45994de6-e6d1-4124-a83c-e0bf1926656e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                  Administracinė byla Nr. I-479-609/2013Proceso Nr. 3-63-3-00118-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)    KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.                                                                 Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

T., jo atstovui Viačeslavui Žarkovui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. T. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. T. praÅ¡o panaikinti 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 30-TE-40 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.PraÅ¡yme (b.l. 4,5) nurodė, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013-01-07 įsakymu Nr. 30-TE-40, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-01-07 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-TE-40, jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas.

Teigia, kad tokia tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Nors tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teigiama, kad jis aplaidžiai atliko jam pavestas pareigas, dėl 2012 m. gruodžio 11 d. įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Teigia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos bÅ«rio 1-ojo skyriaus pareigÅ«nams buvo žinoma apie numatomÄ draudžiamų daiktų į areÅ¡tinės kamerÄ Nr. 4 perdavimÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ nurodytų pareigÅ«nų nesiėmė veiksmų, siekiant sulaikyti asmenis, perdavusius draudžiamus daiktus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Nurodo, kad apie asmenų ketinimus perduoti draudžiamus daiktus jo niekas neinformavo ir jis negalėjo stebėti teritorijos iÅ¡ posto budėtojo bÅ«delės. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas V.

T. ir jo atstovas Viačeslav Žarkov praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o jį patenkinti.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b.l. 16,17) nurodė, kad su praÅ¡ymo reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Teigia, jog pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas kaip netinkamas teritorijos saugojimas, pasireiÅ¡kęs aplaidžiu pareigų vykdymu, dėl ko į areÅ¡tinės kamerÄ , pas sulaikytuosius pateko draudžiami daiktai. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas stebėjimÄ poste vykdė turėdamas informacijÄ apie rengimÄ si per saugomÄ postÄ Ä¯ areÅ¡tinės kameras perduoti draudžiamus daiktus, jis pats pasirinko stebėjimo vykdymÄ bÅ«nant posto bÅ«delėje.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė pareigybės apraÅ¡ymo 7.9, 7.10 ir 7.17 punktų bei Instrukcijos 102.2 punkto reikalavimus. Mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudos rÅ«Å¡is parinkta pagrįstai, atsižvelgiant į jo veiklÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ .Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Konstatuojama Byloje ginčas kilo dėl 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) virÅ¡ininko įsakymo Nr. 30-TE-40, kuriuo pareiÅ¡kėjui V.

T. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir apgrįstumo. 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymas Nr. 30-TE-40 buvo priimtas            vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 7 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-4 „Dėl V. T. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), kurioje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas neatliko 2008-10-10 Klaipėdos apskrities VPK įsakymu Nr. 30-V-22 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniojo postinio pareigybės apraÅ¡ymo (toliau- Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.9, 7.10 ir 7.17 punktuose nustatytų pareigų.Pareigybės apraÅ¡ymo 7.9 punkte nurodyta, kad areÅ¡tinės vyresniojo postinio pareigas einantis valstybės tarnautojas atidžiai stebi areÅ¡inėje laikomų asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleidžia mėtyti daiktų per užtvarÄ ir kalbėtis su paÅ¡aliniais žmonėmis, neleidžia artintis prie posto, o 7.10 punkte pažymėta, kad jis nuolat stebi areÅ¡tinės langus, stogus ir apsaugos užtvaras.

Pareigybės apraÅ¡ymo 7.17 punkte teigiama, jog vyresniojo postinio pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo įsakymus bei kitus norminius aktus, susijusius su areÅ¡tinių veikla.           Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 buvo patvirtinta Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau –Instrukcija), kurios 102.1 ir 102.2 punktuose nurodyta, kad lauko posto pareigÅ«nas privalo nuolat stebėti policijos areÅ¡tinės langus, stogÄ ir apsaugos užtvarus, neleisti paÅ¡alinių žmonių į policijos areÅ¡tinės teritorijÄ , o pastebėjęs asmenis, bandančius prasibrauti pro apsaugos užtvarÄ , skelbti pavojaus signalÄ ir imtis priemonių nepraleisti pažeidėjų.

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui, Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniajam postiniui, tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d. areÅ¡inės ketvirtame poste tarnybÄ atliekant pareiÅ¡kėjui, apie 19.00 val. per areÅ¡tinės tvorÄ Ä¯ areÅ¡tinės kamerÄ Nr. 4 pateko draudžiami daiktai. PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimÄ taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538. Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau- Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimÄ apibrėžia kaip Å¡io Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimÄ ar pareigÅ«no pareigų neatlikimÄ arba netinkamÄ atlikimÄ , padarytÄ prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 6(16), 2008).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje iÅ¡dėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimÄ (Tvarkos 6, 20 p.).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebÅ«tina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Sprendžiant dėl ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, turi bÅ«ti patikrintas tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumas, bei, siekiant sprendimo objektyvumo, gali bÅ«ti tiriami nauji įrodymai, patvirtinantys (paneigiantys) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali bÅ«ti plečiamos.            Nustatyta, jog draudžiami daiktai į areÅ¡tinės kamerÄ Nr. 4 per areÅ¡tinės ketvirtojo posto tvorÄ pateko tuo metu, kai Å¡iame poste tarnybÄ Ä—jo pareiÅ¡kėjas.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai V. V., E. S., R. B. teigė, kad pareiÅ¡kėjas V.T. buvo įspėtas dėl galimo bandymo perduoti draudžiamus daiktus įtariamiesiems. PareiÅ¡kėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiÅ¡kė tuo, kad bÅ«damas Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniuju postiniu, 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu jis neužtikrino ir nesiėmė priemonių, jog per jo saugomos teritorijos užtvarÄ Ä¯ areÅ¡tinės kamerÄ nepatektų draudžiami daiktai.

Kaip jau buvo pažymėta, tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė gali pasireikÅ¡ti tyčine bei neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamoje byloje nėra surinka duomenų, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningais veiksmais siekė, jog į areÅ¡tinės kamerÄ bÅ«tų perduoti draudžiami daiktai. Kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo medžiagoje, savo paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas teigė, jog 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu buvo blogas oras ir matomumas, kas apsunkino teritorijos stebėjimo sÄ lygas.

Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, jog draudžiamų daiktų į areÅ¡tinės kamerÄ patekimo priežastimi galėjo bÅ«ti per žemas areÅ¡tinės kiemo tvoros aukÅ¡tis. Visi teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti asmenys patvirtino, jog 2012 m. gruodžio 11 d. oro sÄ lygos buvo geros, todėl buvo pastebėta, kaip per areÅ¡tinės tvorÄ Ä¯ vienÄ iÅ¡ areÅ¡tinės kamerų pateko daiktai. Kadangi nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laikÄ buvo budėtojo bÅ«delėje, laikytina, jog draudžiamų daiktų patekimÄ Ä¯ areÅ¡tinės kamerÄ sÄ lygojo paties pareiÅ¡kėjo pasirinktas teritorijos stebėjimo bÅ«das, galėjęs apsunkinti stebėjimo sÄ lygas.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog apie planuojamÄ draudžiamų daiktų perdavimÄ Å¾inojo ir daiktų perdavimÄ matė kiti Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nai, laikytina, jog tokia aplinkybė nepanaikina pareigos pareiÅ¡kėjui tinkamai vykdyti savo pareigas. Toks pareiÅ¡kėjo santykis su padarytu nusižengimu vertintinas kaip neatsargumas.Apibendrinant nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas;

6) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Tvarkos 5 punkte nustatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Å¡ių nuostatų: 5.1 už vienÄ tarnybinį nusižengimÄ galima skirti tik vienÄ tarnybinę nuobaudÄ ; 5.2 atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ ir kitas aplinkybes; 5.3 už tyčinį tarnybinį nusižengimÄ skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimÄ dėl neatsargumo ar aplaidumo; 5.4 atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.Nors pareiÅ¡kėjo charakteristikoje ir nurodyta, jog vyresniojo postinio pareigas jis atlieka patenkinamai, lengvai pasiduoda areÅ¡tinėje laikomų asmenų įtakai, sunkiai orientuojasi sudėtingose situacijose, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobÅ«džio, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiÅ¡kėjo stažas vidaus tarnyboje yra 23 metai, nepateikti įrodymai apie anksčiau pareiÅ¡kėjui taikytÄ drausminę atsakomybę, padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. aiÅ¡kiai per griežta, todėl pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas –keičiama Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu., n u s p r e n d ž i a: praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. 30-TE-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pakeisti ir V. T. paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ griežtÄ papeikimÄ pakeisti į papeikimÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                     Eglė Kiaurakytė