458d5645-6aa7-49d2-9c15-e0d09d0c2cf1 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                       Administracinė byla Nr.1-738-422/2016                                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02883-2013-1Procesinio sprendimo kategorija : 16.5; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui J.S. ir atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.S. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas J.S. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. bei panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ Nr. 20-S-1723 (b. l. 3-5).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2008 m. spalio 1 d. iki Å¡iol vykdo tarnybÄ Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeista jo teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , atitinkamai sumažinus pareiginės algos koeficiento dydį.

Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo. Atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti darbo užmokestį gera valia. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 29 d. sprendimÄ Nr. 20-S-1723.Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-19) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau - GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

IÅ¡ Å¡io įstatymo turinio matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga institucijoms ar įstaigoms jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti valstybės tarnautojams patirtus praradimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 2016-2020 metais procentinėmis dalimis iÅ¡mokant neproporcingai sumažintÄ darbo užmokesčio dalį. Tuo pagrindu pareiÅ¡kėjui, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, bus apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas sumažinto darbo užmokesčio dalies skirtumas per įstatymo nustatytÄ laikotarpį.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas, kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jam 2009 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ėjo valstybės tarnautojo pareigas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad Å¡io įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas.

Pagal šio įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto 42 straipsnyje (2008-07-17 redakcija) buvo nustatytas pareigÅ«nų darbo užmokestis, jo sudėtinės dalys, mokėjimo tvarka, priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai.Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Pažymėtina, kad sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui už ginčo laikotarpį priskaičiuota neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 318,261 Eur (1098,89 Lt) (b.l. 20-21). Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo J.S. reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, konstatavo, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu numatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį (Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, 2014-04-16 sprendimas, 2015-11-19 nutarimas).

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Darytina iÅ¡vada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemokÄ (b.l. 6-7). Priimant skundžiamÄ sprendimÄ , teisės aktuose nebuvo nustatytas pagrindas iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , jos iÅ¡mokėjimo tvarka įstatymais nebuvo sureguliuota ir sprendimas buvo priimtas taikant tuo metu galiojusius teisės aktus.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ yra pagrįstas, todėl netenkintinas skundo reikalavimas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 20-S-1723 panaikinimo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J.S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                Janina Vitunskienė