2023-09-20 Nr. AB-16716-4-52-3-00125-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2343-662/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00125-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui V. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjaujant A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras teismo posėdžio metu pažymėjo, kad priešingai, nei nurodė Užsieniečio atstovė advokatė, teikime klaida įsivėlusi nebuvo – Užsienietis iš tikrųjų du kartus savavališkai pasišalino iš Centro, t. y. 2022 m. liepos 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. Tačiau pirmą kartą jis buvo sulaikytas ir grąžintas į Centrą, o antrą kartą – neteisėtai išvyko iš šalies. Centro atstovas taip pat akcentavo, kad dėl Užsieniečio sulaikymo yra priimta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad Užsienietis yra sulaikytas pagrįstai, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog jis trukdys galutinio sprendimo prieglobsčio jo byloje sprendimo priėmimui ir įvykdymui.

3. Teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad bėgo iš Lietuvos dėl jo ilgo sulaikymo ir kad kiekvienas taip pasielgtų, bėgo pas savo šeimą į Vokietiją. Prašė netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimo.

4. Užsieniečio atstovė advokatė teismo posėdžio metu Užsieniečiui prašė netaikyti judėjimo laisvės apribojimo. Pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įsivėlę netikslumai. Užsienietis nebuvo antrą kartą pabėgęs iš Lietuvos. Advokatė taip pat akcentavo, kad iš esmės Užsienietis jau yra sulaikytas ilgiau, nei 1 metus, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalimi, bendras sulaikymo terminas negali viršyti 18 mėnesių. Grįsdama savo prašymą, advokatė taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi, kurioje teismas pasisakė dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo neproporcingumo.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos eismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

6.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 9 d., pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31481 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti į kilmės šalį. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 22S59790, kuriuo įleido užsienietį į Lietuvos Respubliką, apgyvendino laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą, kuriuo buvo palikta nepakeista Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo dalis dėl prieglobsčio nesuteikimo, taigi, Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21S31481 įsigaliojo.

6.2. Užsienietis 2022 m. liepos 23 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikytas netoli Lietuvos–Lenkijos valstybės sienos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 9 d. Tačiau netrukus po šio sprendimo priėmimo, 2022 m. rugpjūčio 16 d., Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Į Lietuvą pagal Dublino III Reglamentą Užsienietis iš Vokietijos buvo grąžintas tik 2023 m. gegužės 17 d., t. y. po jo neteisėto išvykimo praėjus devyniems mėnesiams.

6.3. Užsienietis pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

6.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teikimu prašoma šios alternatyvios priemonės termino taikymą pratęsti trims mėnesiams.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo nuostatas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog Užsienietis net du kartus bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos teritorijos. Pirmą kartą, 2022 m. liepos 23 d. jam to padaryti nepavyko, tačiau iš esmės iš karto po teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nevaržiusi jo judėjimo laisvės, priėmimo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kurios buvo grąžintas praėjus devyniems mėnesiams. Taigi, Užsieniečiui suteikus galimybę po pirmo sulaikymo ir grąžinimo atgal į Centrą, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje nenustatant judėjimo apribojimų, Užsienietis, teismo posėdžio metu prašęs nevaržyti jo judėjimo laisvės, šia galimybe nepasinaudojo. Priešingai, išvyko į Vokietiją, kur, jo teigimu, gyvena jo artimieji. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad savo veiksmais Užsienietis trukdė įgyvendinti jam priimtą, tuo metu įsiteisėjusį, Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo ir išsiuntimo jo iš Lietuvos Respublikos. Aplinkybės, kad išvyko iš Lietuvos, nes bijojo deportacijos, teismo posėdžio metu neneigė ir pats Užsienietis.

8. Faktą, kad Užsienietis yra pakartotinai pateikęs prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, teismas vertino anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad esminės aplinkybės, galinčios turėti esminės reikšmės šio klausimo sprendimui, teismo turimais duomenimis, nėra pasikeitusios. Nustatytų aplinkybių visuma, teismo teigimu, taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad, priėmus analogišką sprendimą dėl šiuo metu nagrinėjamo Užsieniečio prieglobsčio prašymo, jis vėl savo veiksmais gali siekti trukdyti šio sprendimo įgyvendinimui.

9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad nevaržant Užsieniečio judėjimo laisvės, jis gali pakartotinai bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos pas Vokietijoje gyvenančius šeimos narius, todėl, siekiant sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui, Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas pratęstinas teikime nurodytam laikotarpiui. Konstatuota, kad šios priemonės taikymas Užsieniečiui yra proporcingas Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad analogišką išvadą 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą dėl jam 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės teisėtumo ir pagrįstumo. Ši nutartis buvo priimta įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl, nagrinėjamo teikimo nagrinėjimo metu, teismas atsižvelgė į minėtame procesiniame sprendime padarytas išvadas.

11. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad Užsieniečio atstovės teismo posėdžio metu nurodytoje 2023 m. gegužės 23 d. priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytos kitokios išvados, tačiau ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina, kad šiuo klausimu formuojama teismų praktika nėra vienoda. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į vėliau Užsieniečiui priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Taip pat šiuo atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo advokatės nurodytoje byloje – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis bandė pasišalinti iš Lietuvos kelis kartus, o, neapribojus jam judėjimo laisvės, nepaisant savo prašymų ir pažadų, išsakytų teismo posėdžio, vykusio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose metu, iš karto neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Teismas Užsieniečio prašymus vertino šių duomenų kontekste.

12. Užsieniečio atstovė teismo posėdžio metu, teismo manymu, nepagrįstai akcentavo Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą, nurodydama, kad jis artėja prie Įstatyme nustatytos 18 mėnesių ribos. Teismas pažymėjo, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, Užsieniečiui neteisėtai išvykus iš Lietuvos Respublikos po to, kai jam buvo suteikta judėjimo laisvė, ir pakartotinai jį sulaikius praėjus tam tikram laiko tarpui, šio termino skaičiavimas prasideda iš naujo. Šiuo atveju – nuo 2023 m. gegužės 18 d.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu Užsienietis minėjo, kad jam reikalinga medicininė pagalba. Teismas pabrėžė, kad būtinosios medicininės pagalbos suteikimas Užsieniečiams yra garantuojamas Įstatymo nuostatomis. Taip pat, esant reikalui, šiems asmenims teikiamos ir specialistų gydytojų konsultacijos. Be to, teismo posėdžio metu pats Užsienietis patvirtino, kad būtinoji medicininė pagalba jam yra teikiama.

III. 14. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo išvykimas 2022 m. iš Lietuvos sutrukdė jo atžvilgiu priimto galutinio Migracijos departamento sprendimo išsiųsti jį į kilmės šalį įvykdymui. 2022 m. nei vienas (duomenys neskelbtini) pilietis priverstine tvarka nebuvo išsiųstas į kilmės šalį, todėl ir pareiškėjas objektyviai negalėjo būti išsiųstas. Atitinkamai jo pasitraukimas iš Lietuvos neturėjo įtakos sprendimo įvykdymui, šis teismo argumentas yra formalus ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis.

15.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad, lyginant su 2022 m., jokios esminės aplinkybės nepasikeitė ir pareiškėjas gali vėl bandyti sutrukdyti jo atžvilgiu būsimo sprendimo išsiųsti jį į kilmės šalį įgyvendinimui. Pareiškėjas jau faktiškai patyrė ir išgyveno situaciją, kai pasitraukus iš Lietuvos pagal Dublino III reglamentą jis buvo grąžintas į Lietuvą. Ši aplinkybė itin sukrėtė pareiškėją ir jei anksčiau jis galėjo tikėtis, kad išvykęs į Vokietiją galės susikurti „normalų gyvenimą“, dabar akivaizdžiai mato pasekmes, jog yra grąžintas į Lietuvą ir jo laisvė vėl apribota. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad 2022 m., gavęs laisvę pareiškėjas neturėjo jokių galimybių įsikurti Lietuvoje, nes, neturėdamas galimybės dirbti, jis negalėjo kurti savo gerovės, o buvo išlaikomas (netinkamai) valstybės. Nagrinėjamos bylos metu pareiškėjas jau turi galimybę dirbti ir atitinkamai pasirūpinti savimi pats, todėl išnyko būtinybė vykti į kitą šalį. Gero viešo administravimo principai reikalauja, kad institucijos veiktų išvien ir bendrai, o teisė būtų taikoma ne formaliai, o pagal savo turinį ir esmę. Leidimas dirbti sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes, tačiau jis nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas. Aptariamas pažeidimas bei institucijų nebendradarbiavimas pažeidžia pareiškėjo teises.

15.3. Teismas klaidingai nurodė, jog maksimalus įstatyme nurodytas terminas 6 mėn. ir papildomas 12 mėn. terminas, skirtas užsieniečio išsiuntimui, skaičiuotinas grąžinus pareiškėją iš Vokietijos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 18 d. Teismo teiginys neatitinka įstatymo leidėjo tikrosios valios bei tarptautinės teisės normų. Ginčo atveju pareiškėjo atžvilgiu yra taikoma ta pati procedūra ir jo prieglobsčio prašymas nėra vertinamas Migracijos departamento kaip savarankiškas naujas prašymas, o kaip paskesnis, iš esmės tik detalesnis prašymas, kurio tikėtinai dėl didelio krūvio 2021 m. Migracijos departamentas neišnagrinėjo iš esmės nuodugniai. Teismo sprendime išsakyta pozicija leidžia teigti, kad teismas iš anksto reiškia nuomonę, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymas bus atmestas – būtent dėl to, jog jis nenurodė jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kurias galima būtų vertinti kitaip. Taigi, Užsieniečio 2023 m. gegužės 18 d. sulaikymas yra tęstinė, nuo 2021 m. trunkanti procedūra, o tai reiškia, kad praėjus sulaikymo 6 mėn. jis gali būti sulaikytas ne ilgiau kaip iki 12 mėn. tik tuo atveju, jei yra akivaizdūs nebendradarbiavimo požymiai dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį. Užsienietis buvo sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. liepos 22 d. (ši data nurodyta remiantis pareiškėjo žodžiais) ir laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki apeliacinio skundo surašymo dienos, taigi, jau apie 16 mėn. ir tai yra itin ilgas laiko tarpas.

15.4. Užsienietis, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad Centro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nenustačius kitų nebendradarbiavimo pagrindų nėra pagrindas taikyti griežčiausią nebūtiną ir neproporcingą laisvę ribojančią priemonę. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad ir pati institucija itin nenuosekli šiuo klausimu, nes 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą neriboti Užsieniečio laisvės būtent jau po to, kai jis bandė pasitraukti iš Lietuvos pagal institucijos teikimą – t. y. nei VSAT, nei teismui aplinkybė, jog Užsienietis bandė palikti Lietuvą, neatrodė reikšminga, galinti sutrukdyti galutinio Migracijos departamento sprendimo įgyvendinimui, kuo iš esmės grindžiamas sprendimas ginčo atveju.

15.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir (ar) sulaikymo taikymo pagrindų. Užsienietis, remdamasis taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teigia, kad šioje byloje nėra faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą.

15.6. Nors Užsieniečiui formaliai turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nesuteikiant teisės išvykti už Centro ribų, faktiškai jo atžvilgiu taikomos sąlygos yra sulaikymas, nes jis apgyvendintas sulaikymui skirtose specialiose patalpose.

15.7. Tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią laisvę ribojančią priemonę, neatsižvelgė į naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

16. Atsakovas Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Centras kreipėsi į teismą su teikimu apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, siekiant, kad kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų galimybę priimti ir įvykdyti sprendimus Užsieniečio prieglobsčio byloje, kadangi Užsienietis savo aktyviais veiksmais tam trukdo (neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Užsieniečio nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl jam suteikto leidimo dirbti ir nusiskundimų sveikatos būkle nelaikytinos svarbiomis sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų. Aplinkybė, kad jam yra išduotas leidimas dirbti, neturi tiesioginės įtakos sprendžiant dėl jo judėjimo laisvės apribojimo taikymo ar netaikymo.

16.2. Jeigu Užsieniečiui būtų taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, kad jis savavališkai pasišalins iš apgyvendinimo vietos.

16.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietis sutrukdė įgyvendinti Migracijos departamento sprendimą, kadangi pabėgo iš apgyvendinimo vietos ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietį perdavus į Lietuvos Respubliką, jam buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau Užsienietis nėra suinteresuotas sugrįžti. Paskesnio prieglobsčio pateikimas, nurodant tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti pirmo prieglobsčio prašymo metu, leidžia vertinti, jog toks prašymas pateiktas su tikslu gauti laisvo judėjimo galimybę bei atidėti sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis), visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai buvo sulaikytas grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslu, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Be to, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, kuriuo Užsieniečiui buvo pratęsta taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminas trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl konstatavo, kad Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga ir būtina.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką, neįvertino ginčui aktualių aplinkybių bei argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

22. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis gali bandyti slėptis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Užsienietis net du kartus (2022 m. liepos 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 16 d.) pasišalino iš Centro – pirmą kartą jis buvo sulaikytas netoli Lietuvos–Lenkijos valstybės sienos, kitą kartą Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos tik 2023 m. gegužės 17 d., t. y. po jo neteisėto išvykimo praėjus devyniems mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pasišalino iš Centro 2022 m. rugpjūčio 16 d., po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip pat pabrėžtina, kad ir pats Užsienietis neslėpė, kad pasišalino iš Centro siekdamas išvengti deportacijos, o Vokietijoje, kaip pats teigė, gyvena jo šeimos nariai. Todėl kritiškai vertintini bei atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ir kiti pareiškėjo kilmės šalies piliečiai konkrečiu laikotarpiu nebuvo išsiųsti į kilmės šalį, ar kad tuo metu nebuvo objektyvios galimybės išsiųsti Užsieniečio į kilmės šalį. Nors byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis gali bandyti slėptis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas yra objektyviai reikalingas, tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė, siekiant sudaryti prielaidas jo galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui ir įvykdymui, o neapribojus judėjimo laisvės Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Išdėstytų aplinkybių kontekste taip pat kritiškai vertintini Užsieniečio argumentai dėl jam taikomų laisvės apribojimų priemonių trukmės.

24. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgus tiek į anksčiau išdėstytus argumentus, tiek į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas administracinėse bylose Nr. A-1921-556/2023 (2023 m. gegužės 31 d. nutartis) ir Nr. A-2174-629/2023 (2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis), kuriose taip pat buvo vertinama Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio argumentai, kad Užsienietis šiuo metu supranta (galimas) neigiamas teisines pasekmes dėl neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nepaneigia šioje nutartyje nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų, todėl vertintini kritiškai bei atmestini.

25. Taip pat Užsieniečio nurodytos aplinkybės dėl suteikto leidimo dirbti ir nusiskundimų sveikatos būkle nelaikytinos svarbiomis sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų, kadangi judėjimo laisvės apribojimai buvo paskirti tuo pagrindu, kad jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taip pat aptariamos aplinkybės buvo įvertintos anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje A-2174-629/2023. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

26. Dėl Užsieniečio apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, esant analogiškomis aplinkybėmis, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Reglamentą Dublinas III, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus, suteikdamas užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kiekvieną kartą yra vertinama individuali asmens situacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsieniečio nurodytos bylos yra analogiškos nagrinėjamai bylai.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė