45919bfd-a3c9-468c-bd70-85bba22016b4 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudž Pranešėjas Bronius Zalaga                                             Baudž. byla Nr. 1A-546-135/2012Teisėja Vilma Raščiuvienė                                            Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00158-2009-0                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                       2.1.7.4.;2.4.7.;1.1.8.1.;1.2.23.3. (S)                                                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui, nuteistajai L.

P., jos gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. P. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., taikant LR BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009-04-27 iki 2009-05-29. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

L. P. nuteista už tai, kad 2009 m. balandžio 26 d. apie 18 val., vykdydama nenustatyto organizatoriaus nurodymus, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie pilies, turėdama tikslÄ Â platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 150 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 0,262 g – psichotropinės medžiagos klonazepamo, jas laikė savo striukės kiÅ¡enėje, po to, toliau tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. balandžio 27 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdama tikslÄ Â platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo dar 101 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 4,236 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino, po to visas Å¡ias įgytas psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno T.

D. priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestÄ , turėdama tikslÄ perduoti įgytas psichotropines medžiagas V. G., kol 2009 m. balandžio 27 d. 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), nespėjus psichotropinių medžiagų perduoti V. G., buvo sulaikyta policijos pareigÅ«nų.Apeliaciniu skundu nuteistoji praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu bylÄ nutraukti arba nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Apeliantė teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat padarė esminius baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimus, pažeidė objektyvumo ir nepriklausomumo principus. Nurodo, kad nuosprendžiu, neteisingai pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimÄ , kuris buvo iÅ¡provokuotas kitų asmenų ir nesant nusikaltimo sudėties, taip pat nesilaikant LAT formuojamos praktikos dėl nuosprendžio suraÅ¡ymo bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatų.

Nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus, kad kalta prisipažįsta iÅ¡ dalies, nes nežinojo ir nesuprato, kad jai perduotuose paketuose yra narkotinės medžiagos, kaip jos vairuojamame automobilyje atsirado maiÅ¡elis su tabletėmis, nepastebėjo. Apeliantė yra įsitikinusi, kad ja buvo pasinaudota, ir ji buvo iÅ¡provokuota padaryti nusikaltimÄ kito asmens, t. y. N. B., kuris atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir su kuriuo susipažino pamačiusi telefono numerį per televizijÄ transliuojamoje laidoje.

Nurodo, kad N. B. įkalinimo įstaigoje lankė vienÄ kartÄ , tačiau telefonu kalbėjo ir susiraÅ¡inėjo žinutėmis dažnai. Teigia, kad N. B., kartÄ paskambinęs, paprašė paslaugos pasiguodęs, kad jam gręsia pavojus. Nurodo, kad N. B. liepimu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ , kur autobuso sustojime prie jos priėjo nepažįstama moteris ir perdavė polietileninę maiÅ¡elį, kuriame buvo plastikiniai kiauÅ¡iniai, o kas buvo jų viduje, apeliantė nežiÅ«rėjo ir N. B. neklausė.

N. B. paprašė siuntinį palaikyti, kol kažkoks žmogus paims, o po dviejų dienų paskambinęs paprašė paimti dar vienÄ siuntinį, tačiau neįvardijo iÅ¡ ko, ir paprašė M. L. nuvežti į (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, ji supratusi, kad paketÄ turi paduoti M. L., tačiau susitikus M. L. atsisakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), dėl to susinervino, nes į (duomenys neskelbtini) teko važiuoti vienai. TelefonÄ moters, kuriai ji turėjo perduoti maiÅ¡elį, gavo iÅ¡ N. B., jokio kito paketo jai nei M.

L., nei joks kitas asmuo neperdavė, o kaip automobilyje atsirado maiÅ¡elis su tabletėmis, ji nematė, tačiau įtaria, kad jį paliko M. L.. Ä®važiavius į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ gautos žinutės, kad bus atsilyginta už ratus ir ratukus, apeliantės teigimu, ji suprato, kad bus atsilyginta už automobilio rato remontÄ , kurį buvo nuleidę tÄ pačiÄ dienÄ ir dėl jo keitimo turėjo papildomų iÅ¡laidų. Nurodo, kad tik pamačiusi iÅ¡ paskos važiuojantį juodÄ džipÄ ji pamatė užkiÅ¡tÄ maiÅ¡elį, kurį pradrėskus pažiro tabletės ant automobilio grindų ir tik policijos pareigÅ«nams sustabdžius ir pareikalavus atiduoti, kÄ turi neteisėto, suprato, kad yra įtraukta į nusikaltimÄ .

Teigia, kad jokio atlygio už Å¡iÄ paslaugÄ niekada nėra gavusi, jai nebuvo žadėta atsilyginti, niekada nebuvo nusikaltusi, nevartojo narkotikų ir tokia veikla neužsiėmė, o tai padarė iÅ¡ meilės N. B. ir jo papraÅ¡yta. Teigia, jog tai, kad pinigus N. B. pravedė tÄ pačiÄ dienÄ , yra tik atsitiktinis sutapimas, ir pinigai buvo skirti jos asmeninėms reikmėms. Nurodo, kad moters, kuriai turėjo perduoti siuntinį su kiauÅ¡iniais, nepažįsta, su ja dėl susitikimo nesitarė, viskÄ buvo suderinęs N. B., o ji tik vykdė jo nurodymus, telef.

Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo tik su N. B. ir tik dėl savo naivumo, patiklumo ir pasitikėjimo buvo įtraukta į nusikaltimÄ , kurį darė to nežinodama. Nurodo, kad teismas neanalizavo, kas yra tikrasis nusikaltimo organizatorius, nors byloje yra įrodymų, kad tai N. B.. Teigia, kad A. M. nepažįsta ir mano, kad tuo pačiu telefono numeriu galėjo naudotis N. B. ir A. M., kadangi jie tuo pačiu metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Apeliantės nuomone, narkotinių medžiagų, kurios buvo supakuotos ir iÅ¡birusios automobilio salone, kilmės faktÄ galima patikrinti atlikus daktiloskopinę ekspertizę, kadangi ant jų rastas pirÅ¡to pėdsakas priklauso ne jai, o asmeniui, kuris galėjo Å¡ias medžiagas įdėti.

Teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai apsiribojo tik pačiu faktu, kad pas jÄ buvo rastos narkotinės medžiagos ir visiÅ¡kai nesigilino, kas yra kiti asmenys, darantys Å¡iuos nusikaltimus. Mano, kad yra nuteista pagal faktÄ , bet ne pagal įstatymÄ , kadangi jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties elemento – subjektyvios pusės. Nurodo, kad LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik esant kaltinamojo tiesioginiai tyčiai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad jis įgyja, laiko, gabena, platina ar turi tikslÄ platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti.

Nurodo, kad teismas nustatė, kad ji veikė neapibrėžta tyčia, tačiau vertinant susiklosčiusias aplinkybes, apeliantės asmenines savybes bei patirtį, akivaizdu, kad negalėjo suprasti, kokius daiktus ar medžiagas ji buvo paparaÅ¡yta perduoti. Apeliantės teigimu, N. B. pamelavao, kad skiriaisi su žmona ir nori gyventi su apeliante, taip įgyjo pasitikėjimÄ , todėl ji net negalvojo, kad jai buvo perduotos draudžiamos medžiagos, o tikėjosi, kad tai bus jai staigmena ir tÄ suvokė, kaip pirÅ¡imÄ si.

Atkreipia dėmesį, kad ir pareigÅ«nai nurodė, kad laukė visai kito asmens. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji anksčiau bÅ«tų kaip nors susijusi narkotinėmis medžiagomis ar turinti apie jas supratimÄ , o jos neįprastÄ elgesį iÅ¡ karto po sulaikymo sukėlė sulaikymo faktas. Teigia, kad ji teismui paaiÅ¡kino, kad, kai buvo sulaikoma pareigÅ«nų, ji suprato, jog yra sulaikomÄ už kažkokiÄ neteisėtÄ veikÄ , kuri gali bÅ«ti susijusi su jos gabenamais kiauÅ¡iniais ir tabletėmis, tačiau reikÅ¡minga tai, kad tik sulaikoma pareigÅ«nų suprato, kad yra nusikaltimo dalyvė, nors nusikalstamos veikos neplanavo ir nesiruošė joje dalyvauti, o buvo įvelta N. B., psichologiÅ¡kai palaužusio jos valiÄ .

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ji už veikos vykdymÄ gavo nemaÅ¾Ä atlyginimÄ , kadangi byloje niekas nenurodė ir neįrodė, už kÄ ir dėl ko Ž. L. iÅ¡ B. I. sÄ skaitos I. B. pervedė pinigus. Apeliantės teigimu, teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, priėmė sprendimÄ , prieÅ¡taraujantį bylos medžiagai ir įrodymų visetui, nepaÅ¡alinus visų prieÅ¡taravimų ir abejonių, byloje liko nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl nusikaltimo sudėties elemento subjektyviosios pusės buvimo, nepatikrinta versija dėl N. B. vaidmens byloje.

Nurodo, kad byloje galima nustatyti tikruosius nusikaltimÄ organizavusius ir vykdžiusius asmenis, kad bÅ«tų nustatyta teisybė, kadangi ji (apeliantė) Å¡ioje situacijoje atsidÅ«rė tik dėl savo naivumo, o ne siekdama ir žinodama vykdė nusikalstamÄ veikÄ , kadangi nei vartoja neleistinas medžiagas, nei užsiima nusikalstama veika, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, tamprius socialinius ryÅ¡ius, studijuoja, augina mažametį vaikÄ , charakterizuojama teigiamai.Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo institucijų abejingumas nustatyti visus nusikaltime dalyvavusius asmenis, t. y. organizatorių, vykdytojus, ir įrodymų rinkimo vangumas sudaro pagrindÄ abejoti ikiteisminio tyrimo skaidrumu ir operatyvinių duomenų patikimumu, o klausimas dėl provokacijos buvimo liko neiÅ¡nagrinėtas teisme, nors buvo iÅ¡keltas.

Teigia, kad pareigÅ«nams buvo žinoma apie pokalbius, žinomi telefonų numeriai, jos vairuojamo automobilio duomenys, žinomas asmuo N. B., A. M. ir V. G., tačiau niekas taip ir nepatikrino, ar tie operatyviniai duomenys nėra susiję bÅ«tent su minėtais asmenimis ir ar su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes, jie neturėjo susitarimo. Cituodama Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , apeliantė daro prielaidÄ , kad jos nusikalstami veiksmai galėjo bÅ«ti iÅ¡provokuoti, o nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, nuteistosios teigimu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais.

Teigia, kad teismas, nepaisydamas to, kad nėra nusikaltimos sudėties subjektyviosios pusės, skirdamas bausmę neįvertino visų aplinkybių, dėl ko buvo padaryta ši nusikalstama veika. Teigia, kad ji nusikalto dėl N. B. įtakos, visada teigė, kad N. B. organizavo ir vadovavo nusikaltimui, paaiškino visas aplinkybes ir neneigė savo veiksmų iš esmės, padėjo tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui atskleisti nusikaltimo aplinkybes, tačiau buvo nuteista tik ji, nors teismas pripažino, kad ji yra tik atsitiktinio nusikaltimo įvykdymo auka.

Nurodo, kad nusikaltimÄ padarė ne dėl to, kad už jį gautų piniginį atlygį ar iÅ¡ versliÅ¡kumo, o kito asmens iÅ¡provokuota. Teigia, kad jos asmeninės savybės pagrindžia faktÄ , kad ji nėra linkusi nusikalsti, yra teigiamas, neasocialus, studijuojantis asmuo, auginantis mažametį vaikÄ , turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, tačiau yra neįgali ir turinti perdėto pasitikėjimo kitais žmonėmis savybes, patiklumo ir asmens pervertinimo savybes, ir dėl to atliko veiksmus, kuriuos prašė atlikti asmuo, psichologiÅ¡kai paveikęs jausmus ir pasitikėjimÄ .

Nurodo, kad prokuroras pasiÅ«lė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o teismas paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neatimant laisvės, o, vadovaujantis BK 54 str. pagrindu, paskiriant kitÄ , įstatyme numatytÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, kadangi tam visos sÄ lygos yra, o polinkio nusikalsti ar daryti nusikaltimus neturi.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir pagrįstai L.

P. pripažino kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., bei teisingai paskyrė bausmę.Nors nuteistoji neigia padariusi jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tai yra nurodo, kad jos veikoje nėra BK 260 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymio – subjektyviosios pusės, kadangi nusikalsti ji buvo iÅ¡provokuota kitų asmenų, o pati to daryti neplanavo ir nesiruošė, tačiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymų visetÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

P. buvo žinomas įgytų, laikytų ir gabentų paketų turinys – psichotropinės medžiagos, ir jas ji turėjo tikslÄ perduoti kitam asmeniui.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad N. B., su kuriuo ji draugavo ir planavo susituokti, papraÅ¡yta padėti, ji sutiko paimti ir palaikyti daiktus, kuriuos turėjo atvykti pasiimti kitas žmogus. N. B. papraÅ¡yta ji nesidomėjo, kas buvo paketų viduje, nes manė, kad tai jai dovana, į (duomenys neskelbtini) susitikti su moterimi, kurios telefono numerį nurodė N. B., ji važiavo viena ir įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad paskui važiuoja juodas džipas, ji iÅ¡sigando ir tik tada pastebėjo, kad už automobilio sėdynės yra užkritęs maiÅ¡elis, kurį pagriebus pabiro ant žemės tabletes, tada ji suprato, kad yra kažkas negerai, nes jÄ persekioja, todėl norėjusi važiuoti į policijÄ , tačiau buvo sulaikyta pareigÅ«nų (3 t. 134–135 b. l.), atliko iÅ¡samiÄ nuteistosios parodymų analizę, palygino Å¡iuos jos aiÅ¡kinimus su ankstesniais paaiÅ¡kinimais (duotais ikiteisminio tyrimo metu), kitais bylos duomenimis ir visiÅ¡kai pagrįstai juos laikė gynybine nuteistosios versija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti.

Ir nors iÅ¡ nuteistosios parodymų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skundo matyti, kad ji pripažįsta teismo nustatytas jai inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės faktines aplinkybes, bet nepripažįsta subjektyviosios pusės požymių, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius patvirtinančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad kaltinamoji L. P. suvokė, jog įgijo, laikė, gabeno ir turėjo tikslÄ perduoti psichotropines medžiagas.

Tai patvirtina liudytojo policijos pareigÅ«no R. Z. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad sustabdžius ir paklausus nuteistosios, ar ji turi kÄ nors su savimi draustino, ji prisipažino, kad turi, iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡traukė plastikinius kiauÅ¡inio formos indus, kuriuose buvo tabletės, automobilyje nurodė, kad nieko neturi, paklausta, kam skirtos tabletės, neneigė, kad tabletes turi perduoti prie bažnyčios, pareigÅ«nai kaltinamosios telefone rado žinutę, kad jos laukia, sustabdyta kaltinamoji buvo susijaudinusi, kartojo ,,kas jai dabar bus“, ,,kad jÄ pakiÅ¡o“.

Liudytojo teigimu, iÅ¡ L. P. elgesio buvo aiÅ¡ku, jog ji žinojo, kÄ veža (3 t., 94–95 b. l). Beveik analogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas policijos pareigÅ«nas R. B. (3 t., 114–115 b. l.). Liudytoja V. G., teisme parodė, kad įvykio dienÄ paskambinusi moteriÅ¡kė kalbėjo apie drabužius (3 t., 113 b. l.), o L. P. telefone užfiksuota žinutė, kurioje nurodyta L. P. sakyti apie drabužių padavimÄ , o kita žinute atsiųstas telefono numeris, kuris, kaip buvo nustatyta, priklausė V.

G. (1 t., 58 b.l.). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nuteistoji už atlygį gabeno ir turėjo perduoti psichotropines medžiagas, tai patvirtina, kad L. P. žinojo, jog užsiima nusikalstama veika, kadangi iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad tik po to, kai iÅ¡ B. I. sÄ skaitos buvo pravesti 750 Lt į Ž. L. sÄ skaitÄ , kuria, L. P. praÅ¡oma, Ž. L. leido jai pasinaudoti, nuteistoji su psichotropinėmis medžiagomis iÅ¡vyko susitikti su nurodytu asmeniu. Ž. L. teisme parodė, kad ji pinigus iÅ¡ sÄ skaitos nuėmė pati ir pinigai į jos sÄ skaita buvo pervesti per savaitę nuo L.

P. praÅ¡ymo pasinaudoti jos sÄ skaita. Kad pinigai jau pervesti į jos sÄ skaitÄ , jai pasakė nuteistoji. Po pinigų nuėmimo nuteistoji iÅ¡vyko pasakydama, kad turi reikalų ir vėlai grįš. Apie tai, kad pinigai pervesti į nuteistosios nurodytÄ sÄ skaitÄ , L. P. buvo informuota SMS žinute iÅ¡ to paties telefono numerio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio buvo siunčiami nurodymai dėl psichotropinių medžiagų perdavimo, klausiama, kaip sekasi, žadama už pastangas atsilyginti (1 t., 38 b. l., 2 t. 150 b. l., 3 t. 96 b. l.).

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybės, apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatytu faktu, kad L. P. už psichotropinių medžiagų galimÄ pristatymÄ buvo apmokėta dar iki psichotropinių medžiagų perdavimo, todėl atmetamas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių nuteistosios versijÄ , jog pinigai buvo siunčiami jos asmeninėms reikmėms, o ne kaip atlygis už psichotropinių medžiagų pristatymÄ . Apie tai, kad L.

P. žinojo, jog elgiasi nusikalstamai, patvirtina ir jos SMS žinutės, iÅ¡siųstos į telefonÄ numerį (duomenys neskelbtini), - ,,as rami tu i kelnes nevaryk“, ,,Minde 50 litu nukirto tipo keliui dar uzknis atiduosiu viska ir kniskites“ (1 t., 61, 62 b. l.). Nuteistosios veikoje subjektyviosios pusės buvimÄ Â patvirtina ir liudytojo M. L. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad su N. B. kalėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir jam davė L. P. telefono numerį, išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos palaikė su N. B. ryšį ir žinojo, kad N. B.

žadėjo kažkieno praÅ¡yti narkotikų, bet , jis nurodė, kad nežino, ar tai buvo L. P. (3 t., 147 b. l.). Apie tai, kad L. P. žinojo, jog elgiasi nusikalstamai, galima spręsti ir iÅ¡ jos parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, esančių prieÅ¡taravimų – ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji parodė, kad iÅ¡ telefono žinutės, kurioje buvo nurodyta, kad bus atsilyginta už ratus ir ratukus, ji suprato, kad žodis ,,ratukai“ reiÅ¡kia svaiginamÄ sias priemones, todėl pagalvojo, kad paketuose, kuriuos gavo, gali jos ir bÅ«ti ir pradariusi maiÅ¡elį pamatė rožinės spalvos tabletes (1 t., 109, 114 b. l.).

Apklausiama teismo posėdyje nuteistoji žinutę apie ,,ratukus“ jau siejo su jos automobilio rato keitimu (3 t., 137 b. l.). Taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu duotų L. P. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad vaikinas jai perdavė baltos spalvos maišelį ir pasakė, kad niekur nevažiuos ir kad reikia kuo skubiau nuvežti šį bei ankstesnį maišelius į (duomenys neskelbtini) (1 t., 109, 114 b. l.), o teismo posėdžio metu nuteistoji keitė parodymus ir nurodė, kad maišelį savo automobilyje pamatė tik tada, kai gavo žinutę apie ,ratus ir mano, kad jis atsirado tada, kai iš jo išlipo M.

L. (3 t., 136 b. l.). Tad, vertinant anksčiau nurodytas aplinkybes, t. y. L. P. elgesį, kai ji buvo sulaikyta policijos pareigÅ«nų, į jos telefonÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡siųstų žinučių turinį, nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, prieÅ¡taringumÄ , bei tai, kad už psichotropinių medžiagų perdavimÄ kitiems asmenims jai buvo suteiktas 750 litų atlygis, darytina iÅ¡vada, kad nuteistoji visiÅ¡kai suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , o taip pat ir tai, kad įgyta medžiaga yra draudžiama įstatymų.

Atsakant į apeliantės skundo argumentÄ , jog teismas nustatė, kad nuteistoji veikė neapibrėžta tyčia, pažymėtina, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nuteistosios veiksmuose neapibrėžtÄ tyčiÄ nustatė tik dėl jos nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio – dėl psichotropinių medžiagų kiekio ir koncentracijos, kadangi neįrodyta, kad nuteistoji tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį ir koncentracijÄ , tačiau tokiu atveju nusikalstami veiksmai visada kvalifikuojami pagal pasekmes.

Nuteistosios teiginiai apeliaciniame skunde, kad ji dėl jos asmenybę charakterizuojančių teigiamų duomenų (neteista, nevartojanti narkotinių medžiagų, neasociali, besimokanti ir auginanti mažametį vaikÄ , turinti legalų pragyvenimo Å¡altinį) negalėjo suprasti, kokie daiktai ar medžiaga yra perduoti, paneigti pirmiau paminėtais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais.Nuteistosios skundo argumentai, kad byloje liko nenustatyti tikrieji nusikalstamos veikos organizatoriai, Å¡iuo atveju nuteistosios kaltės įrodymui ir jos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 260 str. 2 d.

įtakos neturi, kadangi pagal BK 260 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o teismas nustatė, jog L. P. neteisėtai įgijo psihotropines medžiagas – 150 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 0,262 g – psichotropinės medžiagos klonazepamo, ir 101 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 4,236 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino, iÅ¡ nenustatyto asmens, jas laikė, gabeno turėdama tikslÄ perduoti V.

G., kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų, tai yra jos veika buvo kvalifikuota konkrečiai pagal jos atliktus veiksmus, kurie atitinka LR BK 260 str. 2 d. nusikalstamos veikos požymius. Taip pat pažymėtina, kad nuteistosios baudžiamosios atsakomybės nešvelnina ir nešalina skunde nurodytos aplinkybės, jog ji buvo įkalbėta nusikalsti, ir tai padarė tik dėl to, jog perdėtai pasitiki asmenimis. Nepagrįstais teisėjų kolegija laiko skundo argumentus ir dėl galimo nusikalstamos veikos išprovokavimo.

IÅ¡ byloje esamų duomenų matyti, kad tiriamo įvykio metu L. P. atžvilgiu nebuvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog ji buvo provokuojama nusikalsti. IÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamosios laisvė pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ nebuvo suvaržyta, atvirkščiai, iÅ¡ įrodymų matyti, kad nuteistoji buvo įsitraukusi į psichotropinių medžiagų apyvartÄ ir jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė niekieno neverčiama.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai L.

P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikaltimo motyvus, lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nuteistosios asmenybę. Apeliantės skundo praÅ¡ymas paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, atmestinas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajai nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, kuris numato Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , nuostatų, kadangi kaltinamoji savo kaltės nepripažino.

Pažymėtina, kad taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teismas turi teisę, bet ne pareigÄ , konstatavęs, kad yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, ir bent viena iÅ¡ Å¡ių BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis daryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Byloje nenustatyta nuteistosios L. P. nei atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik aplinkybės, kad kaltinamoji anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, mokosi ir augina mažametę dukrÄ , nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui Å¡velninti bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsniu. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantei bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistosios asmenybę, t. y. apeliaciniame skunde nurodyti apeliantę teigiamai charakterizuojantys duomenys teismo buvo įvertinti.

Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji palaikytų ryÅ¡ius su nusikalstamo pasaulio asmenimis, bÅ«tų prisidėjusi prie kitų nusiklatimų darymo, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jai inkriminuoto nusikaltimo padarymas yra atsitiktinis, o atsižvelgęs tai, kad L. P. augina nepilnametę dukrÄ , studijuoja, padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji turi galimybes ir motyvus keistis ir daugiau nenusikalstai. Ir nors L. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡vardytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ptincipu, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, kurios dydis yra mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas, todėl paskirtÄ bausmę pripažinti aiÅ¡kiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo.

Visos apeliantės skunde nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, todėl vertinti jas antrÄ kartÄ bei jų pagrindu Å¡velninti bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltės, paskirtos bausmės pagrįstos iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nuteistosios L.

P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Bronius Zalaga Teisėjai                                                                                           Vaclovas Iždonas                                                                                                        Gražvydas PoÅ¡kus    Â