Legislator Case Law & Legislation
458efbd2-a524-4209-aa09-962576beb4f0 AI generated

458efbd2-a524-4209-aa09-962576beb4f0 · Kauno apygardos teismas

Case Number 458efbd2-a524-4209-aa09-962576beb4f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti ieÅ¡kovui E. D. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio naudmenų sumažinimÄ dėl 1,4238 ha dalies Å¡io žemės sklypo įregistravimo į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ miÅ¡ku nepagrįstu;

Legislator headnote

AI generated

458efbd2-a524-4209-aa09-962576beb4f0 · Kauno apygardos teismas: Be to, paties keliamo ginčo esmė yra susijusi su vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų, kurių metu tvirtinami žemės sklypų kadastro duomenys, nustatomi miÅ¡kų plotai, vykdymu, todėl teismas sprendė, kad ginčas yra administracinio teisinio pobÅ«džio ir nagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. T-10/2016; 2015 m. sausio 30 d. nutartis byloje T-29/2015; 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. T-93/2018; 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje T-44/2019).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-29-259/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16237-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.; 3.1.14.8.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovams Valstybinei miÅ¡kų tarnybai ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus:

1) pripažinti ieÅ¡kovui E. D. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio naudmenų sumažinimÄ dėl 1,4238 ha dalies Å¡io žemės sklypo įregistravimo į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ miÅ¡ku nepagrįstu;

2) įpareigoti atsakovę Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ patikslinti miÅ¡ko kadastro duomenis, iÅ¡braukiant iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro miÅ¡ko plotu įregistruotÄ 1,4238 ha teritorijÄ , kuri patenka į ieÅ¡kovui E. D. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3) įpareigoti atsakovę VÄ® „Registrų centras“ pakeisti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis - atstatant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės žemės Å«kio naudmenų plotÄ iÅ¡ 3,9544 ha į 5,1237 ha plotÄ ir iÅ¡braukiant 1,4238 ha miÅ¡ko plotÄ , įregistruotÄ MiÅ¡kų valstybės kadastre. Nurodė, kad ieÅ¡kovui E. D. priklauso žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 5,2756 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio.

Per visÄ laikotarpį nuo Å¡ios žemės privatizavimo 2004 metais ir ieÅ¡kovui jÄ Ä¯sigijus 2016 metais iki 2021-09-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e buvo nurodyta, kad 5,2756 ha žemės sklypo plotas yra žemės Å«kio paskirties žemė, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, o jame registruotas žemės Å«kio naudmenų plotas yra 5,1237 ha (su nedidelėmis ploto korektÅ«romis), miÅ¡ko - 0 ha. Tai reiÅ¡kia, kad visas žemės sklypas yra priskirtas žemės Å«kio paskirties žemės naudmenoms, kurios nėra miÅ¡ko žemė ir jai taikomas žemės Å«kio paskirties žemės teisinis rėžimas.

Žemės sklype 2017 m. ieÅ¡kovas įkÅ«rė Å«kininko sodybÄ , joje gyvena su savo daugiavaike Å¡eima (4 vaikais) ir vykdo Å«kinę veiklÄ : augina žirgus, deklaruoja daugiametes pievas-ganyklas, augina bites. IeÅ¡kovas 2021-10-06 gavęs žemės sklypo Nekilnojamojo turtu registro (toliau ir NTR) iÅ¡raÅ¡Ä pastebėjo, kad jo žemės sklype buvo sumažintos žemės Å«kio naudmenos ir įregistruotas 1,4238 ha ploto miÅ¡kas. Duomenų? apie MiÅ¡ku? valstybės kadastre įregistruotÄ ? miÅ¡ko plota? pateikimo data 2021-09-15.

IÅ¡ Å¡ių duomenų darytina prielaida, kad ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype yra inventorizuotas 1,4238 ha dydžio miÅ¡ko plotas, nors jokio miÅ¡ko Å¡ioje vietoje nėra ir nuo pat Å¡io žemės sklypo įsigijimo niekada nebuvo, o žemės Å«kio veiklÄ ieÅ¡kovas vykdo pagrįstai ir teisėtai. Apie miÅ¡ko inventorizavimÄ Å¾emės sklype ieÅ¡kovas niekada nebuvo informuotas, taip pat niekada apie tai nėra buvę informuoti ir anksčiau buvę žemės sklypo savininkai. Visame žemės sklypo plote auga keli pavieniai ieÅ¡kovo formuojami ir saugomi medžiai bei krÅ«mai, o visÄ Å¾emės sklypÄ užima ieÅ¡kovo sodyba, ganykla bei pieva.

Nėra duomenų, kad kas nors bÅ«tų ginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose iki 2021-09-15 buvo nustatytas žemės sklypo teisinis režimas. Registro duomenys yra oficialÅ«s ir, kol jie nėra nuginčyti, laikytini teisingais. Tokiu bÅ«du žemės naudmenų eksplikacijos pakeitimas, sumažinant žemės Å«kio naudmenų plotÄ ir įregistruojant atitinkamo dydžio miÅ¡ko plotÄ , pažeidžia ieÅ¡kovo tiek kaip žemės sklypo savininko, tiek ir kaip Å«kininko teises, kadangi apriboja jo galimybę vykdyti iki Å¡iol teisėtai vykdytÄ Å«kinę veiklÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. D. ieškinį.

3. Teismas pažymėjo, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodo, kokiu pagrindu nurodyti duomenys, kurių teisėtumÄ ieÅ¡kovas ginčija, buvo įraÅ¡yti. Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra administracinio pobÅ«džio veiksmai (aktai), kuriuos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų specialių vieÅ¡osios teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Å¡ių aktų įgaliotas subjektas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant administravimo veiksmus nekilnojamojo turto registre pagal savo pobÅ«dį yra vieÅ¡ojo administravimo veikla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieÅ¡kovui nežinomo administracinio akto, kurio pagrindu buvo atlikti duomenų taisymai Nekilnojamojo turto registre.

5. Teismas, įvertinęs pareikÅ¡tų reikalavimų visumÄ , konstatavo, kad ginčas Å¡iuo atveju yra kilęs tarp ieÅ¡kovo ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kiniu siekiama nuginčyti administracinio akto teisėtumÄ , o ne tarp privačių asmenų ir tokių asmenų veiksmų, kurie, ieÅ¡kovo nuomone, pažeidžia jo nuosavybės teises. Keliamu ginču ieÅ¡kovas be kita ko siekia, kad nekilnojamojo turto registre bÅ«tų keičiami duomenys, o tokie klausimai taip pat yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobÅ«džio registravimo procedÅ«rų vykdymu (dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu), todėl turi bÅ«ti nagrinėjami administraciniame teisme.

Be to, paties keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypų kadastro duomenys, nustatomi miškų plotai, vykdymu, todėl teismas sprendė, kad ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. T-10/2016; 2015 m. sausio 30 d. nutartis byloje T-29/2015; 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. T-93/2018; 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje T-44/2019).

6. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieÅ¡kovas ne tik pateikė ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui, tačiau analogiÅ¡kÄ skundÄ su iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais reikalavimais pateikė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams (administracinė byla Nr. eI3-10429-780/2021). Nurodytoje byloje pareiÅ¡kėjui yra nustatytas terminas skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kinio ir administracinėje byloje pateikto skundo motyvus, sprendė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tapačius reikalavimus tiek bendrosios kompetencijos teismui, tiek administraciniams teismui, o bylose priimti sprendimai ieÅ¡kovui sukeltų tapačias teisines pasekmes.

PareiÅ¡kėjui paÅ¡alinus teismo nurodytus trÅ«kumus ir priėmus pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti bei galimai jį patenkinus, bÅ«tų priimtas sprendimas dėl konkretaus administracinio akto teisėtumo, atitinkamai įraÅ¡ai, atlikti Nekilnojamojo turto registre to akto pagrindu taip pat taptų negaliojančiais. Todėl priėmus ir ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teisme, ir skundÄ administraciniame teisme, skirtinguose teismuose bÅ«tų nagrinėjami pareiÅ¡kimai tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, konstatavo, jog vien daiktinių teisių normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), įvardinimas ieÅ¡kinyje nekeičia bylos rūšinio teismingumo, kadangi byloje vyrauja ginčas, kilęs iÅ¡ administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.

Atskirajame skunde ieÅ¡kovas E. D. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - ieÅ¡kinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieÅ¡kovas iki Å¡iol neturi jokių duomenų, kad nagrinėjamu atvejų bÅ«tų priimtas kažkoks administracinis sprendimas, kurio pagrindu buvo atlikti duomenų taisymai Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį yra paremtas prielaida, kad yra priimtas kažkoks ieÅ¡kovui nežinomas administracinis aktas, ir kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės ieÅ¡kiniu siekia nuginčyti to akto teisėtumÄ .

Tačiau toks ieÅ¡kinio reikalavimo interpretavimas neatitinka pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmės. IeÅ¡kovas neginčija jokio administracinio sprendimo, nes apie tokio buvimÄ nieko nežino, tačiau savo reikalavimus yra suformulavęs kaip civilinio pobÅ«džio - nukreiptus į neteisėtÄ daiktinių teisių pakeitimÄ , susijusį su neteisėtu daiktinių teisių suvaržymų atsiradimu. 8.2. Atsiradęs įraÅ¡as registre, kaip faktinis duomuo, leidžia teigti, kad yra nustatytas daiktinių teisių suvaržymas, keičiantis nuosavybės bei daiktinių teisių turinį, o tai yra nuosavybės teisių pažeidimas, nors ir nesusijęs su valdymo netekimu.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosavybės teisės samprata apima savininko teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o pagal 2 dalį - kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.

Vadovaujantis CK 4.98 straipsnyje įtvirtina teisės norma savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Svarbu ir tai, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį ginama nuosavybe pripažįstamas kiekvienas interesas, turintis ekonominę vertę, arba komercinis interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisėti lūkesčiai yra valstybės suteikta galimybė realizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuosavybės teises be jokių apribojimų ir suvaržymų.

Tuo tarpu atsakovo veiksmai be savininko žinios įraÅ¡ant dalį žemės Å«kio paskirties žemės į miÅ¡kų kadastrÄ pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybės teises (nesusijusias su nuosavybės teisių netekimu), kadangi savininkas negali tinkamai naudotis savo žemės Å«kio paskirties žemės sklypu atsižvelgiant į tai, kad be savininko žinios ir sutikimo yra sumažintos jo teisėtai naudojamos žemėnaudos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu yra keliamas esminis nuosavybės teisių pažeidimo klausimas.

Tuo tarpu administracinės procedÅ«ros (ar jų nebuvimas) yra iÅ¡vestiniai administraciniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų bÅ«ti pripažinti lemiančiais bylos teisenÄ . 8.3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kimų tapatumo Å¡ioje byloje ir administracinėje byloje yra nepagrįsta, nes reikalavimai Å¡ioje (civilinėje) byloje ir reikalavimai administracinėje byloje nėra nei dėl to paties dalyko, nei tuo pačiu (Å¡iuo atveju teisiniu) pagrindu. Ginčo esmę bei objektÄ minėtoje administracinėje byloje sudaro administraciniai procedÅ«riniai santykiai, kuriais remiantis galimai buvo priimti administraciniai sprendimai, bei tokių sprendimų turinys, o skundo teisiniai pagrindai yra administracinių aktų priėmimÄ reglamentuojančios teisės normos.

Skundo praÅ¡ymų esmė yra panaikinti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos administracinį sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo E. D. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo 1,4238 ha dalis buvo įregistruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre kaip miÅ¡kas, bei įpareigoti Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ iÅ¡braukti minėtÄ 1,4238 ha žemės sklypo dalį iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro;

2) įpareigoti atsakovÄ Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ patikslinti miÅ¡ko kadastro duomenis, iÅ¡braukiant iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro miÅ¡ko plotu įregistruotÄ 1,4238 ha teritorijÄ , kuri patenka į pareiÅ¡kėjui E. D. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypÄ . Taigi tiek viena, tiek ir kita byla yra pareikÅ¡tos skirtingais teisiniais pagrindais, gali bÅ«ti nagrinėjamos atskirai, ir net jų prejudicinis ryÅ¡ys kol kas nėra akivaizdus (dėl ko nors viena iÅ¡ bylų galėtų bÅ«ti stabdoma).

Abiejose bylose ieškovas/pareiškėjas siekia išspręsti savarankiškus teisinius reikalavimus, ir todėl abi bylos gali būti nagrinėjamos savarankiškai, tenkinant ar netenkinant jose pareikštus skirtingus reikalavimus pagal jose nurodytus skirtingus teisnius pagrindus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį kaip nepriskirtinÄ bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes vertino kaip administracinius teisinius santykius, nes ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype inventorizavus 1,4238 ha dydžio miÅ¡ko plotÄ apribotos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės, t. y. galimybės naudoti visÄ Å¾emės sklypÄ Å¾emės Å«kio paskirčiai taip, kaip ieÅ¡kovas jį naudojo iki 1,4238 ha ploto miÅ¡ko įregistravimo jam priklausančiame 5,2756 ha žemės sklype. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos kaip susiformavęs administracinis teisinis santykis, nepaneigia fakto, jog pažeidžiamos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismų kompetencijÄ nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobÅ«džio. Å ių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginčo Å¡alys. Esant imperatyviosioms rūšinio teismingumo taisyklėms, ginčo Å¡alys neturi teisės rinktis, į kurį teismÄ kreiptis.

Jos privalo kreiptis į tÄ teismÄ , kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2007). Teismas, remdamasis CPK nuostatomis, teismingumo klausimÄ privalo iÅ¡spręsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos priskirtinumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo inventorizuota 1,4238 ha ploto miÅ¡kas, Å¡ie duomenys įtraukti į MiÅ¡ku? valstybės kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ . BÅ«tent Å¡ios faktinės aplinkybės sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ , todėl ieÅ¡kovo papildomai pateikiamas teisinis vertinimas nepakeičia fakto, kad miÅ¡kas ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype inventorizuotas valstybės institucijų iniciatyva.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-570 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), 3 punktÄ valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija. Tokiu bÅ«du įgyvendinami Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tikslai reglamentuoti miÅ¡kų atkÅ«rimÄ , apsaugÄ bei naudojimÄ ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miÅ¡kai bÅ«tų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miÅ¡kų Å«kio principus.

Valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos vykdytojas yra Valstybinė miÅ¡kų tarnyba (Valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų 9 punktas). Todėl įvertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisių įgyvendinimo tvarkÄ jam priklausančiame žemės sklype pakeitė valstybės institucijos, vykdydamos vieÅ¡ojo administravimu funkcijas (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 18 dalis).

14. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus;

žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisių įgyvendinimo tvarkÄ jam priklausančiame žemės sklype pakeitė valstybės institucijos, vykdydamos vieÅ¡ojo administravimu funkcijas, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai sprendė, jog ieÅ¡kiniu keliamas ginčas yra kilęs iÅ¡ administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nepažeidžia jo teisės kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apgintos pažeistos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės, nes nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teisėti lÅ«kesčiai realizuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo nuosavybės teises be jokių apribojimų ir suvaržymų gali bÅ«ti ginami administraciniame procese, t. y. laikantis įstatymais nustatytų teismų kompetencijos ribų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad atsisakymas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu reiÅ¡kia, jog keliamo ginčo iÅ¡sprendimas priskirtinas teismo, kaip ginčų sprendimo institucijos, jurisdikcijai, tačiau kitas, t. y. ne tas, kuriam pateiktas suinteresuoto asmens ieÅ¡kinys, teismas yra kompetentingas spręsti keliamÄ ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas administraciniame teisme pateikdamas skundÄ dėl valstybės institucijų veiksmų inventorizuojant 1,4238 ha ploto miÅ¡kÄ jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje administraciniame teisme ir praÅ¡ydamas įpareigoti Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ iÅ¡braukti 1,4238 ha žemės sklypo dalį iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro pasiektų lygiai tÄ pati materialinį teisinį rezultatÄ , t. y. apgintų savo kaip savininko teisę realizuoti žemės Å«kio paskirties žemę pagal jos tikslinę paskirtį.

Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog ieÅ¡kovas tik civilinio proceso tvarka gali apginti savo nuosavybės teises, kurių apsaugÄ reglamentuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis.

16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Arvydas Žibas