459d142a-beb5-4da4-923e-9e2e595d571d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-2117-535/2017(Proceso Nr. 3-61-3-00129-2017-5)Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9; 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, susipažinusi su E. V. (E. V.) ir J. V. skundu,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjai E. V. ir J. V. 2017-01-12 elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis iÅ¡siuntė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-09-20 sprendimÄ Nr. 2.4.-01-5260 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei B. P.“;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) B. P. bei A. Å . ir J. Å . sudarytÄ 2007-11-27 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2008-05-13 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));

3) ex officio pripažinti (konstatuoti), kad B. P. bei A. Š. ir J. Š. 2007-11-27 sudaryta Žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2008-05-13 sudaryta Žemės sklypo pirkimo -pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra niekinės nuo jų sudarymo momento ir taikyti šių niekinių sutarčių teisines pasekmes, t. y. pripažinti (konstatuoti), kad J. Š. ir A. Š. nėra ir nebuvo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai atitinkamai nuo 2007-11-27 Žemės sklypo pirkimo -pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-05-13 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymo momento;

4) atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat skundu praÅ¡oma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.PareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. PaaiÅ¡kino, kad apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , t. y. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-09-20 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 2.4.-01 -5260 sužinojo 2016-10-11 atsiėmę akto nuoraÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Pirminį skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2016-10-31, t. y. pareiÅ¡kėjų teigimu, nepraleidę nustatyto termino.

Mano, kad net sužinojimo data laikant 2016-08-30 ar 2016-09-08, terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas dėl teisinio neapibrėžtumo, teismams sprendžiant pirminio skundo priėmimo klausimÄ . Teigia, kad iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-04 nutarties priėmimo sÄ Å¾iningai klydo, manydami, kad nėra praleidę termino teikti pirminį skundÄ . Taip pat praÅ¡o atsižvelgti, kad 2016-09-21 savaitei susirgus juos atstovaujančiai advokatei kitoje administracinėje byloje (Nr. I-1059-789/2017), nedelsdami sudarė atstovavimo sutartį su kitu advokatu, kuriam tik 2016-09-23 buvo suteikta prieiga prie administracinės bylos                          Nr. I-1059-789/2017, iÅ¡ kurios medžiagos buvo nustatyta, kad į Å¡iÄ bylÄ pateikti ne visi reikÅ¡mingi įrodymai ir nuspręsta gauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylų kopijas.Taip pat praÅ¡oma atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę.

Nuo 2010 m. pareiÅ¡kėjui nustatytas 30 proc. darbingumas, dažnai susiduria su Å¡irdies ir kraujospÅ«džio ligų paÅ«mėjimais, kaip tik toks paÅ«mėjimas prasidėjo 2017-08-29 ir tęsėsi apie mėnesį. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jį slaugė sutuoktinė. Atkreipia dėmesį, kad skundu, be kita ko, siekiama apsaugoti ir valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , ginami valstybės (visuomenės) interesai.PraÅ¡ymas atnaujinti skundo padavimo terminÄ atmestinas, skundÄ atsisakytina priimti.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-11-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-9778-821/2016 pareiÅ¡kėjams nustatė terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. nurodyti, kada pareiÅ¡kėjai sužinojo apie ginčijamus aktus.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino teisę pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ .Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-11-24 nutartimi pareiÅ¡kėjų skundÄ atsisakė priimti. Teismas, ,,atsižvelgęs į tai, kad ginčijami 2007-09-20 sprendimas Nr. 2.4.-01-5260, priimtas 2007-09-20, sutartys sudarytos 2007-11-27 ir 2008-05-12, pareiÅ¡kėjai apie Å¡ių sandorių sudarymÄ vėliausiai sužinojo iÅ¡ 2016-08-30 iÅ¡raÅ¡o, kurio gavimo metu jau buvo atstovaujami advokatės, tačiau teismui skundÄ pateikė tik 2016-10-31, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai praleido terminÄ kreiptis į teismÄ dėl 2007-09-20 sprendimo Nr. 2.4-01-5260 (su vėlesniais iÅ¡vestiniais sandoriais) panaikinimo.

Be to, nei teikdami teismui skundÄ , nei teismui pasiÅ«lius  2016-11-14 nutartimi, pareiÅ¡kėjai, atstovaujami profesionalaus teisininko, nepateikė praÅ¡ymo šį terminÄ atnaujinti ir nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl skundÄ atsisakė priimti, kaip paduotÄ praleidus vieno mėnesio terminÄ skundui paduoti (ABTÄ® 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakius priimti skundÄ dėl 2007-09-20 sprendimo Nr. 2.4-01-5260, atsisakyta priimti ir pareiÅ¡kėjų iÅ¡vestinius reikalavimus dėl sandorių panaikinimo“.PareiÅ¡kėjai pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-11-24 nutartį ir pareiÅ¡kėjų skundo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiÅ¡kėjai apie ginčijamÄ sprendimÄ ir perleidimo sandorius galėjo sužinoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, kuriame buvo paskelbti įraÅ¡ai apie ginčijamus aktus, iÅ¡raÅ¡o. Å iame iÅ¡raÅ¡e tėra nurodytos ginčijamų aktų priėmimo datos ir numeriai, tačiau jokie duomenys apie jų turinį nėra skelbiami.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-04 nutartyje konstatavo, kad ,,atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjai apie ginčijamus sprendimus sužinojo ne 2016 m. spalio 11 d., o anksčiau (2016 m. rugpjūčio 30 d. ar 2016 m. rugsėjo 8 d.), todėl, kreipdamiesi su skundu į teismÄ tik 2016 m. spalio 31 d., praleido ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje numatytÄ vieno mėnesio skundo padavimo terminÄ .Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai, turėdami galimybę iÅ¡taisyti skundo trÅ«kumus (tarp kurių ir pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ ), nepateikė praÅ¡ymo šį terminÄ atnaujinti ir nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo ir spręsti klausimÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėtina, jog tokio praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Å iuo aspektu atmestinas pareiÅ¡kėjų argumentas, kad 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo iki 2016 m. lapkričio 24 d. pateikti duomenis apie ginčijamų aktų gavimÄ arba pateikti praÅ¡ymÄ dėl termino paduoti skundÄ atnaujinimo, tačiau skundžiama nutartis priimta 2016 m. lapkričio 24 d., t. y. net nesuėjus terminui, per kurį pareiÅ¡kėjai apskritai galėtų pateikti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjai po 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, pasinaudodami teise pateikti taip pat ir praÅ¡ymÄ dėl termino paduoti skundÄ atnaujinimo, 2016 m. lapkričio 17 d. paduodami pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl skundo trÅ«kumų paÅ¡alinimo (be minėto praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ ), patys sutrumpino teismo nustatytÄ terminÄ tokiam praÅ¡ymui pateikti, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, palaukęs iki savo paties nustatyto termino (2016 m. lapkričio 24 d.) pabaigos ir tokiu bÅ«du suteikęs pareiÅ¡kėjams papildomÄ galimybę pateikti praÅ¡ymÄ dėl termino paduoti skundÄ atnaujinimo, priėmė skundžiamÄ nutartį jau suėjus terminui, per kurį pareiÅ¡kėjai apskritai galėtų pateikti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo, tokiu bÅ«du nepažeisdamas ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies nuostatų.Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybÄ nėra besÄ lyginė – ji privalo bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTÄ® 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytÄ terminÄ dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytÄ terminÄ skundui paduoti, skundÄ ABTÄ®          33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kÄ pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pagrįstai ir padarė.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiÅ¡kėjų atskirasis skundas netenkinamas“.Taigi, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-11-24 nutartyje, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-04 nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai apie ginčijamus sprendimus sužinojo ne 2016-10-11, o anksčiau, t. y. 2016-08-30 ar 2016-09-08, todėl, kreipdamiesi su pirminiu skundu į teismÄ tik 2016-10-31, praleido ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio skundo padavimo terminÄ .Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTÄ® 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybÄ , bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , kitai teisinio santykio Å¡aliai užtikrinti apibrėžtumÄ dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, bÅ«tinas jos įgytų teisių apsaugai (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011).

Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje                           Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Asmenims negali bÅ«ti suteikta galimybė neapibrėžtÄ laiko tarpÄ bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų bÅ«ti tikri dėl savo teisinės padėties (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai, kad apie skundo praleidimo terminÄ sužinojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2017-01-04 nutartį, negali bÅ«ti laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausiusių priežasčių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas tiek 2016-11-14, tiek 2016-11-24 nutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl termino praleidimo ir nustatė pareiÅ¡kėjams terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, tačiau pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymo teismui neteikė, bet apskundė nutartį atsisakyti priimti skundÄ , kaip paduotÄ praleidus terminÄ ir nepraÅ¡ant jo atnaujinti. PareiÅ¡kėjai Å¡iuos savo veiksmus įvardija teisiniu neaiÅ¡kumu, teisinės praktikos skirtingu aiÅ¡kinimu, nors teismas, kaip minėta, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ .

Be to, pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įsta­tymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudaran­Äiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjai, siek­dami tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipėsi pagalbos į teisines paslaugas teikiantį asmenį – advokatÄ .

PareiÅ¡kėjų nurodyta termino praleidimo priežastys apibÅ«dina jų subjektyvų situacijos vertinimÄ bei apsisprendimÄ elgtis prieÅ¡ingu bÅ«du nei nustato teisės aktai, negali bÅ«ti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.Vertindamas pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės galimÄ Ä¯takÄ skundo padavimo termino praleidimui, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , terminas skundui paduoti dėl ligos gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobÅ«džio, kad ji apribojo pareiÅ¡kėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka į teismÄ , siekiant apginti galimai pažeistas jo teises.

Sprendžiant, ar asmens liga laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti tai, ar sveikatos sutrikimai buvo tokio pobÅ«džio ir laipsnio, kad dėl jų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teises, galimus jų pažeidimus ir tinkamai į juos reaguoti. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto neįgaliojo pažymėjimo ir medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡o, yra 30 proc. darbingas, Å¡irdies ir kraujospÅ«džio ligomis serga nuo 2003 m., todėl neabejotinai jam ne kartÄ buvo konstatuoti sveikatos bÅ«klės pablogėjimai, skiriant ambulatorinį bei stacionarinį gydymÄ .

IÅ¡ medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo pablogėjusi laikotarpiu nuo 2016-08-29 iki 2016-09-21, tačiau reikia pažymėti, kad galimai pažeistas teises gina ir pareiÅ¡kėja J. V., pareiÅ¡kėjo sutuoktinė, kuriai vyro liga nesukliudė 2016-09-21 sudaryti sutartį su advokatu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui dėl sveikatos stovio bÅ«tų paskirta slauga, o slaugytoja paskirta jo sutuoktinė. Tai suteikia pagrindÄ iÅ¡vadoms, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasitarti su sutuoktine, o per jÄ ir su advokatu dėl galimo savo teisių gynimo.

Nurodytų aplinkybių visuma teismui suteikia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadoms, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė nebuvo tokio sutrikimo laipsnio, kad jis per sutuoktinę ir įgaliotÄ atstovÄ nebÅ«tų galėjęs paduoti skundÄ dėl  2007-09-20 sprendimo Nr. 2.4.-01-5260 ir kitų sandorių.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tų apginti valstybės (visuomenės) interesai, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjams teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteikti įgalinimai ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teismas nevertina pareiÅ¡kėjų argumentų dėl advokatės E. M. ligos, kadangi ji pareiÅ¡kėjus atstovavo kitoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjai, kaip ir patys teigia, ginčijo kitus administracinius aktus.

Be to advokatė, elektroniniu paÅ¡tu atsiųstoje žinutėje nurodė, kad ,,greičiausiai Å¡iÄ savaitę nebus darbe“, tačiau Å¡i aplinkybė nėra patvirtinta. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjų teiginys, kad nuogÄ stavo dėl advokatės ligos užsitęsimo, todėl kreipėsi teisinės pagalbos į kitÄ advokatÄ , yra tik jų gynybinė pozicija. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų nurodytos termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos ir taip efektyviai apginti galimai pažeistas teises.

Kitų objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimÄ , pareiÅ¡kėjai nenurodė. Darytina iÅ¡vada, kad skundo padavimo termino praleidimÄ nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ ir atnaujinti skundo padavimo terminÄ nėra.Atmetus praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, pareiÅ¡kėjų skundÄ atsisakytina priimti (ABTÄ® 33 str. 2 d. 9 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teisėjan u t a r ė:Atmesti pareiÅ¡kėjų E. V. (E. V.) ir J.

V. praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjų E. V. (E. V.) ir J. V. skundÄ . Dėl nutarties per 7 kalendorines dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič