45856b02-c2c6-41be-80d7-37e674a3da1e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00704-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.23.4.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.2., 1.1.8.6.2.; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,gynėjams advokatams Daivai Dereškevičienei, Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), Valdui Burneikiui, Agatai Aganauskienei,nuteistiesiems M.

A., I. A., nukentėjusiosios R. L. atstovui advokatui D. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro bei nuteistųjų M. A. ir I. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo: M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;– pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir M.

A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal BK 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba bÅ«ti užsiregistravus darbo biržoje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Taip pat A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .I.

A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, jÄ atliekant nepilnamečių pataisos namuose. I. A. pagal BK 261 straipsnį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Solidariai iÅ¡ M. A. ir A. S. nukentėjusiajai R. L. priteista 4 000,00 Eur (keturi tÅ«kstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ M. A. ir A. S. organizacijai „Lietuvos Caritas“ priteista po 290,00 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) proceso iÅ¡laidų Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu M. A. ir A. S. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad iki 2014 m. rugsėjo 10 d., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdami tikslÄ užsiimti prekyba žmonėmis, veikdami bendrininkų grupe, parengė nusikalstamos veikos įvykdymo planÄ bei pasiskirstė vaidmenimis, tai yra, kad M. A., pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, organizuos ir kontroliuos žmonių verbavimÄ bei iÅ¡vežimÄ Ä¯ užsienį, siekiant juos iÅ¡naudoti nusikalstamai veikai daryti, o A.

S., pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, suras ir verbuos žmones, siekiant, kad jie bÅ«tų iÅ¡naudojami nusikalstamai veikai daryti užsienyje. Pasiekus susitarimÄ bei vykdant iÅ¡ anksto aptartÄ planÄ , A. S. 2014 m. rugsėjo 10 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio vieÅ¡bučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios R. L. pažeidžiamumu dėl to, kad pastaroji serga depresija, yra vieniÅ¡a mama ir jos vaikÄ augina jos motina, dėl to nuo pastarosios yra iÅ¡ dalies priklausoma, neturi savo nuosavo gyvenamojo bÅ«sto, turi įsiskolinimų greitojo kredito įstaigai, siekdamas palaužti nukentėjusiosios valiÄ , įkalbinėdamas verbavo R.

L. vykti į PrancÅ«zijos RespublikÄ vogti iÅ¡ parduotuvių prekes, kurias A. S. pažadėjo parduoti ir dalį už jas gautų pinigų atiduoti nukentėjusiajai, be to, pažadėjo nukentėjusiÄ jÄ R. L. nuvežti į užsienio valstybę, ten apgyvendinti ir maitinti, o po to parvežti atgal į Lietuvos RespublikÄ . Nukentėjusiajai sutikus vykti į PrancÅ«zijos RespublikÄ vogti prekes iÅ¡ parduotuvių, tai yra vykdyti nusikalstamas veikas, A. S. pasiÅ«lė R. L. prasitęsti turimÄ nedarbingumo pažymėjimÄ , iki ji grįš iÅ¡ PrancÅ«zijos Respublikos, kad nukentėjusioji neprarastų turimo darbo Lietuvoje.Po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. rugsėjo 12 d., Tauragės mieste, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, A.

S. pranešė M. A. apie surastÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuriÄ Ä¯kalbėjo vykti į PrancÅ«zijos RespublikÄ daryti nusikalstamas veikas, po to M. A. davė nurodymÄ A. S. perduoti nukentėjusiajai, kad pastaroji lauktų, kol jis surinks grupę asmenų, vykstančių vogti prekes iÅ¡ parduotuvių PrancÅ«zijos Respublikoje. A. S., vykdydamas M. A. nurodymÄ , 2014 m. rugsėjo 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, anksčiau minėtame vieÅ¡butyje susitiko su R. L. ir perdavė pastarajai M.

A. nurodymÄ .Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. rugsėjo 14 d. vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. A. pastarojo vairuojamu automobiliu „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. S. atvyko į Pagėgių savivaldybėje, Lindikų kaime esančiÄ T. G. gyvenamÄ jÄ sodybÄ , kurioje tuo metu buvo nukentėjusioji R. L., kur jai pranešė, kad iÅ¡veÅ¡ jÄ Ä¯ PrancÅ«zijos RespublikÄ vykdyti nusikalstamas veikas, bei nurodė jai vykti kartu su jais. Po to M.

A. pastarojo vairuojamu minėtu automobiliu kartu su A. S. atgabeno R. L. į A. S. gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kur nukentėjusiÄ jÄ paliko A. S. saugoti, iki M. A. sugrįš jos pasiimti ir iÅ¡vežti jÄ Ä¯ PrancÅ«zijos RespublikÄ . A. S. savo gyvenamajame name saugodamas nuketėjusiÄ jÄ , pareiÅ¡kė jai, kad jis parduos pastarÄ jÄ PrancÅ«zijos Respublikoje prostitucijai. Tai iÅ¡girdusi nukentėjusioji iÅ¡sigando ir atsisakė vykti į PrancÅ«zijos RespublikÄ bei apie tai SMS žinute iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono pranešė savo motinai, o pastaroji – policijai.

Po to nukentėjusioji R. L. pasakė A. S., kad apie jos iÅ¡vežimÄ Ä¯ PrancÅ«zijos RespublikÄ yra žinoma policijai ir ji yra ieÅ¡koma, bei pasinaudodama tuo, pabėgo iÅ¡ A. S. gyvenamojo namo.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu M. A. pagal BK 261 straipsnį ir 260 straipsnio 1 dalį, o nepilnametis I. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, iki 2015 m. sausio 8 d., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 2,148 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 g amfetamino, turėdami tikslÄ jas platinti, pasvėrė ir supakavo Å¡ias narkotines medžiagas dalimis į atskirus plastikinius maiÅ¡elius, taip paruoÅ¡dami narkotines medžiagas pardavimui ar kitokiam platinimui, ir laikė jas M.

A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė. Po to 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., turint tikslÄ platinti narkotines medžiagas, M. A. nurodymu į pastarojo nuomojamÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, E. K. atvedė nepilnametį R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iÅ¡keitė 0,967 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100,00 Eur vertės, nepilnamečio R. L. atsineÅ¡tÄ ir perduotÄ jiems mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS“ (priklausantį pastarojo motinai K.

L.), taigi platino nepilnamečiui narkotines medžiagas. Tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., M. A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, veikdami bendrai, už 12,00 Eur pardavė T. B. ir D. S. nenustatytÄ kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių ), kurias T. B. ir D. S. tuoj pat Å¡iame bute surÅ«kė. Likusias narkotines medžiagas – 1,181 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 g amfetamino – M. A. ir I. A., veikdami bendrai, turėdami tikslÄ Å¡ias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, toliau laikė M.

A. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, iki 2015 m. sausio 8 d. 23.35 val., kol kratos metu paminėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 986,897 g kanapių (antžeminių dalių), kol 2014 m. spalio 31 d. kratos metu, jas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisino I.

A. pagal BK 261 straipsnį dėl narkotikų platinimo nepilnamečiui R. L. motyvuodamas tuo, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, taigi, negali bÅ«ti nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, subjektu, todėl jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, taip pat, esant galimybei, pritaikyti BK 641 ir 75 ar kitų BK straipsnių nuostatas ir suÅ¡velninti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto teigimu, apygardos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ pagrįstos tik abejotinais nukentėjusiosios R. L. parodymais, subjektyvia bylÄ nagrinėjusio teismo ir nukentėjusiosios nuomone, o ne realiais faktais. Be to, parduodamas narkotines medžiagas R. L., jis buvo įsitikinęs, kad pastarasis yra pilnametis. Jeigu bÅ«tų žinojęs, kad jis dar nepilnametis, Å¡ių medžiagų jam bÅ«tų nepardavęs. Dėl to pagal BK 261 straipsnį jis taip pat turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Apelianto teigimu, kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad padarė šį nusikaltimÄ . Laikas, kurį praleido Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam jau padarė teigiamÄ Ä¯takÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis I. A. praÅ¡o jį visiÅ¡kai iÅ¡teisinti. Byloje nesurinkta jokių jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodymų. Nesant galimybės jį visiÅ¡kai iÅ¡teisinti, apeliantas praÅ¡o pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti arba paskirtÄ jÄ bausmę suÅ¡velninti, nes Å¡iuo metu ji yra per griežta.Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį dalyje dėl I.

A. iÅ¡teisinimo pagal BK 261 straipsnį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:I. A. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti I. A. galutinę subendrintÄ trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį dalyje dėl aiÅ¡kiai per Å¡velnių bausmių paskyrimo nuteistiesiems M.

A. ir A. S.:M. A., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, paskirti Å¡eÅ¡erių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti penkerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 261 straipsnį paskirti aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. A. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti jam subendrintÄ laisvės atėmimo devyneriems metams bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . A. S., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi A. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti jam galutinę subendrintÄ aÅ¡tuonerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu A. S. taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nuketėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .Nesutikdamas su I. A. iÅ¡teisinimu pagal BK 261 straipsnį prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal BK 261 straipsnį atsako tik pilnametis asmuo, yra nepagrįsta. BK 261 straipsnio dispozicija nenumato bÅ«tino pilnametystės kaip nusikaltimo subjekto požymio. Teismų praktikoje taip pat nėra aiÅ¡kinama, kad BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas turėtų bÅ«ti specialus, t. y. sulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus.

Å ioje byloje buvo nustatyta, kad I. A. žinojo, jog R. L. yra nepilnametis, ir, tai žinodamas, kartu su M. A. platino jam narkotines medžiagas, todėl jo veiksmai atitinka BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. A., kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, už BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ turėtų bÅ«ti skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam M.

A. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, o nuteistajam A. S. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, nes jos yra per Å¡velnios. PrieÅ¡ingai nei nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, abu nuteistieji neprisipažino įvykdę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl jų nesigailėjo, duodami parodymus klaidino teismÄ stengdamiesi iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Duodamas parodymus teisme dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, A.

S. teigė, kad narkotines medžiagas – kanapes rinko žmonių daržuose, jas džiovino, maišė su tabaku ir rūkė. Tačiau tokie jo parodymai paneigti 2014 m. spalio 31 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad Tauragėje, (duomenys neskelbtini), A. S. gyvenamojoje vietoje kratos metu įvairiose buto vietose surasta ir paimta žalios ir rudos augalinės kilmės medžiagų (kanapių), du vazonėliai su daigais, elektroninės svarstyklės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, du mobiliojo ryšio telefonai „SAMSUNG“ (t. 1, b. 1. 179-180).

Be to, aplinkybę, kad A. S. pats augino narkotines medžiagas, patvirtino liudytojai A. V. ir M. N.. Tačiau apklausiamas teisme A. S. prisipažino tik dėl narkotinių medžiagų laikymo ir naudojimo savo reikmėms, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis turėjo tikslÄ jas platinti. Nuteistieji BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė veikdami bendrininkų grupe. Dėl prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims padaryta žala neatlyginta. Visos nusikalstamos veikos, už kurias nuteisti M.

A. ir A. S., padarytos veikiant tiesiogine tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Abiejų nuteistųjų pragyvenimo Å¡altinis buvo nusikalstamų veikų darymas. Jie abu yra ne vienÄ kartÄ teisti. Nepaisant to, apygardos teismas skyrė jiems gerokai mažesnes už BK straipsnių, pagal kuriuos jie yra nuteisti, sankcijų vidurkiai bausmes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad padarant BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ M. A. atliko aktyvesnius veiksmus nei A. S., tačiau, prokuroro vertinimu, vien tai, kad vykdant nusikaltimus vienas iÅ¡ bendrininkų buvo aktyvesnis, nėra pagrindas skirti pastarajam akivaizdžiai per Å¡velniÄ bausmę.

Be to, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo A. S. taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skiriant Å¡velnesnę, nei sankcijos minimumas, bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o taip pat nebuvo pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistųjų I.

A. ir M. A. apeliaciniai skundai atmetami, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nuteistųjų M. A. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį bei BK 261 straipsnį, I. A. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jiems paskirtų bausmių dydžiu. Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas BK 261 straipsnio taikymo klausimas, nesutinkama su I. A. iÅ¡teisinimu pagal minėtÄ straipsnį bei nuteistiesiems I.

A., M. A. ir A. S. paskirtomis bausmėmis. Dėl M. A. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį PrieÅ¡ingai nei teigiama M. A. apeliaciniame skunde, apygardos teismo nuosprendis dėl jo kaltės padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstas įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis ir nenustatyta, kad bÅ«tų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ dėl M. A. kaltės įrodymo.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apie nuteistojo kaltę padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , pagrįsta iÅ¡samiais ir nuosekliais nukentėjusiosios R. L. parodymais, sutampančiais su ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo A. S. parodymais apie nukentėjusiosios verbavimo vykti į PrancÅ«zijos RespublikÄ daryti nusikaltimus aplinkybes, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis (BPK 20 straipsnio 4 dalis).Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad BK 147 straipsnio 1 dalis numatyto baudžiamÄ jÄ atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokiÄ naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, bÅ«tų iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitais iÅ¡naudojimo tikslais.

Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienas iÅ¡ jame nurodytų alternatyvių veiksmų, atliktų bent vienu iÅ¡ jame nurodytų alternatyvių bÅ«dų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų iÅ¡naudojamas jame nurodytais arba kitais iÅ¡naudojimo tikslais. Be to, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusiojo asmens sutikimas neturi juridinės reikÅ¡mės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybÄ Å¾monėmis.

Sutikimas bÅ«ti iÅ¡naudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartÄ ir grasinimus, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku.Skundžiamu nuosprendžiu M. A. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S. pagal iÅ¡ anksto aptartÄ planÄ , pasinaudodamas R. L. pažeidžiamumu, verbavo jÄ siekdamas, kad ji bÅ«tų iÅ¡naudojama nusikalstamai veikai daryti užsienyje. Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji R.

L. nuosekliai parodė, kad su A. S. susipažino tuomet, kai grįžusi iÅ¡ psichiatrinės ligoninės kartu su savo draugu T. G. buvo apsistojusi Tauragėje. A. S. ji papasakojo, kad yra vieniÅ¡a mama auginanti mažametį vaikÄ , kad gyvena su mama, niekur nedirba, turi skolų. Tai iÅ¡girdęs pastarasis jai pasiÅ«lė važiuoti į PrancÅ«zijÄ ir padėti vogti prekes iÅ¡ parduotuvių. KitÄ dienÄ jie vėl susitiko. Ji domėjosi dėl galimybės iÅ¡vykti į PrancÅ«zijÄ , dėl apgyvendinimo ir maitinimo.

A. S. žadėjo viskuo pasirÅ«pinti bei pats jÄ nuvežti, sakė, kad dar nesusirinkusi visa asmenų grupė. IÅ¡ pokalbių tarp jos ir A. S., ji suprato, kad vykimÄ Ä¯ PrancÅ«zijÄ organizavo ne jis, o kažkas kitas, nes jis nežinojo visų kelionės aplinkybių, vis naudojosi telefonu ir žadėjo patikslinti konkrečiÄ informacijÄ . IÅ¡ T. G. namų jos iÅ¡vežti atvažiavo A. S. su M. A.. A. S. liepė jai sėsti į maÅ¡inÄ ir ji įsėdo, nes buvo kalbėta, kad važiuos į PrancÅ«zijÄ vogti.

M. A. vairavo automobilį, o A. S. sėdėjo Å¡alia. Su savimi ji turėjo rankinę, telefonÄ , asmens tapatybės kortelę. Kaip ir buvo žadėta, jÄ atvežė į A. S. namus ir paliko. Ten A. S. pasakė, kad ji į PrancÅ«zijÄ iÅ¡vyks ryte, 06.00 valandÄ , o už jÄ gaus 3000, tačiau neįvardijo ko. Pasakė, kad jÄ parduos. Kai jis pasiÅ«lė jai nusimaudyti, suprato, kad nori jÄ iÅ¡bandyti, suprato, kad parduos kaip prostitutę. PasiÅ«lymÄ eiti į lovÄ suprato kaip prekės iÅ¡bandymÄ .

IÅ¡ pradžių ji sutiko važiuoti į PrancÅ«zijÄ vogti, tik vėliau, kai bÅ«dama A. S. namuose suprato, kad ja norima parduoti kaip prostitutę, ji atsisakė. Slapta jai pavyko susisiekti su policija. Ji suvokė, kad situacija rimta, kad bus parduota, todėl mamai parašė SMS žinutę, praÅ¡ydama pagalbos. Pagal policijos nurodymus su A. S. stengėsi kalbėti gražiai, neiÅ¡siduoti, kad suprato jo ketinimus, pasiÅ«lė iÅ¡eiti parÅ«kyti. Tada A. S. pasakė, kad jos jau ieÅ¡ko Tauragės ir Skuodo policija, ir kad jÄ paleistų.

Jis bandė jÄ laikyti, sakė: „palauk 10 minučių, atvažiuos maÅ¡ina ir iÅ¡veÅ¡ tave“. Tačiau ji pabėgo. Bėgo per kažkokį stadionÄ , kol privažiavo policijos automobilis ir jÄ paėmė. Buvo labai iÅ¡sigandusi, kai nuvažiavus nedidelį atstumÄ , pamatė stovinčiÄ sidabrinę „Audi“, prie kurio vairo sėdėjo M. A.. Ji jį atpažino ir apie tai pasakė pareigÅ«nams. M. A. apie vežimÄ ir darbÄ PrancÅ«zijoje tiesiogiai nekalbėjo, bet iÅ¡ A. S. pasakymų suprato, kad viskÄ organizavo ir jÄ Ä¯ PrancÅ«zijÄ turėjo vežti M.

A.. Å ie nukentėjusiosios parodymai sutampa su liudytojų policijos pareigÅ«nų G. Å ., E. T., A. Å ., G. M., P. Č. parodymais, kurie patvirtino, kad įvykio metu susiklosčiusi situacija buvo rimta, iÅ¡ R. L. elgesio buvo matyti, kad ji iÅ¡ tiesų papuolė į bėdÄ , yra iÅ¡sigandusi, pareigÅ«nams teigė, kad jÄ ketinama iÅ¡vežti į PrancÅ«zijÄ ir parduoti. Nukentėjusiosios parodymai sutampa ir su liudytojos A. V. parodymais, kad jos buvęs draugas A. S. ir M. A. rinko žmones vežti į PrancÅ«zijÄ vogti, kad jie buvo užverbavę ir R.

L., tačiau pastaroji persigalvojo ir pabėgo. Nukentėjusiosios parodymai taip pat sutampa su liudytojų D. L., T. G. ir J. R. parodymais, patvirtinančiais R. L. verbavimo ir kreipimosi pagalbos į teisėsaugos institucijas aplinkybes. Be to, nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad nukentėjusioji atpažino A. S. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijusi Arvydu ir kuris jai siÅ«lė vogti iÅ¡ parduotuvių, ir atpažino M.

A. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijusi M., kuris jÄ atvežė iki Arvydo namų (t. 1, b. l. 20–23, 24–27). Liudytojas T. G. taip pat atpažino A. S. kaip asmenį, kuris pasiÅ«lė R. L. vykti į PrancÅ«zijÄ vogti iÅ¡ parduotuvių (t. 1, b. l. 45–48). 2014 m. spalio 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo ir 2014 m. spalio 22 d. apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotas tarp D. L. ir R. L. 2014 m. rugsėjo 14 d. nuo 20.40 val. iki 22.27 val. vykęs susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis, iÅ¡ kurio turinio nustatyta, kad nukentėjusioji prašė savo mamos pagalbos, nurodė, kad jai gresia pavojus, nes jÄ veža į PrancÅ«zijÄ parduoti.

Nukentėjusioji prašė apie tai praneÅ¡ti policijai ir pasienio tarnybai, nurodė esanti pas A. Tauruose (t. 1, b. l. 81–85). 2014 m. spalio 23 d. daiktų apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 14 d. 22.06 val. R. L. mama D. L. paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė, jog R. L. jÄ informavo, kad ji yra Tauragėje, jÄ nori parduoti į sekso vergijÄ ir automobiliu iÅ¡vežti į PrancÅ«zijÄ . R. L. BendrÄ jį pagalbos centrÄ taip pat informavo, jog aplink namÄ , kuriame ji laikoma, mato tvorÄ , tačiau bijo iÅ¡ jo pabėgti, nes jÄ gali užmuÅ¡ti (t. 1, b. l. 107–112).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir bylos duomenimis nustatytas didelis M. A. ir A. S. kontaktavimo telefonu intensyvumas (t. 2, b. l. 161–171). Apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu A. S. pripažino, kad tarp jo ir M. A. buvo susitarimas darbo neturintiems žmonėms siÅ«lyti vykti į PrancÅ«zijÄ vogti iÅ¡ parduotuvių ir taip užsidirbti. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota informacija, taip pat patvirtina, kad M.

A. kontaktavo su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl vykimo į PrancÅ«zijÄ siekiant minėtoje Å¡alyje vykdyti vagystes iÅ¡ parduotuvių, prašė kitų asmenų pagalbos ieÅ¡kant tokių asmenų (t. 2, b. l. 103–105). Be to, bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nukentėjusioji R. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pažeidžiama. UAB „Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“, Klaipėdos JÅ«rininkų ligoninės psichiatrijos departamento pažyma, patvirtina, kad ji dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo gydosi nuo 2011 metų.

Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. dėl Å¡ios diagnozės gydėsi stacionare (t. 1, b. l. 32). Nusikalstamos veikos padarymo metu ji taip pat buvo neseniai grįžusi iÅ¡ psichiatrinės ligoninės. Be to, nukentėjusioji viena augina vaikÄ , turi finansinių sunkumų, negrÄ Å¾intų greitųjų kreditų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumÄ konstatuoja, kad nuteistųjų A. S. bei M. A. bendrais veiksmais atliktas siÅ«lymas tokiam asmeniui vykti į užsienį vogti iÅ¡ parduotuvių, žadant ten nuvežti, apgyvendinti, maitinti, realizuoti pavogtas prekes ir dalimi gautų pinigų atsilyginti nukentėjusiajai už daromas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai įvertinti kaip josios verbavimas nusikalstamai veiklai daryti.

Taigi, kolegija sprendžia, jog M. A. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios, nuteistojo A. S., liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, atitinkančiais apygardos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Dėl I. A. ir M. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį Nuteistasis M. A. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad jis BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo nepadarė, nes nežinojo, jog asmuo, kuriam jis perdavė narkotines medžiagas, t. y.

R. L., buvo nepilnametis. Nuteistasis I. A. apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nėra jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodymų. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistieji, I. A. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , M. A. kaltė padarius BK 261 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ yra įrodyta byloje surinktais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡tirtais įrodymais. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodo, jog I. A. nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 261 straipsnį.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Å ioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių Å¡io nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje iÅ¡vardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vienÄ iÅ¡ nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvÅ«s, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo dalykas buvo realizuotas ar ne.

Nepaisant to, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis I. A. neprisipažino kartu su M. A. dalyvavęs padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisingumÄ patvirtina raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga ir liudytojų parodymai. I. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie savaitę laiko iki jo sulaikymo gyveno pas savo brolį M. A., (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kurio pravardė yra Mundis.

Jis ir M. A. kiekvienas atskirai už savo pinigus iÅ¡ nenustatytų asmenų nusipirko narkotinių medžiagų – amfetamino, kurį vadina „gaidžiu“, ir kanapių. Broliai susitarė, kad įsigytus narkotikus abu pardavinės bendrai ir kartu dalinsis už juos gautÄ pelnÄ , minėtus narkotikus paslėpė slėptuvėje. I. A. turėjo 2 mobiliojo ryÅ¡io telefonus, vieno iÅ¡ jų numeris (duomenys neskelbtini). M. A. taip pat turėjo ne mažiau dviejų mobiliojo ryÅ¡io telefonų, į kuriuos skambindavo pažįstami ir imdamiesi konspiracijos susitardavo dėl narkotikų pardavimo–pirkimo, kuriuos jie pardavinėdavo tiek M.

A. bute, tiek įvairiose vietose Tauragės mieste. 1 gramÄ kanapių ar amfetamino parduodavo už 10,00 Eur, tačiau vietoje 1 gramo paketėlyje bÅ«davo maždaug 0,5 gramo narkotikų. Kanapes jie susmulkindavo M. A. bute ten buvusiu smulkintuvu ir iÅ¡pilstydavo į paketėlius, taip pat į paketėlius pakuodavo ir amfetaminÄ . IÅ¡ slėptuvės narkotikus, skirtus pardavimui, paimdavo mažais kiekiais, tačiau 2015 m. sausio 8 d. atsirado daug klientų, todėl visus narkotikus kartu su broliu susinešė iÅ¡ slėptuvės į nuomojamÄ butÄ .

Jis pažįsta E. K., kurio pravardė yra Adolis, jis yra apie 15 metų amžiaus, smulkaus kÅ«no sudėjimo. Jis buvo M. A. draugas, jie turėjo vienas kito telefonų numerius. I. A. taip pat pažįsta R. L., kuris yra apie 16 metų amžiaus, tačiau M. A. su R. L. nebuvo pažįstamas. 2015 m. sausio 8 d. M. A. jam pasakė, kad E. K. klasės draugas nori iÅ¡mainyti savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ kanapes. Jie susitarė, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡keis į 4 gramus kanapių, kurių iÅ¡ tikrųjų bus tik apie 2 gramus.

Veikdamas bendrai su M. A. į atskirÄ polietileninį maiÅ¡elį įdėjo apie 2 gramus kanapių, skirtų iÅ¡keisti į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Tos pačios dienos vakare, jau sutemus, jis kartu su D. J., M. A. ir dar dviem pastarojo draugais nuomojamo buto balkone rÅ«kė kanapes. Matė, kad prie namo atėjo E. K. su draugais. Netrukus į butÄ atėjo E. K. ir R. L., kuris iÅ¡sitraukė „SAMSUNG“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , o iÅ¡ kuprinės iÅ¡siėmė Å¡io telefono pakuotę. Jis su broliu apžiÅ«rėjo minėtÄ telefonÄ ir nutarė jį mainyti į kanapes.

Vėliau M. A. padavė R. L. polietileninį maiÅ¡elį su iÅ¡ anksto atseikėtomis kanapėmis, sakydamas, kad čia yra 4 gramai kanapių, ir pasiliko R. L. telefonÄ bei jo pakuotę. Po to jis palydėjo E. K. ir R. L. iki laiptinės lauko durų ir grįžęs į butÄ Ä¯sidėjo savo SIM kortelę į iÅ¡mainytÄ iÅ¡ R. L. telefonÄ , nes ruošėsi juo naudotis. Po to, jis išėjo į miestÄ , o sugrįžęs, bute rado kartu su jo broliu kanapes rÅ«kančius du jam nepažįstamus vaikinus.

Kambaryje ant spintelės buvo padėti pinigai – dvi 5,00 Eur nominalo kupiÅ«ros ir viena 2,00 Eur nominalo moneta. IÅ¡ to suprato, kad M. A. pardavė tiems vaikinams gramÄ kanapių. ParÅ«kę tie du vaikinai ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ buto, bet į butÄ Ä¯siveržė policija ir visus sulaikė. Kratos metu nuomojamame bute rasti pinigai yra bendri jo ir M. A., gauti per paskutines dvi dienas iki sulaikymo už parduotas narkotines medžiagas. 2015 m. sausio 8 d. vakare jis vilkėjo raudonÄ megztinį su gobtuvu, kurį mÅ«vėjo ant galvos, o M.

A. – pilkos spalvos sportinį Å¡varkelį (t. 5, b. l. 70–71, 77). Å ie I. A. parodymai patvirtinami nukentėjusiosios K. L. parodymais, kad ji sÅ«nui R. L. buvo nupirkusi naujÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSAMSUNG“. IÅ¡ sÅ«naus pasakojimo žino, kad įvykio dienÄ jis šį telefonÄ , padedamas kito vaikino, už kanapes užstatė M. A.. Liudytojų policijos pareigÅ«nų A. J., M. B., A. G., M. K., M. T., Ž. M. parodymais nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl prekybos žmonėmis, prieÅ¡ M.

A. buvo sankcionuoti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Atliekant minėtus veiksmus buvo gauta informacija, kad grįžęs iÅ¡ PrancÅ«zijos M. A. pradėjo platinti narkotines medžiagas – kanapes ir amfetaminÄ , kurie konspiraciniais tikslais buvo vadinami kitais vardais. Platinama buvo nuolat, klientai buvo pastovÅ«s. Kontroliuojant elektroninių ryÅ¡ių tinklus nustatyta, kad I. A. veikė kaip tarpininkas, nes jis atsiskaitinėdavo M.

A., skambindavo jam ir praneÅ¡davo, kas pageidauja įsigyti narkotikų, klausdavo brolio, kiek paimti pinigų, praÅ¡ydavo duoti narkotinių medžiagų, kaip klientus surasdavo savo draugus arba perpirkdavo narkotikus iÅ¡ savo brolio ir parduodavo kitiems asmenims. Dėl R. L. priklausiusio telefono „SAMSUNG“ mainų į narkotines medžiagas buvo tariamasi SMS žinutėmis su nepilnamečiu E. K.. Ä®vykio dienÄ , gavus informacijÄ , apie galimus narkotikų mainus, buvo vykdomas slaptas sekimas, kurio metu pareigÅ«nai nustatė, kad prie namo, kuriame gyveno nuteistieji I.

A. ir M. A. priėjo keturi nepilnamečiai asmenys. Ä® stebimÄ laiptinę įėjo du asmenys – R. L. ir E. K., žinomas kaip brolių I. A. ir M. A. klientas pravarde „Adulis“, o kiti liko laukti. Po to iÅ¡ laiptinės išėjo minėti du vaikinai ir I. A., vilkintis raudonu džemperiu. Keturi vaikinai, kurie buvo atėję prie namo laiptinės, nuo namo nuėjo link miesto centro, vėliau jie buvo sulaikyti. Nustatyta, kad sulaikymo metu R. L. iÅ¡metė paketėlį, kurio viduje buvo rastos narkotinės medžiagos.

TÄ pačiÄ dienÄ M. A. ir I. A. gyvenamojoje vietoje buvo rastas nukentėjusiajai K. L., t. y. R. L. motinai, priklausęs telefonas „SAMSUNG“, dėžutė baltu virÅ¡eliu, pinigai, amfetaminas ir kanapės. Pirmiau aptartus nuteistojo I. A. bei liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymus patvirtina ir liudytojų M. M., E. Å ., E. K., R. L., sulaikytų iÅ¡ karto po įvykusių narkotikų mainų, parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad E. K., pravarde Adulis, R. L. ir jo klasės draugai M. M. ir E. Å . kartu rÅ«kydavo kanapes.

R. L. turėjo naujÄ telefonÄ â€žSAMSUNG“, kurį 2015 m. sausio 8 d. nusprendė iÅ¡keisti į kanapes, nes norėjo parÅ«kyti. Tos pačios dienos vakare E. K. vedami R. L., M. M. ir E. Å . nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Tauragėje, prie daugiabučio namo, kurio antrame aukÅ¡te gyveno asmuo, prekiaujantis kanapėmis. M. M. ir E. Å . pasiliko laukti prie namo, o R. L. su E. K. užėjo į antrame aukÅ¡te deÅ¡inėje esantį butÄ . Ä® laiptinę juos įleido vaikinas vardu I., vilkintis raudonu megztiniu su gobtuvu.

Bute kitas vaikinas apžiÅ«rėjo R. L. telefonÄ ir pasakė, kad už jį duos 2 gramus kanapių. Susitarus dėl mainų R. L. su E. K. išėjo į laukÄ , iÅ¡trynė duomenis iÅ¡ telefono, iÅ¡siėmė SIM kortelę, vėliau grįžo į butÄ , ir iÅ¡keitė telefonÄ bei jo įsigijimo dokumentus į maiÅ¡elį su kanapėmis. Tačiau einant namo po įvykusių mainų R. L., E. K., M. M., E. Å . buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.Teisiamojo posėdžio metu paskelbti liudytojų D.

S. ir T. B. parodymai taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 21.30 val., Tauragėje jie sutarė parÅ«kyti kanapių. T. B. suradus asmenį, galintį parduoti kanapių, t. y. M. A., D. S. T. B. padavė 12,00 Eur, t. y. 2,00 Eur monetÄ ir dvi 5,00 Eur nominalo kupiÅ«ras. Jie nuėjo į M. A. butÄ , kur T. B. padėjo ant stalo 12,00 Eur, o M. A. atnešė kanapių, iÅ¡ kurių T. B. susuko ilgÄ suktinę iÅ¡ rÅ«komojo popieriaus, kuriÄ visi trys surÅ«kė. Apie 23.00 val.

į butÄ atėjo du vaikinai, iÅ¡ kurių vienas buvo I. A.. T. B. ir D. S. išėjus iÅ¡ buto jie buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų (t. 2, b. l. 186, 191).Nuteistojo I. A. kaltę, veikiant bendrininkų grupe padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad R. L. atpažino M. A. kaip asmenį, kuris su juo iÅ¡keitė į kanapes mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (t. 5, b. l. 45–48).

Liudytojas D. S. taip pat atpažino M. A. kaip asmenį, kurį apklausoje buvo įvardijęs Mundžiu ir kuris T. B. pardavė kanapes (t. 2, b. l. 187–190). 2015 m. sausio 9 d. slapto sekimo protokolas patvirtina, kad 2015 m. sausio 8 d., nuo 17.10 val., buvo stebimas daugiabutis namas, esantis Tauragėje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. A.. 17.21 val. prie namo atėjo R. L., E. K., E. Š., M. M.. 17.23 val. R. L. ir E. K. įėjo į namo laiptinę, kiti du asmenys pasiliko lauke. 17.27 val. R. L. ir E. K. išėjo iš laiptinės, po kelių minučių vėl įėjo į laiptinę. 17.35 val. iš laiptinės išėjo R.

L., E. K., juos palydėjo I. A. ir D. J., kurie grįžo į laiptinę 17.50 val. R. L., E. K., M. M. ir E. Š. buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) gatvėje (t. 3, b. l. 32). Iš 2015 m. sausio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad nuo 17.55 val. iki 18.20 val. buvo apžiūrėta vieta Tauragėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 9 namo, kur ant žemės rastas užspaudžiamas maišelis su augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga (t. 3, b. l. 33–37). 2015 m. sausio 8 d. kratos ir 2015 m. sausio 12 d. apžiūros protokolais nustatyta, kad M.

A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kratos metu rasta ir nuo spintelės paimta dvi 5,00 Eur nominalo kupiÅ«ros ir 2,00 Eur nominalo moneta, rÅ«komasis popierius, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „LG GS290“ su liečiamu ekranu , smulkintuvas, augalinės kilmės medžiaga, įvyniota į popieriaus lapÄ su spausdintu tekstu. IÅ¡ sekcijos paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „SAMSUNG GALAXY Sll Plus“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 145,00 Eur, plastikinis užspaudžiamas maiÅ¡elis su 2 plastikiniais maiÅ¡eliais, kuriuose yra augalinės kilmės medžiaga, taip pat 17 vnt. plastikinių maiÅ¡elių su baltos spalvos biria medžiaga.

Taip pat iš buto paimti mobiliojo ryšio telefonai „SAMSUNG GT-E1200M“ su įdėta SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „NOKIA 2700c-2“ su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „iPhone A1387“ ir nešiojamasis kompiuteris „Adven 7105PA“ (t. 3, b. l. 39–40, 41–48). Nuteistojo I. A. kaltę patvirtina ir 2015 m. kovo 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(508)-ISl-1535 (t. 4, b. l. 82–86), toksikologijos laboratorijos specialistų išvados, 2015 m. balandžio 1 d. daiktų pateikimo ir 2015 m. balandžio 1 d. apžiūros protokolai (t. 3, b. l. 149–155), 2015 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas (t. 3, b. l. 89–90), 2015 m. vasario 18 d. dokumentų pateikimo ir 2015 m. vasario 19 d.

M. A. I. A. iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiųsto laiÅ¡ko, kuriame praÅ¡oma paveikti Å¡ios bylos liudytojus, kad jie teisme pakeistų parodymus, apžiÅ«ros protokolai (t. 4, b. l. 98–105). 2015 m. sausio 23 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole be kitos aktualios medžiagos užfiksuoti duomenys apie tai, kad: 2014 m. gruodžio 2 d. M. A. bendrauja SMS žinutėmis su I. A., ir Å¡is klausia, ar parduotų „Ernio“(E. K.) žmogui narkotikų gramÄ už 36,00 Lt, pinigus atiduos vėliau Ernis, M.

A. sutinka parduoti narkotikus už siÅ«lomÄ kainÄ ; 2014 m. gruodžio 7 d. M. A. skambina I. A. ir praneÅ¡a, kad Katinui (M. N.) perdavė visas turėtas narkotines medžiagas, M. A. liepia jam praneÅ¡ti SMS žinutėmis, jei reikės kam narkotikų; 2015 m. sausio 3 d. M. A. skambina I. A. ir klausia, kiek paimti už parduodamų narkotikų gramÄ eurais – M. A. liepia paimti 12,00 Eur, tada I. A. liepia nenustatytam asmeniui (pirkėjui), esančiam Å¡alia jo, pirkti narkotikus už 12,00 Eur ir paduoda Å¡iam asmeniui telefonÄ , kuris kalbasi su M.

A. bei primena pastarajam, kad jis yra skolingas už narkotikus, pasako, kad kartu sumokės ir skolÄ ; 2015 m. sausio 8 d. M. A. nuo 13.53 val. iki 17.41 val. susiraÅ¡inėja SMS žinutėmis su E. K. dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono „SAMSUNG GALAXY“ keitimo į 4 gramus kanapių. E. K. nurodo, kad telefonui dar nepasibaigęs garantinis laikas ir yra tai patvirtinantys dokumentai, telefonas yra ne jo, o draugo, E. K. praÅ¡o 4 gramų, M. A. už telefonÄ siÅ«lo tik 3 gramus narkotikų, vėliau sutinka mainyti į 4 gramus, E. K. praÅ¡o, kad parodytų jo draugams, kiek už telefonÄ Ä¯dės narkotikų, teigia, kad prie telefono yra kroviklis, dėžutė, telefonas priklauso draugo motinai, yra baltos spalvos, geros bÅ«klės. 17.18 val.

E. K. praneÅ¡a, kad yra atėjęs prie M. A. buto ir nuo to laiko iki 17.41 val. tariasi, kaip įeiti į laiptinę. Taigi, aptartų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtina faktines pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., E. K. atvedė nepilnametį R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), į M. A. nuomojamÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iÅ¡keitė 0,967 gramo narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100,00 Eur vertės nepilnamečio R.

L. atsineÅ¡tÄ ir perduotÄ jiems mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS“. Bylos duomenimis nustatyta, jog Tiek I. A., tiek M. A. žinojo, jog narkotines medžiagas perduoda savo gero pažįstamo nepilnamečio E. K. nepilnamečiui klasiokui R. L.. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad veikdami bendrai I. A. ir M. A. platino nepilnamečiui narkotines medžiagas. Aptarti įrodymai taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad 2015 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, M.

A. už 12,00 Eur pardavė T. B. ir D. S. nenustatytÄ kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių ), kurias T. B. ir D. S. vietoje surÅ«kė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad likusias narkotines medžiagas – 1,181 gramo kanapių (antžeminių dalių) ir 0,669 gramo amfetamino – M. A. ir I. A., veikdami bendrai, turėdami tikslÄ Å¡ias narkotines medžiagas parduoti ir kitaip platinti, toliau laikė M. A. nuomojamame bute, kol kratos 2015 m. sausio 8 d. 23.35 val. metu Å¡ias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Nepaisant to, jog I. A. parduodant narkotines medžiagas T. B. ir D. S. minėtame bute nebuvo, pirmiau aptartų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji M. A. ir I. A. veikė bendrai, turėdami iÅ¡ anksto susiformavusį tikslÄ platinti narkotines medžiagas, dalintis iÅ¡ Å¡ios veiklos gautÄ pelnÄ ir taip gauti pajamų. Jie suvokė daromos nusikalstamos veikos bendrumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad narkotinių medžiagų pardavimÄ T.

B. ir D. S. atliko vienas M. A., nepaneigia I. A. kaip bendrininko kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ jog M. A. ir I. A., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdami tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, bei platino narkotines medžiagas, iÅ¡ jų ir nepilnamečiam asmeniui, taigi padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas.

Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog 2015 m. sausio 8 d., apie 17.30 val., E. K. atvedė nepilnametį R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), į M. A. nuomojamÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, kur M. A. ir I. A., veikdami bendrai, iÅ¡keitė 0,967 gramo narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) į 100,00 Eur vertės nepilnamečio R. L. atsineÅ¡tÄ ir perduotÄ jiems mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSAMSUNG 19105 GALAXY SIl PLUS“. IÅ¡teisindamas I.

A. pagal BK 261 straipsnį pirmosios instancijos teismas šį sprendimÄ motyvavo vien ta aplinkybe, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, todėl negali bÅ«ti nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, subjektu. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ labiausiai nuo kvaiÅ¡alų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai paÅ¡alinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams.

Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimÄ nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimÄ suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis.

Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki Å¡ios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tiek tais atvejais, kai medžiagos platinamos suaugusiems, tiek ir tais atvejais, kai medžiagos platinamos nepilnamečiams.

Nekelia abejonių ir tai, kad asmenys, sulaukusieji 16 metų, geba suvokti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams didesnį pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu I. A. buvo sulaukęs 16 metų. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nėra BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir paties nuteistojo I.

A. parodymų matyti, kad jis suvokė, jog platina narkotines medžiagas nepilnamečiui veikdamas bendrininkų grupe kartu su savo broliu M. A.. Dėl to, I. A. veikoje nustačius visus BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta jį kaltu padarius BK 261 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantas M. A. apeliaciniame skunde teigia nežinojęs, kad R. L. yra nepilnametis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 261 straipsnį.

Tačiau Å¡ie jo teiginiai paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad E. K., kuriam nusikaltimo padarymo metu buvo 15 metų, buvo gerai pažįstamas tiek M. A., tiek I. A., nes anksčiau jie gyveno viename kaime. Visi slaptÄ sekimÄ ir sulaikymÄ atlikę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai patvirtino, jog nusikaltimo padarymo metu vizualiai matėsi, kad tiek R. L., tiek E. K. yra nepilnamečiai. Å iÄ aplinkybę galutinai patvirtina ir byloje esantis 2015 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriame užfiksuotas M.

A. atpažįstantis R. L.. Vizualiai matyti, jog minėtas asmuo yra nepilnametis. Esant nurodytų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodyta gynybinė versija, jog jis nežinojo, kad R. L. yra nepilnametis, paneigta baudžiamosios bylos medžiaga, jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Dėl nuteistiesiems I. A., M. A. ir A. S. paskirtų bausmių Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija ir viena iÅ¡ sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Skiriant bausmę I.

A. pagal BK 261 straipsnį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. A. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. I. A. anksčiau neteistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nusikaltimo tikslas – pajamų pragyvenimui iÅ¡ nusikalstamos veikos gavimas.

Nors I. A. yra jauno amžiaus, tačiau charakterizuojamas neigiamai: nuo 2014 m. birželio 6 d. jis yra įtrauktas į policijÄ dominančių vaikų apskaitÄ , kaip linkęs daryti nusikalstamas veikas (t. 5, b. l. 87-88), ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 103-106), 2015 m. spalio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vidutinės priežiÅ«ros priemonės skyrimo iÅ¡ gyvenamosios vietos – Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“, dėl blogo elgesio perkeltas į Kauno vaikų socializacijos centrÄ iki jam sukaks 18 metų, įraÅ¡ytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitÄ dėl diagnozės: socializuotas elgesio sutrikimas (t. 5, b. l. 108), Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijos charakterizuojamas neigiamai, pažymint, jog socialinių darbuotojų pastangos, kad jis gyventų ramiai, saugiai ir nepasiduotų blogai įtakai, I.

A. elgesio nekeičia, jis pats nesiekia pozityviai keistis, nesugeba kontroliuoti savo blogo elgesio, nesilaiko globos namų taisyklių: vartoja alkoholį, negrįžta į globos namus laiku, be priežasties konfliktuoja su kitais auklėtiniais, elgiasi provokuojančiai, daro neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems auklėtiniams (t. 7, b. l. 48). Skirdama bausmę teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad I. A. nusikalto bÅ«damas nepilnametis. Jam neseniai sukako 18 metų, taigi, jis yra dar jaunas, be to, didelę savo gyvenimo dalį praleido vaikų namuose, biologiniai tėvai juo nesirÅ«pino, tinkamo pavyzdžio nerodė.

Dėl to, atsižvelgiant į BK 91 straipsnyje nustatytus bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus bei siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio nuostatose įtvirtintus bausmės tikslus, I. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį artimÄ BK 261 straipsnyje nustatytos sankcijos, pagal BK 91 straipsnio 3 dalį skirtinos nepilnamečiui, minimumui. Už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dvylikos metų, taigi nepilnamečiui skirtinos bausmės pagal šį straipsnį minimumas yra pusė Å¡iame straipsnyje įtvirtintos minimalios bausmės, t. y. vieneri metai ir Å¡eÅ¡i mėnesiai.

Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam I. A. už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams.Apeliaciniame skunde nuteistasis I. A. praÅ¡o taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymÄ , teigia, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei parinko bausmę, atitinkančiÄ Å¡io straipsnio sankcijos, pagal BK 91 straipsnio 3 dalį skiriamos nepilnamečiui, minimumÄ . Dėl to nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ veikiant bendrininkų grupe jam buvo paskirta per griežta bausmė.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu nuteistasis I. A. buvo nepilnametis. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui tvarka nustatyta ne apelianto minimame BK 75 straipsnyje, o BK 92 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad I. A. padarė ne tik BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, bet ir BK 261 straipsnyje numatytÄ labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , taip pat įvertinusi neigiamÄ I. A. asmenybės charakteristikÄ , sprendžia, kad nagrinėjimu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

M. A. apeliaciniame skunde teigia, kad kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažino, taip pat praÅ¡o pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ arba vadovaujantis BK 641 straipsniu suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra apelianto nurodomų BK straipsnių taikymo sÄ lygų. Kaip jau buvo minėta, BK 261 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymÄ asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimÄ .

Pritaikyti M. A. BK 641 straipsnio nuostatas ir Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę taip pat nėra pagrindo, nes jos taikytinos tik tada, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Å ioje byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos, nes byla buvo iÅ¡nagrinėta bendra tvarka. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis pripažino tik formaliai, duodamas parodymus nebuvo nuoÅ¡irdus, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino Å¡ios aplinkybės lengvinančia M.

A. atsakomybę. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmes nuteistiesiems M. A. ir A. S. už BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ veikiant bendrininkų grupe, o nuteistajam M. A. ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ veikiant bendrininkų grupe su I. A., paskyrė per Å¡velnias bausmes. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011,Nr. 2K-7-54-677/2015). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ konstatuojant, kad asmuo padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis, reikalaujama aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ , o vien prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas, dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ A.

S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinio matyti, kad teisme jis pakeitė savo pirminius parodymus, kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, jo gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas buvo formalus. Taigi, nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nepagrįstai nustatęs nuteistojo atsakomybę Å¡velninančiÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , bet ir paskyrė neteisingÄ bausmę A.

S.. Kita vertus iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. A. už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymÄ parinko bausmes, artimas minimumui, nors buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad M. A. teistas, vėl nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, 2012-2013 metais jis teistas PrancÅ«zijos Respublikoje už vagystes iÅ¡ parduotuvių (savitarnos skyrių) (t. 5, b. l. 123-189), baustas už administracinės teisės pažeidimus: vagystes iÅ¡ parduotuvių, nedidelį chuliganizmÄ , girto pasirodymÄ vieÅ¡ose vietose (t. 6, b. l. 77-85), įraÅ¡ytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitÄ dėl diagnozės: socializuotas elgesio sutrikimas, tačiau jis gali suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti (t. 6, b. l. 91), iki sulaikymo niekur nedirbo.

Taigi, M. A. charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad jis yra linkęs nusikalsti, tinkamų iÅ¡vadų dėl savo antivisuomeniÅ¡ko elgesio nedaro. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad A. S. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nuteistiesiems M. A. ir A. S. parinko per Å¡velnias bausmes, neatitinkančias BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, dėl ko bausmės turi bÅ«ti griežtinamos jų dydžius nustatant artimus sankcijų vidurkiams, o ne minimumui.Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A.

S. nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios Å¡velnesnės nei numato įstatymas bausmės skyrimÄ , bei BK 75 straipsnio, įtvirtinančio galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs iÅ¡imtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirdamas A. S. Å¡velnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmę, šį sprendimÄ motyvavo tuo, kad įvertinus A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si, į tai, kad tikslu platinti buvo laikoma narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurios laikomos mažesnio pavojingumo narkotinėmis medžiagomis, aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Tačiau prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam A. S. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nėra. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Nuteistojo A. S. asmenybės charakteristika yra neigiama: jo teistumas Lietuvos Respublikoje iÅ¡nykęs, tačiau jis teistas PrancÅ«zijos Respublikoje ir Danijos Karalystėje, ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 1-4, 12-20), registruotas Tauragės psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų įskaitoje dėl diagnozės „Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį“ (t. 5, b. l. 22), pagal Sodros duomenis nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. A. S. nedirba, registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo iÅ¡mokos negauna (t. 5, b. l. 31-33), pats vartoja narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 135).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. S. didelį kiekį narkotinių medžiagų laikė turėdamas tikslÄ jas platinti. Jo telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, gautos atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, liudytojų A. V., R. N., V. K. parodymai rodo, kad Å¡i A. S. veikla truko pakankamai ilgÄ laikÄ ir buvo sisteminga. Taigi, aptartų aplinkybių visuma neduoda jokio pagrindo spręsti, kad nuteistajam A. S. paskyrus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytÄ laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų pažeisti teisingumo principo reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad BK pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. S. pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo aÅ¡tuonerių iki deÅ¡imties metų, paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. S. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus minimaliÄ Å¡iame straipsnyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę aÅ¡tuoneriems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Å¡i teismo iÅ¡vada yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nusprendus paskirti jam aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, iÅ¡nyksta formalusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas, nes Å¡is straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tuomet, kai asmuo yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, nevirÅ¡ijančia Å¡eÅ¡erių metų. Esant Å¡ioms aplinkybėms nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali bÅ«ti atidėtas.Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o vadovaujantis BK 71 straipsniu A.

S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nuketėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Kolegija sprendžia, kad Å¡is prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims baudžiamojo poveikio priemonės neskiriamos.Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir A.

S. bei M. A. pagrįstai pripažino kaltais pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, M. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, I. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai I. A. iÅ¡teisino pagal BK 261 straipsnį, o M. A. ir A. S. parinko per Å¡velnias bausmes, taip pat A. S. nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrė Å¡velnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę bei vadovaudamasis BK 75 straipsniu atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Esant nurodytų aplinkybių visumai, iÅ¡teisinamoji nuosprendžio dalis yra naikinama ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, o nuosprendžio dalis dėl A. S. ir M. A. paskirtų bausmių keičiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria I. A. iÅ¡teisintas pagal BK 261 straipsnį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:I.

A. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtÄ jÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir I. A. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams, jÄ atliekant pataisos namuose. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti :M. A., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir nuteistam ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal šį BK straipsnį paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

M. A., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistam trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal šį BK straipsnį paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.M. A., pripažintam kaltu pagal BK 261 straipsnį ir nuteistam penkerių metų laisvės atėmimo bausme pagal šį BK straipsnį paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. A. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams, jÄ atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).A. S., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir nuteistam trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal šį BK straipsnį paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. A. S., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistam dvejų metų laisvės atėmimo bausme, panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ ir paskirti aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi A.

S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose. Panaikinti A. S. BK 75 straipsnio taikymÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                   Albinas Bielskis                                                                                                                                    SvajÅ«nas Knizleris                                                                                                                                    Linas Žukauskas