2023-04-05 Nr. AB-7650-3-61-3-02264-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-370-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02264-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja B. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės 2021 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 41-164/21 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėja nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. dirba Administracijoje. Nuo darbo pradžios iki 2018 m. gegužės 2 d. ėjo Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vyriausiosios specialistės pareigas. Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 40-186/18(3.1.1E¬TD2) pareiškėja buvo perkelta į Saugaus miesto departamento A lygio 12 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas, paliekant suteiktą pirmą kvalifikacinę klasę. 2019 m. rugsėjo 10 d. įsigaliojo Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 1-52 „Dėl Tarybos 2015-06-17 sprendimo Nr. 1¬60 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta nauja Administracijos struktūra, todėl buvo panaikinta pareiškėjos nuo 2018 m. gegužės 2 d. eita pareigybė.

2.2. Pareiškėjai davus sutikimą, ji buvo perkelta dirbti į Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiosios specialistės pareigas. 2021 m. vasario 11 d. elektroninėmis priemonėmis apie pusantros valandos vyko jos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu (vertinimą atliko tiesioginė pareiškėjos vadovė – Skyriaus vedėja T. R.) buvo labai išsamiai apžvelgti pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatai. 2021 m. vasario 17 d. pareiškėja sužinojo, kad tiesioginė vadovė jos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Nesutikdama su tokiu įvertinimu, 2021 m. vasario 23 d. tarnybiniu raštu Nr. A162V-39/21(3.4.68E-AD14) „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ pareiškėja pateikė prašymą, kad jos tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertintų Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija).

2.3. 2021 m. kovo 3 d. elektroninėmis priemonėmis įvyko Komisijos posėdis, o 2021 m. kovo 10 d. buvo surašyta Komisijos išvada Nr. A16¬2-16/21(3.4.50-AD14) (toliau – ir Išvada), kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir pasiūlyta nustatyti pareiškėjai 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą bei sudaryti 2 mėnesių veiklos gerinimo planą. Atsižvelgusi į Išvadą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu ir 10 dalimi, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 61 ir 64 punktais, Administracijos direktorė 2021 m. kovo 17 d. priėmė Įsakymą, kuriuo įgyvendino Komisijos siūlymą ir pareiškėjai, už nepatenkinamai įvertintą tarnybinę veiklą nustatė 0,5 mažesnį tarnybinės algos koeficientą – 10,05, taip pat Įsakymu Skyriaus vedėjai T. R. buvo pavesta sudaryti pareiškėjos 2 (dviejų) mėnesių veiklos gerinimo planą, kuriam pasibaigus nurodyta inicijuoti jai neeilinį veiklos vertinimą. Įsakyme nustatyta, kad jis įsigalioja nuo 2021 m. balandžio 1 d. 2021 m. birželio 28 d. (pirmą darbo dieną po atostogų) pareiškėja buvo supažindinta su Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėjos 2021 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A15-¬894/21(3.4.38-¬AD14) „Dėl B. B. tarnybinės veiklos gerinimo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjos tarnybinės veiklos gerinimo planas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

2.4. Nors Įsakymas priimtas vykdant vidaus administravimą, tačiau vykdytas jos tarnybinės veiklos vertinimas ir vėliau priimtas skundžiamas įsakymas privalo atitikti viešojo administravimo bendruosius principus. Tiek pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas, tiek Įsakymas neatitiko esminių viešojo administravimo subjektų veiklos principų ir dėl to jie negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Nuo pirmų pareiškėjos perkėlimo į Skyrių dienų, šio skyriaus vedėja (tiesioginė pareiškėjos vadovė) ėmė demonstruoti panieką ir iš pareiškėjos tyčiotis. Iš T. R. pareiškėja nuolat sulaukdavo užgaulių komentarų apie tai, kad nesugeba dirbti, kad viską visada daro neteisingai, ji nevengdavo pakelti balso tono, nors pareiškėja, vykdydama savo pareigas , visada elgėsi taip, kaip reikalauja teisės aktai, buvo užgauliojama net dėl menkiausių gramatinių klaidų.

2.5. Pareiškėjos ankstesnis vadovas dėl įvairių priežasčių dažnai laimėdavo teisminius ginčus dėl Administracijos veiksmų, todėl pareiškėja turi pagrįstų įtarimų, kad dabartinės jos vadovės neetiškas elgesys yra nulemtas fakto, kad jos buvęs tiesioginis vadovas laimėjo teisminius ginčus, be kita ko, ir prieš šališkai tyrimus atlikusius Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus specialistus.

2.6. 2020 m. rugsėjo 10 d. iš dokumentų valdymo sistemos „@vilys“ pareiškėja gavo užduotį susipažinti su vedėjos viešai dokumentų valdymo sistemoje pateiktu komentaru ir po šio įvykio patyrė labai stiprių dvasinį sukrėtimą. Dėl šio įvykio ir apskritai darbe nuolat patiriamo streso pablogėjus sveikatai, pareiškėja kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, o 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą Nr. A162V-261/20(3.4.68E¬AD14), kuriame nurodė, kad „dėl nuolatinės įtampos ir kitų svarbių priežasčių nebegaliu daugiau eiti Skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Prašau mane perkelti į kitas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje“, tačiau šis prašymas liko neįvykdytas, nes Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius nurodė tokį užduoties įvykdymo rezultatą: „Pasiūlytų laisvų pareigų Socialinių išmokų skyriuje atsisakė. Patarta stebėti skelbiamas laisvas pareigybes Workplace ir bendrauti su padalinių vadovais.“

2.7. Neobjektyvų ir šališką pareiškėjos tiesioginės vadovės požiūrį į ją patvirtina ir aplinkybės, susijusios su darbuotojų skatinimu. 2019 m. lapkričio mėnesį Administracijos darbuotojai, kuriems per metus nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, pagal 2018 m. spalio 2 d. Administracijos ir Administracijos darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties Nr. A72¬-167/18(3.1.36¬-TD2) 15.18.1. punktą buvo paskatinti vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, tačiau pareiškėja šios išmokos negavo. Pareiškėjai pasiteiravus savo vadovės, kodėl jai nebuvo skirta išmoka, ji ciniškai atsakė, kad „ji taip nusprendė“ ir apskritai ji ruošiasi neigiamam pareiškėjos darbo įvertinimui. Pareiškėja šias aplinkybes nurodė tuometinei Administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjai, dabartinei Administracijos direktorei L. K., į ką pastaroji atsakė, kad dėl išmokų sprendžia tiesioginiai vadovai, nors buvusio pareiškėjos tiesioginio vadovo siūlymai skirti pareiškėjai priemokas buvo ignoruojami.

2.8. Pareiškėjos nuomone, Skyriaus vedėjos akivaizdžiai reiškiamas priešiškumas jos atžvilgiu ir lėmė, kad, norėdama susidoroti su pareiškėja, jos veiklą ji įvertino neigiamai ir pateikė siūlymą dėl tokio vertinimo Komisijai, kas galėjo lemti neigiamas Komisijos išvadas jos atžvilgiu ir Įsakymo priėmimą. 2020 m. vasario 28–29 dienomis vykusiame jos kasmetinės veiklos vertinime, nors Skyriaus vedėja vertinimo metu ir bandė provokuoti, tačiau jos tarnybinę veiklą galiausiai įvertino labai gerai. Ši aplinkybė įrodo 2021 metais atlikto jos veiklos vertinimo nepagrįstumą, kadangi iki 2021 metais vykusio vertinimo ji buvo įgijusi daugiau profesinės kompetencijos, nes ilgiau dirbo Skyriuje, todėl neįtikėtina, kad jos darbo rezultatai bei profesinė kompetencija galėjo iš esmės suprastėti, palyginus su 2020 metais.

2.9. Pareiškėjos veiklos pagerinimo planą skyriaus vedėja sudarė, pažeisdama įstatymus ir jos teises. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu, buvo pažeistas Įsakymo priėmimo terminas ir todėl darytina išvada, kad jis yra neteisėtas. Be to, Įsakymo priede pateiktame tarnybinės veiklos gerinimo plane pateikiami pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumai iš esmės skiriasi nuo 2021 m. vasario 17 d. tiesioginės vadovės motyvuotame siūlyme dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo nurodytų trūkumų

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. 2021 m. vasario mėnesį vyko kasmetinis pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu tiesioginė vadovė išsamiai apžvelgė jos 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatus, būtent šio pokalbio metu ir buvo pateiktos galutinės pastabos dėl pareiškėjos neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų jai keliamų užduočių, tad pareiškėjos darbo rezultatai buvo įvertinti nepatenkinamai. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu tiesioginės vadovės įvertinimu, kreipėsi į Administracijos vertinimo komisiją.

4.2. 2021 m. kovo 3 d. įvyko Administracijos vertinimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, ir jos tiesioginė vadovė. Pateikiamas vertinimo komisijos posėdžio įrašas patvirtina, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės pateikti savo nuomonę apie jos tiesioginio vadovo užpildytos išvados, kuri buvo duota pareiškėjai susipažinti.

4.3. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad tiek pareiškėjai, tiek jos tiesioginei vadovei buvo sudarytos sąlygos išdėstyti savo paaiškinimus, užduoti klausimus, tačiau pareiškėja nurodė tik savo subjektyvią nuomonę, pateikė deklaratyvius, nebuvo jokių konkrečių paaiškinimų ar pateikta įrodymų, jog būtų galima abejoti tiesioginės vadovės įvertinimu.

4.4. Komisija, įvertinusi pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, išklausiusi posėdyje pareiškėją, jos tiesioginę vadovę, aptarimo metu vienbalsiai nusprendė pareiškėjos veiklą vertinti nepatenkinamai, todėl Komisijos 2021 m. kovo 5 d. posėdžio protokole Nr. A16-199/21(3.4.50-AD14) nurodė, jog pareiškėjos veikla vertinama nepatenkinamai ir siūlomas tarnybinės veiklos gerinimo planas. Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų, nebuvo padaryta jokių esminių procedūrinių pažeidimų. Komisijoje dalyvavę asmenys su pareiškėja nesusiję kokiais nors ryšiais, neturintys suinteresuotumo vienu ar kitu priimtu sprendimu. Prieš pareiškėją nebuvo neigiamo nusistatymo ar psichologinio spaudimo, o jos veikla analizuojama ir vertinama objektyviai. Viso pareiškėjos vertinimo metu nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimas, dėl kurių turėtų būti naikintinas ginčijamas Įsakymas.

4.5. Komisija, pokalbio metu įvertinusi pareiškėjos komentarus, taip pat įvertinusi pareiškėjos tarnybinės veiklos tyrimo išvadą bei kitus įrodymus, vienbalsiai nusprendė, kad pareiškėjos veikla vertintina nepatenkinamai. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas (VTĮ 27 str. 10 d.), kas šiuo atveju ir buvo Įsakymu nustatyta. Pareiškėjos tarnybinė veikla 2021 m. vasario mėnesį vykusio kasmetinio vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, todėl egzistuoja VTĮ 27 straipsnyje numatytas veiklos gerinimo planas, darbdavio teisė sumažinti darbuotojo tarnybinės veiklos koeficientą ir po kelių mėnesių atlikti neeilinį veiklos vertinimą.

4.6. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas vyko pagal nustatytas procedūras, išklausius pačią pareiškėją, jos tiesioginį vadovą, įvertinus turimus dokumentus ir paaiškinimus. Vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojų veiklą, kai jie tiesioginių vadovų yra įvertinami kitaip, nei gerai ir būtent vertinimo komisija teikia siūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui dėl to tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Administracija laikėsi aukščiau aprašytos ir teisės aktuose nustatytos tvarkos.

4.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti teismo vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo, kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas, dalis. Taip pat pripažįstama, kad tiesioginio vadovo vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ar netinkamo elgesio faktai, bet komisijai, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Iš tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad pareiškėja neatitinka pareigybei keliamų reikalavimų.

4.8. Vadovaujantis 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-282/20 „Dėl Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 3 skyriumi, pareiškėjos pareigybėje tiesiogiai reglamentuota, kad ji turi pareigą užtikrinti tinkamą asmenų skundų ir pranešimų nagrinėjimą Savivaldybėje, tačiau beveik 22 proc. pareiškėjai priskirtų užduočių buvo vėluojamos arba atidėtos, kai kurios, tenkinant pareiškėjos prašymą, atidėtos netgi kelis kartus (iš viso 142 užduotys, iš jų 9 buvo įvykdytos pavėluotai ir 22 su atidėtu užduoties terminu, t y. beveik 22 proc. visų užduočių buvo parengtos vėluojant arba atidėtos). Keliais atvejais tiesioginė pareiškėjos vadovė atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atidėjimo, pridedant pastabas.

4.9. Skyrius atlieka galimų tarnybinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų tyrimus dėl įvairiausių darbuotojų pažeidimų (pavyzdžiui, pavėluoto atsakymo pareiškėjui pateikimo), todėl Administracijos, tame tarpe taip pat Skyriaus darbuotojai sau kelia griežtus reikalavimus ir tokių dalykų kaip pavėluotas atsakymo pateikimas negali būti, tačiau pareiškėjos atveju nuolat tenka teikti pareiškėjams tarpinius atsakymus. Per 2020 m. pareiškėja pateikė 11 tarpinių atsakymų, kai tuo tarpu kiti Skyriaus darbuotojai per tą patį laikotarpį parengė iki 5-6 tarpinių atsakymų per metus. Neretai pareiškėja informaciją pagal konkrečiame skunde nurodytas aplinkybes pradeda rinkti arba paskutinę termino dieną, arba prieš kelias dienas iki termino, tad kiti Administracijos struktūriniai padaliniai nespėja taip greitai jos pateikti, pareiškėjai pritrūksta laiko gautą informaciją įvertinti, o Skyriaus darbuotojai ne visuomet pajėgia operatyviai išspręsti situaciją.

4.10. Komisijai atlikus tyrimą dėl pareiškėjos vertinimo, buvo nustatyta: atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neretai prasitęsia užduočių įvykdymo terminus arba vėluoja atlikti užduotis, jai tam tikrais atvejais skundai ir tyrimai pavedami tik tie, kurie nereikalauja itin daug pastangų ir laiko. Didžioji dauguma užduočių vykdomos paskutinę dieną arba paskutinę dieną prašoma atidėti jų įvykdymo terminą, motyvuojant „darbo krūviu“, dokumentų trūkumu ir panašiomis aplinkybės, nors kitoms Skyriaus kolegėms tokių atvejų užfiksuota kur kas mažiau ir tai ne sistemingas užduočių pratęsimas. 2020 m. buvo vėluojama atlikti apie 14 užduočių (daugeliu atveju jas vėliau prasitęsiant), vėlavimas teisinamas darbo krūviu, užtrukusiu derinimu (natūralu, kad paskutinę termino dieną (neretai jau po darbo valandų) pateikus korekcijų reikalaujantį tarnybinį raštą, atsakymo projektą ar pan., jis nebus operatyviai suderintas, ypač dėl to, kad nepaisant gramatinių ar stilistinių klaidų, jis būna nepagrįstas objektyviais duomenimis, trūksta esminės informacijos ar per skubėjimą įklijuojamos net su faktinėmis aplinkybės nesusijusios situacijos.

4.11. Pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra netinkami, kadangi jos pasiekti objektyvūs rezultatai mažiausi skyriuje, jos darbas daugiausiai taisomas tiek vadovės, tiek skyriaus kolegių, ji ignoruoja jai nustatytus užduočių terminus, neretai juos prasitęsia ne dėl objektyvių, su darbo krūviu ar negautais dokumentais susijusiomis aplinkybėmis, tačiau su asmeninėmis savybėmis, nepriima konstruktyvios kritikos ir pastabų, o gaudama pastabas ar nustatytus trumpesnius vidinius terminus užduotims atlikti tokius Skyriaus darbuotojų veiksmus pareiškėja identifikuoja kaip tariamą mobingą.

4.12. Skundu pareiškėja ginčija Įsakymą, kuriuo jai sumažintas koeficientas ir nustatytas tarnybinės veiklos gerinimo planas, tačiau nebuvo ginčijamas pats tiesioginio vadovo vertinimas. Pareiškėjai nustatyta tvarka neginčijus savo metinio veiklos vertinimo, tokio vertinimo pagrįstumas ir teisėtumas šioje byloje neturėtų būti sprendžiamas, turėtų būti tik vertinama, ar Įsakymas buvo priimtas teisėtai, ar nebuvo pažeistos teisės aktų normos, nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, tačiau skundas nepagrįstai grindžiamas tariamu neobjektyviu įvertinimu ar mobingo egzistavimu.

4.13. Atsakovo nuomone, pareiškėja neįrodė sąlygų, sudarančių pagrindą naikinti Įsakymą, Įsakymas bei Išvada yra motyvuoti ir teisėti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti.

4.14. Pareiškėjos skunde nurodyti tariamo mobingo požymiai negali būti traktuojami kaip psichologinis susidorojimas ar pareiškėjos žeminimas. Vadovaujančias pareigas einantys asmenys neša tam tikrą atsakomybę už savo vadovaujamų padalinių veiklą, atliekamo darbo kokybę, todėl normalu ir natūralu, kad padalinio vadovas tikrina pavaldžių tarnautojų rengiamus dokumentus, juos vėliau vizuoja arba pasirašo ir atitinkamai prisiima tam tikrą atsakomybę už tokių dokumentų pasirašymą. Pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, jog jos rengiami dokumentai ir kitos atliekamos funkcijos liks neprižiūrėtos ir nekontroliuojamos, ypač turint omeny aplinkybę, kad ji pakankamai neseniai (nuo 2019 metų pabaigos) pradėjo dirbti Skyriuje.

4.15. Skyriaus vedėjos pareiškėjai duodamų pavedimų įvykdymo terminų nustatymas, konstruktyvios kritikos ir pastabų skyrimas lemia siekis ne pareiškėjai daryti psichologinį spaudimą, bet tinkamai vykdyti atsakovui, Skyriui pavestas funkcijas, o bet kokią pastabą dėl pavedimo netinkamo įvykdymo ar klausimą, kodėl pavedimas neįvykdytas laiku, pareiškėja nepagrįstai traktuoja kaip mobingą. Tarnybinių santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kitų galimai neigiamų emocijų, tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui. Tiesioginės vadovės pavedimai tinkamai atlikti pareigas, pagrįstai išreikštos pastabos ir adekvatus įvertinimas bei tinkama kritika negali būti pripažįstama asmens pažeminimu, įžeidimu, psichologiniu smurtu ar tuo labiau priskirti mobingo sąvokai. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, garso/vaizdo įrašų, neigiamą poveikį darančių el. laiškų ar pokalbių ir kt.), patvirtinančių pareiškėjos teiginius dėl mobingo egzistavimo jos darbo aplinkoje.

4.16. Administracijos nuomone, pareiškėja nepateikė pakankamai priežasčių, pagrindžiančių tariamą tiesioginės vadovės veiksmų neteisėtumą ir tų veiksmų priežastinį ryšį su pablogėjusia sveikata kaip tariamai neteisėtų veiksmų pasekmes. Pareiškėja net nenurodo kokias patyrė sveikatos problemas, iš pateiktų išrašų matyti tik tai, kad jai buvo paskirtas pakankamai ilgai trunkantis nedarbingumas dėl ligos, tačiau nekonkretizuota ligos rūšis. Pareiškėja vėlavo atlikti užduotis, neretai kaip priežastį nurodė nedarbingumą, vadinasi, jau 2019 ar / ir 2020 metais turėjo sveikatos problemų, kurios taip pat galimai nesusijusios su darbe tariamai patiriamu psichologiniu smurtu ir pažeminimu. Nors skundas yra grindžiamas nuolat patiriamu mobingu, asmens žeminimu, tariamomis ligomis dėl toksiškų darbo sąlygų, tačiau, kaip matyti iš prie atsiliepimo pridėto tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio įrašo, Administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius, reaguodamas į pareiškėjos el. paštu siųstus prašymus keisti darbo vietą, jai pasiūlė net kelias darbo vietas kituose Savivaldybės skyriuose, tačiau ji dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių atsisakė pereiti į kitus skyrius: „Po pokalbio su vadove [pastaba: Socialinių išmokų skyriaus vedėja] atsirado tokios priežastys, dėl kurių aš pasakiau, kad aš palauksiu kol ji mane pakvies, jei jai reikės“ (13.15-13.35 min). Nors, kaip buvo teigiama komisijos posėdyje, 2020 m. netgi 19 kolegų pakeitė darbo vietas pačioje Vilniaus miesto savivaldybėje (įrašo 12.40-14.40 min).

4.17. Administracijos nuomone, nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos argumentus. Nagrinėjamu atveju Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, išklausė tiek pareiškėją, tiek jos tiesioginę vadovę, diskutavo dėl galimo jos tarnybinės veiklos vertinimo, priėmė sprendimą bei priėmė ginčijamą Įsakymą. Jokio procedūrinio veiksmo komisija nepraleido, viską atliko tinkamai ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Įsakymas priimtas ne tik nepažeidžiant nustatytų procedūrų, bet yra ir teisingas ir atitinka byloje pateiktiems įrodymams, todėl naikinti Įsakymą nėra jokio teisinio pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjos B. B. skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas Teismas apžvelgė VTĮ nuostatas (27 str. 3 d., 5 d., 6 d., 9 d., 16 d.), įvertino Komisijos posėdžio garso įrašą.

7. Teismas nustatė, kad Komisijos posėdyje pareiškėjai buvo suteiktos galimybės pareikšti savo nuomonę bei argumentuoti , kodėl ji nesutinka su tiesioginės vadovės vertinimu (jos išvada). Skyriaus vedėja Komisijos posėdyje nurodė, kad pareiškėjai trūksta kompetencijų, analitinių gebėjimų, reikalinga darbo kontrolė, pareiškėja nesavarankiška, nesavikritiška, šlubuoja gramatika, pareiškėjos parengtų raštų taisymai užtrunka net iki savaitės, negeba planuoti darbo, prašo pratęsti terminus dėl subjektyvių priežasčių, skyriaus darbuotojai dirba taip, kad padėtų pareiškėjai. Komisijos nariams pasiūlius pareiškėjai pakomentuoti vadovės poziciją, pareiškėja nurodė, kad Skyriaus vedėjos vertinimas neobjektyvus, ji žino, kur rasti teisės aktus ir kur jų ieškoti, nurodė, kad čia labiau asmeniškumai, nuo pirmos dienos ji buvo negera ir nepasidarys gera, ji jaučiasi mobinguojama jau 3 metus.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos paaiškinti, argumentuoti savo poziciją, užduoti klausimus ir į juos atsakyti. Komisija, patikrinusi, ar valstybės tarnautojos tiesioginės vadovės surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta bei įsitikinusi, kad tiesioginė vadovė, vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją bei laikydamasi darbuotojo vertinimo rekomendacijų, nusprendė pareiškėjos veiklą įvertinti nepatenkinamai.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas vyko pagal nustatytas procedūras, buvo išklausyta pati pareiškėja, jos tiesioginė vadovė, įvertinti dokumentai ir paaiškinimai. Teismas vertino, kad tiek Įsakymas, tiek Išvada yra motyvuoti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymą, taip pat teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginių apie mobingą jos atžvilgiu.

10. Teismas pažymėjo, kad Skyriaus vedėja teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjos požiūris į darbą yra atmestinas, Skyriaus vedėja privalo nuolat kontroliuoti pareiškėjos rengiamus raštus, dažnai turi taisyti raštus, atsakymus, taip pat Skyriaus vedėja nurodė, kad nežemina ir nekelia balso pareiškėjos atžvilgiu, tik reikalauja, kad darbas būtų atliktas tinkamai ir laiku.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos atliekamos funkcijos, numatytos Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, pagrįstai kontroliuojamos jos vadovės ir tai nelaikytina mobingu. Pareiškėjai nustatomi pavedimų įvykdymo terminai, beveik 22 proc. visų užduočių parengtos vėluojant arba atidėtos.

12. Teismas padarė išvadą, kad Skyriaus vedėjos pareiškėjai duodamų pavedimų įvykdymo terminų nustatymas, jos pastabos ir kritika dėl netinkamai atliekamų funkcijų nėra laikytina mobingu ar psichologiniu spaudimu ar pareiškėjos pažeminimu.

13. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad jos sveikata pablogėjo dėl mobingo, nes pareiškėja nenurodė sveikatos problemų pobūdžio, yra tik duomenys apie pareiškėjos nedarbingumo laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja siuntė el. paštu prašymus pakeisti darbo vietą Administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriui, jai buvo siūlomos kelios darbo vietos kituose skyriuose, tačiau ji atsisakė pereiti į kitus skyrius.

14. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, paremtas Išvada, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.

III. 15. Pareiškėja B. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik procedūrinius Įsakymo teisėtumo aspektus, tačiau nebuvo iš esmės ištirta, ar Administracija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą įvertinti pareiškėjos metinę tarnybinę veiklą nepatenkinamai, o po to priimti Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalies nuostatas.

17. Pareiškėja pabrėžia, kad, tikrindamas, ar buvo pagrindai pareiškėjos metinę tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai, pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti įrodymus, kurie patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, tačiau teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kuriais pareiškėja grindė Įsakymo neteisėtumą (pasisakė tik dėl mobingo), o be išlygų rėmėsi atsakovo ir Skyriaus vedėjos nurodytomis aplinkybėmis.

18. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė kitas ABTĮ nuostatas (86 str. 2 d., 87 str. 4 d. 2 ir 3 p.), nes, vertindamas pareiškėjos profesinę veiklą, teismas nurodė, kaip pasireiškė pareiškėjos veiklos netinkamumas, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais.

19. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog prieš pareiškėją nebuvo vykdomas mobingas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Skyriaus vedėja yra pareiškėjos tiesioginė vadovė, todėl turi teisę kontroliuoti pareiškėjos darbą, tačiau pareiškėja nesiejo mobingo su tarnybiniu pavaldumu, o siejo tai su niekinančiu ir viešai pareiškėją žeminančiu Skyriaus vedėjos elgesiu.

20. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino pareiškėjos argumentų dėl galimai šališko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo, kuris galėjo būti nulemtas tuo, kad pareiškėja liudijo buvusio tiesioginio vadovo byloje prieš Administraciją.

21. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad jos tarnybinei veiklai turėjo neigiamą įtaką COVID-19 pandemija, taip pat ir sveikatos sutrikimai, atsiradę, be kita ko, dėl darbe patiriamo streso (pareiškėja prideda išrašą apie sveikatos būklę).

22. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui ir prašo jį atmesti. Papildomai Administracija nurodo šiuos argumentus:

22.1. Pareiškėja pakartojo skunde nurodytus argumentus, papildydama apeliacinį skundą tik tuo, kad jau ne tik Administracijos direktorė priėmė neteisėtą Įsakymą, tačiau jau ir pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą, nemotyvuotą ir nepagrįstą Sprendimą.

22.2. Pareiškėja nepagrįstai pateikė papildomus dokumentus, nors turėjo visas galimybes išrašą apie sveikatos būklę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, todėl šie pareiškėjos įrodymai neturėtų būti vertinami.

22.3. Iš sisteminio teisės aktų aiškinimo matyti, jog, priimant Įsakymą, nebuvo pažeistos jokios teisės normos ar padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. .

23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai, nepatenkinamai įvertinus jos tarnybinę veiklą už 2020 metus, buvo nustatytas 0,5 mažesnis tarnybinės algos koeficientas, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Įsakymas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, paremtas Išvada, yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjos skundą atmetė.

25. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nuostatas (80 str. 1 d., 86 str. 2 d., 87 str. 4 d. 2 ir 3 p.), taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepatyrė mobingo, t. y. pareiškėja iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pridėti naujus įrodymus apie pareiškėjos sveikatos būklę. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja galėjo šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, pareiškėja niekaip nepagrindė, kodėl ji to negalėjo padaryti anksčiau ar kad tokių įropdymų pateikimo būtinybė atsirado tik pateikiant apeliacinį skundą, todėl pareiškėjos prašymas pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus netenkinamas.

28. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjos teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

30. Pareiškėja taip pat teigė, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86-87 straipsnių reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Pareiškėja apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokių faktinių aplinkybių teismas netyrė ir į kuriuos reikalavimus neatsakė ar atsakydamas jų nemotyvavo, kurias teisės normas privalėjo taikyti, bet netaikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva patikrinęs teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą šiuo aspektu, nenustatė įstatyme teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius klausimus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos skundo argumento ir aiškiai įvardijo, kuo remiantis buvo prieita vienos ar kitos išvados.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos teiginių, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik procedūrinius Įsakymo priėmimo aspektus, nevertindamas, ar Administracija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą įvertinti pareiškėjos veiklą nepatenkinamai, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė visą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, nurodė konkrečius pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumus ( rengiami dokumentai nebūna kokybiški, 22 proc. visų užduočių parengtos vėluojant arba atidėtos), šiuos duomenis patvirtina atsakovo pateikta medžiaga (išrašas apie pareiškėjos atliktas užduotis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumus (taigi, vertino, ar pagrįstai pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai), tačiau, pasak pareiškėjos, nepagrindė šių argumentų jokiais įrodymais, nors, kaip jau minėta, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos tarnybinė veikla turėjo didelių trūkumų.

32. Atsakydama į pareiškėjos argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog prieš pareiškėją nebuvo vykdomas mobingas, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdytas mobingas, pareiškėja buvo žeminama ar viešai įžeidinėjama. Pareiškėjos tiesioginė vadovė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad su pareiškėja elgiasi pagarbiai ir dalykiškai, Komisijos posėdžio įrašas taip pat patvirtina, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė su pareiškėja bendrauja tinkamai. Vien deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai bei subjektyvus pareiškėjos požiūris į jai išsakomas dalykiškas pastabas negali būti pagrindas pripažinti, kad prieš pareiškėją vykdomas mobingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos pareiškėjos argumentus atmetė.

33. Kiti pareiškėjos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje NR. A-3707-575/2016)

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė