AS-602-582-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-582/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. birželio 28 d. (pagal teismo spaudą) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 10.19-19126 „Dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. K.“, įskaičiuojant į jos darbo stažą darbą nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja taip pat prašė teismą atnaujinti terminą skundui paduoti. Šiuo aspektu nurodė, kad apskundimo termino nepraleido, nes nuo 2012 m. birželio 5 d. rašto Nr. (6.5) I-3532, kuriuo jai VSDFV atsakė, kad jos prašymo nenagrinės, gavimo dar nepraėjo 20 dienų. Manė, jog terminas apskųsti VSDFV 2012 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (6.5)-2683, kuriuo ji gavo atsakymą į savo teiktą prašymą, taip pat nepraleistas, nes ji kreipėsi į VSDFV pakartotinai. Pažymėjo ir tai, jog VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 10.19-19126 nurodytas net 3 metų apskundimo terminas. Manė, jog tokia painiava yra sudėtinga ir sunkiai suprantama paprastam žmogui. Be to, tikino, jog ją suklaidino dar ir tai, kad 2012 m. balandžio 25 d. VSDFV rašte buvo nurodyta, jog trūksta duomenų, o tada, kai ji, besikreipdama pakartotinai VSDFV duomenis pateikė, nurodyta, kad į tai buvo atsižvelgta anksčiau. Taip pat nurodė, kad ji yra senatvės pensininkė, turi sveikatos rūpesčių, todėl suspėti reaguoti į institucijos veiksmus yra nelengva.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjai skundo padavimo termino neatnaujino ir atsisakė priimti jos skundą.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsniu bei 32 straipsnio 1 dalimi. Apžvelgė, jog iš skundo bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 10.19-19126 pareiškėjai buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pažymėjo, jog šiame sprendime nurodyta, kad jei pareiškėja nesutinka su šiuo sprendimu, per 3 metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali jį apskųsti VSDFV, o VSDFV sprendimą gali apskųsti teismui. Nurodė, jog pareiškėja pateikė skundą VSDFV, kuri, išnagrinėjusi skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2012 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. (6.5)I-2683 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos“ konstatavo, kad senatvės pensija pareiškėjai paskaičiuota teisingai. Pažymėjo, jog minėtame sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai: nurodyta, kad jei pareiškėja nesutinka su šiuo VSDFV sprendimu ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, per 20 dienų nuo VSDF valdybos sprendimo gavimo dienos juos gali apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui. Konstatavo, jog šiuo atveju terminas skundui dėl ginčijamo VSDFV Kauno skyriaus sprendimo paduoti skaičiuotinas nuo VSDF valdybos 2012 m. balandžio 25 sprendimo Nr. (6.5) I-2683 gavimo dienos. Išdėstė, jog nors pareiškėja tiksliai nenurodo, kada gavo minėtą sprendimą, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2012 m. gegužės 24 d. ji pakartotinai kreipėsi į VSDFV, taigi apie VSDF valdybos 2012 m. balandžio 25 sprendimą ji sužinojo vėliausiai 2012 m. gegužės 24 d., o skundą pareiškėja padavė 2012 m. birželio 28 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu ir pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė tai, kad ji buvo suklaidinta VSDFV 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3532 turinio, todėl pakartotinai kreipėsi į VSDFV, negali būti pripažinta nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia priežastimi, objektyviai sukliudžiusia jai laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise kreiptis į teismą. Pridūrė, jog ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu jo elgesio variantu (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012) <...> Taip pat nurodė, jog pripažįstamas nepagrįstu ir tas pareiškėjos teiginys, kad jai nebuvo aišku, kokiu terminu turi kreiptis į teismą, nes VSDFV 2012 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. (6.5)I-2683 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos“ aiškiai ir išsamiai išdėstyta sprendimų apskundimo tvarka bei terminai. Sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji yra senatvės pensininkė, turi sveikatos rūpesčių, negali būti pripažįstamos svarbiomis skundo padavimo teismui praleidimo priežastimis (rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. AS403-219/2006, Nr. AS4-151/2007, Nr. A556-680/2008, Nr. AS146-305/2010). Šiuo aspektu taip pat pridūrė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog jos sveikatos būklė buvo tokia, kad neleido jam pačiai arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis į teismą nustatyta tvarka. Apibendrino, jog skundo padavimo teismui terminą pareiškėja praleido ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl sąmoningai pasirinkto savo teisių gynimo būdo (pakartotinai kreipiantis į VSDFV, o ne į teismą), todėl jos nurodytos termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 15 – 16), kuriuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo šią teismo nutartį panaikinti, atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir jos skundą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priimti bei perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą liko neįvertinta ta aplinkybė, jog VSDFV 2012 m. balandžio 25 d. raštu jai atsakė, kad valdybai nesuprantama, kodėl išlikusių kortelių kopijas tvirtina (duomenys neskelbtini).. Pažymi, jog šiuo atsakymu VSDFV reikalavo, kad ji pateiktų papildomų įrodymų, ką ji ir padarė pakartotinai kreipdamasi į VSDFV. Mano, jog VSDFV savo netikslia formuluote ją suklaidino. Nurodo ir tai, jog VSDFV nevisiškai pilnai išaiškino jai teisę skųsti jos priimtą sprendimą, t. y. neišaiškinta, kad šis sprendimas turi teisės akto galią, nenurodyti jo neapskundimo administraciniams teismui padariniai. Mano, jog yra visiškai normalu teikti papildomus įrodymus institucijai, kuri to reikalauja, todėl ji ir pateikė VSDFV papildomus savo darbo stažo įrodymus, visai nesuprasdama, kad tokiu būdu galiu netekti teisės vėliau kreiptis į teismą. Taip pat prašo atsižvelgti į jos amžių bei sveikatos būklę. Nurodo, jog serga chroniškomis nepagydomomis ligomis, kas kliudo jai tinkamai suvokti ir aktyviai ginti bei įgyvendinti jos teises. Mano, jog nesprendžiant jos bylos dėl pensijos paskyrimo iš esmės yra pažeidžiamas teisingumo principas. Taip pat nurodo mananti, jog termino apskritai nepraleido, nes nuo 2012 m. birželio 5 d. rašto Nr. (6.5)I-3532 gavimo dar nepraėjo 20 dienų, o terminas apskųsti 2012 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (6.5)-2683 taip pat nepraleistas, nes ji kreipėsi į VSDFV pakartotinai. Be to, VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 10.19-19126 nurodytas net 3 metų apskundimo terminas, tačiau pirmosios instancijos teismas jo visiškai nevertino. Apibendrina, jog jos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) į teismą kreipėsi, ginčydama jai paskirtosios valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį bei siekdama, jog į jos darbo stažą būtų įskaičiuotas jos darbas nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nurodydamas, jog ji praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėja atskiruoju skundu su tokia teismo nutartimi nesutinka.

Bylos medžiaga rodo, jog valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo skirta VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 10.19-19126 (b. l. 6). Šiame 2012 m. kovo 28 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendime buvo nurodyta, jog nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja jį per 3 metus gali apskųsti VSDFV, o VSDFV sprendimą pareiškėja gali apskųsti teismui.

Tuo tarpu iš byloje esančio VSDFV 2012 m. balandžio 25 d. rašto Nr. (6.5)I-2683 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos“ (b. l. 7 – 8), be kita ko, matyti, jog VSDFV pareiškėją informuoja, kad jai paskirta senatvės pensija yra apskaičiuota teisingai, o į pareiškėjos teiginį, jog ji 1990 m. vasario 1 d. – 1993 m. balandžio 21 d. laikotarpiu dirbo antraeilėse pareigose (duomenys neskelbtini), apskaičiuojant jai skirtiną pensiją, neatsižvelgtina, nes pareiškėja šią aplinkybę grindė darbo užmokesčio kortelių kopijomis, kurias patvirtino (duomenys neskelbtini), tačiau minėtosios įmonės patvirtintos kopijos neturi teisinės galios. Pastebėtina, jog iš šio rašto matyti, kad tai yra atsakymas į pareiškėjos 2012 m. kovo 26 d. prašymą.

Byloje taip pat yra VSDFV 2012 m. birželio 5 d. raštas „Dėl prašymo“, kuriuo yra atsakoma į pareiškėjos 2012 m. gegužės 24 d. prašymą bei nurodoma, jog ji šiame prašyme jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių užginčyti ankstesnį VSDFV sprendimą, nepateikė, todėl prašymas paliktinas nenagrinėtinu.

Kaip suprastina iš atskirojo skundo, pareiškėja savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia, teigdama, jog ji termino nepraleido, nes jis skaičiuotinas nuo pakartotinio VSDFV 2012 m. birželio 5 d. atsakymo, be to, nurodydama, jog serga sunkiomis ligomis ir tikindama, kad teismas, atsisakydamas priimti jos skundą nagrinėti, nepagrįstai nevertino VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendime nurodytojo 3 metų apskundimo termino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, neturi pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi numatytą terminą, nes nėra aišku, ar ji tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nagrinėjamu atveju Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, reguliuojančio ginčo santykius, 45 straipsnis įtvirtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. l, 2001 m. kovo 21 d., Nr. 38 (psl. 345- 346) yra išaiškinęs, kad tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 43 straipsnyje (kuris analogiškas šiuo metu galiojančiam 45 straipsniui, tik tuomet nebuvo numatytas trejų metų terminas) numatytoje ginčų nagrinėjimo tvarkoje nėra privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, ir pareiškėjas teismui gali apskųsti tiek VSDFV, tiek jos teritorinio skyriaus sprendimą (43 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu galiojančio Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalis, kuri taikytina nagrinėjant šį ginčą, nustato, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Tuo tarpu pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles: į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog jis savo argumentaciją grindžia kertine prielaida, kad pareiškėjos skundas VSDFV buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ir nors to iš esmės neneigia ir pati pareiškėja, tokiai prielaidai daryti, teisėjų kolegijos vertinimu, trūksta faktinių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, jog VSDFV 2012 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (6.5)I-2683 expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) yra nurodoma, jog tai yra atsakymas į 2012 m. kovo 26 d. pareiškėjos raštą. Tuo tarpu teritorinis VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. 10.19-19126 dėl pensijos paskyrimo pareiškėjai buvo priimtas 2012 m. kovo 28 d., t. y. vėliau nei pareiškėja kreipėsi į šio sprendimo teisėtumą turėjusią patikrinti išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo instituciją. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti, ar pareiškėja iš tiesų realizavo išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą institutą kaip tai yra suprantama ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, nes akivaizdu, jog tuo momentu, kai ji kreipėsi į VSDFV, teritorinio skyriaus sprendimo dar nebuvo priimta. Be to, nors iš minėto VSDFV 2012 m. balandžio 25 d. rašto turinio suprastina, jog jame yra išnagrinėta ta pati pareiškėjos pretenzija, o būtent – jos darbo laikotarpiu nuo 1990 m. vasario 1 d. – 1993 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) neįtraukimas į darbo stažą, konkretus VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimas jame nėra minimas.

Pažymėtina, jog atsižvelgus į tai, kad ikiteisminės administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas ir jos realizavimas tiesiogiai lemia terminus, kurių, norėdama įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turi laikytis pareiškėja, t. y. nustačius, jog pareiškėja pasinaudojo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, jai galioja ABTĮ 32 straipsnyje įtvirtintas 20 dienų terminas, o nustačius, jog ji jas vis dėlto nepasinaudojo – pareiškėja išlieka 3 metų terminas kreiptis į VSDFV ir tinkamai pasinaudojus minėtąja ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka vėliau su skundu kreiptis į teismą, teisėjų kolegija šios aplinkybės išaiškinimą byloje laiko esmine. Taigi, tik visapusiškai nustačius minėtąjį faktą gali būti objektyviai sprendžiamas ir termino atnaujinimo klausimas. Pridurtina, jog byloje nesant pareiškėjos 2012 m. kovo 26 d. VSDFV teikto prašymo, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi galimybių šios aplinkybės išaiškinti ex officio, todėl spręstina, jog byla yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiu visapusiškai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ABTĮ 81 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos V. K. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį, o skundo priėmimo bei termino atnaujinimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius