4599c41e-7e99-47af-aeac-d8da48688bca · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-579/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52004-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistojo M.

A. gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 18 (aÅ¡tuoniolikos) MGL dydžio, t. y. 677,88 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų 88 ct) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, M.

A. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. (dvi paros). IÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ M. A. konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 700 Eur (septyni Å¡imtai eurų). M. A. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams. UždraudimÄ naudotis specialia teise nuspręsta taikyti visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ ir teismo paskirtÄ laikÄ po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ R. B. automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 8 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. B. vardu registruotÄ motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes 9.40 val. jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltės bei padarytos veikos kvalifikacijos neginčija, Å¡iÄ veikÄ jis padarė neapgalvotai ir dėl tokių savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau, mano, kad jam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ir neadekvati, prieÅ¡taraujanti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nors nėra vedęs, tačiau faktiÅ¡kai yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , gyvena su drauge ir turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė žalingų pasekmių kitiems asmenims, įstatyme numatytas ribinis alkoholio kiekis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, buvo virÅ¡ytas nežymiai. Nors anksčiau jis yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, tačiau tai buvo seniai – 2015 metais. 2.2.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad yra charakterizuojamas teigiamai (pridedama (duomenys neskelbtini) miesto seniÅ«nijos charakteristika), nuo 2020 m. kovo 18 d. jis planuoja pradėti dirbti (yra sudaręs sutartį su darbdaviu). Nuteistojo teigimu, Å¡ioje byloje yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Apeliantas nurodo ir tai, kad paskirtos bausmės sukeliami nepatogumai ir sunkumai turi prevencinę reikÅ¡mę, todėl atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , paskiriant tam tikrus įpareigojimus, patiriami suvaržymai užtikrintų, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, prieÅ¡ingu atveju, sulauktų dar didesnių nepatogumų.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos iÅ¡vados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, t. y. praÅ¡o paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. A. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam jų negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė.

7. Skirdamas bausmę M. A., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiÅ¡kus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, jog veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors nuteistasis padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių kategorijai, tačiau apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog M. A. yra linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus, Å¡i jo nusikalstama veika nėra atsitiktinė, todėl tik realaus laisvės atėmimo bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtÄ bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo M.

A. paskirtÄ bausmę laikyti neteisinga.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačiÄ diskrecijÄ atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis). ReikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, formaliai M. A. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sÄ lygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygoms, teismas, tik įvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigÄ ) taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau ketvirtÄ kartÄ , be to, du iÅ¡ ankstesnių teistumų yra už tokio paties pobÅ«džio nusikalstamas veikas, t. y. už transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio. PirmÄ jį kartÄ skundo autoriui nustatytas 2,52 promilių neblaivumas ir paskirta bausmė – bauda, antrÄ jį kartÄ nustatytas 2,28 promilių neblaivumas ir taikyta jau griežtesnė – areÅ¡to bausmė. Tačiau M.

A. ir vėl vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (dėl ko jis nubaustas skundžiamu nuosprendžiu), jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas ir šį kartÄ parinkta griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad visus kartus nuteistasis savo kaltę pripažino ir teigė nuoÅ¡irdžiai besigailintis, tačiau akivaizdu, kad jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų jis nepadarė, nes ir toliau vykdė analogiÅ¡kas veikas. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojo pažymėjimo M.

A. niekada nebuvo įgijęs, todėl visus kartus jis vairavo transporto priemonę ne tik bÅ«damas neblaivus, tačiau ir neturėdamas specialiosios teisės to daryti, kas rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Tai, kad M. A. nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, kas turi įtakos teisės pažeidimų darymui, patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 149-161). Minėto iÅ¡raÅ¡o duomenys liudija, kad nuteistasis ne kartÄ baustas administracine tvarka už pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje bÅ«nant neblaiviam, kas įžeidžia žmogaus orumÄ bei visuomeninę dorovę.

Be to, 2015 m. sausio 11 d. jis baustas už neapdraustos, techniÅ¡kai netvarkingos ir neįregistruotos transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam (0,84 prom.) ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Aptarti duomenys rodo, kad skiriamos Å¡velnios nuobaudos bei bausmės M. A. jokio (teigiamo) poveikio neturi, nes savo elgesio jis kritiÅ¡kai nevertina ir pasitaisyti nesistengia. 11. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniÅ«nijos seniÅ«nė V. G. 2020 m. kovo 12 d. raÅ¡te Nr. LM8-20 „Dėl M.

A. charakteristikos“ (2 t., b. l.

6) nurodo, jog M. A. faktiÅ¡kai gyvena kartu su drauge (duomenys neskelbtini). Å iuo metu jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitÄ . Nuo 2020 m. vasario 17 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Prie apeliacinio skundo yra pateikta 2020 m. kovo 12 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ M. A. nuo 2020 m. kovo 18 d. turėjo pradėti dirbti E. J. įmonėje (2 t., b. l. 7). Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas patvirtino, jog ginamasis susirado darbÄ , tačiau atlikus paieÅ¡kÄ Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie M. A. darbinius santykius nuo 2020 m. sausio 1 d. nerasta. Paskutinė nuteistojo darbovietė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo iki 2019 m. lapkričio 26 d. Taigi, vien pateikta 2020 m. kovo 12 d. darbo sutartis nepatvirtina, jog M. A. iÅ¡ tiesų pradėjo dirbti, kaip buvo numatyta Å¡ioje sutartyje.

12. Ä®vertinus tiek aukščiau aptartÄ M. A. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , buvusius teistumus bei administracinės teisės pažeidimus, praeityje taikytas Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmes, pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme nebuvimÄ , nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pernelyg Å¡velnus baudžiamumas gali tik paskatinti nuteistÄ jį ir toliau daryti nusikalstamas veikas (kas atsispindi nagrinėjamu atveju), lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , todėl neigiami padariniai yra natÅ«ralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog M. A. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, tai jo netinkamo gyvenimo bÅ«do, kuris privalo bÅ«ti taisomas struktÅ«rizuotoje aplinkoje, padarinys.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės jokių naujų, reikÅ¡mingų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma iÅ¡vada, kad M. A. paskirtoji septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant jÄ atlikti pataisos namuose, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė