458cae04-2a3e-43df-b00f-d638be4530f7 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. Iv-932-554/2013.

Teismo proceso Nr. 3-62-3-00296-2013-7.

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

           sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

           dalyvaujant pareiškėjo – Ergo Insurance SE atstovui J. S.,

           atsakovo

- Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei,

            nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims – J. Č.,

S. T.,

            trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos atstovui,Â

           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ergo Insurance SE skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

Â

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti Ergo Insurance SE naudai iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės:

- 2329,64 Lt turtinės žalos atlyginimui;

- 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

 Â

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2010-02-19 tarp pareiškėjo (draudiko) ir S. T. (draudėjo) buvo sudaryta Transporto priemonės draudimo sutartis Nr. 851-0324462, kuria buvo apdraustas automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) 2010-04-03 apie

23 val. 30 min. Å¡io automobilio vairuotojas J. Č. tamsiu paros metu pakraščio gatvėje, ties pastatu Nr. 20, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais bei buvo neapÅ¡viestame kelio ruože. Dėl Å¡ių priežasčių galimybė pastebėti duobę kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Transporto priemonė buvo apgadinta. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams ir apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , transporto priemonės vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta. Draudėjas informavo pareiÅ¡kėjÄ (draudikÄ ), kad dėl įvykusio eismo įvykio jai nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei buvo padaryta žala ir prašė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis žalÄ pagrindžiančiais dokumentais, atlygino dėl eismo įvykio patirtÄ turtinę žalÄ - viso 2329,64 Lt, kuriuos pervedė automobilį remontavusiai įmonei UAB ,,Autojuta“. IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį CK 6.1015 str. pagrindu. Turtinė žala iki Å¡ios dienos atsakovo nėra atlyginta, nors dėl to pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ neteismine tvarka ir todėl turi bÅ«ti priteista teismine tvarka. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimÄ , taip pat 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

           Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 41-49) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė atsiradusios žalos priežastinio ryÅ¡io su atsakovo veiksmais (neveikimu). PareiÅ¡kėjo reikalavimas visiÅ¡kai nepagrįstai grindžiamas jo paties sudarytomis preliminariais paskaičiavimais bei remonto įmonės sÄ matomis, į paskaičiavimus yra nepagrįstai įtrauktas PVM, taip pat keistinų detalių nusidėvėjimo procentas.

Be to, nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, jog tik to pasėkoje buvo patirta reikalaujama atlyginti turtinė žala. Pateikti duomenys patvirtina, jog buvo apgadintas 1 ratlankis, tačiau prašoma priteisti už 2 ratlankius. Be to, nėra pakankamo pagrindo duomenų, jog buvo sugadintos dvi padangos. Kauno apskrities VPK KPV nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena taip pat nepatvirtina pareiškėjo ir jo atstovo argumentų.

Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris visiÅ¡kai neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties. IÅ¡ to seka, kad esminės reikÅ¡mės eismo įvykiui turėjo paties vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas, nenustatęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalÄ pagrįsti, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalos atlyginimÄ , pervesdamas jį remonto įmonei, ir dabar nepagrįstai siekia Å¡ios sumos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡iuo atveju žala yra kildinama iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normos.

         Tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM teismo prašė sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo priimti teismo nuožiÅ«ra.

         Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundÄ (b.l. 51-52) nurodė, kad atsakingas už gatvių priežiÅ«rÄ yra atsakovas. Atsakovui buvo skirta lėšų gatvių priežiÅ«rai, kurias atsakovas gali naudoti savo nuožiÅ«ra. Be to, teisės aktai įpareigoja ir patį atsakovÄ numatyti lėšas gatvių tvarkymui.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas subrogacijos pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens), reikalauja, kad atsakovas atlygintų padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 2329,64 Lt (draudėjui sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ).

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2010-02-19 pareiškėjas (draudikas) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S. T. (draudėju) sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo liudijimas Nr. 851-0324462)(b.l. 19). Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis S. T. (b.l. 20). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2010-02-20 iki 2011-02-19. 2010-04-03 apie

23 val. 30 min. Pakraščio gatvėje, ties pastatu Nr. 20, Kauno mieste, įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje tretysis suinteresuotas asmuo J. Č., vairuodamas paminėtÄ automobilį, įvažiavo į duobę, esančiÄ kelio važiuojamoje dalyje (apie 1,5 m. nuo deÅ¡iniojo kelkraščio), kuri buvo nepažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais ir jÄ vizualiai pamatyti buvo sunku (b.l. 21-23, taip pat prijungtos ATP bylos Nr. 07-10-4775950 dokumentų duomenys). Eismo įvykio pasėkoje automobilis buvo apgadintas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė (2010-04-06 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ), taip pat po vizualaus transporto priemonės apžiÅ«rėjimo įvykio vietoje konstatavo, jog sugadintos deÅ¡inės pusės 2 padangos ir 1 ratlankis. Å is procesinis sprendimas (nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 250 str. 1 p.) objektyviai turi bÅ«ti žinomas atsakovui ir yra įsiteisėjęs. Automobilis įvykio metu buvo apdraustas Ergo Insurance SE Automobilių draudimu, todėl transporto priemonės draudėjo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (b.l. 32). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimÄ bei paskaičiavus remonto darbus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io eismo įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė (atėmus keičiamų detalių nusidėvėjimo procentÄ ir franÅ¡izę) 2329,64 Lt (b.l. 28, 30-34). PareiÅ¡kėjas 2013-02-28 iÅ¡mokėjo transporto priemonės savininko nurodytai remonto įmonei, kuri remontavo apgadintÄ transporto priemonę, draudėjo nuostolius dėl automobilio apgadinimo (b.l. 29) pagal Å¡ios įmonės pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AJT 32053830 (b.l. 30).

ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str.). Valstybės (Å¡iuo atveju savivaldybės) pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iÅ¡ valstybės (savivaldybės) biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės ir, tuo pačiu, savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir, tuo pačiu, priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (ABTÄ® 57 str.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 str. yra numatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. VSĮ 6 str. 32 p., kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų, yra numatytas vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos (VSĮ 3 str. 8 d.).

 Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame konstatuota, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. 2004-02-11 LRV nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p. numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Å ios Tvarkos apraÅ¡o 12 p. numato, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ .

Neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, o medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos apraÅ¡o reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos apraÅ¡o 42 p.).

Å iame LRV nutarime taip pat konstatuota, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ . Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nurodo, kad vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. apibrėžta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d.

įtvirtintos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas konstatuoja, kad sistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, atsiranda pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog praÅ¡oma atlyginti turtinė žala kilo (yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje) iÅ¡ atsakovo veiklos (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje (ABTÄ® 57 str.). Be to, atsižvelgiama ir į tai, jog CK 6.1015 str. 1 d., reglamentuojančioje draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis Taisyklių (konkrečiu atveju – ir Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, patvirtintų 2010-01-25 UADB Ergo Lietuva Generalinio direktoriaus įsakymu Nr.

8) nuostatų, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (ABTÄ® 13 str.,

20 str., LVAT 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011 ir kt.). Å ioje administracinėje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi, turi bÅ«ti vertintini aukščiau iÅ¡vardintų teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, taip pat ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , taip pat pabrėžia, kad administracinėje byloje nėra pakankamo pagrindo objektyvių duomenų iÅ¡vadai, kad ir transporto priemonės vairuotojas, įvykio metu vairavęs transporto priemonę, pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklų nuostatas (ABTÄ® 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime (taip pat ir byloje esančių kitų ATP bylos dokumentų bei prijungtos ATP bylos duomenys), kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, automobilio vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis nenustatyta. Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiškai įsiteisėjęs. Byloje taip pat nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa), esanti Pakraščio gatvės važiuojamosios dalies viduryje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, buvo neapšviestame kelio ruože (atsakovas nepateikė duomenų paneigti šiam pareiškėjo teiginiui), nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta ir dėl to objektyviai buvo apsunkintas jos matomumas vairuotojui bei galimybė jos išvengti staigiai manevruojant.

Tai duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerÅ«pestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimÄ ginčo situacijoje. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos iÅ¡matavimus, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus.

Å ių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina patį eismo įvykio faktÄ bei dalį automobilio apgadinimų (1 ratlankio ir 2 padangų), kurie policijos pareigÅ«nams buvo matomi įvykio vietoje akivaizdžiai, taip pat transporto priemonės apgadinimų pobÅ«dį, mechanizmÄ bei lokalizacijÄ . Teismas taip pat pabrėžia, kad proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 23 str., 57 str.). Atsakovo ir jo atstovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, kad automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas kitur, kad remonto darbų apimtis virÅ¡ija policijos pareigÅ«nų nurodytus apgadinimus ir pan., grindžiami vien tik prielaidomis, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl iÅ¡vadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , nėra jokio pagrindo (ABTÄ® 57 str.).

Dar kartÄ pažymėtina, kad duobė buvo važiuojamosios dalies viduryje, 0,3x0,5x0,08 m. dydžio, neapÅ¡viestame kelio ruože, nepažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, todėl galimybė pastebėti kliÅ«tį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta (ABTÄ® 57 str.).

Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad turtinės žalos dydis visiÅ¡kai įrodytas pateiktų dokumentų duomenimis, kurie patvirtina realias automobilio remonto iÅ¡laidas. Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nebuvo pateikta. Atsakovas ir jo atstovas tik deklaratyviai nurodė, jog remonto kaina per didelė, tačiau jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais) savo teiginių nepagrindė. Foto nuotraukų, Transporto priemonės apžiÅ«ros defektų akto, Remonto sÄ matos, Draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo iÅ¡vadų, ATP bylos dokumentų duomenys neginčijamai patvirtina, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kliÅ«ties (duobės gatvės, kurios savininkas atsakovas, važiuojamosios dalies viduryje), eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų (ABTÄ® 57 str.). Pažymėtina ir tai, jog franÅ¡izė bei keičiamų detalių nusidėvėjimas buvo iÅ¡minusuotas iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos (taip pat ir iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos). Teismui pateiktų įrodymų visetas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad duotoje situacijoje nėra jokios draudėjo, taip pat ir transporto priemonės vairuotojo kaltės dėl kilusių pasekmių (atsiradusių apgadinimų), o kaltininkas – kelio savininkas (atsakovas) yra žinomas. Be to, CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Å io principo iÅ¡imtį reglamentuoja CK 6.251 str.

2 d., suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos administracinės bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių Å¡iuo aspektu sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27, Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030). Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų iÅ¡laidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį nurodyti darbai nebuvo techniÅ¡kai bÅ«tini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė. Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti visuotinai pripažinto Å¡alių rungimosi procese principo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga. Todėl, remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniÅ¡kumo principu, atsakovui nesutikus su pareiÅ¡kėjo pateiktai duomenimis dėl drausimo iÅ¡mokos dydžio, pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str., taip pat LVAT bei LAT suformuotos teismų praktikos (Teismų įstatymo 33 str.) analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog priteistina suma nemažintina PVM dalyje. Pagal PVM įstatymo 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ - t.y. veikdamas kaip toks. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡mokÄ ) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Ginčo atveju automobilis buvo suremontuotas UAB ,,Autojuta“ (b.l. 30). Be to, vertinant argumentus dėl pareiÅ¡kėjo PVM susigrÄ Å¾inimo galimybių, akcentuotina, jog aukščiau paminėtų teisės aktų analizė taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad draudimo paslaugos (vertinant mokesčio susigrÄ Å¾inimo galimybių kontekste) PVM neapmokestinamos (PVM įstatymo 27 str.). Kadangi nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo suremontuotas, pateikta apmokėjimui PVM sÄ skaita faktÅ«ra, todėl PVM priteistinas iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai (Teismų įstatymo 33 str.).

Dėl Å¡ių aplinkybių draudėjui pagrįstai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kurios dalis tiesiogiai buvo pervesta automobilį remontavusiai įmonei) netaikant iÅ¡skaitos ir PVM. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ teismų praktikÄ formuoja ir LVAT (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012, 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog automobilis buvo visiÅ¡kai suremontuotas ir pateikti visi remonto iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, atsakovas savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl duotoje situacijoje teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi atsakovo argumentai dėl vertintojų teisinio statuso (ABTÄ® 57 str.).

Â

Kaip jau buvo paminėta, turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo neveikimo - t. y. nevykdymo teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos imperatyvios pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant saugų eismÄ . Kauno miesto savivaldybė, aukščiau paminėtų teisės aktų pagrindais bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi - t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi, teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, tuo pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ - elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tai duoda pakankamÄ

pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo argumentai,

jog rizikÄ už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams (ABTÄ® 57 str.). Ä®vertinės aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , bei atsižvelgdamas į teisės aktų normų analizę, teismas konstatuoja, kad atsakovas neužtikrino Pakraščio gatvės atitinkamos važiuojamosios dalies tinkamos priežiÅ«ros (taip pat jos remonto ir, to pasėkoje, saugaus eismo), todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta draudėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. PareiÅ¡kėjas, remdamasis draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kompensavo materialines iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Pabrėžtina, kad sprendžiant iÅ¡kilusį ginÄÄ , teismui nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos bei atlygintos turtinės žalos. Taigi, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai (ABTÄ®

57 str., 88 str. 5 p., CK 6.271 str.). Aplinkybė, kad atskiruose dokumentuose dėl apsirikimo skirtingai nurodoma įvykio vieta – prie statinio Nr. 20 ir prie statinio Nr. 35, negali būti pakankamu pagrindu skundui atmesti, nes iš esmės eismo įvykio vieta yra nustatyta tinkamai bei tiksliai (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjo prašymas patenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2013-04-05 (nutarties dėl skundo priėmimo diena) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str.

1 d.). Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.).

         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo ERGO Insurance SE naudai 2329,64 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis litus 64 cnt.) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo ERGO Insurance SE naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2013-04-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

        Teisėjas                                                                                      Â

Algis Markevičius