4582eb08-dcda-4798-9c4e-aa9dd38cde8d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-3074-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05730-2012-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 54.; 114.11; 121.14.; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“ dėl nuostolių atlyginimo. n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas V. Å . kreipėsi į teismÄ , sumažinęs reikalavimus, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ nuostolių atlyginimÄ â€“ 9 738,80 Lt, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t., b. l. 150, 151). Savo reikalavimÄ grindė tarp Å¡alių sudaryta žodine automobilio plovimo paslaugų sutartimi.

Nurodė, kad grįžęs atsiimti transporto priemonės, jo automobilis ir dar du automobiliai buvo apgadinti. Pagal transporto priemonės remonto vertinimo pažymÄ patirta žala – 9738,80 Lt (įskaitant už turto vertinimÄ sumokėtus 338,80 Lt) (I t. b.l. 150-196). Nurodė, kad atsakovas, privalėjęs užtikrinti patikėto turto apsaugÄ , Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, todėl atsako už ieÅ¡kovo turtui atsakovo darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ ir trečiasis asmuo ADB „ERGO Insurance SE“ pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį.

ADB „ERGO Insurance SE“ prašė teismo ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ spręsti vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis. Nurodė, kad ieÅ¡kovo automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dvejiems nukentėjusiems asmenims, kurių automobiliams taip pat buvo padaryta žala, iÅ¡mokėtojo draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 8816,20 Lt. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė jo kaltės, nuostolių dydžio ir visų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų; sutartis dėl automobilio plovimo su ieÅ¡kovu sudaryta nebuvo;

įvykis įvyko ne darbo metu, trečiasis asmuo D. R. (atsakovo darbuotojas), vairuodamas ieÅ¡kovo automobilį, atsakovo nurodymų (darbo funkcijų) nevykdė, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei už darbuotojo veiksmus taikyti; Vertinimo ataskaitoje nurodytas žalos dydis nepagrįstai padidintas, neatitinka sugadinimų pobÅ«džio ir automobilio bÅ«klės bei vertės iki eismo įvykio; ieÅ¡kovo automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas ir eksploatuojamas pažeidžiant teisės aktus; atsakovas atleistinas nuo atsakomybės, kadangi žala patirta dėl paties ieÅ¡kovo kaltės. ADB „ERGO Insurance SE“ pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) byloje dėl 8816,20 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu visiÅ¡kai patenkino ADB „ERGO Insurance SE“ reikalavimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo 9738,80 Lt žalos atlyginimo, 3317 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolius dėl neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų, už kuriuos atsakomybė tenka atsakovui. IeÅ¡kovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita parengta atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčio vertintojo, apžiÅ«rėjus visus vertinamo automobilio mazgus ir detales, o atsakovo pateiktu kitos įmonės neiÅ¡samiu pasiÅ«lymu už ženkliai mažesnę kainÄ buvo siÅ«loma sutvarkyti tik automobilio iÅ¡orėje matomus gedimus, kuriuo pasinaudojęs, ieÅ¡kovas neatkurtų automobilio bÅ«klės iki ieÅ¡kinyje apraÅ¡yto apgadinimo.

Faktas, kad ieÅ¡kovo transporto priemonė žalos padarymo ir remonto vertinimo metu neturėjo galiojančio privalomosios valstybinės techninės apžiÅ«ros talono nebuvo reikÅ¡minga nustatant civilinės atsakomybės pagrindus ir apskaičiuojant nuostolius dėl automobilio apgadinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ praÅ¡o sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad teismas nevertino trečiojo asmens D. R. parodymų, kuriais jis prisipažino, kad ieÅ¡kovo automobilį plovė ne darbo laiku, t.y. po 17 val., nežinant atsakovui ir negavęs iÅ¡ atsakovo tokio pavedimo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas, norėdamas pigiau nusiplauti automobilį, į atsakovui priklausančios plovyklos teritorijÄ atvažiavo po darbo valandų, t.y. po 17 val. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas iki 17 val. neužsakė atsakovo įmonėje plovimo paslaugų patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. R., kuris įmonėje dirbo darbų vadovu. Nurodo, kad ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai susitarė su D. R. dėl plovimo paslaugų, Å¡is nevykdė darbo funkcijų, nes paslaugas teikė savo vardu, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei už trečiojo asmens D.

R. veiksmus taikyti. Nurodo, kad yra pagrindas pagal LR CK 6.253 str. 5 d. atsakovÄ visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi ieÅ¡kovas perdavė techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kurios privaloma techninė apžiÅ«ra negaliojo net 9 mėnesius, patikėjo Å¡ios transporto priemonės raktelius kitam asmeniui, suteikė teisę Å¡iÄ transporto priemonę vairuoti (iÅ¡varyti iÅ¡ plovyklos patalpų), žinodamas, kad transporto priemonė buvo techniÅ¡kai netvarkinga ir dėl jos gedimų galėjo kilti žalos; neinformavo plovyklos darbuotojo D.

R. apie automobilio gedimus ir juos nuslėpė, tokiais veiksmais prisiimdamas rizikÄ dėl kilusių pasekmių. Taip pat nurodo, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitoje neįvertintas transporto priemonės įrangos nusidėvėjimas. Pirmos instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovas įgijo teisę nepagrįstai praturtėti ir už priteistÄ 9738,80 Lt sumÄ suremontuoti transporto priemonę pagerindamas jos bÅ«klę, o ne atstatydamas jÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ iki eismo įvykio. Vertintojo klaidingai nustatyta transporto priemonės rinkos vertė tiesiogiai nulėmė teismo neteisingai priteistÄ 9738,80 lt nuostolių dydį.

Teismas privalėjo remtis atsakovo pateiktu kitos įmonės komerciniu pasiÅ«lymu, kuriuo buvo siÅ«loma už 2450 Lt suremontuoti ieÅ¡kovui priklausančiÄ transporto priemonę.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo ADB „ERGO Insurance SE“ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo, jis yra teisingas ir pagrįstas dėl Å¡ių priežasčių:Dėl įrodymų vertinimo.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai nuo praneÅ¡imo apie įvykusį eismo įvykį policijai, draudimo bendrovei iki duotų parodymų teismo posėdžio metu buvo konkretÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s. Atsakovo teiginiai, kad trečiasis asmuo D. R. priėmė automobilį po 17 val. plovyklos garaže kaip fizinis asmuo, klaidina teismÄ , kadangi pats atsakovas teikė įrodymus, jog įvykio dienÄ 17.20 val. UAB „Judėjimo kryptis“ dar priiminėjo transporto priemones plovimo paslaugoms suteikti. NelogiÅ¡ki ir nenuoseklÅ«s teiginiai, kad tuo pačiu metu juridinio asmens patalpose plovimo paslaugoms teikti naudojant atsakovo patalpas ir inventorių priimamos transporto priemonės plovyklos darbuotojų, kurie vienu atveju veikia kaip fizinis asmuo, kitu atveju – kaip įmonės darbuotojai. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas transporto priemonę paliko ne fiziniam asmeniui D.

R., o atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“, kuris ir yra už žalos padarymÄ atsakingas asmuo.Dėl taikytinų teisės normų. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilių plovimo sutartis kvalifikuojama kaip atlygintų paslaugų teikimo sutartis, kurioms subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos nuostatos (LR CK 6.724 str.), o bÅ«tent LR CK 6.657 str. įpareigoja rangovÄ imtis visų įmanomų priemonių užsakovo patikėto turto iÅ¡saugojimui ir numato atsakomybę už turto praradimÄ ar sužalojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009).

Atsakovui kyla atsakomybė ir pagal LR CK 6.264 str. – samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui, galioja bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LR CK 6.263 str.). Samdančiam darbuotojus asmeniui kyla pareiga ir kontroliuoti savo darbuotojus, kad jie atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepadarytų kitiems žalos. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sudaręs sÄ lygas darbuotojams savo nuožiÅ«ra valdyti darbo priemones, tapo atsakingas už darbuotojų veiksmus.

Siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės dėl darbuotojų veiksmų, atsakovas turėjo užtikrinti, kad pasibaigus darbo laikui, darbuotojai neturėtų galimybės likti darbo vietoje, darbo priemonės baigusiems darbÄ darbuotojams bÅ«tų nepasiekiamos.Dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3729-545/2013. Civilinės bylos Nr. 2-3729-545/2013 faktinės aplinkybės yra tos pačios, kaip ir skundžiamoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ surinktų įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad V.

Å . su UAB „Judėjimo kryptis“ sudarė atlygintų paslaugų sutartį, todėl atsakovas yra už žalos padarymÄ atsakingas asmuo. Byloje ieÅ¡kovo ADB „ERGO Insurance SE“ ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal LR CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (LR CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (LR CPK 263 str.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visetÄ , konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvo visi pagrindai kilti atsakovo civilinei atsakomybei, ieÅ¡kovas pateikė žalos ir jos atlyginimo dydį pagrindžiančius įrodymus, todėl priteisė 9 738,80 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, 5 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 317 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai.

Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės ginčija dėl savo kaltės nebuvimo fakto kaip civilinės atsakomybės vieno iÅ¡ bÅ«tino pagrindo, įrodinėja ieÅ¡kovo kaltę dėl perduoto tariamai techniÅ¡kai netvarkingo automobilio, ir ginčija padarytos žalos dydį. Apeliantas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Esant nurodytoms aplinkybės, neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl Å¡ių ginčijamų aspektų.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

IÅ¡ bylos medžiagoje pateiktų įrodymų konstatuotina, kad ieÅ¡kovas automobilį paliko plovykloje darbo metu, kadangi darbuotojas atliko darbo funkcijas darbdavio teritorijoje, t.y. savo darbo vietoje, naudodamas darbdavio suteiktas priemones. IeÅ¡kovo argumentai, kad apie 16.30 val. plovyklos vadovui D. G. paskambinus jis atvyko į plovyklÄ atsiimti iÅ¡plauto automobilio ir pamatė apgadintÄ savo ir dvi kitas transporto priemones, atsakovo nėra paneigti. Skambučių faktÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovo pateikta detali informacija apie apmokestintas mobilaus telefono ryÅ¡io paslaugas (iÅ¡klotinė) (I t. b.l. 155).

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovui atvykus į plovyklÄ , jo transporto priemonė buvo iÅ¡valyta bei nuplauta, t.y. paslaugos buvo suteiktos plovyklos darbo metu. Atsakovo motyvÄ , kad plovykla po 17.00 val. nedirba, paneigia ir UAB „Judėjimo kryptis“ 2012 m. gegužės 2 d. automobilių registracijos lapas, kuris nėra griežtos apskaitos dokumentas, iÅ¡ kurio matyti, kad paskutinė transporto priemonė įvažiavo į plovyklÄ 17.20 val. (I t. b. l. 97). Vertinant abiejų Å¡alių prieÅ¡taringus parodymus dėl ieÅ¡kovo konkretaus atvykimo į plovyklÄ laiko, iÅ¡vada daroma daugiau leistinų įrodymų ir logiÅ¡kų argumentų pateikusios Å¡alies naudai.

Toks įrodymų vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ : civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Kasacinis teismas taip pat yra ne kartÄ plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo. LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindÄ Ä¯rodė (LR CPK 178 str.), o atsakovas faktinių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų nepaneigė. LR CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei jÄ padaro, turi visiÅ¡kai atlyginti (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).LR CK 6.264 str. 1 d. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais laikomi darbuotojai, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jei jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ . Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (LR CK 6.246) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, todėl reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246, 2.247, 6.249 str.).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo darbuotojo (trečiojo asmens byloje) D. R. kaltė dėl ieÅ¡kovo sugadintos transporto priemonės yra nustatyta, todėl už jÄ visiÅ¡kai atsako pastarojo darbdavys – atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ (LR CK 6.263 str.), ir atsakovui pagrįstai priteistas žalos atlyginimas. Bylos medžiaga pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas transporto priemonę paliko D.

R. ne kaip fiziniam asmeniui, bet atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“, siekdamas pasinaudoti atsakovo teikiamomis transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugomis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, plovyklos teritorija yra aptverta, patekimas apribotas, įvažiavimas ir iÅ¡važiavimas reguliuojamas plovyklos darbuotojų. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovo automobiliui plovykloje padaryta žala yra sÄ lygota paties ieÅ¡kovo kaltės, t.y. kad perdavė techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kurios privaloma techninė apžiÅ«ra negaliojo net 9 mėnesius, patikėjo Å¡ios transporto priemonės raktelius kitam asmeniui, suteikė teisę Å¡iÄ transporto priemonę vairuoti (iÅ¡varyti iÅ¡ plovyklos patalpų), žinodamas, kad transporto priemonė buvo techniÅ¡kai netvarkinga ir dėl jos gedimų galėjo kilti žalos; neinformavo plovyklos darbuotojo D.

R. apie automobilio gedimus ir juos nuslėpė, tokiais veiksmais prisiimdamas rizikÄ dėl kilusių pasekmių. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ pateiktų įrodymų nebuvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl netvarkingos transporto priemonės, nors pastaroji ir neturėjo galiojančios privalomosios techninės apžiÅ«ros (I t. b. l. 48). Vertinant atsakovo veiklos specifikÄ , manytina, kad bÅ«tent atsakovui, jeigu jis rÅ«pestingai ir apdairiai veikė, kilo pareiga priimti į darbÄ tokius darbuotojus, kurie ne tik turėtų vairuotojo pažymėjimÄ , bet ir nepriekaiÅ¡tingai mokėtų valdyti transporto priemones, t.y. turėtų patirties.

Faktas, kad ieÅ¡kovas įvykio metu ir tam tikrÄ laikÄ neturėjo galiojančios privalomosios transporto priemonės techninės apžiÅ«ros talono savaime neįrodo automobilio techninį netvarkingumÄ , juo labiau, kad automobiliu pats ieÅ¡kovas važinėjo ir įvykio diena juo atvažiavo į plovyklÄ . IeÅ¡kovo neatlikta laiku privalomoji techninė apžiÅ«ra nėra Å¡ios bylos tyrinėjimo objektas ir Å¡iuo konkrečiu atveju nėra priežastinė žalos atsiradimo sÄ lyga. Todėl atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo paliktos netvarkingos transporto priemonės neturi įtakos žalos atlyginimo pagrindui bei dydžiui. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmos instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovas įgijo teisę nepagrįstai praturtėti ir už priteistÄ 9738,80 Lt sumÄ suremontuoti transporto priemonę pagerindamas jos bÅ«klę, o ne atstatydamas jÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ eismo įvykio dienÄ ; teismas privalėjo remtis atsakovo pateiktu kitos įmonės komerciniu pasiÅ«lymu, kuriuo buvo siÅ«loma už 2450 Lt suremontuoti ieÅ¡kovui priklausančiÄ transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo pateiktas dokumentas nepaneigia ieÅ¡kovo pateikto raÅ¡ytinio įrodymo patvirtintų aplinkybių. IeÅ¡kovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita parengta atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčio vertintojo, apžiÅ«rėjus visus vertinamo automobilio mazgus ir detales, o atsakovo pateiktu pasiÅ«lymu siÅ«loma sutvarkyti tik automobilio iÅ¡orėje matomus gedimus. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo pateiktas pasiÅ«lymas nebuvo iÅ¡samus – juo pasinaudojęs, ieÅ¡kovas neatkurtų automobilio bÅ«klės iki ieÅ¡kinyje apraÅ¡yto apgadinimo.

Todėl apie ieÅ¡kovo nuostolius Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai vertino pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ (I t. b. l. 152- 195).Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                             Jadvyga Mardosevič                                                                                                                           Zita Smirnovienė                                                                                                                    Â