45984a67-36ea-4eda-8a8b-010cd2270f44 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr.e2A-512-516/2021 Teisminio proceso Nr.2-55-3-01009-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; 3.4.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020 pagal ieÅ¡kovės M.

M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos faktinio susitarimo pripažinimo galiojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė M. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D.

R. 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B. (J. B.), mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ â€“ butÄ esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4 030 vnt. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Mažeikių nafta“ paprastųjų vardinių akcijų, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – turtas), taikyti restitucijÄ ir Å¡alis grÄ Å¾inti į ankstesnę padėtį; pripažinti galiojančiu ieÅ¡kovės ir J.

B. susitarimÄ dėl J. B. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, kad rentos gavėjas J. B. perdavė jam priklausantį turtÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise, o rentos mokėtoja ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ J. B. iki gyvos galvos.

2. Nurodė, kad 2013 m. liepos 17 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į turtÄ , priklausiusį nuosavybės teise J. B., tačiau teismai ieÅ¡kinio netenkino. IeÅ¡kovė savo pažeistas teises gynė remdamasi jungtinės veiklos (partnerystės) institutu, t. y. bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir akcijas jungtinės veiklos sutarties pagrindu pripažinimo, o Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duoto valstybei palikimo perėmimo valstybei liudijimas buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnio pagrindu (civilinės bylos Nr. 2-242-642/2013, 2A-829-163/2014, 2-145-639/2015, 2A-128-460/2016, 2-10809-965/2017, 2A-995-513/2018).

PaaiÅ¡kino, kad nauju ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.81 straipsniai) ir taikyti restitucijos institutÄ , taip pat siekia konstatuoti, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. B. susiklostę iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartiniai teisiniai santykiai, apibrėžti CK 6.460 straipsnyje.

3. Pažymėjo, kad teismai nustatė, jog tarp ieÅ¡kovės ir J. B. buvo susiklostę faktiniai Å¡eimyniniai (partnerystės) teisiniai santykiai, kurie tęsėsi nuo 1993 m. liepos 13 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. J. B. mirties, kad jie abu vedė bendrÄ Å«kį. PaaiÅ¡kino, kad 1977 m. J. B. buvo gydomas karinėje ligoninėje dėl neurochirurgijos ir nervų ligų, jam atlikta liaminektemijos operacija. 1980 m. gegužės 22 d. J. B. nustatytas trečios grupės neįgalumas. 2000 m. rugsėjo 14 d.

J. B. dėl bendros ligos nustatytas antros grupės neįgalumas. 2007 m. lapkričio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus sprendimu J. B. skirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija. IeÅ¡kovė iki J. B. mirties juo visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi (gamino valgyti, lygino rÅ«bus, vežė pas gydytojus ir pan.), o J. B. mirus, rÅ«pinosi jo laidotuvėmis, gavo iÅ¡ VSDFV laidojimo iÅ¡laidas, sutvarkė J. B. kapavietę ir iki Å¡iol prižiÅ«ri jo kapÄ .

Teigė, kad mokėjo ginčo butų komunalinius mokesčius, už kitas paslaugas, 1999 m. pardavė savo butÄ ir gautas lėšas investavo į ginčo butų remontÄ bei priežiÅ«rÄ , juos pagerindama, t. y. su J. B. nuosavybe elgėsi kaip su savo. Ginčo butai buvo remontuojami 1998, 2000, 2008, 2011 ir 2012 metais.

4. PaaiÅ¡kino, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. B. laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 13 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas susitarimas dėl J. B. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos mainais už jo turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Dėl reikalavimo pripažinti, kad buvo sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis ir restitucijos taikymo 6. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais – 2015 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir 2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi – nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovė, pardavusi jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), gautus pinigus panaudojo kitam butui – (duomenys neskelbtini), įsigyti, kur yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad pagal minėtoje byloje pateiktus įrodymus ieÅ¡kovės gaunamos pajamos nuo 1993 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo tris kartus mažesnės nei J. B. tuo pačiu laikotarpiu gautos pajamos, be to, J. B. pagal AB „Vilniaus bankas“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä 2002 m. rugsėjo 13 d.

įsigijo 3 819 vieno lito nominalios vertės akcijų, o 2004 m. birželio 2 d. – likusias 211 akcijas (iš viso 4 030 akcijų).

7. Teismo nuomone, šie prejudiciniai faktai patvirtino, kad J. B. finansinė padėtis buvo žymiai geresnė nei M. M., todėl nesutiko su ieškovės argumentu, jog ji išlaikė J. B. ir buvo pajėgi sugyventinį išlaikyti.

8. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju J. B., kurio finansinė padėtis, kaip nustatyta cituotuose teismų sprendimuose, buvo geresnė nei ieÅ¡kovės, nebuvo jokios bÅ«tinybės sudaryti sutartį su ieÅ¡kove dėl iÅ¡laikymo, kurio ji jam teikti iÅ¡ esmės negalėjo. Be to, J. B., nepaisant jam nustatyto dalinio neįgalumo, pakankamai ilgai dirbo, o dalinis neįgalumas buvo nustatytas ir pačiai ieÅ¡kovei, todėl teismui abejonių sukėlė ir ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neva J. B. buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir kad jÄ teikti galėjo ieÅ¡kovė, kuriai pačiai taip pat buvo nustatytas neįgalumas.

9. Teismas atmetė ieÅ¡kovės teiginius, kad rentos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta dėl ligos, o vėliau ir palikėjo mirties, nes dvideÅ¡imt kartu pragyventų metų yra pakankamas laiko tarpas asmeniniams turtiniams santykiams tinkamai įforminti. Dėl reikalavimo panaikinti iÅ¡duotus paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimus 10. Kadangi J. B. testamento nebuvo palikęs, teismas ieÅ¡kovės nelaikė jo įpėdine nei pagal testamentÄ , nei pagal įstatymÄ (CK 5.5 straipsnis), todėl ji neturėjo teisės priimti palikimÄ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Todėl, remiantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis, nuo J. B. mirties dienos iki 2014 m. rugsėjo 22 d. į Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarę D. R. dėl J. B. turto paveldėjimo niekam nesikreipus, ieÅ¡kovei nepateikus palikimo atsiradimo vietos notarui praÅ¡ymo sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimÄ , vieÅ¡uose registruose nesant jokių apribojimų disponuoti paveldimu turtu, laikinųjų apsaugos priemonių, Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R. pagrįstai ir teisėtai iÅ¡davė ginčijamus palikimo perėjimo valstybei liudijimus: notarinio registro Nr. DR-4134 ir notarinio registro Nr. DR-4135, kuriuos naikinti ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais teismas neturėjo pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) iÅ¡nagrinės bylÄ Nr. 31838/19 M. prieÅ¡ LietuvÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino svarbių aplinkybių, kokiu tikslu apskritai ieÅ¡kovė gyveno su J. B. daugiau kaip 20 metų, kam tokiu atveju M. M. gamino J. B. maistÄ , lygino drabužius, pirko vaistus ir pan., jam mirus gavo iÅ¡ VSDFV laidojimo iÅ¡mokas, jį palaidojo, pastatė jo motinai ir pačiam J. B. paminklÄ , lanko ir tvarko jų kapÄ .

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad Å¡alių valia buvo susiklosčiusius santykius laikyti rentos sutartimi su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos, nes J. B. buvo vieniÅ¡as, prislėgtas dėl mamos bei tetos N. Č. mirčių, giminių ir artimiausių žmonių jis neturėjo, o su juo kartu gyvenanti ieÅ¡kovė nuolat padėdavo J. B. ir jo motinai tvarkyti įvairius reikalaus, juos siejo pasitikėjimas. Apeliantės nuomone, bÅ«tent Å¡ios aplinkybės turi lemiamÄ reikÅ¡mę kvalifikuojant rentos iki gyvos galvos teisinius santykius, o ne pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad J. B. finansinė padėtis buvo geresnė, kad, nepaisant dalinio darbingumo, jis pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ dirbo ir neva dėl to jam nebuvo bÅ«tinybės sudaryti tokio pobÅ«džio sutartį. 11.2.

Apeliantė gyveno J. B. nuosavybės teise priklausančiuose butuose, į butus investavo savo asmenines lėšas, atliko remontus, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, J. B. sutiko ir neprieÅ¡taravo, kad M. M. naudotųsi jam nuosavybės teise priklausančiais butais, darytų remontus ir pan., todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas spręsti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai rentos iki gyvos galvos teisiniai santykiai, Å¡ių santykių tęstinumas daugiau kaip 20 metų tik patvirtina šį faktÄ . 11.3.

Sandorio (rentos iki gyvos galvos sutarties) įtvirtinti notarine forma nebereikia, nes įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu galima konstatuoti, kad byloje nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį ir Å¡alių sudarytÄ rentos sutartį pripažinti galiojančia. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatė ir neįvertino CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo sÄ lygų ir Å¡iuo aspektu ieÅ¡kinyje nurodytų teisinių pagrindų. 11.4.

Rentos sutarčiai esant faktiÅ¡kai sudarytai ir abiejų Å¡alių vykdytai daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, ieÅ¡kovės reikalavimas pirmosios instancijos teismo netenkintas nepagrįstai. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-154-198/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2006). 11.5. Teismas, konstatuodamas aplinkybes dėl pinigų, gautų apeliantei pardavus jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), panaudojimo, nesiremia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014, nors konstatuojant Å¡ias aplinkybes reiktų nurodyti, kad ieÅ¡kovė, pardavusi minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , dalį gautų pinigų panaudojo kitam butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, o likusiÄ dalį gautų pinigų panaudojo J. B. priklausančių butų remontui. 11.6.

Paveldėjimo teisės liudijimus buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais dėl Notariato įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kuris ieÅ¡kinyje neįgyja formalaus sandorio panaikinimo pagrindo, nes ginčo tolimesnis reikalavimas nesietinas su įpėdinių paveldėjimo teisėmis ir M. M. nepretenduoja į J. B. palikimÄ CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas pakartojo ankstesnių teismų sprendimų motyvus, kai buvo siekiama pripažinti nuosavybės teisę į velionio J. B. palikimÄ kitais pagrindais, tačiau dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų pagrindų apskritai nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamų sandorių panaikinimo CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu apskritai nepasisakė, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. 11.7. Esminiai sandorio negaliojimo motyvai sietini su EŽTT byla Nr. 31838/19 M. prieÅ¡ LietuvÄ , kurios iÅ¡nagrinėjimo baigtis gali turėti įtakos ir Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl yra pagrindas apeliaciniame procese civilinę bylÄ sustabdyti iki EŽTT iÅ¡nagrinės bylÄ Nr. 31838/19 M. prieÅ¡ LietuvÄ .

12. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus: 12.1. M. M. iÅ¡ esmės nepateikė teismui jokių įrodymų, kodėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis nebuvo sudaryta. Apeliantės teiginiai, kad J. B. buvo teikiama nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra, prieÅ¡tarauja Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi nustatytiems faktams (pagal VSDFV pateiktas pažymas nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d.

J. B. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 14 d. – (duomenys neskelbtini)). J. B. mirė vos parÄ praleidęs ligoninėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko dėl ieÅ¡kovės nurodomos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos iÅ¡imties taikymo. 12.2. Pats J. B. per ilgÄ laikotarpį neiÅ¡reiÅ¡kė valios pakeisti jo turto teisinį režimÄ iÅ¡ asmeninės nuosavybės teisės į dalinę nuosavybę, kaip to siekė M. M. Toks požiÅ«ris neabejotinai rodo, kad jį tenkino jo disponuojamo turto teisinis režimas.

Todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad rentos sutartis buvo nepasiraÅ¡yta dėl ligos, o vėliau ir palikėjo mirties, vertintini kritiÅ¡kai. 12.3. Apeliantės skundo argumentas, kad teismas nepasisakė, nevertino, kodėl ieÅ¡kovė su J. B. pragyveno kartu kaip sugyventiniai 20 metų, negali bÅ«ti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovė pati turėtų atsakyti į klausimÄ , kodėl per tiek metų neskatino J. B. oficialiai įforminti santuokÄ ar notariÅ¡kai įteisinti rentos sutartį, kodėl neiÅ¡saugojo savo nekilnojamojo turto dalies, jÄ 2016 m. vasario 25 d. padovanodama savo seseriai L. M.

13. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantės praÅ¡ymo dėl civilinės bylos sustabdymo iki EŽTT iÅ¡nagrinės bylÄ Nr. 31838/19 M. prieÅ¡ LietuvÄ netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo tokius argumentus: 13.1. Teisingumo ministerija dar atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ji nėra tinkamas valstybės atstovas nagrinėjamoje byloje, nes apeliantės reikalavimų patenkinimas niekaip nelems Teisingumo ministerijos teisių ir pareigų.

Todėl Teisingumo ministerija nepasisako dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties patvirtinimo. 13.2. M. M. praÅ¡ymas stabdyti bylÄ , kol EŽTT priims sprendimÄ , prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prigimčiai ir subsidiarumo principui, pagal kurį bylos turėtų pasiekti EŽTT tik tada, kai asmenų pagrindinės teisės nebuvo užtikrintos nacionaliniu lygiu.

EŽTT keliami klausimai visų pirma turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti nacionaliniuose teismuose ir tik po to jie gali bÅ«ti nagrinėjami EŽTT, neiÅ¡kreipiant nacionalinių teismų ir EŽTT santykio, grindžiamo pamatiniu subsidiarumo principu. Kadangi pareiÅ¡kėjos byla dar nėra iÅ¡nagrinėta nacionaliniuose teismuose, EŽTT negalėtų vertinti nacionalinių institucijų galimai padarytų klaidų. Pats EŽTT yra ne kartÄ pabrėžęs, kad EŽTT nėra „ketvirtoji instancija“ ir bylos, prieÅ¡ pasiekdamos EŽTT, pirmiausiai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjamos nacionaliniu lygiu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos sustabdymo 15. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

16. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei nurodytas CPK straipsnis, nei joks kitas įstatymas nenustato tokio privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindo kaip peticijos pateikimas EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT neperžiÅ«ri valstybių nacionalinių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o tik vertina, ar nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimo.

17. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018 yra padavusi peticijÄ EŽTT, o nagrinėjamoje byloje esminiai sandorio negaliojimo motyvai bÅ«tent ir sietini su EŽTT byla Nr. 31838/19 M. prieÅ¡ LietuvÄ , kurios iÅ¡nagrinėjimo baigtis gali turėti įtakos ir Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl yra pagrindas apeliaciniame procese civilinę bylÄ sustabdyti iki EŽTT iÅ¡nagrinės bylÄ Nr. 31838/19 M. prieÅ¡ LietuvÄ . Tokį apeliantės skundo praÅ¡ymÄ teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .

18. Pirma, kaip minėta, peticijos pateikimas EŽTT dėl kitoje byloje priimto įsiteisėjusio nacionalinio teismo sprendimo nėra įstatyme įtvirtintas kaip privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, o CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas pagrindas negali bÅ«ti taikomas tokioje situacijoje, nes EŽTT nenustato bylai reikÅ¡mingų fakto ir teisės klausimų, nesukuria prejudicijos. Antra, tokios peticijos pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti ir CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintÄ fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindÄ , nes Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pagal CPK 18 straipsnį yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma.

Pažymėtina, kad įsiteisėjusios nacionalinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra nagrinėjimo dalykas EŽTT byloje. Net jeigu EŽTT konstatuotų Konvencijos pažeidimÄ , tai nelemtų vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, jos nepanaikintų ir, savo ruožtu, negalėtų lemti teisinio rezultato Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. Dėl to civilinės bylos stabdymas apeliaciniame procese apeliantės skunde nurodomu pagrindu neatitiktų bylos iÅ¡nagrinėjimo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ reikalavimo, neproporcingai užvilkintų procesÄ ir pažeistų proceso tikslÄ kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principÄ (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgdama į pirmiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija apeliantės praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo atmeta. Dėl bylos esmės 19. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino svarbių aplinkybių, kokiu tikslu apskritai ieÅ¡kovė gyveno su J. B. daugiau kaip 20 metų, kodėl gamino J. B. maistÄ , lygino drabužius, pirko vaistus ir pan., jam mirus gavo iÅ¡ VSDFV laidojimo iÅ¡mokas, jį palaidojo, pastatė jo motinai ir pačiam J. B. paminklÄ , lanko ir tvarko jų kapÄ .

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad Å¡alių valia buvo susiklosčiusius santykius laikyti rentos sutartimi su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos, nes J. B. buvo vieniÅ¡as, prislėgtas dėl mamos bei tetos N. Č. mirčių, giminių ir artimų žmonių neturėjo. Apeliantės nuomone, bÅ«tent Å¡ios aplinkybės turi lemiamÄ reikÅ¡mę kvalifikuojant rentos iki gyvos galvos teisinius santykius, o ne pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad J. B. buvo geresnė finansinė padėtis, kad, nepaisant dalinio darbingumo, jis pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ dirbo ir neva dėl to jam nebuvo bÅ«tinybės sudaryti tokio pobÅ«džio sutartį.

Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

20. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas, vykdymas ir pasibaigimas reglamentuotas CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XXVI skyriaus ketvirtame skirsnyje. Å io skirsnio 6.460 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , žemės sklypÄ ar kitokį nekilnojamÄ jį daiktÄ rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ ir (arba) Å¡io nurodytÄ asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. CK 6.461 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į rentos mokėtojo pareigÄ iÅ¡laikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos bÅ«klė reikalauja, – ir jo priežiÅ«ra. Sutartyje gali bÅ«ti nustatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo iÅ¡laidas.

21. Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra Å¡alių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). IÅ¡laikymo iki gyvos sutarčiai, kaip rentos porÅ«Å¡iui, nustatyta privaloma notarinė forma (CK 6.443 straipsnis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimÄ , nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios Å¡alys.

Å ios taisyklės iÅ¡imtis, kuria remiasi ir apeliantė, įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. IÅ¡ CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad tam, jog teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio Å¡alis visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y.

Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.).

22. Pažymėtina, kad apeliantė ir J. B. jokio raÅ¡ytinio dokumento, kuriame bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę suderintÄ valiÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, aptarę tarpusavio teises ir pareigas, nesudarė. Taigi, tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodomo susitarimo sudarymo faktÄ , nėra. Apeliantės į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – J. B. laidojimo paslaugų užsakymo–sÄ skaita ir apmokėjimo kvitas, J. B. kapavietės sutvarkymo sutartis Nr.1923, Baldų pristatymo lapas, TOPO centro pardavimo paraiÅ¡ka, UAB „Baltikum TV“ apmokėjimo kvitas, UAB „BALTICUM“ paslaugų teikimo sutartis – Å¡io fakto taip pat nepatvirtina.

IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė organizavo J. B. laidotuves ir apmokėjo jų iÅ¡laidas. Nors pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį rentos gavėjo laidojimo iÅ¡laidų apmokėjimas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje gali bÅ«ti numatyta kaip viena iÅ¡ rentos mokėtojo pareigų, tačiau tik Å¡i nustatyta aplinkybė, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė ir J. B. gyveno kartu ginčo bute net 20 metų, J. B. po motinos ir tetos mirčių daugiau Å¡eimos ir artimų giminaičių neturėjo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė J. B. laidotuvėmis pasirÅ«pino vykdydama susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lygas, o ne tiesiog iÅ¡ pagarbos mirusiajam, su kuriuo taip ilgai kartu gyveno.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai apie baldų pristatymÄ ginčo buto adresu, Å¡aldytuvo pirkimo paraiÅ¡ka, sutartis su paslaugų butui (duomenys neskelbtini), teikėjais, niekaip nepatvirtina susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lygų ir jo vykdymo fakto.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių ieÅ¡kovės ir J. B. sudarytÄ susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos ir jo vykdymo faktÄ . Jokio konkretaus ir realaus susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, pagal kurį ieÅ¡kovė bÅ«tų prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus iÅ¡laikyti J. B. ir jį prižiÅ«rėti, o ginčo turtas, kaip įrodinėja ieÅ¡kovė, jai buvo faktiÅ¡kai perleistas nuosavybėn, ieÅ¡kovė ir J. B. nebuvo sudarę.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2013 m. liepos 26 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , priklausiusį J. B., nes tarp ieÅ¡kovės ir velionio buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nagrinėjant minėtÄ bylÄ iÅ¡ naujo ieÅ¡kovė patikslino ir papildė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė panaikinti Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. DR-4135, pagal kurį valstybė paveldėjo J. B. ginčo turtÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ ir akcijas), panaikinti Å¡ių objektų teisinę registracijÄ , pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ¾ dalis į ginčo turto, už ¼ dalį ginčo turto iÅ¡ ieÅ¡kovės M.

M. Lietuvos valstybei priteisti 15 410 Eur kompensacijÄ ir į visÄ ginčo turtÄ pripažinti M. M. nuosavybės teisę. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. 2016 m. birželio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

24. IeÅ¡kovė, siekdama pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ ir įgyti ginčo turtÄ , kreipėsi į teismÄ (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2744-965/2018), nurodydama, kad tarp jos ir J. B. susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, dėl ko jai pripažintina dalinės nuosavybės teisė į sugyventinio vardu įregistruoto turto dalį po jo mirties.

Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimo netenkino. Taigi, ieÅ¡kovė ir anksčiau kreipėsi į teismÄ siekdama to paties rezultato – įgyti nuosavybės teisę į J. B. priklausiusį turtÄ , tačiau visiÅ¡kai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu ir tik minėtus ieÅ¡kinių reikalavimus atmetus, iÅ¡kėlė versijÄ apie ieÅ¡kovės ir J. B. sudarytÄ sandorį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės pozicija aiÅ¡kinant Å¡alių susitarimÄ ir susiklosčiusius teisinius santykius nebuvo nuosekli, kadangi įrodinėdama jungtinės veikslo teisinių santykių egzistavimÄ , ieÅ¡kovė rėmėsi aplinkybe, kad ji su J. B gyvenimu kartu, bendro Å«kio vedimu, rÅ«pinimusi vienas kitu siekė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, tuo tarpu Å¡ioje byloje jau siekia įrodyti, kad gyvenimas kartu, bendro Å«kio vedimas, rÅ«pinimasis kartu gyvenančiu asmeniu liudija buvus susitarimÄ dėl turto perleidimo jos nuosavybėn už turto savininkui teikiamÄ iÅ¡laikymÄ bei priežiÅ«rÄ .

25. Pasak apeliantės, teismas, konstatuodamas aplinkybes dėl pinigų, gautų apeliantei pardavus jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), panaudojimo, nesiremia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014, nors konstatuojant Å¡ias aplinkybes reiktų nurodyti, kad ieÅ¡kovė, pardavusi minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , dalį gautų pinigų panaudojo kitam butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, o likusiÄ dalį gautų pinigų panaudojo J. B. priklausančių butų remontui.

Apeliantė taip pat nurodo, kad mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, J. B. sutiko ir neprieÅ¡taravo, kad M. M. naudotųsi jam nuosavybės teise priklausančiais butais, darytų remontus ir pan., todėl pirmosios instancijos teismui esÄ buvo pagrindas spręsti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai rentos iki gyvos galvos teisiniai santykiai, Å¡ių santykių tęstinumas daugiau kaip 20 metų tik patvirtina šį faktÄ .

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ir J. B. faktinis elgesys taip pat nesuponuoja prielaidų manyti, kad tarp jų buvo sudarytas susitarimas dėl J. B. išlaikymo iki gyvos galvos. Visiškai natūralu ir suprantama yra ir tai, kad ieškovė prisidėjo prie būsto, kuriame, kaip pati teigia, gyveno 20 metų, remonto, mokėjo komunalinius mokesčius, o J. B. mirus – pasirūpino jo laidotuvėmis. Tačiau pačios savaime šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovę ir J. B. siejo būtent išlaikymo iki gyvos galvos teisiniai santykiai, o ne bendras gyvenimas nesusituokus (faktinė partnerystė).

27. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta, jog egzistavo kokios nors objektyvios kliÅ«tys iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį sudaryti įstatymo reikalaujama forma, ir nors apeliantė teigia, kad rentos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta dėl ligos, o vėliau ir palikėjo mirties, tačiau 20 metų, pragyventų kartu, yra pakankamas laiko tarpas abiem sugyventiniams to siekiant jų asmeninius turtinius santykius tinkamai įforminti. Nesant jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį bÅ«tų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad susitarimas bÅ«tų patvirtintas notariÅ¡kai, o J. B. bÅ«tų to vengęs, nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė įrodė tokio susitarimo sudarymo faktÄ ir J. B. vengimÄ sandorį įforminti notariÅ¡kai.

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad vienos įrodinėjamų teisinių santykių Å¡alies nebėra gyvos, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių buvus J. B. valiÄ sudaryti su ieÅ¡kove susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, Å¡io susitarimo sudarymo fakto nustatymas remiantis vien apeliantės, t. y. suinteresuotos Å¡alies, paaiÅ¡kinimais, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-154-198/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2006). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, kuriÄ nurodo apeliantė, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sandorio neįforminimas notarine forma, gali bÅ«ti pripažįstamas vengimu jį sudaryti ir tada, kai sandoris neįformintas ir nuo Å¡alių nepriklausančių priežasčių ar net dėl vienos iÅ¡ Å¡alių savybių (pvz. ligos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2006).

Nagrinėjamu atveju, pasak apeliantės, buvo susiklosčiusios priežastys, kurios nepriklausė nuo šalių valios, nes abu faktiniai sutuoktiniai tikėjosi, jog bus priimtas partnerystę reglamentuojantis įstatymas ir pergyvenusio sutuoktinio turtas atiteks kitam partneriui. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomo tikėjimo, jog bus priimtas partnerystės įstatymas, negalima laikyti priežastimi, leidžiančia tinkamai neįforminti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių dėl ginčo turto.

Apeliantės ir J. B. elgesys, kai, pasak apeliantės, esant minėtų asmenų valiai sudaryti susitarimÄ dėl ginčo turto, tiesiog laukiama atitinkamo įstatymo priėmimo, negali bÅ«ti laikomas tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Kliūčių sudaryti apeliantės įrodinėjamÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandorį apeliantė neįrodė, be to, partnerystės teisiniai santykiai patys savaime nėra tapatÅ«s rentai iki gyvos galvos, todėl perkvalifikuoti apeliantės nurodomus faktinės partnerystės teisinius santykius į iÅ¡laikymo iki gyvos galvos teisinius santykius nėra pagrindo.

Jei apeliantė ir J. B. buvo susitarę dėl sutarties dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sudarymo, tokiÄ savo valiÄ turėjo tinkamai įgyvendinti remdamiesi esamu reglamentavimu, o ne laukti specialaus įstatymo dėl visiÅ¡kai kito teisinio instituto – partnerystės – priėmimo.

29. Apeliantės minimoje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-154-198/2018 nurodyta, kad tiek rentos gavėjos, tiek rentos mokėtojos veiksmai – pinigų pervedimas, gyvenamosios patalpos suteikimas, tam tikros apimties priežiÅ«ra, sutarties vykdymo priėmimas penkis metus, patvirtino sutarties sudarymo ir vykdymo faktÄ . Minėtoje byloje teismas sprendė, kad sandoris nebuvo patvirtintas notaro dėl abiejų Å¡alių neveikimo ir Å¡iÄ aplinkybę laikė abiejų Å¡alių vengimu įforminti sandorį, nesiedamas to su nei vienos iÅ¡ Å¡alių piktavaliÅ¡kumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog buvo susitarusi iÅ¡laikyti J. B. iki gyvos galvos, o jis atitinkamai perleido jai nuosavybės teisę į jam priklausiusį ginčo turtÄ . Taigi, nagrinėjamos ir apeliantės minimos bylų faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios.

30. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamų sandorių panaikinimo CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu apskritai nepasisakė, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

31. Byloje nustatyta, kad J. B. testamento nebuvo palikęs, ieÅ¡kovė nelaikytina ir jo įpėdine pagal įstatymÄ (CK 5.5 straipsnis), apeliantė ir J. B. nėra partneriai, nes partnerystės santykių teisinis reglamentavimas nėra įteisintas, todėl Å¡io instituto pagrindu teisės ir pareigos asmenims neatsirado, ieÅ¡kovė rentos sutarties sudarymo fakto taip pat neįrodė, taigi, apeliantė nuosavybės teisės į ginčo turtÄ neturi. Esant CK 5.62 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams 2014 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R. pagrįstai ir teisėtai iÅ¡davė ginčijamus palikimo perėjimo valstybei liudijimus: notarinio registro Nr. DR-4134 ir notarinio registro Nr. DR-4135, kuriuos naikinti ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Notarė iÅ¡davė ginčijamus palikimo perėjimo valstybei liudijimus pagal nustatytÄ tvarkÄ ir esant teisėtam pagrindui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo juos pripažinti kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai), pripažįstant apeliantės teiginius dėl ginčijamų palikimo perėjimo valstybei liudijimų prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei deklaratyviais, negrindžiamais jokiais faktiniais tokio prieÅ¡taravimo pagrindais.

32. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė