2021-11-24 Nr. AB-25296-3-62-3-00565-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2331-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00565-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja S. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-00454-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. balandžio 17 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjai išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000452. Pareiškėja 2017m. balandžio 6 d. pateikė prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Minėtas prašymas buvo patenkintas ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklą pratęstas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai 2018 m. balandžio 17 d. iš jos paėmė ginklą, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-0696-10 jos sutuoktiniui buvo pareikšti įtarimai. Pareiškėja 2020 m. sausio 1 d. pateikė prašymą atsakovui grąžinti jai priklausantį ginklą. Atsakovas 2020 m. vasario 13 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, nes jis buvo išduotas pareiškėjai pateikus sąmoningai klaidingus duomenis apie kartu gyvenančius asmenis, t. y. nenurodė, jog kartu gyvena jos sutuoktinis G. J., kuris neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktuose. Atsakovas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, konstatavęs, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus. Vadovaujantis sprendime nurodytomis Įstatymo nuostatomis, kuriomis remiantis teigiama, jog buvo priimtas ginčijamas sprendimas, akivaizdu, jog jis neatitinka nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), nei teisėtumo reikalavimų. Iš skundžiamame sprendime nurodomų teisės aktų susidaro įspūdis, jog pati pareiškėja neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nes nė vienoje iš atsakovo cituojamų teisės aktų nuostatų nėra nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklą gali būti panaikinamas, jeigu kartu su pareiškėju gyvenantis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jis nepagrįstas nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis, nepakankamai motyvuotas.

3. Pareiškėja taip pat akcentavo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, jog šio Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra akivaizdu, kad net jeigu būtų laikoma, jog pareiškėja iš tiesų gyvena su sutuoktiniu, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, ši aplinkybė nesudarytų teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėja turi teisę įsipareigoti laikyti ginklą ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas. Atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos sutuoktinis gyvena kartu su pareiškėja, vadovaudamasis tik Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos rašte pateikta informacija, jog jo faktinė gyvenamoji vieta nuo 1996 m. gruodžio 28 d. (nuo santuokos su pareiškėja sudarymo) yra (duomenys neskelbtini). Tokia atsakovo išvada neatitinka tikrovės, nes iš tiesų sutuoktinio faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur jis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1996 m. gruodžio 5 d.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.). G. J. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, jog minėtu adresu jis nuolat ar daugiausiai gyvena. Adresu (duomenys neskelbtini), G. J. negyvena, šiuo adresu tik epizodiškai lankosi.

5. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. balandžio 17 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris tęsiamas iki 2022 m. balandžio 6 d. Pareiškėja 2012 m. kovo 29 d. prašyme išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei 2017 m. balandžio 6 d. prašyme pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nurodė savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), bei nurodė kartu gyvenančius asmenis: sūnų ir motiną. 2018 m. birželio 18 d. buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos pranešimas, jog įtariamojo G. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pareigūnai iš seifo paėmė pareiškėjai priklausantį pistoletą CZ 75 P 07 Duty, kal. 9, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuvėmis ir šoviniais, atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00696-10. Nuo 2018 m. birželio 21 d. pareiškėjai priklausantis ginklas saugomas Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje. 2020 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas Nr. 20-G-20-00702 dėl ginklo grąžinimo. Atsakovas 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. vasario 12 d. gavo papildomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos pranešimus apie tai, kad jų nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog įtariamojo G. J. faktinė gyvenamoji vieta nuo 1996 m. gruodžio 28 d. (nuo santuokos su pareiškėja sudarymo dienos) yra (duomenys neskelbtini).

7. Kauno AVPK pabrėžė, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus. To paties straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėja, 2012 m. kovo 29 d. policijai pateikdama prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat 2017 m. balandžio 6 d. pateikdama prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pateikė sąmoningai klaidingus duomenis apie kartu gyvenančius asmenis. Ji nenurodė, kad kartu gyvena jos sutuoktinis G. J., kuris neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų, numatytų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose. Paminėtų reikalavimų G. J. neatitinka, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. spalio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje (chuliganizmas), Kauno apygardos teismo 2011 balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 d. (turto prievartavimas). Be to, 2019 m. Liepos 11 d. G. J. buvo pareikšti įtarimai pagal įvairias Baudžiamajame kodekse nustatytas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 23-1-00696-10 (BK 138 str. 2 d. 2, 6 p., 25 str. 4 d., 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 9 p., 135 str. 2 d. 7 p., 25 str. 4 d., 180 str. 3 d., 302 str. 1 d., 260 str. 3 d., 199 str. 3 d., 249 str. 3 d.). Taip pat G. J. 2019 m. rugpjūčio 30 d. rugpjūčio 30 d. pareikšti įtarimai pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas nusikalstamas veikas (BK 25 str. 3 d., 146 str. 2 d., 25 str. 3 d., 253 str. 1 d., 138 str. 2 d. 2, 6 p., 25 str., 135 str. 2 d. 7, 9 p., 22 str. 1 d., 25 str. 3 d., 135 str. 2 d. 5, 7, 9 p., 25 str. 4 d., 180 str. 3 d., 302 str. 1 d., 253 str. 1 d., 199 str. 4 d.) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2- 00028-19.

9. Kauno AVPK nurodė, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata nereglamentuoja privalomo leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, jei su pareiškėju kartu gyvena neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų asmuo, tam reikalingos specialios išimtys. Skundžiamas sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėja įgijo leidimą, pateikdama sąmoningai klaidingus duomenis (Įstatymo 40 str. 1 d. 8 p.). Pareiškėja, teikdama policijai prašymus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, nenurodė tarp kartu gyvenančių asmenų savo sutuoktinio G. J.. Darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėja, žinodama sutuoktinio neigiamą reputaciją, vengdama papildomų procedūrų dėl ginklo laikymo sąlygų ne savo būste įsirengimo, sąmoningai sutuoktinio duomenų prašymuose nenurodė, t. y. pareiškėja pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame įtvirtinta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas.

10. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jos sutuoktinio G. J. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl tai ir yra jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Skunde pareiškėjos nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre sutuoktinio deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir lemiančiu sutuoktinio gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl Sprendimo neteisėtumo. Gyventojų registro centrinės bazės duomenimis pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja gyvena ir laiko ginklus (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kur ir gyvena jos sutuoktinis.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-105-317/2020, kurioje 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos sutuoktinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)), atiduotas teismui dėl eilės tyčinių nusikaltimų (BK 25 str. 3 d., 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 9 p. p., 253 str. 1 d., BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 5, 7, 9 p. p., 135 str. 2 d. 7, 9 p. p., 253 str. 1 d., 199 str. 4 d., BK 25 str. 3 d., 180 str. 3 d., 302 str. 1 d.) padarymo. Pareiškėjos sutuoktinis teismui atiduotas už nusikalstamų veikų, numatytų padarymą 2010 – 2011 metais. Pateikti duomenys taip pat patvirtino, kad pareiškėjos sutuoktinis praeityje buvo nuteistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį 1,6 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant; 2) Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį 3 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Administracinėje byloje nekilo ginčo (tą patvirtina ir viešojo registro, teismų procesinių dokumentų duomenys), kad pareiškėja ir jos sutuoktinis nuo 1997 metų gyvenamąją vietą yra deklaravę (duomenys neskelbtini), Kaune.

13. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2012 m. balandžio 17 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000452, leidimo galiojimas buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 6 d., pirminiame 2012 m. kovo 29 d. prašyme išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat 2017 m. balandžio 6 d. prašyme pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėja nurodė savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Šiuose prašymuose ji nurodė kartu gyvenančius asmenis: sūnų ir motiną. Kauno AVPK 2018 m. birželio 18 d. gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos pranešimą, jog įtariamojo G. J. (pareiškėjos sutuoktinio) gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pareigūnai iš seifo paėmė pareiškėjai priklausantį pistoletą CZ 75 P 07 Duty su dėtuvėmis ir šoviniais. Poėmis buvo atliktas atliekant procesinius ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-00696-10. 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. vasario 12 d. atsakovas gavo papildomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos pranešimus apie tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog įtariamojo G. J. faktinė gyvenamoji vieta nuo 1996 metų yra (duomenys neskelbtini).

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2020 m. vasario 13 d. Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą, kuris buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 6 d., ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktais. Teismo vertinimu, Liteko esančių Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų Nr. I-28-175/2011, Nr. 1-105-317/2020 procesinių sprendimų, taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos pranešimų ir ikiteisminio tyrimų procesinių dokumentų duomenys davė pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjos sutuoktinio faktinė gyvenamoji vieta 2012 m. kovo 29 d. ir vėliau buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsakovui nustačius, jog pareiškėja 2012 metais įgijo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat 2017 metais pratęsė leidimo galiojimą, pateikdama sąmoningai klaidingus duomenis (Įstatymo 40 str. 1 d. 8 p.). Pareiškėja, teikdama atsakovui prašymus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir pratęsimo, sąmoningai nenurodė tarp kartu gyvenančio asmens – savo sutuoktinio G. J..

15. Spręsdamas ginčą, teismas vadovavosi Įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusia 2012 m. kovo 29 d., t. y. prašymo išduoti leidimą dieną) 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktais, 17 straipsnio nuostatomis, taip pat pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 6 d. (prašymo pratęsti leidimą padavimo dieną) ir 2020 m. vasario 13 d. (ginčijamo sprendimo priėmimo dieną) galiojusios Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktų redakcijos iš esmės numatė analogiškus leidimo panaikinimo (taip pat ir apribojimų) pagrindus. Analogiškas reglamentavimas buvo nustatytas ir poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintame Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) (pvz., Aprašo 92.1 p.)

16. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2012 m. kovo 29 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. galiojusios redakcijos) numatė, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų arba pateikęs sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus, 10 punktas – kai kartu gyvena asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose (teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėja siekė ginklą laikyti kitoje pritaikytoje vietoje). 2020 m. vasario 13 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktai iš esmės analogiškai reglamentavo jau paminėtus ribojimus.

17. Teismas nurodė, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2012 m. kovo 29 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. galiojusi redakcijos) imperatyviai nustatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, o pagal 8 punktą, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, 2020 vasario 13 d. galiojusi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktų redakcijos iš esmės analogiškai apibrėžė nepriekaištingos reputacijos nebuvimo sąlygas. Pažymėjęs, kad pareiškėjos sutuoktinis praeityje buvo nuteistas: 1) 1992 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį (tyčinis smurtinis nusikaltimas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2011 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (tyčinis smurtinis nusikaltimas) laisvės atėmimu 3 metams, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi vėl atiduotas teismui dėl eilės tyčinių nusikalstamų veikų padarymo (nuo 2018 m. balandžio 17 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas), teismas darė išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinis 2012 m. kovo 29 d. jau negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

18. Teismas pabrėžė, kad iš Įstatymo teisės normų turinio analizės matyti, jog reikalavimas panaikinti leidimą, esant nagrinėjamoms sąlygoms (pareiškėjai nesiimant priemonių laikyti ginklą kitose patalpose), yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo.

19. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji su sutuoktiniu kartu negyvena ir todėl nepateikė žinomai neteisingų duomenų bei pagrįstai įgijo leidimą laikyti ginklą ir pratęsė jo galiojimą, teismas nurodė, kad jie akivaizdžiai nelogiški ir prieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Gyventojų registro duomenys patvirtino, kad ir pareiškėja, ir jos sutuoktinis formaliai yra deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Savo faktinę gyvenamąją vietą aktualiu bylai laikotarpiu pati pareiškėja nurodė (duomenys neskelbtini). Pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalies, 2.16 straipsnio nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, o gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.).

20. Teismo vertinimu, byloje nekilo ginčo, kad pareiškėja nuo 2012 metų pradžios gyvena (duomenys neskelbtini). Atitinkamai Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų procesinių sprendimų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro ikiteisminio tyrimo bylos, kuri vėliau buvo perduota Kauno apygardos teismui, duomenys patvirtino, kad pareiškėjos sutuoktinis, vėliausiai nuo 2012 metų pradžios, nebūdamas nepriekaištingos reputacijos, kartu su pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Teismas vertino ir tai, kad ginčo situacija susijusi su pareiškėjos sutuoktiniu, o tai yra šeimos teisiniai santykius, kurie duoda pagrindą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui, sąlygoja bendro sutuoktinių ūkio vedimą, atitinkamai ir gyvenimą kartu, vaikų auklėjimą ir t.t.

21. Apibendrindamas pateiktų įrodymų visumą, teismas akcentavo, kad pareiškėja, žinodama apie savo sutuoktinio akivaizdžiai neigiamą reputaciją (ankstesnius teistumus) ir vengdama papildomų procedūrų dėl ginklo laikymo sąlygų ne savo būste įsirengimo, prašyme išduoti leidimą ir prašyme pratęsti leidimo terminą, sąmoningai sutuoktinio duomenų nenurodė, t. y. pareiškėja sąmoningai pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktų (ginčijamo sprendimo priėmimo metu – atitinkamai Įstatymo 17 str. 1 dalies 5 ir 9 punktų). nuostatas. Dėl paminėtų priežasčių atsakovas turėjo pakankamą pagrindą duomenų, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktų nuostatomis, panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas konstatavo, kad Sprendimas paremtas teisės aktų normomis, pakankamai motyvuotas, paremtas faktiniais duomenimis, priimtas kompetentingo pareigų, todėl visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnių principinius reikalavimus, ir pareiškėjos skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Kauno AVPK Sprendimą.

23. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, nė vienoje iš atsakovo cituojamų teisės aktų nuostatų, kuriomis grindžiamas Sprendimas, nėra nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklą gali būti panaikinamas, jeigu kartu su pareiškėju gyvenantis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėja pakartoja, kad net jeigu būtų vertinama, jog pareiškėja iš tiesų gyvena su sutuoktiniu G. J., kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, ši aplinkybė nesudarytų teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėja turi teisę įsipareigoti laikyti ginklą ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas.

24. Pareiškėja tvirtina, kad atsakovo išvada, jog jos sutuoktinio gyvenamoji vieta nuo 1996 m. gruodžio 28 d. yra (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės ir aplinkybės, kad sutuoktinio faktinė gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu. G. J. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, jog minėtu adresu jis nuolat ar daugiausiai gyvena. Tuo tarpu adresu (duomenys neskelbtini), G. J. negyvena, šiuo adresu tik epizodiškai lankosi.

25. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas, pakartodamas su ginčijamo Sprendimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus. To paties straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

28. Byloje nustatyta (ABTĮ 56 str.), kad pareiškėja, 2012 m. kovo 29 d. policijai pateikdama prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, 2017 m. balandžio 6 d. pateikdama prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pateikė sąmoningai klaidingus duomenis apie kartu gyvenančius asmenis, nes nenurodė, kad kartu gyvena jos sutuoktinis G. J., kuris neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų, numatytų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose.

29. Šios Nutarties 17 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. J. neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis konstatuojant, kad su pareiškėja gyvena jos sutuoktinis, neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų.

31. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalimi, 2.16 straipsniu, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, o gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.).

32. Pareiškėjos argumentai, kad ji su sutuoktiniu kartu negyvena ir todėl nepateikė žinomai neteisingų duomenų bei pagrįstai įgijo leidimą laikyti ginklą ir pratęsė jo galiojimą, vertintini kritiškai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažįstant, kad tai prieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių visumai (ABTĮ 56 str. 7 d.). Pagal Gyventojų registro duomenis ir pareiškėja, ir jos sutuoktinis yra deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Savo faktinę gyvenamąją vietą aktualiu bylai laikotarpiu pati pareiškėja nurodė (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėja nuo 2012 metų pradžios gyvena (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų procesinių sprendimų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro ikiteisminio tyrimo bylos, kuri vėliau buvo perduota Kauno apygardos teismui, duomenimis, pareiškėjos sutuoktinis, vėliausiai nuo 2012 metų pradžios kartu su pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini).

33. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

34. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

35. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja policijai pateikė sąmoningai klaidingus duomenis apie kartu gyvenančius asmenis, todėl atsakovas teisėtai priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys