459c8c13-7d2c-489f-99e9-19d855d44d4d · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-979-192/2015                                                                               Teisminio proceso numeris: 1-65-1-01602-2008-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.1; 114.4; 114.4; 44.5.2.17; 44.5.2.1; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.gegužės 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovui A.

V., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovui A. Å ., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, nedalyvaujant atsakovo AB Lietuvos draudimas atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovams A. Å . ir AB Lietuvos draudimas dėl neturtinės žalos atlyginimo irn u s t a t ė :ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovo A. V. naudai iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas" 3450 LTL neturtinės žalos atlyginimui ir iÅ¡ atsakovo A.

Å . 46550 LTL neturtinės žalos atlyginimui bei advokato iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2008-12-03 kelyje Kaunas-Vanžiogala atsakovas A. Å . važiuodamas automobiliu nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios, ieÅ¡kovo motinos A. V.. Tokiu bÅ«du jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas" privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. 2010-11-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2013 Kauno rajono apylinkės teismas pripažino atsakovÄ A.

Å . kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. ir paskyrė 20 MGL (2600 LTL) baudÄ bei priteisė motinai 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2012-06-28 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino 2010-11-09 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ atsakovo A. Å . buvo priteista 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir pripažino motinai teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. 2012-09-21 A. V. mirė.

Po jos atsiradusį palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas A. V.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime yra nurodyta, kad A. V. paveldi teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ - neturtinės žalos atlyginimÄ nuteistojo A. Å . sÄ skaita. 2013-07-02 nutartimi Kauno apylinkės teismas nutarė tęsti civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimÄ baudžiamojoje byloje. Nurodė, kad atsakomybė dėl kilusios neturtinės žalos atsiranda abiems atsakovams, nes CK 6.254 str. 2 d. nustatyta -"jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ ".

Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo A. Å . veiksmų, motina patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 50000 Lt. Nurodė, kad dėl avarijos atsiradę kÅ«no sužalojimai motinai sukėlė didelį fizinį skausmÄ . Motina stacionare (VÅ¡Ä® KMUK) gydėsi nuo 2008-12-03 iki 2009-01-16, gydimo stacionare istorijoje Nr. CP-1342251-1/200 teigiama, kad ligonė pastoviai dejavo, buvo vangi, karščiavo, skundėsi pilvo skausmais. Klinikinė diagnozė: politrauma - deÅ¡inio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų, kairio gaktikaulio apatinės Å¡akos, sėdinkaulio lūžiai, dubens sumuÅ¡imas, pilvo flegmona, pilvaplėvės ertmės abcesas, deÅ¡inės Å¡launies kraujosruva.

Dėl avarijos atsiradę kÅ«no sužalojimai motinai sukėlė didelį dvasinį skausmÄ . Ji tapo naÅ¡ta savo artimiesiems - jai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, dėl ko ji patyrė ir didelių emocinių iÅ¡gyvenimų. Motinos gyvenimo sÄ lygos žymiai pablogėjo, ji nustojo vaikščioti, tapo nejudri. Pažymėjo, kad iki eismo įvykio motina buvo judri ir savarankiÅ¡ka. Pažymėjo, kad pareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, motina jai padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 50000 Lt.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas Å¡iuo ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 50000 Lt sumÄ . 2010-11-09 nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas pripažino atsakovÄ A. Å . kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. Atsakovo A. Å . kaltė yra įrodyta. Kadangi atsakovo A. Å . veiksmuose yra visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, tai ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų turi bÅ«ti priteista IeÅ¡kovo motinos apskaičiuota neturtinės žalos suma, kuri sudaro 50000 Lt.

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad nukentėjusiajai sukelti sužalojimai atitiko sunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , ir tik ekspertų trÅ«kumo ekspertizės metu nebuvo tiksliai nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį. IeÅ¡kovas kelis prašė paskirti kÅ«no ekspertizę iÅ¡ medicininių dokumentų. Atsakovas A. Å . atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo nustatyti jo neteisėti veiksmai iÅ¡ jis pripažintas kaltu.

Å ios aplinkybės buvo nustatytos, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir Å¡ių aplinkybių nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti. Tačiau nebuvo iÅ¡nagrinėtos visos aplinkybės grindžiančios ieÅ¡kinio priežastinį ryšį ir žalos dydį bei nuostolius. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji A. V. eidama neapÅ¡viesta gatve, tamsiu paros metu ir blogomis eismo sÄ lygomis, jokių skiriamųjų ženklų neturėjo. Kelių eismo taisyklių 51 p. nustato, kad „įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu".

Jau pats eismo įvykio faktas patvirtina, kad nukentėjusioji A. V., pažeidė šį kelių eismo taisyklių reikalavimÄ . CK 6.253 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai - veiksmai dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Mano, kad nurodyti nukentėjusiosios A. V. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnį ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vertinant civilinės atsakomybės ir jos dydžio klausimÄ turėtų bÅ«ti įvertinti ir nukentėjusios A. V. veiksmai bei tokios aplinkybės, kad atsakovas padarė netyčinį nusikaltimÄ , vairuotoju dirba daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų ir paskutiniu metu nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, praÅ¡o CK 282 str. 3 d. pagrindu sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį.

Nurodo, kad atsakovo atlyginimas yra vidutiniÅ¡kai 1800 Lt per mėnesį, sutuoktinė gauna minimaliÄ mėnesinę algÄ . Sutuoktiniai iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ D. Å ., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) II 6 gimnazijos klasėje, mokestis už mokslÄ 200 Lt už mokslo metus. Kita dukra A. Å . Å¡iuo metu studijuoja Vilniaus Universitete, stipendijos negauna. Už bendrabutį reikia mokėti po 150 Lt nuomos mokestį kas mėnesį. Dukros iÅ¡laikymas kainuoja per mėnesį apie 700 Lt. BÅ«sto iÅ¡laikymas vidutiniÅ¡kai per metus kainuoja 7159,13 Lt.

Atsakovas moka 2500 Lt baudÄ priteistÄ nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad po eismo įvykio, dėl patirto streso ir pergyvenimų, paÅ¡lijo atsakovo sveikata. Skiriami vaistai yra nekompensuojami. Atsakovas AB "Lietuvos draudimas" atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir netenkintinas. Mano, kad nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl dėl jų nebepasisako. Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad jam galėjo pereiti jo mirusios mamos teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jos sveikatos nesunkaus sutrikdymo.

Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Visa tai yra tiesiogiai ir iÅ¡imtinai susiję su tÄ skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir t. t. patyrusiu asmeniu (ieÅ¡kovas Å¡ių potyrių nepatyrė), todėl teisė į neturtines žalos atlyginimÄ yra laikytina asmenine neturtine teise, kuri pagal LR CK 5.1. str. 3 d. yra nepaveldima.

IeÅ¡kovas galėtų bandyti reikalauti ir įrodinėti savo asmeninę neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nepatogumus ir pan.), kuriÄ jis patyrė dėl mamos sužalojimo, tačiau tokio reikalavimo nėra. Mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra aiÅ¡kiai per didelis, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo motinos patirtos traumos pobÅ«dį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir egzistuojančiÄ teismų praktikÄ . Nurodo, kad pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos neturtinės žalos atlyginimų sumos svyruoja nuo 2.000,00 LTL iki 10.000,00 LTL ir tik iÅ¡imtiniais atvejais sumos iÅ¡eina už Å¡io intervalo.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl jo motinai eismo įvykių metu sukeltų sužalojimų.Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda. A. Å . nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.40 val., Kauno r., kelio Kaunas–Vandžiogala 10,5 kilometre, vairuodamas automobilį „N. S.“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido perėja ėjusios pėsčiosios A. V. ir jÄ partrenkė. Dėl abiejų gaktikaulio Å¡akų, deÅ¡iniojo sėdynkaulio Å¡akų lūžių A. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata.IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusiÄ jÄ ir civiline ieÅ¡kove, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi tenkindamas iÅ¡ dalies nuteistojo apeliacinį skundÄ panaikino nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A.

Å . priteista 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. V., o nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. V. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. 2012-09-21 A. V. mirė. 2013-08-21 nutartimi civilinė ieÅ¡kovė A. V. pakeista jos teisių perėmėju A. V. (I t., b.l. 16). Teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad byla negali bÅ«ti nagrinėjama teisme ieÅ¡kovei A. V. mirus, kadangi nagrinėjamu atveju negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis, 293 straipsnio 7 punktas).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje teisių perėmimo galimybė neturtinės žalos atlyginimo atveju teismų siejama su tuo, ar pats nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki savo mirties, ar ne (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 82/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-113/2011). Pastaroji pozicija grindžiama tuo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir glaudžiai susijęs su nepaveldimomis asmeninėmis teisėmis, kartu yra turtinio pobÅ«džio pretenzija dėl konkrečios pinigų sumos, t.y. turtinė reikalavimo teisė, kuri pagal bendrÄ taisyklę gali bÅ«ti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 1.112 straipsnis).

Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ sužalojus asmens sveikatÄ ar atėmus gyvybę, nors ir atsiranda iÅ¡ neturtinių vertybių, kurios pačios savaime nėra perleidžiamos ar paveldimos, pažeidimo, yra turtinė teisė, kuri gali bÅ«ti paveldima, o absoliutus draudimas paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tais atvejais, kai asmuo patiria iÅ¡gyvenimų dėl sveikatos sužalojimo, yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ teisme dėl savo teisės gynimo, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nespėja Å¡ios teisės įgyvendinti, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis teisinės valstybės principÄ , grindžiamÄ pagarbos žmogui bei jo fizinio ir dvasinio vientisumo neliečiamumo idėja (Žr. pvz.:

S. C.. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das. Justitia, 2008, p. 105; R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98). Å i pozicija iÅ¡ dalies atspindėta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, kuriame, sprendžiant dėl teisės į neturtinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratÅ«ros ar teismo veiksmais, paveldimumo, buvo konstatuota, kad valstybė negali vengti atlyginti tokiÄ Å¾alÄ visais atvejais, kai jÄ atlyginti pagrįstai reikalauja kiti asmenys, o asmuo, kurio atžvilgiu buvo atlikti neteisėti valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmai ir kuriam tais veiksmais buvo padaryta atitinkama materialinė ir (arba) moralinė žala, nebegali pats reikalauti jÄ atlyginti dėl to, kad nors atitinkamų valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmų, dėl kurių asmuo patyrė žalÄ , neteisėtumas buvo nustatytas dar tam asmeniui esant gyvam, ir Å¡is asmuo pasinaudojo teise reikalauti žalos atlyginimo, tačiau nesulaukė, kol dėl Å¡io reikalavimo bus priimtas ir (arba) įvykdytas atitinkamos valstybės institucijos (inter alia teismo) sprendimas.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatÄ , pareiÅ¡kė pats nukentėjęs asmuo – ieÅ¡kovė A.

V., kuri mirė nesulaukusi teismo sprendimo priėmimo. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, o CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pats nukentėjusysis realizavo savo teisę pareikalauti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, tokiu bÅ«du sukurdamas turtinio pobÅ«džio reikalavimo teisę atsakovui, kuri pagal teisės aktų nuostatas gali bÅ«ti paveldima, taip pat į tai, kad galimybė žalÄ padariusiam asmeniui iÅ¡vengti civilinės atsakomybės vien dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovas mirė anksčiau, nei jo pradėtoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, neatitiktų bendrųjų civilinės teisės principų, sprendžia, kad teisių perėmimas Å¡ioje byloje buvo galimas.             Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis).Teismas pažymi, kad nors įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai yra skirtingi, tačiau į įrodinėjimo dalyko sudėtį dažnai civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti(ni) baudžiamosiose bylose. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , suformuluotos taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Å ios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009;kt.).Kaip jau minėta, A. Š. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.40 val., Kauno r., kelio Kaunas–Vandžiogala 10,5 kilometre, vairuodamas automobilį „N. S.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido perėja ėjusios pėsčiosios A.

V. ir jÄ partrenkė, jai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir Å¡ioje civilinėje byloje. Å iuo atveju prejudiciniais faktais laikytinos baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje yra nustatomas žalos faktas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jos kilimo priežastys (neatsargÅ«s atsakovo veiksmai), nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę iÅ¡ naujo nenustatinėjant teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių.Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiÅ¡kė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais bÅ«dais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo A. Å . veiksmų atsiradę kÅ«no sužalojimai jo motinai sukėlė didelį fizinį skausmÄ . Motina gydoma ligoninėje dejavo, buvo vangi, karščiavo, skundėsi pilvo skausmais. Dėl avarijos atsiradę kÅ«no sužalojimai motinai sukėlė didelį dvasinį skausmÄ . Motina tapo naÅ¡ta savo artimiesiems - jai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, dėl ko ji patyrė ir didelių emocinių iÅ¡gyvenimų, jos gyvenimo sÄ lygos žymiai pablogėjo, ji nustojo vaikščioti, tapo nejudri.

Pažymėjo, kad iki eismo įvykio motina buvo judri ir savarankiÅ¡ka.Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v.

R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v.

VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai.

Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ , kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v.

Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylosNr. 3K-3-90/2013; kt.).Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.40 val., Kauno r., kelio Kaunas–Vandžiogala 10,5 kilometre, vairuodamas automobilį „N. S.“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido perėja ėjusios pėsčiosios A. V. ir jÄ partrenkė. A. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata. 2009 m. vasario 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 565/09(02) nustatyta, kad A. V. konstatuota kraujosruvos kaktos kairėje, krÅ«tinėje, pilve, deÅ¡iniame žaste, abiejose Å¡launyse, abiejų gaktikaulių Å¡akų, deÅ¡inio sėdynkaulio Å¡akų lūžiai.

Sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl abiejų gaktikaulių Å¡akų, deÅ¡inio sėdynkaulio Å¡akų lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau nei deÅ¡imt dienų (baudž. b. Nr. 65-1-01602-08, t. 1, b. l.33-34).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusioji buvo garbingo amžiaus (83 m., gim. 1925-06-13), po patirtų sužalojimų gana ilgai buvo gydoma stacionariai (nuo 2008-12-03 iki 2009-01-16, III t., b.l. 3), iÅ¡ prie bylos prijungto 2009-01-16 Kauno medicinos universiteto klinikų MiÅ¡rių traumų skyriaus iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡raÅ¡ant 2009-01-16 jÄ iÅ¡raÅ¡ant bÅ«klė pagerėjo, tačiau teismui pateikti įrodymai (VÅ¡Ä® Kauno apskrities ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. A09-1778) patvirtina, kad 2009-01-23 ji buvo vėl paguldyta į VÅ¡Ä® Kauno apskrities ligoninę Vidaus ligų skyrių, iÅ¡ kurio 2009-01-23 perkelta į Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, iÅ¡raÅ¡ant konstatuota, kad ligonei atsiradę pragulos, skauda kryžkaulio srityje.

IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2009-02-10 po gydymo Všį Kauno apskrities ligoninėje ji vėl iÅ¡siunčiama į Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Teismui pateikti vėlesni medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji skundėsi skausmais bei nuolat buvo gydoma stacionaruose. Taigi nors nukentėjusiajai nustatytas tik nesunkus sužalojimas dėl dubens srities kaulų lūžių, tačiau nustatyta, kad pagal savo pobÅ«dį sužalojimai senyvo mažiaus asmeniui savo pasekmėmis nulėmė didesnius nepatogumus, ilgesnį bei komplikuotesnį gydymÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji nuolat skundėsi skausmais, buvo gydyta ir konsultuota medicinos įstaigose, nuolat gulėjo slaugos ligoninėse. Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl kÅ«no sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kas lemė ir iÅ¡liekamÄ sias neigiamas pasekmes.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ civilinėse bylose asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama apie 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2006, Nr. 3K-3-357/2008 ir kt.).Tuo tarpu teismo nuomone, ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalÄ galima tik sÄ lygiÅ¡kai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiÅ¡kas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-539/2012). Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė Å¡iÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas. Teismas, nustatydamas, nukentėjusiajai A. V. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusios sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, į tai, kad jai buvo reikalingas stacionarus gydymas, į atsakovo kaltės formÄ (neatsargumas), taip pat į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio.

Įvertinęs šias aplinkybės, teismas, konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, neatsargiais atsakovo veiksmais, mano, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 15000 Lt/4344,30 Eur ir toks priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.Pažymėtina, kad teismas turtinės atsakovo padėties įvertinti negalėjo, kadangi teismui nepateikti visi dabartinę atsakovo turtinę padėtį apibūdinantys įrodymai (išrašai iš registrų, pažymos apie gaunamas pajamas, turimas santaupas bankuose ir kt.).Nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovas A.

Å . buvo apsidraudęs atsakovo AB „Lietuvos draudimas" privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Todėl neturtinės žalos atlyginimas draudimo sumos ribose turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas", o draudimo sumÄ virÅ¡ijanti neturtinės žalos dalis - iÅ¡ atsakovo A. Å . (CK 6.254 str. 2d.). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2009-12-10 yra 1000 eurų dėl neturtinės žalos.

Å i neturtinės žalos dalis yra priteistina iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas". Likusioji sumos dalis yra priteistina iÅ¡ atsakovo A. Å ..Teismas taip pat pasisako, dėl atsakovo atstovo iÅ¡sakytos pozicijos dėl draudiko pareigos atlyginti visÄ neturtinę žalÄ , vadovaujantis Tarybos direktyvos 2009/103/EB nuostatoms.Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos SÄ jungos direktyvos neveikia tiesiogiai, jų nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę.

Nacionalinio teismo pareigÄ aiÅ¡kinant nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direktyvos veikimas) riboja bendrieji teisės principai, bÅ«tent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atgaline tvarka principai. Å i pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali bÅ«ti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas bÅ«tų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezultatu. Europos SÄ jungos teisę atitinkančio aiÅ¡kinimo principas negali bÅ«ti pagrindas nacionalinės teisės normas aiÅ¡kinti prieÅ¡ingai galiojančiai nacionalinei teisei (contra legem) (ibid) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011 bei Nr. 2K-317/2014).        IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Patenkinus 30 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovo atsakovui priteistina 304,10 Eur/1050 Lt (CPK 93 str.). Ieškovas įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Iš atsakovo valstybei priteistinas 130 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).              Atitinkamai paskirstomos 23,22 procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – valstybei priteistina iš atsakovo A. Š. 6,97 Eur, iš ieškovo 16,25 Eur (CPK 96 str. 6 d.).        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas,             n u s p r e n d ž i a:             ieškinį tenkinti iš dalies.

             Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 3344,30 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 30 ct) neturtinės žalos.             Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur neturtinės žalos.             Priteisti iš ieškovo A. V., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui A.

Å ., a.k(duomenys neskelbtini) 304,10 Eur (tris Å¡imtus keturis eurus 10 ct) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å ., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 136,97 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 97 ct). Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,26 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 26 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.              Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                    Milda Remeikienė