2025-11-19 Nr. AB-20075-3-64-3-01367-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1297-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01367-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 55 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo V. M. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas (dėl nepakankamo apšvietimo ir spintelių nebuvimo) Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 11 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminas baigiasi 2025 m. rugsėjo 5 d., tačiau ginčijamą teismo sprendimą jis gavo tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., todėl į šį terminą neįtrauktinos 7 dienos, kuomet pareiškėjas dar neturėjo galimybės susipažinti su pirmosios instancijos teismo sprendimu iki jo įteikimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis dalyvauja ne viename teisminiame ginče, todėl turi ruoštis byloms, rašyti įvairius procesinius dokumentus, kas daro įtaką pareiškėjo našumui ir riboja galimybę operatyviai koncentruotis į bylos medžiagą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2025 m. rugpjūčio 4 d., t. y. vasaros metu, kai daug advokatų atostogauja, o tai ribojo pareiškėjo galimybę gauti teisinę pagalbą (patarimus) dėl apeliacinio skundo parengimo nagrinėjamoje byloje. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas tvirtina, kad procesinis terminas atnaujintinas, o apeliacinis skundas turi būti priimtas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalį Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas įteiktas pasirašytinai 2025 m. rugpjūčio 7 d., todėl apskaičiavo, jog apeliacinio skundo padavimo terminas baigiasi 2025 m. rugsėjo 7 d. Teismo vertinimu, kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją su prašymu išsiųsti pareiškėjo apeliacinį skundą teismui 2025 m. rugsėjo 9 d., o apeliacinis skundas teisme gautas 2025 m. rugsėjo 11 d. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, nustatytą ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė apeliacinio skundo teismui ir neįrodė, jog terminą praleido dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negalėjo būti pripažintinos svarbiomis, o priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir nenustatęs svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas procesinis terminas atnaujintinas, teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas pažymi, kad procesinis terminas praleistas tik dvi dienas, t. y. nežymiai, pirmosios instancijos teismas priėmė formalią ir nepagrįstą nutartį, skundžiamoje nutartyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, yra deklaratyvūs.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jam pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 7 d., ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją 2025 m. rugsėjo 9 d., kad būtų išsiųstas apeliacinis skundas. Pareiškėjo įsitikinimu, terminas praleistas nežymiai, o asmens įkalinimas laisvės atėmimo vietoje savaime laikytina svarbia priežastimi, pateisinančia procesinio termino praleidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad įkalinimas savo prigimtini riboja kalinio komunikaciją su išoriniu pasauliu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas būdamas kalėjime, turi ribotas galimybes pasinaudoti internetu, teisine literatūra, susitikti ar kitaip bendrauti su teisininkais, advokatais, siekiant parengti kokybišką procesinį dokumentą.

Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos specifiką ir tai, kad byla nebuvo vedama per advokatą, jam reikia analizuoti ne tik teisės aktus, bet ir teismų jurisprudenciją, būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas turi ribotas galimybes rinkti įrodymus. Pareiškėjo manymu, atsižvelgtina į pačios bylos trukmę, pertraukas tarp teismo posėdžių ir laiką, kurį teismas pats skyrė ginčijamo sprendimo parengimui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę pasinaudoti teismine gynyba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus nustatytą terminą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo įteiktas proceso šaliai. Apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-163-261/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio buvo teikiamas apeliacinis skundas, priimtas ir paskelbtas 2025 m. rugpjūčio 4 d., todėl pareiškėjas apeliacinį skundą galėjo paduoti iki 2025 m. rugsėjo 3 d. (įskaitytinai). Bylos duomenimis pareiškėjas apeliacinį skundą surašė 2025 m. rugsėjo 8 d., kitą dieną (2025 m. rugsėjo 9 d.) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai pateikė prašymą šį apeliacinį skundą išsiųsti Regionų administraciniam teismui elektroninio ryšio priemonėmis. Apeliacinis skundas teisme gautas 2025 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir klaidingai nustatęs termino apeliaciniam skundui paduoti eigos pradžią, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą iš esmės grindė tuo, kad jis yra inicijavęs ne vieną teisminį procesą, todėl sugaišta laiko rengdamasis kitoms byloms ir nespėjo parengti apeliacinio skundo, be to, vasarą daug advokatų, galinčių teikti teisinę pagalbą, atostogauja, todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės gauti teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jis siekė kreiptis į teisininkus profesionalios pagalbos, kad būtų surašytas apeliacinis skundas, o pareiškėjo pozicija, kad vien asmens įkalinimas savaime sudaro pagrindą atnaujinti praleistą procesinį terminą, yra deklaratyvi. Bylos duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo vietos administracija pakankamai operatyviai įteikė pareiškėjui pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, priėmė ir užregistravo pareiškėjo prašymą išsiųsti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, kad pareiškėjo komunikacija yra reikšmingai ribojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, turėjo pakankamai laiko parengti apeliacinį skundą ir laiku jį patiekti teismui.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020). Taigi aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kaip pats nurodo, terminą pateikti apeliacinį skundą praleido nežymiai, taip pat nelaikytina objektyvia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą.

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, yra imperatyvi, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir pagrįstai atsakė priimti apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys