog sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu. Tokia specialisto iÅ¡vada S. O. parodymų, jog I. O. galėjo kojÄ susidaužti į sofÄ , nepaneigia. Liudytojų, kurie bÅ«tų matę ir galėję patvirtinti, kad S. O. spyrė I. O., nėra. Esant tik S. O. ir I. O. prieÅ¡taringiems parodymams, vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog I. O. blauzdÄ susižalojo ne buityje, bet jÄ sužalojo S. O., negalima. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų R. A. ir V. P. parodymai, jog jÄ sužalojo S. O., yra netiesioginiai įrodymai, ir teismas privalėjo vadovautis Å¡iais ir nukentėjusiosios parodymais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių ir nukentėjusiosios parodymų, Å¡ie liudytojai teismui abejonių sukėlusiÄ informacijÄ gavo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios I. O., kurios parodymai teismui taip pat kėlė pagrįstų abejonių. Teismas tuos parodymus įvertino kritiÅ¡kai, taip, kaip reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.                          Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 141/11 (03) nurodyta, jog I. O. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos bei rieÅ¡o srityje, poodinė kraujosruva kairio žasto Å¡oniniame pavirÅ¡iuje.

Sužalojimai Å¡vieži, atitinka pareiÅ¡kėjos nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ (2011-01-26), padaryti sumuÅ¡us bukais daiktais (t. 1, b. l. 23).             Liudytoja R. A. parodė, jog 201-01-26 I. O. nuo S. O. tampymo svetainės kambaryje tiesiog skraidė. S. O. buvo suėmęs I. O. už chalato, už kažkurios rankos. Liudytojos parodymais, S. O. seserį galbÅ«t laikė abiem rankomis už žastų, trenkė į kampÄ . Kiek kartų trenkė į kampÄ ir už kurios vietos laikė, kai trenkė I.

O., liudytoja neprisiminė. S. O. buvo iÅ¡sitempęs I. O. ir į koridorių, po to vėl į svetainę, kur užsimojo trenkti jai per galvÄ , tačiau, I. O. užsidengus, smÅ«gis kliuvo į rankÄ .              Liudytojas R. A. parodė, jog atbėgęs į svetainę pamatė, kaip S. O., sugriebęs už rankų, tampo po kambarį I. O.. Kuria ranka S. O. buvo sugriebęs I. O., liudytojas nematė. S. O. I. O. galbÅ«t buvo įsikabinęs į chalato rankovę. Po to S. O. I. O. iÅ¡tempė į koridorių.

I. O. atsitrenkė į lovÄ ir koridoriuje į sienÄ . R. A. parodė, kad I. O. atsitrenkė į kažkurį baldÄ , tačiau tiksliai į kurį, nežinojo, bet tvirtino, jog vis tiek atsitrenkė.             IÅ¡ aptartų liudytojų R. A. ir R. A. parodymų matyti, jog I. O. buvo tampoma ir trankoma į sienÄ , baldus svetainėje ir koridoriuje, tačiau nei R. A., nei R. A. apie tai, už kurios vietos S. O. buvo sugriebęs I. O., kiek kartų ji atsitrenkė į sienÄ ir kitus daiktus, parodyti negalėjo.

R. A. net negalėjo nurodyti, į kokį baldÄ I. O., jÄ tampant, atsitrenkė. Liudytojai apie tai, jog I. O. buvo prisirengusi daug rÅ«bų, neparodė. R. A. parodė, jog S. O. I. O. buvo sugriebęs galbÅ«t net ne už rankos, o už chalato. Nėra pagrindo nesutikti su pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomone, kad po intensyvaus smurto daugelio smÅ«gių į kietus bukus daiktus ant I. O. kÅ«no turėjo atsirasti ne viena kraujosruva. Neįtikėtina, jog matant, kaip muÅ¡ama I. O., nė vienas iÅ¡ liudytojų I.

O. fiziÅ¡kai nepadėjo ir nebandė to padaryti, leido jÄ toliau stumdyti koridoriuje, vėl iÅ¡ koridoriaus nutempti į svetainę. R. A. parodymais, kai I. O. buvo muÅ¡ama, jis imitavo, jog visus iÅ¡teisintojo S. O. veiksmus fotografuoja. Tokie liudytojų veiksmai sukelia pagrįstų abejonių, kad prieÅ¡ I. O. buvo smurtaujama fiziÅ¡kai. Jeigu atvykdamas į nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintojo namus R. A. turėjo pasiėmęs fotoaparatÄ , tai smurto scenas neabejotinai bÅ«tų užfiksavęs ir fotonuotraukas kaip įrodymus bÅ«tų pateikęs teismui.

             Liudytojas S. O. parodė, jog teta R. ant iÅ¡teisintojo S. O. spjaudėsi, vaiko parodymais netikėti pagrindo nėra, todėl tikėti R. A. ir R. A. parodymais, kad jie nesikiÅ¡o į konfliktÄ , nes nenorėjo prasidėti su S. O., kad Å¡is nepasinaudotų tarnybine padėtimi, nėra pagrindo.             Liudytojų R. A. ir R. A. parodymai neatitinka ir specialisto iÅ¡vados, kurioje nenustatyta, jog ant I. O. kÅ«no bÅ«tų surasti kokie nors sužalojimai, bÅ«dingi atsitrenkus į sienÄ ar kitus kietus daiktus.

IÅ¡ kur atsirado kraujosruva žasto srityje, I. O. paaiÅ¡kinti negalėjo. Liudytoja V. P. parodė, jog S. O. buvo svetainės kambaryje užsirėmęs duris foteliu. Tokie liudytojos parodymai iÅ¡ esmės nepaneigia iÅ¡teisintojo S. O. parodymų, jog I. O. rankÄ galėjo susižaloti bandydama patekti į svetainę.              Nors liudytojai R. A. ir R. A. tvirtino, jog matė, kad prieÅ¡ I. O. buvo smurtaujama, tačiau remtis jų parodymais, kurie nėra vienodi, bei atsižvelgiant į tai, jog tarp S. O., R.

A. ir R. A. yra konfliktiški santykiai, o jų parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, nėra teisinio pagrindo.             Teisiamajame posėdyje policijos pareigūnai J. P. ir A. M. patvirtino, jog S. O. policijos komisariate neblaivumas buvo tikrinamas, bet nustatyta, jog S. O. buvo blaivus. Netikėti policijos pareigūnų parodymais kolegija neturi pagrindo, o rašytinių įrodymų (alkotesterio rodmenų), kad išteisintasis buvo neblaivus, byloje nėra.             Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I.

O. tvirtino, jog jos sÅ«nus S. O. įvykio metu sirgo, o parodymus davė tokius, kokius duoti iÅ¡mokė tėvas. Liudytojas S. O. neneigė, jog matydavo, kad tėvai apsistumdo, tačiau apeliaciniame skunde paminėtų įvykio aplinkybių pats nematė. Tai, jog, nukentėjusiosios I. O. teigimu, S. O. smurtauja prieÅ¡ jÄ daugelį metų, nėra įrodymas, jog 2011-01-19 ir 2011-01-26 sužalojimus I. O. padarė S. O..              Esant iÅ¡teisintojo S. O. bei nukentėjusiosios I.

O. prieÅ¡taringiems parodymams, kurių nepatvirtino ir nepaneigė aptartų liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vados, tvirtinti, jog S. O. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo. Apylinkės teismas iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus visapusiÅ¡kai, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija                                                n u t a r i a :

                   nukentėjusiosios I. O. apeliacinį skundÄ atmesti.       Nutartis neskundžiama.             Kolegijos pirmininkas             Stasys Valužis Teisėjai                          Dalius Jocys              Aurelija Sadauskaitė