458efbd2-a524-4209-aa09-962576beb4f0 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti ieÅ¡kovui E. D. nuosavybÄs teisÄmis priklausanÄio žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemÄs Å«kio naudmenų sumažinimÄ dÄl 1,4238 ha dalies Å¡io žemÄs sklypo įregistravimo į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastrÄ miÅ¡ku nepagrįstu;
Legislator headnote
AI generated458efbd2-a524-4209-aa09-962576beb4f0 · Kauno apygardos teismas: Be to, paties keliamo ginÄo esmÄ yra susijusi su vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų, kurių metu tvirtinami žemÄs sklypų kadastro duomenys, nustatomi miÅ¡kų plotai, vykdymu, todÄl teismas sprendÄ, kad ginÄas yra administracinio teisinio pobÅ«džio ir nagrinÄtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisÄjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. T-10/2016; 2015 m. sausio 30 d. nutartis byloje T-29/2015; 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. T-93/2018; 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. nutartis byloje T-44/2019).
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-29-259/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16237-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.; 3.1.14.8.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Arvydas Žibas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. D. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovams Valstybinei miÅ¡kų tarnybai ir valstybÄs įmonei âRegistrų centrasâ dÄl nuosavybÄs teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas E. D. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus:
1) pripažinti ieÅ¡kovui E. D. nuosavybÄs teisÄmis priklausanÄio žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemÄs Å«kio naudmenų sumažinimÄ dÄl 1,4238 ha dalies Å¡io žemÄs sklypo įregistravimo į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastrÄ miÅ¡ku nepagrįstu;
2) įpareigoti atsakovÄ ValstybinÄ miÅ¡kų tarnybÄ patikslinti miÅ¡ko kadastro duomenis, iÅ¡braukiant iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro miÅ¡ko plotu įregistruotÄ 1,4238 ha teritorijÄ , kuri patenka į ieÅ¡kovui E. D. nuosavybÄs teisÄmis priklausantį žemÄs sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
3) įpareigoti atsakovÄ VÄ® âRegistrų centrasâ pakeisti žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis - atstatant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazÄs žemÄs Å«kio naudmenų plotÄ iÅ¡ 3,9544 ha į 5,1237 ha plotÄ ir iÅ¡braukiant 1,4238 ha miÅ¡ko plotÄ , įregistruotÄ MiÅ¡kų valstybÄs kadastre. NurodÄ, kad ieÅ¡kovui E. D. priklauso žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 5,2756 ha, pagrindinÄ naudojimo paskirtis - žemÄs Å«kio.
Per visÄ laikotarpį nuo Å¡ios žemÄs privatizavimo 2004 metais ir ieÅ¡kovui jÄ Ä¯sigijus 2016 metais iki 2021-09-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e buvo nurodyta, kad 5,2756 ha žemÄs sklypo plotas yra žemÄs Å«kio paskirties žemÄ, kurios pagrindinÄ naudojimo paskirtis â žemÄs Å«kio, o jame registruotas žemÄs Å«kio naudmenų plotas yra 5,1237 ha (su nedidelÄmis ploto korektÅ«romis), miÅ¡ko - 0 ha. Tai reiÅ¡kia, kad visas žemÄs sklypas yra priskirtas žemÄs Å«kio paskirties žemÄs naudmenoms, kurios nÄra miÅ¡ko žemÄ ir jai taikomas žemÄs Å«kio paskirties žemÄs teisinis rÄžimas.
ŽemÄs sklype 2017 m. ieÅ¡kovas įkÅ«rÄ Å«kininko sodybÄ , joje gyvena su savo daugiavaike Å¡eima (4 vaikais) ir vykdo Å«kinÄ veiklÄ : augina žirgus, deklaruoja daugiametes pievas-ganyklas, augina bites. IeÅ¡kovas 2021-10-06 gavÄs žemÄs sklypo Nekilnojamojo turtu registro (toliau ir NTR) iÅ¡raÅ¡Ä pastebÄjo, kad jo žemÄs sklype buvo sumažintos žemÄs Å«kio naudmenos ir įregistruotas 1,4238 ha ploto miÅ¡kas. Duomenų? apie MiÅ¡ku? valstybÄs kadastre įregistruotÄ ? miÅ¡ko plota? pateikimo data 2021-09-15.
IÅ¡ Å¡ių duomenų darytina prielaida, kad ieÅ¡kovui priklausanÄiame žemÄs sklype yra inventorizuotas 1,4238 ha dydžio miÅ¡ko plotas, nors jokio miÅ¡ko Å¡ioje vietoje nÄra ir nuo pat Å¡io žemÄs sklypo įsigijimo niekada nebuvo, o žemÄs Å«kio veiklÄ ieÅ¡kovas vykdo pagrįstai ir teisÄtai. Apie miÅ¡ko inventorizavimÄ Å¾emÄs sklype ieÅ¡kovas niekada nebuvo informuotas, taip pat niekada apie tai nÄra buvÄ informuoti ir anksÄiau buvÄ Å¾emÄs sklypo savininkai. Visame žemÄs sklypo plote auga keli pavieniai ieÅ¡kovo formuojami ir saugomi medžiai bei krÅ«mai, o visÄ Å¾emÄs sklypÄ užima ieÅ¡kovo sodyba, ganykla bei pieva.
NÄra duomenų, kad kas nors bÅ«tų ginÄijÄs Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose iki 2021-09-15 buvo nustatytas žemÄs sklypo teisinis režimas. Registro duomenys yra oficialÅ«s ir, kol jie nÄra nuginÄyti, laikytini teisingais. Tokiu bÅ«du žemÄs naudmenų eksplikacijos pakeitimas, sumažinant žemÄs Å«kio naudmenų plotÄ ir įregistruojant atitinkamo dydžio miÅ¡ko plotÄ , pažeidžia ieÅ¡kovo tiek kaip žemÄs sklypo savininko, tiek ir kaip Å«kininko teises, kadangi apriboja jo galimybÄ vykdyti iki Å¡iol teisÄtai vykdytÄ Å«kinÄ veiklÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Kauno apylinkÄs teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį.
3. Teismas pažymÄjo, kad asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipianÄiam į teismÄ asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinÄ teisÄ bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). IeÅ¡kinio priÄmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ ir ar Å¡iÄ teisÄ Ä¯gyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisÄs principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priÄmimo metu. Jeigu civilinÄ byla tam tikram teismui neteisminga, teisÄjas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisÄs aktų ir veiksmų (neveikimo) teisÄtumo; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisÄs aktų ir veiksmų (neveikimo) teisÄtumo, taip pat dÄl Å¡ių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.
4. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodo, kokiu pagrindu nurodyti duomenys, kurių teisÄtumÄ ieÅ¡kovas ginÄija, buvo įraÅ¡yti. Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobÅ«džio veiksmai (aktai), kuriuos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių vieÅ¡osios teisÄs aktų nustatyta tvarka atlieka Å¡ių aktų įgaliotas subjektas â nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant administravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre pagal savo pobÅ«dį yra vieÅ¡ojo administravimo veikla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). TodÄl teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju ginÄas kilo dÄl ieÅ¡kovui nežinomo administracinio akto, kurio pagrindu buvo atlikti duomenų taisymai Nekilnojamojo turto registre.
5. Teismas, įvertinÄs pareikÅ¡tų reikalavimų visumÄ , konstatavo, kad ginÄas Å¡iuo atveju yra kilÄs tarp ieÅ¡kovo ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto, nes iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kiniu siekiama nuginÄyti administracinio akto teisÄtumÄ , o ne tarp privaÄių asmenų ir tokių asmenų veiksmų, kurie, ieÅ¡kovo nuomone, pažeidžia jo nuosavybÄs teises. Keliamu ginÄu ieÅ¡kovas be kita ko siekia, kad nekilnojamojo turto registre bÅ«tų keiÄiami duomenys, o tokie klausimai taip pat yra susijÄs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobÅ«džio registravimo procedÅ«rų vykdymu (dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu), todÄl turi bÅ«ti nagrinÄjami administraciniame teisme.
Be to, paties keliamo ginÄo esmÄ yra susijusi su vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų, kurių metu tvirtinami žemÄs sklypų kadastro duomenys, nustatomi miÅ¡kų plotai, vykdymu, todÄl teismas sprendÄ, kad ginÄas yra administracinio teisinio pobÅ«džio ir nagrinÄtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisÄjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. T-10/2016; 2015 m. sausio 30 d. nutartis byloje T-29/2015; 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. T-93/2018; 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. nutartis byloje T-44/2019).
6. Teismas papildomai atkreipÄ dÄmesį, kad remiantis teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenimis, ieÅ¡kovas ne tik pateikÄ ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui, taÄiau analogiÅ¡kÄ skundÄ su iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kais reikalavimais pateikÄ ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams (administracinÄ byla Nr. eI3-10429-780/2021). Nurodytoje byloje pareiÅ¡kÄjui yra nustatytas terminas skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas, iÅ¡analizavÄs ieÅ¡kinio ir administracinÄje byloje pateikto skundo motyvus, sprendÄ, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tapaÄius reikalavimus tiek bendrosios kompetencijos teismui, tiek administraciniams teismui, o bylose priimti sprendimai ieÅ¡kovui sukeltų tapaÄias teisines pasekmes.
PareiÅ¡kÄjui paÅ¡alinus teismo nurodytus trÅ«kumus ir priÄmus pareiÅ¡kÄjo skundÄ nagrinÄti bei galimai jį patenkinus, bÅ«tų priimtas sprendimas dÄl konkretaus administracinio akto teisÄtumo, atitinkamai įraÅ¡ai, atlikti Nekilnojamojo turto registre to akto pagrindu taip pat taptų negaliojanÄiais. TodÄl priÄmus ir ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teisme, ir skundÄ administraciniame teisme, skirtinguose teismuose bÅ«tų nagrinÄjami pareiÅ¡kimai tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu.
7. Teismas, įvertinÄs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, konstatavo, jog vien daiktinių teisių normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau â CK), įvardinimas ieÅ¡kinyje nekeiÄia bylos rūšinio teismingumo, kadangi byloje vyrauja ginÄas, kilÄs iÅ¡ administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkÄs teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.
Atskirajame skunde ieÅ¡kovas E. D. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs - ieÅ¡kinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieÅ¡kovas iki Å¡iol neturi jokių duomenų, kad nagrinÄjamu atvejų bÅ«tų priimtas kažkoks administracinis sprendimas, kurio pagrindu buvo atlikti duomenų taisymai Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį yra paremtas prielaida, kad yra priimtas kažkoks ieÅ¡kovui nežinomas administracinis aktas, ir kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kiniu siekia nuginÄyti to akto teisÄtumÄ .
TaÄiau toks ieÅ¡kinio reikalavimo interpretavimas neatitinka pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmÄs. IeÅ¡kovas neginÄija jokio administracinio sprendimo, nes apie tokio buvimÄ nieko nežino, taÄiau savo reikalavimus yra suformulavÄs kaip civilinio pobÅ«džio - nukreiptus į neteisÄtÄ daiktinių teisių pakeitimÄ , susijusį su neteisÄtu daiktinių teisių suvaržymų atsiradimu. 8.2. AtsiradÄs įraÅ¡as registre, kaip faktinis duomuo, leidžia teigti, kad yra nustatytas daiktinių teisių suvaržymas, keiÄiantis nuosavybÄs bei daiktinių teisių turinį, o tai yra nuosavybÄs teisių pažeidimas, nors ir nesusijÄs su valdymo netekimu.
CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosavybÄs teisÄs samprata apima savininko teisÄ savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o pagal 2 dalį - kilus abejonių dÄl nuosavybÄs teisÄs apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybÄs teisÄ neapribota.
Vadovaujantis CK 4.98 straipsnyje įtvirtina teisÄs norma savininkas turi teisÄ reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Svarbu ir tai, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį ginama nuosavybe pripažįstamas kiekvienas interesas, turintis ekonominÄ vertÄ, arba komercinis interesas. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo teisÄti lÅ«kesÄiai yra valstybÄs suteikta galimybÄ realizuoti žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo nuosavybÄs teises be jokių apribojimų ir suvaržymų.
Tuo tarpu atsakovo veiksmai be savininko žinios įraÅ¡ant dalį žemÄs Å«kio paskirties žemÄs į miÅ¡kų kadastrÄ pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybÄs teises (nesusijusias su nuosavybÄs teisių netekimu), kadangi savininkas negali tinkamai naudotis savo žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypu atsižvelgiant į tai, kad be savininko žinios ir sutikimo yra sumažintos jo teisÄtai naudojamos žemÄnaudos. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kiniu yra keliamas esminis nuosavybÄs teisių pažeidimo klausimas.
Tuo tarpu administracinÄs procedÅ«ros (ar jų nebuvimas) yra iÅ¡vestiniai administraciniai teisiniai santykiai, kurie neturÄtų bÅ«ti pripažinti lemianÄiais bylos teisenÄ . 8.3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl pareiÅ¡kimų tapatumo Å¡ioje byloje ir administracinÄje byloje yra nepagrįsta, nes reikalavimai Å¡ioje (civilinÄje) byloje ir reikalavimai administracinÄje byloje nÄra nei dÄl to paties dalyko, nei tuo paÄiu (Å¡iuo atveju teisiniu) pagrindu. GinÄo esmÄ bei objektÄ minÄtoje administracinÄje byloje sudaro administraciniai procedÅ«riniai santykiai, kuriais remiantis galimai buvo priimti administraciniai sprendimai, bei tokių sprendimų turinys, o skundo teisiniai pagrindai yra administracinių aktų priÄmimÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos.
Skundo praÅ¡ymų esmÄ yra panaikinti ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos administracinį sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kÄjo E. D. nuosavybÄs teisÄmis priklausanÄio žemÄs sklypo 1,4238 ha dalis buvo įregistruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastre kaip miÅ¡kas, bei įpareigoti ValstybinÄ miÅ¡kų tarnybÄ iÅ¡braukti minÄtÄ 1,4238 ha žemÄs sklypo dalį iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro;
2) įpareigoti atsakovÄ ValstybinÄ miÅ¡kų tarnybÄ patikslinti miÅ¡ko kadastro duomenis, iÅ¡braukiant iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro miÅ¡ko plotu įregistruotÄ 1,4238 ha teritorijÄ , kuri patenka į pareiÅ¡kÄjui E. D. nuosavybÄs teisÄmis priklausantį žemÄs sklypÄ . Taigi tiek viena, tiek ir kita byla yra pareikÅ¡tos skirtingais teisiniais pagrindais, gali bÅ«ti nagrinÄjamos atskirai, ir net jų prejudicinis ryÅ¡ys kol kas nÄra akivaizdus (dÄl ko nors viena iÅ¡ bylų galÄtų bÅ«ti stabdoma).
Abiejose bylose ieÅ¡kovas/pareiÅ¡kÄjas siekia iÅ¡sprÄsti savarankiÅ¡kus teisinius reikalavimus, ir todÄl abi bylos gali bÅ«ti nagrinÄjamos savarankiÅ¡kai, tenkinant ar netenkinant jose pareikÅ¡tus skirtingus reikalavimus pagal jose nurodytus skirtingus teisnius pagrindus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
AbsoliuÄių pirmosios instancijos teismo nutarÄių negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, todÄl civilinÄ byla nagrinÄjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacine tvarka nagrinÄjamoje byloje sprendžiama dÄl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį kaip nepriskirtinÄ bendrosios kompetencijos teismui, teisÄtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes vertino kaip administracinius teisinius santykius, nes ieÅ¡kovui priklausanÄiame žemÄs sklype inventorizavus 1,4238 ha dydžio miÅ¡ko plotÄ apribotos ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs, t. y. galimybÄs naudoti visÄ Å¾emÄs sklypÄ Å¾emÄs Å«kio paskirÄiai taip, kaip ieÅ¡kovas jį naudojo iki 1,4238 ha ploto miÅ¡ko įregistravimo jam priklausanÄiame 5,2756 ha žemÄs sklype. Ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybÄs gali bÅ«ti vertinamos kaip susiformavÄs administracinis teisinis santykis, nepaneigia fakto, jog pažeidžiamos ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismų kompetencijÄ nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklÄmis, kurios yra imperatyvaus pobÅ«džio. Å ių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginÄo Å¡alys. Esant imperatyviosioms rūšinio teismingumo taisyklÄms, ginÄo Å¡alys neturi teisÄs rinktis, į kurį teismÄ kreiptis.
Jos privalo kreiptis į tÄ teismÄ , kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-122/2007). Teismas, remdamasis CPK nuostatomis, teismingumo klausimÄ privalo iÅ¡sprÄsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dÄl rūšinio teismingumo pasisakÄ ar ne (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017).
12. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos priskirtinumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginÄas, pobÅ«dis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype buvo inventorizuota 1,4238 ha ploto miÅ¡kas, Å¡ie duomenys įtraukti į MiÅ¡ku? valstybÄs kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ . BÅ«tent Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ , todÄl ieÅ¡kovo papildomai pateikiamas teisinis vertinimas nepakeiÄia fakto, kad miÅ¡kas ieÅ¡kovui priklausanÄiame žemÄs sklype inventorizuotas valstybÄs institucijų iniciatyva.
13. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad pagal ValstybinÄs miÅ¡kų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkriÄio 8 d. įsakymu Nr. D1-570 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), 3 punktÄ valstybinÄs miÅ¡kų inventorizacijos objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija. Tokiu bÅ«du įgyvendinami Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tikslai reglamentuoti miÅ¡kų atkÅ«rimÄ , apsaugÄ bei naudojimÄ ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybÄs formų miÅ¡kai bÅ«tų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miÅ¡kų Å«kio principus.
ValstybinÄs miÅ¡kų inventorizacijos vykdytojas yra ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba (ValstybinÄs miÅ¡kų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų 9 punktas). TodÄl įvertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisių įgyvendinimo tvarkÄ jam priklausanÄiame žemÄs sklype pakeitÄ valstybÄs institucijos, vykdydamos vieÅ¡ojo administravimu funkcijas (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 18 dalis).
14. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinÄti Å¡io kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginÄai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinÄs nuosavybÄs, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisÄs aktų ir veiksmų (neveikimo) teisÄtumo, taip pat dÄl Å¡ių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisÄs aktų ir veiksmų (neveikimo) teisÄtumo, taip pat dÄl Å¡ių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus;
žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalis). NustaÄius, kad ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisių įgyvendinimo tvarkÄ jam priklausanÄiame žemÄs sklype pakeitÄ valstybÄs institucijos, vykdydamos vieÅ¡ojo administravimu funkcijas, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai sprendÄ, jog ieÅ¡kiniu keliamas ginÄas yra kilÄs iÅ¡ administracinių teisinių santykių ir nagrinÄtinas administraciniame teisme.
15. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nepažeidžia jo teisÄs kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apgintos pažeistos ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs, nes nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo teisÄti lÅ«kesÄiai realizuoti žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo nuosavybÄs teises be jokių apribojimų ir suvaržymų gali bÅ«ti ginami administraciniame procese, t. y. laikantis įstatymais nustatytų teismų kompetencijos ribų.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo yra nurodyta, kad atsisakymas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu reiÅ¡kia, jog keliamo ginÄo iÅ¡sprendimas priskirtinas teismo, kaip ginÄų sprendimo institucijos, jurisdikcijai, taÄiau kitas, t. y. ne tas, kuriam pateiktas suinteresuoto asmens ieÅ¡kinys, teismas yra kompetentingas sprÄsti keliamÄ ginÄÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas administraciniame teisme pateikdamas skundÄ dÄl valstybÄs institucijų veiksmų inventorizuojant 1,4238 ha ploto miÅ¡kÄ jam nuosavybÄs teise priklausanÄioje žemÄje administraciniame teisme ir praÅ¡ydamas įpareigoti ValstybinÄ miÅ¡kų tarnybÄ iÅ¡braukti 1,4238 ha žemÄs sklypo dalį iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro pasiektų lygiai tÄ pati materialinį teisinį rezultatÄ , t. y. apgintų savo kaip savininko teisÄ realizuoti žemÄs Å«kio paskirties žemÄ pagal jos tikslinÄ paskirtį.
TodÄl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog ieÅ¡kovas tik civilinio proceso tvarka gali apginti savo nuosavybÄs teises, kurių apsaugÄ reglamentuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis.
16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todÄl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjas Arvydas Žibas