459b2d31-ec5f-4b2a-a431-41bb6fe16a34 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-593/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05001-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistojo K.

L. gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal K. L. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, K.

L. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur, baudos, pridėta jam Å¡iuo nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur, bauda. Laivės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : K. L. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės kaip 24000 eurų vertės automobilis „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) yra gautas nusikalstamu bÅ«du – įvykdžius galimai vagystę laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 30 d., 19.15 val. iki 2017 m. sausio 31 d., 7.30 val., Vokietijoje, įgijo šį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ automobilį, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje ir naudojosi Å¡iuo automobiliu jį vairuodamas iÅ¡ tiksliai nenustatytos vietos, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, į tiksliai nenustatytÄ vietÄ , iki 2017 m. vasario 1 d. ne vėliau kaip 12.30 val., kol buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato policijos pareigÅ«nų (duomenys neskelbtini) kaime.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia K.

L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, o paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas konstatavo, kad bÅ«tent realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimu bus pasiekti bausmės paskirties tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti dėl per griežtos bausmės paskyrimo ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę ar jos vykdymÄ atidėti.Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 3 – 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nesilaikė principinių įstatymo nuostatų skirdamas ir bendrindamas bausmes.

Teismas nuosprendyje nenurodė, kuo grindžiama kaltinimo dalis, kad kaltinamasis žinojo, jog naudojasi vogtu ir didelės vertės turtu, nes byloje esanti pažyma Nr. 17-02 (1 t. 34 b. l.) yra tik spėjamojo pobÅ«džio, jokia vertės nustatymo iÅ¡vada nebuvo padaryta, objektyvių duomenų, kad turtas vogtas – nėra, taip pat nėra duomenų, kad apeliantas pats įgijo ar pavogė automobilį. Tai, kad apeliantas nesustojo stabdomas policijos pareigÅ«nų, nėra pagrindas konstatuoti tiesioginę tyčiÄ , kuri reikalaujama pagal BK 189 straipsnį, prieÅ¡ingai, apeliantas logiÅ¡kai paaiÅ¡kino nesustojimo priežastį – vairuotojo pažymėjimo neturėjimas, siekis iÅ¡vengti atsakomybės dėl to.

Nuosprendyje nenurodyta, kuo grindžiama kaltinimo dalis, jog kaltinamasis turtÄ Ä¯gijo ir kaip su kaltinimu, kaltinamuoju ir su tiriama veika susiję automobilyje rasti daiktai (pirÅ¡tinės, maiÅ¡elis, marÅ¡kinėliai ir kt.). Be to, apeliantas teigia, kad teismas, pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo principus, paskyrė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu aiÅ¡kiai per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes neįvertino nusikaltimo sunkumo (apysunkis nusikalimas). Taip pat teismas netinkamai subendrino bausmes, neįvertinęs, jog 2017 m. lapkričio 17 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirta piniginė bauda buvo pakeista į vieÅ¡uosius darbus, kuriuos jis atlikinėja. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl galimybės apeliantui atidėti bausmės vykdymÄ remiantis BK 75 straipsniu.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl K. L. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ , kaltininkui žinant, kad Å¡is įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispozicijÄ turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra Å¡ių veikų alternatyvÅ«s objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad Å¡ie objektyvieji požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iÅ¡ neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , naudojimusi tokiu turtu ar Å¡io turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).Nustatant asmens kaltumÄ Ä¯rodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016).

Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).Skundžiamu nuosprendžiu K. L. inkriminuota tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės kaip 24000 eurų vertės automobilis „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas nusikalstamu bÅ«du – galimai vogtas nustatytu laikotarpiu Vokietijoje, įgijo šį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ automobilį, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje ir naudojosi Å¡iuo automobiliu jį vairuodamas tiksliai nenustatytoje atkarpoje, iki buvo sulaikytas pareigÅ«nų kaltinime nurodytoje vietoje.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, K.

L. nusikalstami veiksmai pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pasireiÅ¡kė didelės vertės svetimo nusikalstamu bÅ«du gauto turto – automobilio įgijimu ir jo naudojimu. Tiek nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas, tiek tokio turto naudojimas yra alternatyvÅ«s objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų, tačiau kiekvienÄ jų inkriminuojant kaltininkui, toks kiekvienas objektyvus požymis turi bÅ«ti atskirai įrodinėjamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka iÅ¡vadai, kad K.

L. įgijo byloje minimÄ automobilį (duomenys neskelbtini).Pats K. L. teisme parodė, kad automobiliu pravažiavo per Lenkijos – Lietuvos sienÄ , anksčiau vaikinui vardu „V.“ pasiÅ«lius užsidirbti 300 eurų už tai, kad minėtÄ automobilį parvairuos į LietuvÄ . Å is vaikinas pasakė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) reikės parvairuoti automobilį, kad tik per sienÄ reikės pavairuoti, kad „V.“ priekyje važiuos ir praneÅ¡ jei bus pareigÅ«nai. Jis su minėtu pasiÅ«lymu sutiko.

Jiedu tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡važiavo su „V.“ automobiliu ,,Passat“ ir važiavo apie dvi ar tris valandas. Po to su BMW privažiavo „V.“ draugas. Vėliau K. L. vairavo minėtÄ BMW, o „V.“ su automobiliu ,,Passat“ važiavo iÅ¡ paskos. K. L. pravažiavus sienÄ ir nuo jos nuvažiavus apie penkis kilometrus, jį pradėjo stabdyti pasienio pareigÅ«nai, iÅ¡sigandęs ir pasimetės važiavo bet kur, nors prieÅ¡ tai jam buvo pasakyta palikti automobilį (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“.

Å ie K. L. parodymai patvirtina, kad jis kaltinime nurodytu laiku minėtÄ automobilį vairavo už atlygį. Tačiau tai jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad K. L. įgijo šį automobilį. BK 189 straipsnio prasme nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu bÅ«du gautas turtas perduodamas kaltininkui. Tuo tarpu K. L. sutikimas už atlygį pervaryti automobilį (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti laikomas sandoriu, nes Å¡is automobilis K. L. buvo perduotas tik atlikti nustatytÄ veiksmÄ â€“ automobilį pervaryti per Lietuvos Respublikos sienÄ .

Kitų įrodymų ar duomenų, kurie leistu daryti iÅ¡vadÄ , kad K. L. atliko kokios nors formos sandorį, kuriuo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perduotas jam, nenustatyta. Todėl daroma iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta, jog K. L. įgijo nusikalstamų bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ automobilį, o tai yra pagrindas paÅ¡alinti iÅ¡ įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad K. L. įgijo automobilį (duomenys neskelbtini). Todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punktu).Vertinant kitÄ K.

L. inkriminuotÄ objektyvų alternatyvųjį požymį – naudojimÄ si automobiliu (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad tiek pats K. L. pripažino, tiek liudytojai pareigÅ«nai D. S., A. B., A. B. parodė, kad K. L. apytiksliai nustatytu laiku naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini), jį vairuodamas, t. y. kurį laikÄ Å¡iuo automobiliu disponavo, iki kol buvo priverstinai sustabdytas pareigÅ«nų. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. L. žinojo, jog minimas automobilis, kuriuo jis naudojosi, yra įgytas nusikalstamu bÅ«du.

Minėtas automobilis buvo be dokumentų, be šio automobilio originalaus užvedimo raktelio. Paties K. L. veiksmai, kuomet vairuojantis automobilį (duomenys neskelbtini) jis buvo stabdomas pareigūnų (iš pradžių pasieniečių, vėliau policijos pareigūnų), bet nestojo, dėl ko buvo persekiojamas pareigūnų, o automobilį sustabdė tik tuomet, kai buvo pradurta šio automobilio padanga, leidžia pagrįstai manyti, jog K. L. žinojo apie tai, kad jis naudojasi automobiliu, kuris yra gautas nusikalstamu būdu.

Be to, paties K. L. nurodytos aplinkybės apie tai, kad automobilį pervaryti per Lenkijos – Lietuvos sienÄ buvo papraÅ¡ytas žmogaus, kurį matė tik antrÄ kartÄ , to žmogaus nurodymu automobilyje BMW vienas K. L. laukė Lenkijoje miÅ¡ke, per naktį, buvo nurodyta negesinti automobilio variklio, parodo aplinkybes, kurias įvertinęs K. L. akivaizdžiai suprato, kad minimas automobilis prieÅ¡ tai buvo įgytas nusikalstamu bÅ«du. Juo labiau, kad įstatymas, kaip jau minėta, nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ .

Todėl apeliacinio skundo motyvai, kuriais K. L. ginčija, kad nežinojo, jog minimas automobilis buvo įgytas nusikalstamu bÅ«du, atmetami.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog K. L. žinojo Å¡io automobilio vertę, t. y. kad tai yra didelės vertės turtas. Pažyma Nr. 17-02 nustatyta, jog 2015 m. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina yra nuo 24 000 iki 45 000 eurų priklausomai nuo stovio ir komplektacijos (1 t., b. l. 34). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios pažymos, mažiausia tokio automobilio kaina yra 24 000 Eur, o tokia suma ir inkriminuota K.

L., kas atitinka turto didelę vertę, nes ji daugiau kaip du kartus virÅ¡ija 250 MGL arba 9415 Eur sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis), kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Todėl ir Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo motyvai atmetami. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad K. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl naudojimosi (tiesiogine tyčia) nusikalstamu bÅ«du gautu didelės vertės turtu. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 3 – 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kas yra pagrindas jį iÅ¡teisinti dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, yra atmetami.Apeliaciniame skunde K.

L. taip pat nurodo, kad nuosprendyje nenurodyta, kuo grindžiama kaltinimo dalis, jog kaltinamasis turtÄ Ä¯gijo ir kaip su kaltinimu, kaltinamuoju ir su tiriama veika susiję automobilyje rasti daiktai (pirÅ¡tinės, maiÅ¡elis, marÅ¡kinėliai ir kt.). Tačiau iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad apelianto skunde minimi daiktai (jų įgijimas, naudojimasis) jam neinkriminuoti, todėl dėl skundo Å¡ioje dalyje iÅ¡samiau nepasisakoma.Apeliantas ginčija ir tÄ nuosprendžio dalį, kuria buvo spręstas jam skirtinos bausmės klausimas teigiant, kad jam paskirta tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu per griežta bausmė.

Tačiau iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies bei dydžio bausmę. K. L. padarė tyčinį turtinio pobÅ«džio apysunkį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas tris kartus teistas, tame tarpe ir už turtinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotÄ nusikaltimÄ jis padarė nepraėjus nei penkiems mėnesiams nuo paskutinio nuteisimo (nusikaltimas padarytas 2017 m. sausio 30 d., o paskutinį kartÄ jis nuteistas 2016 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu). Ankstesniais teistumais K. L. buvo skiriamos tiek su laisvės atėmimu susijusios, tiek nesusijusios bausmės, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, nes jis ir toliau nusikalto. Todėl apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus K.

L. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį tik griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Ä®vertinęs tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), niekur nedirba, apylinkės teismas nustatė kiek didesnę nei BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ laikyti per griežta kolegija neturi pagrindo. Todėl skundo argumentai dėl paskirtos per griežtos bausmės atmetami.IÅ¡ nuteistojo K.

L. apeliacinio skundo matyti, kad jis praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Tačiau toks jo apeliacinio skundo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe.

Tokios aplinkybės turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuojama, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai K. L. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad K. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , nusikalto jau ketvirtÄ kartÄ , o ankstesnės bausmės (tame tarpe ir laisvės atėmimo) nuteistojo nesustabdė nuo naujo nusikaltimo padarymo, kurį jis padarė praėjus neilgam laiko tarpui po paskutinio jo nuteisimo.

Todėl skundo argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės vertinami kaip nepagrįsti.Tačiau sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kur jis nurodo, kad teismas netinkamai subendrino bausmes, neįvertinęs, jog 2017 m. lapkričio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirta piniginė bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, kuriuos jis atlikinėja. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam prie pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Tačiau apylinkės teismas neįvertino, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 17 d. buvo priimta nutartis, kuria, tenkinus antstolės teikimÄ , K. L. 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL dydžio bauda pakeista į tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 32 valandas visuomenės labui (Å¡i nutartis įsiteisėjusi). Todėl bÅ«tent su pakeista bausme – trimis mėnesiais viešųjų darbų basume, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi 2 punkto b) papunkčiu, 1 punkto a) papunkčiu ir turėjo bÅ«ti bendrinama skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė.

Tačiau, įvertinus tai, jog Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad K. L. jam skirtÄ bausmę atliko 2018 m. kovo 1 d., nėra pagrindo bausmes bendrinti, todėl nuosprendis keičiamas, panaikinant bausmių subendrinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu neteisingai taikyta BK 64 straipsnio 2 dalis, nurodant prie neatliktos bausmės pridėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas naikinant bausmių subendrinimÄ , plačiau apie tai nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti:PaÅ¡alinti iÅ¡ įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių alternatyvų nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymį, kad K. L. įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį (duomenys neskelbtini);Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, K.

L. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur baudos, pridėta jam Å¡iuo nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur, bauda. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                        Albinas Antanaitis              Evaldas Gražys                           Daiva Jankauskienė