2020-05-13 Nr. AB-9478-3-61-3-03372-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-467-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03372-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-740 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-083 vykdytojui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkos ministras 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-173 paskyrė jam finansavimą Europos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimo programos projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus rajone (Dauguose)“ (toliau – ir Projektas) išlaidoms padengti. Pareiškėjas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra), kaip įgyvendinančioji institucija, 2011 m. balandžio 15 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus rajone (Dauguose)“ finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo pasiekti stebėsenos rodiklius, įskaitant ir 543 gyventojų skaičių, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. Papildomu šalių susitarimu (toliau – ir Susitarimas) numatytas rodiklis buvo pakeistas ir sutarta, kad prie nuotekų ir vandentiekio tinklų bus prijungta 370 gyventojų. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 24 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos (rezultatų) rodiklių iki numatyto termino – 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 217 gyventojų (vietoje 370), o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų – 213 gyventojų (vietoje 370). Aplinkos ministras, remdamasis šia Išvada, 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma, išmokėta projekto vykdytojui, pripažino 200 225,34 Eur, įskaitant 10 206,15 Eur projekto vykdytojo įnašą.

3. Anot pareiškėjo, atitinkama gyventojų dalis buvo neprijungta prie nuotekų ir vandentiekio tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos jis negalėjo sumažinti – dalis namų tapo negyvenamais, dalis namų neturi sanitarinio mazgo bei atsisako jį įrengti.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Ginčijamo įsakymo turinys patvirtina, kad atsakovas projekto vykdytojui priskiriamo pažeidimo netyrė, situacijos nevertino, į ją tinkamai neįsigilino, o tik pritarė Agentūros surašytai pažeidimo tyrimo išvadai, kas lėmė neteisingo ginčijamo įsakymo priėmimą. Aplinkos ministro įsakymas nėra tinkamai ir pakankamai motyvuotas. Įsakyme nėra nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, nulėmusių tokio sprendimo priėmimą, o tik formaliai nurodyta, kad atsižvelgiama į Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nepasiekė stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Atsakovas ginčijamame įsakyme neįvertino projekto vykdytojo ir Alytaus rajono savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) pateiktų papildomų paaiškinimų ir argumentų. Įsakymas priimtas neatskleidus ginčo, kilusio tarp pareiškėjo ir Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, esmės. Atsakovas pats turėjo atlikti išsamų galbūt padaryto pažeidimo tyrimą, analizuodamas Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimą, ir priimti atitinkamus sprendimus, o Agentūros pozicija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vien formalus Agentūros tyrimo išvados atskirų sakinių bei teisės normų perrašymas į įsakymą negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliu – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 3 punktų bei 8 straipsnio nuostatas, taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti teisėtu ir pagrįstu ginčijamą aplinkos ministro, kaip viešojo administravimo subjekto, įsakymą.

5. Atkreipė dėmesį į tai, kad Išvada bei Įsakymas buvo priimti negavus projekto vykdytojo bei savivaldybės paaiškinimų dėl Išvados projekto. Pareiškėjas bei savivaldybė neturėjo objektyvių galimybių per 3 darbo dienas pateikti Agentūrai naują paaiškinimą ir informaciją pagal Agentūros parengtą Išvados projektą, nes reikėjo sudaryti darbo grupę, kuri imtųsi veiksmų nurodytą informaciją patikslinti, surinkti naują informaciją, ją susisteminti. Taip pat reikėjo atlikti gyventojų, neprisijungusių prie naujų vandens ir nuotekų tinklų apklausas, kreiptis raštu į seniūnijas bei gauti jų patvirtinimus. Dėl akivaizdžiai neprotingo reikalavimo per 3 darbo dienas įvertinti Išvados projektą ir pateikti Agentūrai naują paaiškinimą, projekto vykdytojas kartu su savivaldybe nepateikė Agentūrai medžiagos, o Agentūra, neištyrusi visų faktinių duomenų, konstatavo projekto vykdytojo padarytą Sutarties pažeidimą. Teisės aktuose nenumatytos informacijos pateikimui privalo būti nustatytas protingas terminas. Teisės į gynybą principas reikalauja, jog sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju Agentūros reikalavimas pateikti naują paaiškinimą ir informaciją per 3 darbo dienas buvo neteisėtas bei prieštaraujantis teisėtumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

6. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas Aplinkos ministerija teigė, kad Agentūra su 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu „Dėl įtariamo pažeidimo“ nusiuntė savivaldybei projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą, o negavusi savivaldybės paaiškinimų, tik 2017 m. rugpjūčio 24 d., t. y. po 13 dienų, surašė pažeidimo tyrimo išvadą. Pareiškėjas neginčija pažeidimo tyrimo metu Agentūros nustatytų aplinkybių ir pažeidimo teisinio vertinimo, o savo teisių pažeidimą sieja tik su papildomos informacijos neįvertininimu. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus Agentūrai ar bent informuoti, jog jis yra sudaręs darbo grupę informacijos tikslinimui ir jos susisteminimui, prašyti papildomo termino informacijai pateikti. Pareiškėjas tinkamai nebendradarbiavo su Agentūra atliekamo įtariamo pažeidimo tyrimo metu, o tai, kad Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir vadovaudamasi turima informacija bei dokumentais priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą dėl padaryto pažeidimo, nesuteikia pagrindo spręsti dėl pažeidimo tyrimo nepagrįstumo bei ginčijamo įsakymo neteisėtumo. Tai, kad Įsakymas yra ginčijamas užbaigus administracinę procedūrą dėl įtariamo pažeidimo, teikiant papildomus dokumentus ir argumentus tik teismui, šių dokumentų nevertinus administracinės procedūros metu, nesuteikia pagrindo spręsti dėl atlikto tyrimo nepagrįstumo ir priimtų sprendimų neteisėtumo. Agentūra įtariamo pažeidimo tyrimą atliko tinkamai, vadovaudamasi jo metu iš projekto vykdytojo gauta bei kita turima informacija, visapusiškai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą dėl pažeidimo. Atitinkamai, Aplinkos misterija pagrįstai sprendė dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui, priimdama Įsakymą dėl lėšų grąžinimo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Agentūra pažymėjo, kad Sutarties 1 priede nurodyta, jog prie nuotekų ir vandentiekio tinklų bus prijungta po 370 gyventojų. Pareiškėjui teko pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Projekto vykdytojui nepasiekus planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Šiuo atveju 2016 m. gruodžio 31 d. baigėsi naikinamasis terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis. Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktą ataskaitą po projekto užbaigimo bei veiksnius, dėl kurių pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių, ir 2017 m. gegužės 12 d. inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra įvertino savivaldybės administracijos ir pareiškėjo raštuose nurodytą informaciją ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengė pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad projekto vykdytojas, vykdydamas sutartį, nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 23,45 proc., „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ – 24,58 proc., ir iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 200 225,34 Eur sumą.

10. Nurodė, kad ginčijamame įsakyme yra aiškiai įvardytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, nurodyti Įsakymą pagrindžiantys dokumentai, paaiškinta jo apskundimo tvarka. Pažeidimo tyrimo išvada ir ginčijamas įsakymas turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada. Prieš Agentūrai parengiant Išvadą ir prieš priimant Įsakymą, pareiškėjas buvo išklausytas, jam buvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus. Nuo Agentūros 2017 m. liepos 25 d. paklausimo pareiškėjui pateikimo iki Išvados parengimo praėjo 1 mėnuo, per kurį pareiškėjas Agentūrai pateikė 3 paaiškinimus, tai reiškia, kad pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko ir galimybių teikti savo poziciją pagrindžiančią informaciją ir dokumentus. Pareiškėjas jokios informacijos apie tai, kad jis dar ketina tikslinti savo informaciją, nepateikė, tačiau, parengus Išvadą ir priėmus Įsakymą, pateikė papildomus dokumentus. Šių dokumentų vertinti nėra pagrindo, nes, pažeidimo tyrimo atlikimo metu pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių teikti paaiškinimus, be to, skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jis nepateikė šių paaiškinimų anksčiau. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai, įvertino, kokie projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą įsakymą panaikino.

12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl aplinkos ministro priimto Įsakymo, kuriuo bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma, išmokėta projekto vykdytojui, pripažinta 200 225,34 Eur.

13. Teismas, įvertinęs Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173, (toliau – ir Rekomendacijos) ir Agentūros 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638 Aplinkos ministerijai pateiktą sąrašą veiksnių, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, suderintą su Aplinkos ministerija (toliau – ir Veiksnių sąrašas), nurodė, kad pažeidimas nustatomas tuo atveju, jeigu projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimas nulemtas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Laikoma, kad projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos gyventojų skaičiaus sumažėjimui, pagrįstam oficialiais statistiniais duomenimis, o taip pat paslaugų teikimo sutarčių nesudarymui dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių. Taigi, tokie nustatyti faktiniai duomenys būtų pagrindas pažeidimo nekonstatuoti. Bet kuriuo atveju, siekiant nustatyti pažeidimą, turi būti tiriama, ar egzistuoja veiksniai, sudarantys pagrindą konstatuoti pažeidimą.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas yra individualus teisės aktas, todėl, tiriant jo teisėtumą, vertintinos ne tik teisės aktų nuostatos dėl paties Projekto vykdymo, tačiau ir reglamentuojančios viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų teisėtumą.

15. Teismas, siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeisti VAĮ įtvirtinti principai, nustatė, kad Agentūra 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (29‑2‑7) APVA‑1035 prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti projekto stebėsenos (rezultato) rodikliai. Pareiškėjas su 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. SD-175 Agentūrai pateikė Daugų projekto apklausos duomenų suvestinę bei informaciją, kad prie vandens tiekimo sistemų yra prisijungę 213, o prie nuotekų tinklų – 217 gyventojų. Savivaldybės administracija su 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (3.10)K26-1589 pateikė Agentūrai gyventojų apklausos duomenis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui ir savivaldybės administracijai 2017 m. gegužės 22 ir 26 d. teikiant duomenis apie veiksnius, turėjusius įtakos rezultato rodiklių nepasiekimui, nebuvo žinoma, kokiais konkrečiais įrodymais jie privalo pagrįsti tokių veiksnių buvimą, nes apie tai, kokie konkretūs įrodymai privalo būti pateikti, buvo paaiškinta tik Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte, kuriame nurodyta, kad tinkamu informacijos šaltiniu pripažins seniūnijos ar kitos oficialios, su projektų įgyvendinimu nesusijusios institucijos patvirtintą pagrindžiamąjį dokumentą, kuriame bus nurodyta, kokiu būdu buvo surinkta teikiama informacija, taip pat šiame rašte paprašyta nurodytą informaciją pateikti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Agentūra su 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1 nusiuntė pareiškėjui ir savivaldybei Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą ir pasiūlė per 3 darbo dienas pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus, susijusius su nustatytais pažeidimais, kurių dar nebuvo pateikę, nurodė, jog pateikus papildomą informaciją ar paaiškinimus arba praėjus 3 darbo dienų terminui (informacijos nepateikimo atveju), bus parengta galutinė pažeidimo tyrimo išvada. Taigi pareiškėjas buvo įpareigotas per 3 darbo dienas pateikti tinkamai surinktus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, lėmusias tai, kad nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai.

16. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nustatytas 3 darbo dienų terminas papildomai informacijai pateikti šiuo atveju buvo nepakankamas. Nepaisant to, kad pareiškėjas ir prieš tai buvo teikęs papildomus duomenis dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, tai nesudaro pagrindo viešojo administravimo subjektui tik formaliai suteikti teisę pareiškėjui pasisakyti dėl ginčo aplinkybių. Šiuo atveju teismas laikė ypač reikšminga aplinkybe tai, kad pareiškėjui buvo konkrečiai paaiškinta, kokius duomenis reikia pateikti, tik Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog pareiškėjas net keletą mėnesių turėjo galimybę teikti paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas stipresnioji susidariusio teisinio santykio šalis, turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybę, jog prašomų pateikti duomenų surinkimas nėra formalus veiksmas, įrodymų, pagrindžiančių stebėsenos rodiklių nepasiekimą, pateikimas atsakovui reikalauja papildomų laiko sąnaudų, ypač atsižvelgiant į tai, kad rodiklių statistiniai duomenys buvo susiję tiek su asmenų apklausomis, tiek papildomais skaičiavimais. Toks trumpas papildomų duomenų pateikimo terminas galėjo lemti tai, jog galimas pažeidimas buvo ištirtas nevisapusiškai, nenuosekliai bei neobjektyviai, nesulaukus projekto vykdytojo tikslios pozicijos išdėstymo. Be to, tokių trumpų terminų nustatymas laikytinas pažeidžiančiu gero administravimo principą.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas aplinkos ministro įsakymas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas. Teismas nurodė, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėjui turėtų būti suteikta teisė per protingą terminą pateikti informaciją ir įrodymus apie veiksnių, lėmusių rezultato rodiklio nepasiekimą, įtaką.

III. 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Agentūra nurodo, kad pirmosios instacijos teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos, nes apie Veiksnių sąrašą ir jame keliamus reikalavimus projekto vykdytojas buvo tinkamai ir išsamiai informuotas Agentūros 2017 m. gegužės 15 d. raštu „Dėl įtariamo pažeidimo“, t. y. prieš tris mėnesius iki galutinės pažeidimo tyrimo išvados parengimo. Šiame rašte, be kita ko, pareiškėjo buvo prašoma paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai.

20. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. rašte Agentūrai nurodė, jog jis ir savivaldybės administracija deda pastangas, kad Projekto rodikliai būtų pasiekti, ir nurodė priežastis, kurios trukdo tai įgyvendinti, bei pateikė apklausos duomenų suvestinę, kurioje nurodytos konkrečių būstų gyventojų nesijungimo priežastys. Iš esmės analogiška informacija buvo nurodyta ir savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 24 d. rašte.

21. Nepaisant to, kad pareiškėjas žinojo, kokie veiksniai laikytini tokiais, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui jis sumažinti negalėjo, vis tiek pateikė Agentūrai suvestinę, iš esmės neatitinkančią Veiksnių sąrašo reikalavimų (pvz., nenurodyta, nuo kada neprijungti būstai tapo negyvenamais, nors Veiksnių sąrašo 7 punkte ši aplinkybė nurodyta kaip būtina).

22. Pažymi, kad Valstybės kontrolė 2017 m. liepos 18 ir 21 d. pateikė Agentūrai pastebėjimus, jog projektų vykdytojų patvirtinti dokumentai negali būti laikomi pirminiais informacijos šaltiniais pagrindžiant veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Valstybės kontrolė pažymėjo, kad tinkamu informacijos šaltiniu pripažins seniūnijos ar kitos oficialios, su projekto įgyvendinimu nesusijusios institucijos pagrindžiamąjį dokumentą, kuriame bus nurodyta, kokiu būdu buvo surinkta teikiama informacija (pvz., apie negyvenamus būstus, būstus neturinčius sanitarinių mazgų, būstus turinčius vandens gręžinius ar nuosavus nuotekų valymo įrenginius ir kt.). Taigi, Valstybės kontrolė pateikė pastebėjimus dėl teikiamų dokumentų formos, bet ne dėl jų turinio (Valstybės kontrolė Veiksnių sąrašo nekvestionavo).

23. Apie šiuos Valstybės kontrolės reikalavimus dokumentų formai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2017 m. liepos 25 d. raštu „Dėl įtariamų pažeidimų“, nuo kurio pateikimo iki Išvados parengimo praėjo 1 mėnuo, per kurį pareiškėjas Agentūrai pateikė 3 paaiškinimus, kurie, rengiant Išvadą, buvo įvertinti. Taigi, pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko ir galimybių teikti savo poziciją pagrindžiančią informaciją ir dokumentus, o Agentūros elgesys atitiko gero administravimo principą.

24. Nors Agentūros 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašte „Dėl įtariamo pažeidimo“, kuriuo buvo siunčiamas pažeidimo tyrimo išvados projektas, papildomus paaiškinimus siūloma pateikti per 3 darbo dienas, tačiau su pareiškėju buvo nuolat bendraujama telefonu ir papildomiems paaiškinimams pateikti buvo suteiktas ilgesnis terminas (priimti ir įvertinti 2017 m. rugpjūčio 18 ir 24 d. paaiškinimai). Pareiškėjas neinformavo Agentūros, kad jam trūksta laiko informacijai pateikti ir kad ketina ją tikslinti. Tik parengus Išvadą ir priėmus Įsakymą, pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, kuriuos vertinti nėra pagrindo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino Agentūros 2018 m. vasario 5 d. papildomuose paaiškinimuose pateiktos informacijos, kad įtariamo pažeidimo tyrimą Agentūra turėjo atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (t. y. per penkis mėnesius nuo Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 28 d. galutinės ataskaitos parengimo). Taigi, Agentūra neturėjo galimybės nustatyti nepagrįstai ilgą terminą papildomiems paaiškinimams pateikti.

26. Pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu.

27. Atsakovas Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad su Agentūros 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu pareiškėjui ir savivaldybei nusiųstas pažeidimo tyrimo išvados projektas su siūlymu per 3 darbo dienas pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus neapribojo pareiškėjo ir savivaldybės teisės teikti paaiškinimus ir suėjus šiam terminui, administracinės procedūros (pažeidimo tyrimo) metu.

29. Savivaldybės administracija Agentūrai 2017 m. rugpjūčio 18 ir 24 d. teikdama papildomą informaciją ir paaiškinimus nelaikė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados projekte suėjus nurodytam terminui informacijos ir dokumentų pateikimas yra negalimas ar šis terminas yra nepakankamas papildomiems dokumentams ir informacijai pateikti. Aplinkybė, kad projekto vykdytojas neinformavo Agentūros, jog reikalingas papildomas terminas dokumentams pateikti, tik patvirtina, kad jis nelaikė, jos šis terminas yra nepakankamas ar reikalaujantis papildomų laiko sąnaudų, ką ginčijame sprendime nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 18 ir 24 d. raštais pateikė Agentūrai papildomos informacijos ir duomenų, susijusių su Agentūros atliekamu pažeidimo tyrimu, jog Agentūra įvertino minėtuose raštuose nurodytą informaciją ir administracinės procedūros metu turimų dokumentų ir informacijos pagrindu priėmė sprendimą dėl pažeidimo ir netinkamų finansuoti projekto išlaidų. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl Agentūros atlikto vertinimo ir sprendimo nepagrįstumo.

31. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime prašo jo ir Agentūros apeliacinius skundus tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog ginčijamas Įsakymas buvo neteisėtas dėl to, jog pareiškėjui nebuvo suteiktas protingas terminas pateikti papildomą informaciją, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti projekto stebėsenos (rezultato) rodikliai.

34. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog priimant įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pareiškėjas savo skunde apibrėžė teisminio nagrinėjimo pagrindą ir dalyką, t.y. nekėlė klausimo dėl ginčijamo Įsakymo bei Išvados pagrįstumo, skirtos sankcijos neproporcingumo ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė skundžiamo akto teisėtumo klausimą, t.y. vertino, ar jo priėmimo procedūroje buvo laikytasi visų pagrindinių reikalavimų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą šiuo aspektu.

37. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš esmės tuo, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, trečiajam suinteresuotam asmeniui nustačius itin trumpą terminą papildomai informacijai pateikti prieš tvirtinant galutinį Išvados variantą, o vėliau atsakovui neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir savarankiškai neatlikus pažeidimo tyrimo.

38. Apeliacinių skundų argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjas turėjo teisę papildomą medžiagą bei paaiškinimus teikti nuo 2017 m. gegužės iki 2017 m. rugpjūčio, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjui papildomos informacijos pateikimo forma, konkrečių dokumentų tinkamumas ir pateikiamos informacijos apimtis paaiškėjo tik 2017 m. liepos 25 d. Tokia papildoma informacija buvo prašoma pateikti iki rugpjūčio 1 d., kas pagrįstai pripažinta itin trumpu terminu. Be to, Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektas pareiškėjui buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir nustatytas tik trijų dienų terminas papildomai informacijai ar paaiškinimams pateikti, kuris taip pat pripažintinas neprotingu ir neatitinkančiu nagrinėjamo klausimo apimties ir reikšmės.

39. Nors apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad pareiškėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 18 ir 24 d. paaiškinimus, kuriuos Agentūra vertino ir dėl jų pasisakė galutiniame Išvados variante, tačiau tai savaime neleidžia pripažinti, kad Agentūros veiksmai priimant Išvadą, buvo teisėti. Nėra teisinga reikalauti iš projekto vykdytojo, kaip silpnesniosios teisinio santykio šalies, kad jis konkrečiai nurodytų nustatyto termino dokumentams pateikti nepakankamumą. Tai, kad Agentūra vertino papildomai pateiktą informaciją ir jos pagrindu modifikavo Išvadą, rodo, kad pareiškėjui turint daugiau laiko, jis galėjo pateikti dar daugiau duomenų, lemiančių sprendimo priėmimo kryptį, sankcijos taikymo klausimą ir jos dydį.

40. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog iš skundžiamo Įsakymo matyti, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443. Šių taisyklių 1911 punkte, yra numatyta, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Iš paminėtų teisės normų seka, kad įgyvendinančioji institucija negali ignoruoti projekto vykdytojo nurodomų rodiklių nepasiekimo priežasčių ir ji pati privalo nustatyti ar objektyviai egzistuoja projekto vykdytojo nurodytos priežastys, ar šios priežastys neturėjo esminės reikšmės projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimui.

41. Pažymėtina ir tai, kad panašūs klausimai, susiję su iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų suteiktos paramos finansiniais koregavimais administracinių teismų praktikoje vertinami itin atidžiai tiek finansinių sankcijų pagrįstumo, tiek teisėtumo prasme.( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2160-575-2019)

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui vykdant viešojo administravimo procedūrą nebuvo išaiškintos visos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės. Byloje įrodyta, kad buvo padarytas pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas, kuris yra pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

43. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius