458ca580-ab31-4506-bc35-e7457ce36341 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-404-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02371-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 2 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka (be žodinio nagrinėjimo) iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ ir patikslintus skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. skunduose Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (2–4 b. l., I tomas) nurodė, kad jis Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å TI) buvo kalinamas nuo 2013-02-14 iki 2014-04-30 kamerose Nr. 92, 60, 59, 54, 3, 44, 43.

Å TI kamerose Å¡alta, drėgna, trÅ«ksta oro, tamsu, vienam asmeniui tekdavo mažiau gyvenamojo ploto nei nustatyta teisės aktuose. Å ioje įkalinimo įstaigoje kamerų plotas apytiksliai yra 20 kv. m, jose yra stalas, užimantis 3 kv. m ploto, 10 gultų (dviejų aukÅ¡tų), užimantys 10 kv. m ploto, sanitarinis mazgas – 3 kv. m. Teigia, jog suimtajam asmeninis plotas kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 5 kv. m, taip pat kameroje turi bÅ«ti Å¡varus, pakankamai didelis langas, gerai praleidžiantis Å¡viesÄ , turi bÅ«ti ventiliacija, temperatÅ«ra ne žemesnė kaip 18 laipsnių, Å¡varus tualetas, kuriame galima užsirakinti, ant sienų negali bÅ«ti pelėsio, kamerose – žiurkių, tarakonų.

Å TI kamerose jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, gamtinius reikalus atlikinėti visų akivaizdoje, tai žemino jo orumÄ . Gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai labai pakenkė jo akims; rÅ«kantys asmenys yra laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, fizinių ir psichologinių nepatogumų dažnai kildavo konfliktai tarp suimtųjų. Atvykus ar iÅ¡vykstant etapu, asmens apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), esant žemai temperatÅ«rai asmuo verčiamas nusirengti plikai, daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes, taip yra tyčiojamasi iÅ¡ žmogaus, žeminamas jo orumas.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų nurodo patyręs neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę, apatijÄ . Neturtinę žalÄ vertina 40 000 Lt / 11584,80 Eur. Skundo papildyme (138 b. l., I tomas) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å TI jis negalėjo naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, kadangi jis yra mažas, o kai vienu metu iÅ¡vedama 12 žmonių jame nelieka vietos. Pasivaikščiojimo kiemeliai neÅ¡varÅ«s, žiemÄ juose bÅ«na sniego.

Taip pat nurodė, kad ne visada galėdavo pasinaudoti duÅ¡u, kadangi į duÅ¡Ä buvo vedama vienu metu iki 12 žmonių, o duÅ¡e yra tik 7 purkÅ¡tukai, dėl to likdavo nenusiprausęs. DuÅ¡e nėra veidrodžių, temperatÅ«ra kaip lauke. Atvykus į Å TI uždarydavo į laikino sulaikymo kamerÄ , jose yra nežmoniÅ¡kos sÄ lygos, kai kuriose net nedega lempos, žmonių patalpina kiek telpa, dėl to trÅ«kdavo oro, nebuvo ventiliacijos. Nurodė, kad Å TI administracija prokurorų buvo informuota, jog reikia užtikrinti jo apsaugÄ , kadangi buvo valstybės saugomas, tačiau Å TI administracija dėl to nesiėmė jokių veiksmų, su suimtaisiais ir nuteistaisiais darė psichologinį spaudimÄ , dėl to pareiÅ¡kėjas naktinis nemiegodavo, gyveno baimėje, kad bet kada suimtieji gali su juo susidoroti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimuose nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-12-01 patikslintos pažymos Nr. 69/06-5835 „Dėl A. K. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2013-02-14 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-04-29.

PareiÅ¡kėjas Å TI kameroje Nr. 92 buvo laikomas nuo 2013-02-14 iki 2013-02-19, kameroje buvo 8–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 1,9 kv. m iki 2,37 kv. m kameros ploto; kameroje Nr. 60 nuo 2013-11-05 iki 2013-11-28, nuo 2013-12-03 iki 2013-12-17, nuo 2014-01-14 iki 2014-01-21, nuo 2014-01-27 iki 2014-01-28, nuo 2014-02-12 iki 2014-02-27, kameroje buvo 3–8 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 2,36 kv. m iki 6,28 kv. m ploto; kameroje Nr. 50 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-12-19 iki 2013-12-20, kameroje buvo 5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko 3,52 kv. m ploto; kameroje Nr. 42 – nuo 2013-12-20 iki 2014-01-07, kameroje buvo 4–5 asmenys, vienam teko nuo 3,77 kv. m iki 4,71 kv. m ploto; kameroje Nr. 54 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-01-23 iki 2014-01-27, kameroje buvo 3–5 asmenys, vienam teko nuo 3,39 kv. m iki 5,65 kv. m ploto; kameroje Nr. 44 – nuo 2014-02-12 iki 2014-02-12, kameroje buvo 7–8 asmenys, vienam teko nuo 2,37 kv. m iki 2,72 kv. m ploto; kameroje Nr. 59 – nuo 2014-02-27 iki 2014-03-05, nuo 2014-03-12 iki 2014-03-21, nuo 2014-03-31 iki 2014-04-09, nuo 2014-04-23 iki 2014-04-29, kameroje buvo 1–8 asmenys, vienam teko nuo 2,38 kv. m iki 19,09 kv. m ploto; kameroje Nr. 3 – nuo 2014-03-05 iki 2014-03-12, kameroje pareiÅ¡kėjas buvo vienas, jam teko 6,83 kv. m ploto.PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,9 kv. m iki 19,1 kv. m, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikromis dienomis pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Å i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančio ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui dėl Å¡io laikotarpio laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å TI metu jo buvimo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų.

Å TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl nepakankamo Å¡viesos patekimo į patalpas, drėgmės ar Å¡alčio, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Visose Å TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241. ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje 2013-02-07 buvo atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, patikrinimo akte nustatyta, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ oro temperatÅ«ra buvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje, o bylos medžiaga rodo, kad temperatÅ«ros duomenų užfiksavimo dienÄ pareiÅ¡kėjas tikrintoje patalpoje apskritai nebuvo. Be to, mikroklimato parametrams yra bÅ«dingas momentiÅ¡kumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie rodikliai patalpoje vyrauja nuolat.

Patikrinimo akto turinys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės.Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Iki Å¡ios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rÅ«kymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo.Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu.

Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76-2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet pirmÄ kartÄ Ä¯ įstaigÄ atvykę asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2014 m. rugsėjo mėn., be to, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybės niekaip nepagrindžia, o skundžiasi abstrakčiai – dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto.Atsakovas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 21 punktu. Suimtieji / nuteistieji, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, kiekvienÄ dienÄ turi galimybę ne ilgiau nei vienÄ valandÄ praleisti gryname ore ir vienu metu pasivaikščioti vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Vadovaujantis LR suėmimo vykdymo 44 straipsnio 4 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194) 258 punktu Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å TI po duÅ¡o nebÅ«davo keičiama patalynė bei rankÅ¡luosčiai.

Atsiliepime nurodyta, kad higienos normos 76:2010 67 punkte nurodyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, įstaigos administracija ir pareigÅ«nai savo darbe vadovaujasi teisės aktais, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad įstaiga nekeitė patalynės, nepagrįstos.Dėl trumpalaikio sulaikymo kamerų nurodė, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandom, uždaromi į trumpalaikio sulaikymo kameras.

Pažymėjo, kad įstatymai neįpareigoja Å TI registruoti duomenų, kokiose laikino sulaikymo kamerose bei su kiek asmenų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, todėl nėra ir galimybės nagrinėti konkrečių laikymo sÄ lygų, tokių kaip santykinės drėgmės, oro temperatÅ«ros ar apÅ¡vietimo atitikties higienos normos reikalavimams. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Å TI buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas dažnai skųsdavosi dėl jo netinkamo laikymo, t. y. dėl jo, kaip saugomo asmens, apsaugos neužtikrinimo. Kiekvienu atveju skiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai su juo bendraudavo, aiÅ¡kindavosi apie ankstesnius teistumus, konfliktus su laisvėje ir tardymo izoliatoriuje esančiais asmenimis, klausinėdavo apie asmenines problemas.

KiekvienÄ kartÄ skiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerÄ bÅ«davo atsižvelgiama į tuo metu konkrečioje kameroje kalinčių asmenų skaičių, jų charakterio ir dorovines savybes. PareiÅ¡kėjas nei karto nenurodė, kad Å TI bÅ«tų patyręs psichologinį ar fizinį smurtÄ iÅ¡ kitų asmenų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .

Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo A.

K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-12-01 patikslintoje pažymoje Nr. 69/06-5835 (149 b. l., I tomas) nurodyta, kad A. K. įstaigoje tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas nuo 2013-02-14 iki 2014-04-29. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 6,83 kv. m iki 19,09 kv. m, kamerose buvo laikoma 1–10 asmenų.PareiÅ¡kėjas Å TI kameroje Nr. 92 buvo laikomas nuo 2013-02-14 iki 2013-02-19, kameroje buvo 8–10 asmenų ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 1,9 kv. m iki 2,37 kv. m kameros ploto; kameroje Nr. 60 nuo 2013-11-05 iki 2013-11-28, nuo 2013-12-03 iki 2013-12-17, nuo 2014-01-14 iki 2014-01-21, nuo 2014-01-27 iki 2014-01-28, nuo 2014-02-12 iki 2014-02-27, kameroje buvo 3–8 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 2,36 kv. m iki 6,28 kv. m ploto; kameroje Nr. 50 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-12-19 iki 2013-12-20, kameroje buvo 5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko 3,52 kv. m ploto; kameroje Nr. 42 – nuo 2013-12-20 iki 2014-01-07, kameroje buvo 4–5 asmenys, vienam teko nuo 3,77 kv. m iki 4,71 kv. m ploto; kameroje Nr. 54 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-01-23 iki 2014-01-27, kameroje buvo 3–5 asmenys, vienam teko nuo 3,39 kv. m iki 5,65 kv. m ploto; kameroje Nr. 44 – nuo 2014-02-12 iki 2014-02-12, kameroje buvo 7–8 asmenys, vienam teko nuo 2,37 kv. m iki 2,72 kv. m ploto; kameroje Nr. 59 – nuo 2014-02-27 iki 2014-03-05, nuo 2014-03-12 iki 2014-03-21, nuo 2014-03-31 iki 2014-04-09, nuo 2014-04-23 iki 2014-04-29, kameroje buvo 1–8 asmenys, vienam teko nuo 2,38 kv. m iki 19,09 kv. m ploto; kameroje Nr. 3 – nuo 2014-03-05 iki 2014-03-12, kameroje pareiÅ¡kėjas buvo vienas, jam teko 6,83 kv. m ploto.IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas per skundžiamÄ laikotarpį Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo 134 dienas, iÅ¡ jų 27 dienas (2013-12-20–2014-01-07, 2014-03-05–2014-03-12) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei teisės aktuose nustatyta, kameros plotas.

Teismas pažymi, kad atsakovo pateiktoje pažymoje kameros Nr. 60 plotas nurodytas 18,85 kv. m, 17,62 kv. m ir 16,69 kv. m. Siekiant bylos nagrinėjimo efektyvumo, operatyvumo teismas, net ir turėdamas netikslius atsakovo pateiktus duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka atsakovui (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014), kritiÅ¡kai vertina atsakovo atstovo pateiktÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. patikslintÄ pažymÄ dėl netikslių kameros ploto duomenų bei dėl to, kad joje nėra nurodytas konkretus sulaikytų asmenų skaičius konkrečiÄ dienÄ .

Å iuo klausimu pažymėtina, kad bÅ«tent Å iaulių TI turi pareigÄ laikytis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimÄ apie tai. Todėl tokia neinformatyvi pažyma vertintina kritiÅ¡kai, o jos turinį teismas vertina pareiÅ¡kėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas, naudai.Todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija. Å iame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad Å TI argumentai, jog įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Å TI administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Be to, byloje nenustatyta, jog Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jis buvo kalinamas kamerose, kuriose Å¡alta, drėgna, trÅ«kdavo oro, buvo tamsu, neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tualetas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, kratos kamerose taip pat Å¡alta, purvina, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte nurodoma, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagomis atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kita vertus, Taisyklių 2 punkte nurodoma, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas normas ir duomenis, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo laikytini nepagrįstais.Tačiau teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A1-203/2005, Nr. A17-301/2007, vertina, kad pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamų sÄ lygų kamerose, t. y. kad jose Å¡alta, drėgna, trÅ«kdavo oro, buvo tamsu, neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tenka Å iaulių tardymo izoliatoriui.

Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius. Taip pat pažymėtina, kad higienos norma 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, kurie privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.PareiÅ¡kėjas teismui taip pat nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi kartu. Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų.

Taigi, toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raštišku pareiškimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kameroje, kurioje kalėjo pareiÅ¡kėjas, buvo rÅ«koma.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar jis pats yra nerÅ«kantis, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl laikymo kartu su kitais rÅ«kančiais asmenimis, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė. Teismas pažymi, kad norėdamas bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis su praÅ¡ymu į kalėjimo administracijÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 144 punkte nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines. Instrukcijos 145.1 punkte numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Å ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ .

Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai.

Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-02-08 patikrinimo akto Nr. EP-6 (54–60 b. l., I tomas), kratos patalpoje įrengtos trys kabinos, kuriose patiesti guminiai kilimėliai. Patikrinimo metu guminiai kilimėliai buvo Å¡varÅ«s. Pagal kasdieninės dezinfekcijos registracijos žurnalo atžymas guminiai kilimėliai dezinfekuojami kasdien.

Kratos patalpoje Å¡ildymo sistema neįrengta, nustatyta 15,6 laipsnių temperatÅ«ra (pažeidimas) – reglamentuojama oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laikotarpiu 18–22 laipsniai.PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, taip pat jo teiginiai dėl purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bÅ«damas Å TI jis negalėjo naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, kadangi jis yra mažas, o kai vienu metu iÅ¡vedama 12 žmonių jame nelieka vietos.

Pasivaikščiojimo kiemeliai neÅ¡varÅ«s, žiemÄ juose bÅ«na sniego. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad į kiemÄ bÅ«davo vedama apie 12 asmenų, dėl to kiemelyje buvo mažai vietos. Å is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje esantys dokumentai įrodo, kad per visÄ buvimo Å TI laikotarpį pareiÅ¡kėjas tik 6 dienas buvo kameroje, kai maksimaliai kameroje buvo 10 asmenų, o visais kitais laikotarpiais iki 8 asmenų.Ä®vertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus ir pasivaikščiojimų gryname ore tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos atmestini.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad atvykus į Å TI uždarydavo į laikino sulaikymo kamerÄ , jose yra nežmoniÅ¡kos sÄ lygos, kai kuriose net nedega lempos, žmonių patalpina kiek telpa, dėl to trÅ«kdavo oro, nebuvo ventiliacijos.

Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas neįpareigoja tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kuriose trumpalaikio sulaikymo kamerose 2 val. laikomi asmenys, teismas neturi galimybių vertindamas turimus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyti, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Nesant Å¡ių duomenų nėra galimybės nagrinėti ir konkrečių laikymo sÄ lygų atitikties higienos normos reikalavimams. Taip pat neturima duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad priėmimo-paskirstymo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų buvę atlikti patikrinimai ir konstatuoti HN 76:2010 pažeidimai.Dėl dušų Å TI įrengimo bei galimybės nusiprausti pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iuo atveju norma nenumato tikslios asmens prausimosi trukmės. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl nelaikytina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius netinkamai užtikrinimo Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę. Taip pat byloje pateiktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo aktas Nr. EP-224 (78–85 b. l., II tomas), kuriame nurodyta, kad Å TI prausimosi-Å¡varinimo patalpose yra 2 duÅ¡inės su 8 duÅ¡o rageliais.

Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plauÅ¡inėmis, rankÅ¡luosčiu, muilu, tarp suimtųjų maudymosi yra 30 minučių intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl netinkamo aprÅ«pinimo patalyne bei atsakovo pateiktus dokumentus – AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmenines sÄ skaitas (98–103 b. l., II tomas) teismas vertina, kad Å TI tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, aprÅ«pinant pareiÅ¡kėjÄ patalyne. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Å TI administracija prokurorų buvo informuota, jog reikia užtikrinti jo apsaugÄ , kadangi buvo valstybės saugomas, tačiau Å TI administracija dėl to nesiėmė jokių veiksmų, su suimtaisiais ir nuteistaisiais darė psichologinį spaudimÄ , dėl to pareiÅ¡kėjas naktinis nemiegodavo, gyveno baimėje, kad bet kada suimtieji gali su juo susidoroti.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.Byloje pateikti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, praÅ¡ymai (4, 6, 8–9, 10, 13–14 b. l., II tomas), kuriais jis praÅ¡o jį laikyti kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų, nes jam gresia pavojus.

Taip pat pateikti Å TI, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tai, kuriuos įvertinus matyti, kad nei Å TI kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai, tiesiogiai bendraudavę su pareiÅ¡kėju, nei prokurorai nebuvo nustatę, jog pareiÅ¡kėjui grėsė koks nors pavojus iÅ¡ kitų suimtųjų, jog buvo pagrindas pareiÅ¡kėjÄ , vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu, laikyti atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Teismas, kartu atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo 2014-01-27 praÅ¡ymus (22–23 b. l., II tomas), raÅ¡ytus Kalėjimų departamentui, kuriame pareiÅ¡kėjas nurodo, jog nori bÅ«ti laikomas LukiÅ¡kių kalėjime arba Kauno tardymo izoliatoriuje, kadangi ten galėtų dirbti, Å TI „darbuotojai užsisėdę“, jo Å¡eima gyvena netoli, vertina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai Å TI laikyti atskirai nuo kitų suimtųjų yra jo siekis bÅ«ti laikomam kitoje laisvės atėmimo vietoje, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai nepagrįsti, neįrodyti, todėl Å TI administracija nepažeidė taisės aktų reikalavimų, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kamerose kartu su kitais suimtaisiais / nuteistaisiais.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skunde dėstomas aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto bei higienos normas atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad Å iaulių TI netinkamo kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 600 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 40 000 Lt / 11584,80 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                             Arvydas Martinavičius