4598c94f-89ff-4cd6-9649-1fa89757ce65 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-14-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00565-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Homeras“ apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Homeras“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (tolia – UAB) „Homeras“ (toliau – ir atsakovas) 8 588,17 Eur skolÄ , 6 procentų metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė UAB „Homeras“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Homeras“ 8 588,17 Eur skolÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas, ar atsakovė UAB „Homeras“ po 2014 m. liepos 30 d. Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Nr. NV-43580-11-1942 įvykdymo privalo sumokėti ieÅ¡kovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutarties vykdymo metu ieÅ¡kovės atsakovei 2011 m. gruodžio 2 d. leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ pagrindu apskaičiuotÄ 40 procentų dydžio prijungimo įmokos nuolaidÄ , pritaikytÄ prijungiant atsakovės pastatytÄ 250 kW vėjo elektrinę (duomenys neskelbtini), prie ieÅ¡kovės skirstomųjų elektros tinklų.

5. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad atsakovei buvo iÅ¡duotas 2011 m. gruodžio 2 d. leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ , kurio galiojimo trukmė 3 metai, t. y. iki 2014 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tu leidimo galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 2 d. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi 2014 m. liepos 30 d. tarp Å¡alių sudaryta sutartimi, sutarties sudarymo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir atsakovės pateiktu leidimu, apskaičiuodama preliminariÄ vėjo elektrinės prijungimo įmokÄ , pritaikė atsakovei 40 procentų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų nuolaidÄ .

Atsakovė sumokėjo preliminariÄ prijungimo įmokÄ Sutartyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė visus prijungimo paslaugos darbus pagal Sutartį įvykdė 2015 m. kovo 2 d. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, kad faktinė ieÅ¡kovės suteiktos prijungimo paslaugos kaina buvo mažesnė, perskaičiavo atsakovės prijungimo įmokÄ , pritaikydama 40 procentų nuolaidÄ , ir atsakovei grÄ Å¾ino permokÄ . Atsakovė ieÅ¡kovei pateikė 2015 m. gegužės 13 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (VEI) iÅ¡duotÄ elektros įrenginių techninės bÅ«klės aktÄ â€“pažymÄ , skirtÄ elektrinės paleidimo derinimo darbams atlikti, 2015 m. lapkričio 10 d.

– VEI 2015 m. birželio 3 d. iÅ¡duotÄ Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 14Ä®P2-114605.

6. Taip pat nustatė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsakovei iÅ¡davė naujÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus tam pačiam objektui – vėjo elektrinei statyti (duomenys neskelbtini), leidimo galiojimo trukmė – 36 mėnesiai. Å io leidimo pagrindu 2015 m. lapkričio 16 d. VEI iÅ¡davė atsakovei leidimÄ gaminti elektros energijÄ , leidimo trukmė neribojama.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. neturėjo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Teismo vertinimu, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, pasibaigė ir juo suteikta teisė atsakovei plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl atsakovė neteko ir Å¡iuo leidimu suteiktos teisės gauti prijungimo mokesčio nuolaidÄ . Be to, tarp Å¡alių sudaryta sutartis iki 2015 m. lapkričio 10 d. dar nebuvo visiÅ¡kai įvykdyta.

8. Teismas pažymėjo, kad sutarties vykdymo metu atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.2 punkte (leidimo galiojimas baigėsi 2015 m. birželio 2 d., o VEI pažyma buvo iÅ¡duota 2015 m. birželio 3 d., t. y. jau pasibaigus leidimo galiojimo terminui), o nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡ viso neturėjo jokio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

9. Teismas nusprendė, kad atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovei 100 procentų faktinės prijungimo prie tinklo kainos (prijungimo įmokos), nes pagal 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duoto naujo leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ jai negalėjo bÅ«ti taikoma 40 procentų prijungimo mokesčio nuolaida. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, atsakovė, norėdama pasinaudoti skatinimo priemonėmis, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, privalėjo bÅ«ti paskelbta skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja. Kadangi atsakovė nebuvo paskelbta skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja, jai skatinimo priemonė – prijungimo prie elektros tinklų nuolaida – negalėjo bÅ«ti taikoma.

10. Å alių ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip teisinius santykius dėl skolos, o ne dėl žalos, kaip teigia atsakovė. Teismo vertinimu, ginčas kilo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei suteiktos paslaugos pagal tarp Å¡alių 2014 m. liepos 30 d. sudarytÄ sutartį, t. y. prijungiant atsakovės elektrinę prie ieÅ¡kovės elektros tinklų. Teismo vertinimu, sutarties nutraukimas ar laikotarpio pasibaigimas neatleidžia Å¡alių nuo įsipareigojimų, kurie pagal savo pobÅ«dį turėtų ir toliau galioti, įskaitant (bet neapsiribojant) teisių gynybos priemones, pasižadėjimus kompensuoti, konfidencialumo įsipareigojimus ir ginčų sprendimÄ ; Å¡alys ir toliau visiÅ¡kai atsako už visus atsiskaitymo įsipareigojimus, prisiimtus iki sutarties nutraukimo ar laikotarpio pasibaigimo (sutarties bendrųjų sÄ lygų 9.3 papunktis).

11. Teismas nusprendė, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.37 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovė UAB „Homeras“, atstovaujama advokato Rinaldo ViliuÅ¡io, apeliaciniame skunde praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį ir nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties, kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo. 12.1.1. Atsakovei visiÅ¡kai atsiskaičius su ieÅ¡kove pagal Å¡alių sudarytÄ Sutartį, ieÅ¡kovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ dėl prijungimo mokesčio nuolaidos kompensavimo ieÅ¡kovei valstybės lėšomis.

IeÅ¡kovei nepavyko iÅ¡ valstybės institucijos gauti nurodytos kompensacijos, kuriÄ ieÅ¡kovė tikėjosi gauti. Taigi, jeigu ieÅ¡kovė negavo kompensacijos, kurios tikėjosi, tai vertintina kaip ieÅ¡kovės patirta žala, o ne kaip atsakovės skola ieÅ¡kovei. Atitinkamai ieÅ¡kovės reikalavimas ieÅ¡kinyje kvalifikuotinas kaip reikalavimams dėl žalos atlyginimo. 12.1.2. IeÅ¡kovė ir savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡ esmės įrodinėja CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus: atsakovės neva padarytus Sutarties pažeidimus (nepratęstÄ 2011 m. gruodžio 2 d. leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminÄ (t. y. tariamus neteisėtus veiksmus)), dėl kurių, kaip nurodo ieÅ¡kovė, po Sutarties įvykdymo ir pasibaigimo praėjus beveik dvejiems metams, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nekompensavo ieÅ¡kovei suteiktos prijungimo mokesčio nuolaidos valstybės lėšomis (t. y. ieÅ¡kovės žala). 12.1.3.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo santykį, visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė, žinodama apie atsakovei iÅ¡duotus du leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, jokių pretenzijų dėl tariamo Sutarties pažeidimo nereiÅ¡kė ir pritaikytos nuolaidos grÄ Å¾inti nereikalavo, o tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik tada, kai paaiÅ¡kėjo, kad negaus kompensacijos iÅ¡ valstybės. Å ios aplinkybės patvirtina, jog ginčo santykis kvalifikuotinas ne kaip ginčas dėl skolos, o ginčas dėl žalos (ieÅ¡kovės negautos kompensacijos iÅ¡ valstybės) atlyginimo. 12.1.4.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. Apie žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovė neabejotinai turėjo žinoti iÅ¡ 2016 m. spalio 31 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-347, todėl, 2020 m. balandžio 21 d. teikdama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė buvo praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovė, vadovaudamasi CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. 12.2. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad pati ieÅ¡kovė sutiko su atsiradusia žala ir jos neginčijo, t. y. ieÅ¡kovė neginčijo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos neteisėto nutarimo / rekomendacijos neiÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijos už pritaikytÄ nuolaidÄ , buvo pasyvi ir savo teisių negynė. Teigia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo teisę ginčyti tokį nutarimÄ , siekdama iÅ¡vengti nuostolių.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutiko su atsiradusiais nuostoliais (t. y. neskirta kompensacija iÅ¡ valstybės), todėl, nieko nedarydama ir nesiekdama minimizuoti nuostolių, pati Å¡iuos nuostolius turi prisiimti. 12.3. Teigia, kad 40 proc. prijungimo nuolaidos taikymas pagal Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., t. y. 2014 m. liepos 30 d. Sutarties pasiraÅ¡ymo ir vykdymo metu) nuostatas siejamas ne su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimu, o su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo momentu.

Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 2 d. leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0675 galiojo iki 2015 m. birželio 2 d. Sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta 2014 m. liepos 30 d. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu atsakovė turėjo galiojantį 2011 m. gruodžio 2 d. leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0675. 12.4. Taip pat teigia, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus specialistai nepagrįstai 40 proc. prijungimo nuolaidos taikymÄ siejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimu ir leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo aplinkybėmis. 12.5.

Pažymėjo, kad atsakovė turėjo du leidimus plėtoti, pirmasis buvo išduotas 2011 m. gruodžio 2 d. ir galiojo Sutarties pasirašymo, vėjo jėgainės statybos ir prijungimo prie ieškovės tinklų metu. 12.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus 2016 m. spalio 24 d. pažymos Nr. 05-270 turinio, motyvų pagrįstumo ir teisinės reikšmės. Minėtoje pažymoje išdėstyta išvada, kad neva nepagrįstai buvo suteikta prijungimo nuolaida, grindžiama Energetikos ministerijos specialistų nuomone dėl skatinimo priemonių, pateikta Energetikos ministerijos 2014 m. kovo 3 d. rašte Nr. (8.2-10)3-679, o ne konkrečiomis įstatymo ar poįstatyminio akto nuostatomis.

Teigia, kad minėta nuomonė nėra teisės aktas, ji taip pat nėra oficialiai paskelbta. 12.7. Teigia, kad žala atsirado dėl pačios ieÅ¡kovės neveikimo ir kaltės. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Nevertino, kad nors ieÅ¡kovė turėjo teisę, tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo ABTÄ® nustatyta tvarka neskundė. Toks ieÅ¡kovės elgesys (neginčyti minėto nutarimo ir apie tai, jog neskirtos lėšos, atsakovei praneÅ¡ti jau pasibaigus apskundimo terminui) rodo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ prieÅ¡ atsakovę, kai ieÅ¡kovė, pati suteikusi nuolaidÄ , užuot ginčijusi nutarimÄ , kuriuo nuspręsta, kad nuolaida atsakovei suteikta nepagrįstai, pasirinko neginčyti minėto nutarimo, o patirtÄ 8 588,17 Eur žalÄ dėl nesuteiktos kompensacijos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės.

13. IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl prijungimo įmokos nuolaidos ir, prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovė, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo sutarties nuostatas ir teisinį reglamentavimÄ dėl atsakovės pareigos sumokėti prijungimo įmokÄ ir dėl jos dydžio nustatymo.

Taip pat teisingai įvertino esminę aplinkybę, kad atsakovė sutarties vykdymo metu neteko teisės bÅ«ti skatinama, todėl pasikeitė ir atsakovės mokėtina sutarties kaina, kurios nesumokėjus ji pagrįstai pripažinta skola už suteiktÄ paslaugÄ . 13.2. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu galiojo atsakovei 2011 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duotas leidimas, kuris galiojo iki 2014 m. gruodžio 2 d., todėl atsakovei sudarant sutartį buvo pagrįstai pritaikyta 40 procentų prijungimo įmokos nuolaida.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė prijungimo įmokÄ , pritaikydama 40 procentų nuolaidÄ , sutarties sudarymo metu apskaičiavo ne pati individualiai įvertinusi aplinkybes ir savo nuožiÅ«ra numačiusi, kad likusiÄ sumÄ (VIAP lėšas) gaus iÅ¡ valstybės, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet vadovaudamasi tiek sutartyje, tiek sprendime, tiek ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teisiniu reglamentavimu. Atitinkamai ieÅ¡kovė, vadovaudamasi teisės aktais ir VKEKK pažymoje nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atliko mokėtinos sumos perskaičiavimÄ .

IeÅ¡kovės taikomi prijungimo įmokos apskaičiavimo principai yra nustatyti ne pačios ieÅ¡kovės ar Å¡alių sutarta bendra valia, bet griežtai vadovaujantis teisės aktų reglamentavimu. 13.3. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei sutarties sudarymo metu pritaikyta nuolaida yra teisės aktų nustatyta tvarka taikoma kompensacija gamintojui (atsakovei), bet ne ieÅ¡kovei, kurios, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovė negavusi iÅ¡ valstybės neva patryrė nuostolių. IeÅ¡kovė teikia atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų paslaugÄ â€“ vieÅ¡uosius interesus atitinkančiÄ paslaugÄ (toliau – VIAP).

Å ių paslaugų teikimas jas teikiantiems asmenims kompensuojamas VIAP lėšomis, kurių poreikį ir paskirstymÄ tuo metu nustatydavo VKEKK. IeÅ¡kovė turi pareigÄ veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos bÅ«tų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo ir griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, todėl VKEKK pažymoje iÅ¡aiÅ¡kinus, jog trims bendrovėms negalėjo bÅ«ti pritaikytas 40 proc. iÅ¡laidų, patirtų prijungiant elektrines prie elektros tinklų, kompensavimas, numatytas ApraÅ¡e, perskaičiuota prijungimo įmokos dalis (nepriemoka), kuri yra laikoma skola ieÅ¡kovei už suteiktÄ prijungimo paslaugÄ .

Taigi VIAP teikimo ir finansavimo priemonių sistema yra valstybės pagalba, o paramos lėšų negavimas negali bÅ«ti prilyginamas nuostolių patyrimui. 13.4. Teigia, kad vien tik atsakovės nurodyta aplinkybė, jog yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove pagal sutartį, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį. Nors, 2015 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovės parinktam rangovui pabaigus elektrinės prijungimui reikalingus darbus operatoriaus elektros tinkle, ieÅ¡kovė 2015 m. kovo 12 d. atliko prijungimo įmokos perskaičiavimÄ ir grÄ Å¾ino atsakovei apskaičiuotÄ skirtumÄ (permokÄ ), tai nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai atsiskaityti už prijungimo paslaugÄ netekus teisės gauti prijungimo mokesčio nuolaidÄ .

Be to, nors 2015 m. spalio 22 d. raÅ¡tu Nr. 40400-2471 patvirtino visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ pagal sutartį, tačiau atsakovė laiku neinformavo apie pasibaigusį leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir pažeidė sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.1.10 papunkčio nuostatas, todėl ieÅ¡kovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡ viso neturėjo galiojančio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. 13.5. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai ieÅ¡kovės rangovo atliktus elektrinės prijungimui reikalingus darbus sutapatina su prijungimo darbų užbaigimu ir sutarties įvykdymu. 2015 m. kovo 2 d. nėra ir negali bÅ«ti laikoma sutarties įvykdymo data, nes Å¡iÄ dienÄ buvo įvykdyti tik ieÅ¡kovės įsipareigojimai.

Sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.7, 4.10 ir 5.1.5 papunkčiuose buvo nustatyta gamintojo elektros įrenginių prie operatoriaus elektros tinklų prijungimo nuolatiniam (ilgalaikiam) naudojimui tvarka, taip pat gamintojui nustatyta pareiga pateikti operatoriui VEI iÅ¡duotÄ techninės bÅ«klės patikrinimo aktÄ -pažymÄ , jÄ atsakovė pateikė tik 2015 m. lapkričio 10 d. Be to, nors VEI pažyma buvo iÅ¡duota 2015 m. birželio 3 d., leidimo galiojimas baigėsi 2015 m. birželio 2 d. Privaloma pasinaudojimo lengvata sÄ lyga turėjo egzistuoti visÄ sutarties galiojimo laikÄ iki objekto (elektrinės) prijungimo prie elektros tinklų sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka.

Tuo tarpu nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d., tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovė pateikė VEI pažymÄ , jai buvo iÅ¡duotas naujas leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus, todėl VKEKK pažymoje pagrįstai konstatuota, kad 40 procentų iÅ¡laidų, patirtų prijungiant elektrines prie elektros tinklų, kompensavimas gamintojui (atsakovei) negalėjo bÅ«ti taikomas. 13.6. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už gamintojų teisę bÅ«ti skatinamiems, jų pasinaudojimÄ teisės aktuose nustatytomis lengvatomis, taip pat už gamintojams iÅ¡duotų leidimų plėtoti galiojimo terminų kontrolę. 13.7.

Mano, kad VKEKK pažyma ir jos pagrindu priimtas VKEKK 2016 m. spalio 31 d. nutarimas yra tik keletas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie buvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti teismo. Nesutinka, kad turėjo ginčyti VKEKK nutarimÄ . Mano, kad jis aiÅ¡kus, pagrįstas ir teisėtas. Taip pat teigia, kad nepagrįsti apeliantės argumentai apie paties kreditoriaus (ieÅ¡kovės) kaltę ir skolininko civilinės atsakomybės sumažinimo ar skolininko atleidimo nuo atsakomybės pagrindus. 13.8.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK įtvirtintus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principus. IÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino abiejų Å¡alių nurodytas aplinkybes, iÅ¡samiais ir aiÅ¡kiais motyvais pagrindė padarytas iÅ¡vadas, nurodė įstatymų normas, kuriomis rėmėsi. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų atsakovei sprendimÄ , negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos visos byloje nustatytos aplinkybės ir kad yra pagrindas panaikinti sprendimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Homeras“ buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2011 m. gruodžio 2 d. Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-0675, kurio galiojimo trukmė 3 metai, t. y. iki 2014 m. gruodžio 2 d.

17. Pagal atsakovo praÅ¡ymÄ dėl 250 kW vėjo elektrinės (duomenys neskelbtini) elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų AB LESTO 2012 m. sausio 17 d. iÅ¡davė atsakovei prijungimo sÄ lygas Nr. TS-43580-11-1942, pagal kurių 3.5 punktÄ Gamintojas turės savo lėšomis įrengti jam priklausančius elektros tinklus ir įrenginius, juos įrengęs privalės bendrovei pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos iÅ¡vadas dėl Å¡ių elektros įrenginių atitikties projektui, elektros įrenginių įrengimÄ ir saugų eksploatavimÄ (techninės saugos) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės naudoti pagal paskirtį.

18. Å alys 2014 m. liepos 30 d. sudarė Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-43580-11-1942 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti atsakovo elektros energijÄ generuojančių elektros įrenginių, naudojančių atsinaujinančių iÅ¡teklių energijÄ , prijungimÄ prie Operatoriaus elektros tinklų, o Gamintojas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pastatyti elektrinę ir (ar) įrengti vidaus tinklÄ objekto prijungimui prie Operatoriaus tinklų ir įvykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 2.1 punktas).

Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 3.1 punkte nurodyta, kad Prijungimo paslaugos kaina yra apskaičiuojama vadovaujantis Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos iÅ¡tekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. nutarimu Nr. 1474, 12 punktu ir Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, 27 punktu, taip pat Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, taip pat vadovaujantis Gamintojo parengtu techniniu projektu ir Objekto prijungimo prie Operatoriaus elektros tinklų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusio rangovo atliktų darbų kaina.

Tame pačiame Sutarties punkte nurodyta, jog Gamintojas patvirtina, kad nėra aplinkybių, dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka Objekto prijungimas prie Operatoriaus tinklų negalėtų bÅ«ti skatinamas teisės aktų ir Å¡ios Sutarties nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Sutarties Specialiųjų sÄ lygų 4.1 punkte nurodyta, jog, pritaikius 40 procentų nuolaidÄ , preliminari pagal Sutartį mokėtina Prijungimo įmokos suma yra 59 541,67 Lt su PVM. IeÅ¡kovė 2015 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr. 43010-404 informavo atsakovę, kad atlikus Prijungimo paslaugos darbus pagal Sutartį paaiÅ¡kėjo, kad tarp atsakovės sumokėtos preliminarios kainos ir faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų susidarė 4 362,21 Eur permoka, kuri bus grÄ Å¾inta atsakovei per 10 dienų. 19. 2015 m. gegužės 13 d. ieÅ¡kovei pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės bÅ«klės aktas-pažyma, skirtas elektrinės paleidimo derinimo darbams atlikti. 2015 m. birželio 3 d. iÅ¡duota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad energetikos įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį.

20. Taip pat nustatyta, kad, 2015 m. birželio 2 d. pasibaigus 2011 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duoto leidimo galiojimui, atsakovei 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotas naujas Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-213. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. atsakovė neturėjo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. 2015 m. lapkričio 16 d. atsakovei iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ . 21. 2017 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 40420-664 ieÅ¡kovė pateikė 2017 m. kovo 31 d.

Kreditinę PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , serija PN, Nr. 007491, atsakovei apmokėti, suma – 8 588,17 Eur, ir nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus 2016 m. spalio 24 d. pažymoje Nr. 05-270 konstatuota, kad atsakovei negalėjo bÅ«ti pritaikytas ApraÅ¡e numatytas 40 proc. iÅ¡laidų, patirtų prijungiant elektrines prie elektros tinklų, kompensavimas, nes jis gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki 2011 m. gruodžio 31 d., o atsakovei leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-213.

Taip pat Komisijos raÅ¡te nurodyta, kad Energetikos ministerija 2014 m. kovo 3 d. raÅ¡tu Nr. (8.2-10)3-679 pateikė nuomonę dėl skatinimo priemonių taikymo ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos skatinimo priemonės turėtų bÅ«ti taikomos kompleksiÅ¡kai, o elektros energijos gamintojai, elektros energijÄ gaminantys iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių, kuriems netaikomos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 20 straipsnyje numatytos skatinimo priemonės (skatinamasis tarifas), neturi teisės pretenduoti ir į kitas skatinimo priemones.

Atsižvelgiant į tai, jog Gamintojas, norėdamas pasinaudoti skatinimo priemonėmis, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, privalėjo būti paskelbtas skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoju, o atsakovė nebuvo paskelbta skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja, skatinimo priemonė, taip pat ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, negalėjo būti taikoma.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nustatytų faktinių aplinkybių ginčas tarp šalių nekilo, todėl plačiau dėl jų nepasisakys.

23. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 8 588,17 Eur skolÄ .

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavimo ginčo santykį ir nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties. Taip pat neteisingai vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl ginčo santykio kvalifikavimo ir ieÅ¡kinio senaties taikymo 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v.

A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).

26. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

27. Ginčo teisinę kvalifikacijÄ teismui gali pasiÅ«lyti ginčo Å¡alys, tačiau Å¡alių nurodytas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio, jei pareikÅ¡tas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčas tarp Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovės atsakovei pritaikytos Sutartyje nurodytos 40 procentų vėjo elektrinės prijungimo prie ieÅ¡kovės elektros tinklų įmokos nuolaidos, kuriÄ ieÅ¡kovė pareikalavo grÄ Å¾inti po Sutarties įvykdymo vadovaudamasi aptartomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡vadomis, iÅ¡dėstytomis 2016 m. spalio 24 d. pažymoje Nr. 05-270. Kaip matyti, ieÅ¡kovė reikalavimÄ kildina iÅ¡ Å¡alių sudarytos Sutarties ir, ieÅ¡kovės teigimu, netinkamo atsiskaitymo pagal Sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamas ginčas yra dėl atsiskaitymo pagal Å¡alių sudarytÄ Sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ä®vertinus apeliantės dėstomus argumentus dėl teisinių santykių kvalifikavimo ginčas turėtų bÅ«ti administracinis, o ne dėl civilinių teisinių santykių, nes, apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė turėtų reikÅ¡ti skundÄ dėl valstybės institucijos veiksmų, t. y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo nekompensuoti ieÅ¡kovei suteiktos prijungimo mokesčio nuolaidos.

29. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamu atveju neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 30. Visų pirma pažymėtina, jog atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra yra valstybės skatinama ir remiama veikla, prioritetinė valstybės energetikos politikos kryptis.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi Å¡alių Sutarties sudarymo metu, nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.) 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtintas Å¡io įstatymo tikslas, kuris nepasikeitęs ir Å¡iuo metu, – užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus.

Siekdama Å¡ių tikslų valstybė įtvirtino įvairias atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtros skatinimo schemas. Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ viena iÅ¡ skatinimo priemonių buvo atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius naudojančių įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų ar sistemų iÅ¡laidų kompensavimas.

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinto Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o (redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo ir vykdymo metu, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d.) 25 punkte buvo numatyta, kad atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius naudojančių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų iÅ¡laidos kompensuojamos elektros energijos gamintojui Å¡ias iÅ¡laidas paskirstant elektros energijos gamintojui ir elektros tinklų operatoriui Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka, sÄ lygomis ir apimtimi.

ApraÅ¡o 26 punkte buvo nurodyta, kad elektrinių prijungimo prie elektros tinklų iÅ¡laidų kompensavimas taikomas visiems elektros energijos gamintojams, naudojantiems tik atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme nustatytus atvejus ir tuos atvejus, kai elektrinėje naudojamas iÅ¡kastinis kuras, kiek tai bÅ«tina elektrinės veiklos ir (ar) elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti. Pagal ApraÅ¡o 27 punktÄ elektros energijos gamintojams taikomos tokios atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius naudojančių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų iÅ¡laidų kompensavimo sÄ lygos, kurios galioja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo elektros energijos gamintojui dienÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, kad atsakovei leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus buvo iÅ¡duotas 2011 m. gruodžio 2 d., pagrįstai taikytos tuo metu galiojusios skatinimo priemonės, o bÅ«tent – pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos iÅ¡tekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. nutarimu Nr. 1474 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2012 m. birželio 26 d.), 12 punktÄ pritaikyta 40 procentų vėjo elektrinės prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių (ieÅ¡kovės) tinklų nuolaida.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad 2014 m. liepos 30 d. Sutarties sudarymo metu ir nuolaidos suteikimo metu atsakovė atitiko sÄ lygas bÅ«ti skatinama pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , turėjo teisę gauti ir gavo prijungimo mokesčio nuolaidÄ .

32. Pažymėtina, jog pagal aptarto Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinto Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o 28 punktÄ elektrinių, kuriose elektros energijai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos iÅ¡tekliai, prijungimo prie elektros tinklų iÅ¡laidų kompensavimas laikomas elektros tinklų operatoriaus teikiama vieÅ¡uosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančia paslauga. Taigi, nagrinėjamu atveju Å¡alių 2014 m. liepos 30 d. sudaryta Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-43580-12-0051 yra sutartis dėl vieÅ¡uosius interesus energetikos sektoriuje atitinkančios paslaugos.

Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbus yra ne tik ieÅ¡kovės veiklai finansuoti skiriamų lėšų tinkamas naudojimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ir ieÅ¡kovės elgesys civiliniuose teisiniuose santykiuose teikiant vieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, taigi, ir nustatant jų kainÄ bei suteikiant skatinimo priemones, kurios atitinka valstybės interesus, taip pat jas gavusių asmenų (su ieÅ¡kove sudarytų sutarčių Å¡alių) teisėti lÅ«kesčiai ir interesai.

Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pritaikytų valstybės remiamų skatinimo priemonių atėmimas, ypač po sutarties dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų suteikimo įvykdymo, turėtų būti išimtinė priemonė, taikoma tik nustačius itin grubius šių paslaugų ir priemonių gavėjų padarytus sutarčių pažeidimus.

33. IeÅ¡kovė, reikalaudama grÄ Å¾inti pritaikytos prijungimo mokesčio nuolaidos dydžio sumÄ , laikėsi pozicijos ir pirmosios instancijos teismas jai pritarė, kad 2014 m. liepos 30 d. sudarytos Sutarties vykdymo metu atsakovė prarado teisę bÅ«ti skatinama, nes neprasitęsė 2011 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duoto leidimo galiojimo iki Sutarties įvykdymo, 2015 m. lapkričio 10 d. jai buvo iÅ¡duotas naujas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. atsakovė iÅ¡ viso neturėjo jokio leidimo. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutarties vykdymo metu nuo 2015 m. birželio 3 d. atsakovė, nebeturėdama galiojančio leidimo, prarado teisę būti skatinama ir skatinimo priemonės nebegalėjo būti taikomos. Be to, apie tai atsakovė privalėjo informuoti ieškovę. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad skatinimo priemonė (prijungimo mokesčio nuolaida) atsakovei buvo pritaikyta galiojant 2011 m. gruodžio 2 d. išduotam leidimui ir jokios kitos ginčijamos skatinimo priemonės nei laikotarpiu, kai atsakovė neturėjo galiojančio leidimo, nei po 2015 m. lapkričio 10 d. leidimo išdavimo atsakovei nebebuvo taikomos.

35. Nustatyta, kad Operatorius (ieÅ¡kovė) savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė 2015 m. kovo 2 d., t. y. buvo baigti ieÅ¡kovės rangovo elektrinės prijungimui reikalingi darbai Operatoriaus elektros tinkluose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodytos datos negalima laikyti Sutarties įvykdymo data, nes atsakovė dar nebuvo įvykdžiusi visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Analizuojant atsakovei iÅ¡duotų Prisijungimo sÄ lygų nuostatas (3.5 punktas) ir Sutarties nuostatas (4.7, 4.9.4, 4.10, 5.1.5 punktai) sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Sutarties įvykdymas atsakovės įsipareigojimų požiÅ«riu sietinas su Valstybinės energetikos inspekcijos iÅ¡duoto techninės bÅ«klės patikrinimo akto-pažymos pateikimu.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2015 m. spalio 22 d. raÅ¡to Nr. 40400-2471, atsakovė 2015 m. gegužės 13 d. pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės bÅ«klės aktÄ -pažymÄ , skirtÄ elektrinės paleidimo derinimo darbams atlikti, o 2015 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad energetikos įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį.

Å iÄ pažymÄ atsakovė ieÅ¡kovei pateikė 2015 m. lapkričio 10 d.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. neturėjo galiojančio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl Sutarties vykdymo metu prarado teisę bÅ«ti skatinama, yra padaryta formaliai, neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir neįsigilinus į ginčo esmę. Kaip minėta, nors pažymÄ atsakovė ieÅ¡kovei pateikė tik 2015 m. lapkričio 10 d., tačiau pažyma apie elektrinės atitiktį projekto ir norminių teisės aktų reikalavimams ir galimybę naudoti pagal paskirtį iÅ¡duota 2015 m. birželio 3 d., t. y. nors ir kitÄ dienÄ po 2011 m. gruodžio 2 d. leidimo galiojimo pabaigos, tačiau akivaizdu, kad elektrinės patikrinimas atliktas dar galiojant 2011 m. gruodžio 2 d. leidimui, juo labiau kad pažymoje padaryta nuoroda į Å¡io leidimo pagrindu atsakovei 2012 m. sausio 17 d. iÅ¡duotas Prisijungimo sÄ lygas Nr. TS-43580-11-1942.

Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais, kad valstybės remiami veiksmai, kurių atlikimui suteikta nuolaida, buvo pabaigti galiojant 2011 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duotam leidimui plėtoti pajėgumus. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovei 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotas naujas leidimas, kurio pagrindu 2015 m. lapkričio 16 d. iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ , nepaneigia fakto, kad atsakovei nuolaida pagal teisinį reguliavimÄ ir Sutartį suteikta galiojant 2011 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duotam leidimui plėtoti pajėgumus.

37. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu, nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 20 punkte buvo nustatyta, kad prijungimo paslauga laikoma atlikta (užbaigta), kai yra faktiškai atlikta prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta konkrečiam prijungimui reikalinga operatoriaus elektros tinklų plėtra iki elektros tinklų nuosavybės ribos, atlikti kiti vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikalingi darbai ir teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktos statybos užbaigimo procedūros (kai jos yra privalomos pagal teisės aktus) arba sudaromas (pasirašomas) atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (kai statybos užbaigimo procedūros netaikomos).

Taigi ir Å¡i teisės norma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju Sutarties įvykdymas pagrįstai sietinas su minėtos 2015 m. birželio 3 d. pažymos iÅ¡davimu. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, pasibaigus 2011 m. gruodžio 2 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikui, 2014 m. liepos 30 d. Sutartis dar nebuvo įvykdyta.

38. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 2 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. raštu pratęstas iki 2015 m. birželio 2 d., t. y. 6 mėnesių terminui. Pagal tuo metu galiojusios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos (nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 8 dalį išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir galėjo būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų.

Å ioje teisės normoje taip pat buvo numatyta papildomo pratęsimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui galimybė, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių, įvertinus tai, kad 2015 m. birželio 3 d. iÅ¡duota pažyma apie energetikos įrenginių atitiktį reikalavimams ir galimybę naudoti pagal paskirtį, atsakovė objektyviai nebeturėjo nei pagrindo, nei poreikio tęsti leidimo galiojimÄ papildomam 6 mėnesių terminui.

Tuo tarpu leidimas gaminti elektros energijÄ yra iÅ¡duodamas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent norėdama gauti leidimÄ gaminti energijÄ atsakovė ir turėjo turėti galiojantį leidimÄ plėtoti pajėgumus. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, taip ir buvo padaryta, t. y. 2015 m. lapkričio 16 d. leidimas gaminti elektros energijÄ atsakovei iÅ¡duotas 2015 m. lapkričio 10 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad naujas 2015 m. lapkričio 10 d. leidimas turėjo įtakos Sutarties įvykdymui ir atsakovės teisei bÅ«ti skatinamai ar juo labiau kad dėl naujo leidimo gavimo atsakovė prarado teisę gauti nuolaidÄ ir susidarė skola pagal Sutartį.

39. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2013 m. lapkričio 2 d., t. y. 2011 m. gruodžio 2 d. leidimo iÅ¡davimo metu) patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių 59 punkte buvo numatyta, kad naujo energijos gamybos pajėgumo plėtros objekto statybos ar tiesioginės linijos tiesimo darbai turi bÅ«ti atliekami taip, kad per leidimo galiojimo laikotarpį, nustatytÄ Å¡ių Taisyklių 37 punkte, bÅ«tų atlikti projektavimo darbai ir panaudota ne mažiau kaip 50 procentų projekto sÄ matoje numatytų investicijų.

Taigi, iÅ¡duodant 2011 m. gruodžio 2 d. leidimÄ teisiniame reguliavime nebuvo reikalavimo, kad leidimas turi galioti iki visų projekto darbų pabaigos ar juo labiau iki elektros energijos gamybos pradžios. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtintos Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklės taikomos praÅ¡ymams iÅ¡duoti leidimus, pateiktiems nuo Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šį teisės aktÄ aptardamas 2011 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duoto leidimo pratęsimo galimybę ir jo nepratęsimo teisines pasekmes.

40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VKEKK konstatavus, jog atsakovei negalėjo bÅ«ti pritaikyta prijungimo mokesčio nuolaida, ieÅ¡kovė privalėjo perskaičiuoti atsakovės mokėtinÄ galutinę prijungimo įmokÄ , tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, pirmosios instancijos teismas nevertino VKEKK 2016 m. spalio 24 d. pažymos Nr. 05-270 teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui.

41. VKEKK 2016 m. spalio 24 d. pažymoje Nr. 05-270 „Dėl VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2017 metams nustatymo“ analizuotas ir nustatytas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis ir paskirstymas Å¡ias paslaugas teikiantiems asmenims 2017 metams. Pažymoje nurodyta, kad pagal ApraÅ¡o nuostatas 40 procentų prijungimo mokesčio iÅ¡laidų kompensavimas taikomas tik tuo atveju, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki 2011 m. gruodžio 31 d., o UAB „Homeras“ leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl kompensavimas negalėjo bÅ«ti taikomas.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pažymoje iÅ¡dėstytos aplinkybės buvo pagrindas ieÅ¡kovei perskaičiuoti prisijungimo mokesčio dydį, nevertino nei pažymos turinio, nei to, kokiu tikslu ji suraÅ¡yta, nei kokius duomenis turėjo VKEKK, suraÅ¡ydama pažymÄ .

42. VKEKK 2016 m. spalio 24 d. pažyma Nr. 05-270 yra bendro pobÅ«džio dokumentas, kuriame ekonominiu požiÅ«riu įvertintas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis 2017 metams. Pažymoje neanalizuota ir nevertinta ginčo situacija. Kaip matyti iÅ¡ pažymos turinio, joje nurodytas faktas, kad atsakovei leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duoto leidimo plėtoti pajėgumus pagrindu, tačiau neminimas ir nevertintas, 2011 m. gruodžio 2 d. atsakovei iÅ¡duotas leidimas plėtoti pajėgumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pažyma nėra skirta Å¡iam individualiam ginčui, ji nevertintina kaip oficialus didesnę reikÅ¡mę turintis įrodymas. PrieÅ¡ingai, pažymoje tik nurodyta, kokio leidimo pagrindu atsakovei iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ . Kaip pagrįstai argumentuoja apeliantė, 40 proc. prijungimo mokesčio nuolaidos taikymas nėra siejamas su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo aplinkybėmis, kadangi, kaip nustatyta, 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotas leidimas buvo reikalingas tik norint gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , o ne vykdyti Sutartį dėl prijungimo paslaugos ir pagrįsti teisę į nuolaidÄ .

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

Dėl bylos procesinės baigties 44. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės skolÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 46. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, todėl ji neturi teisės į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patyrė 1 643,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl atmetus ieÅ¡kinį atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47.

Apeliantė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 193,00 Eur žyminį mokestį ir 665,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (už apeliacinio skundo parengimÄ ). Apeliacinis skundas patenkintas, todėl apeliantei priteistinas jos patirtų iÅ¡laidų atlyginimas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Homeras“ naudai 1 643,88 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus 88 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Homeras“ naudai 858,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Erika Misiūnienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė