2018-08-07 Nr. AB-13949-3-61-3-00493-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4735-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00493-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z H. T. (Z H. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z H. T. (Z H. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-177 (00194) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui Z H. T., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas). Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą motyvuojant tuo, kad: 1) jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje; 2) UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) darbuotojai pateikė prieštaringą informaciją; 3) bendrovės adresas kelia didelių abejonių. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamento pareigūnai neapklausė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nepašalino prieštaravimų, neišsiaiškino kilusių abejonių. Pareiškėjas pabrėžė, kad bendrovė verčiasi bižuterijos prekyba, nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pažeidė ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 100 punkto, 101.1–101.5 punktų ir 189 punkto reikalavimus. Migracijos departamentas savarankiško patikrinimo dėl bendrovės veiklos neatliko, pareiškėjo apie pradėtą leidimo panaikinimo procedūrą neinformavo, jo neapklausė.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad jis Lietuvos Respublikoje nuomojasi butą, tačiau dėl objektyvių priežasčių deklaruoti gyvenamosios vietos negali. Bendrovės darbuotojai neteikė jokios prieštaringos informacijos, kadangi akivaizdu iš nurodytų klausimų, kad jiems buvo pateikti visiškai skirtingi klausimai, todėl nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės negali būti pagrindas Sprendimo teisėtumui pagrįsti. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad bendrovės verslas vykdomas parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), o biuro patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra nuomojamos darbuotojų su klientais susitikimams. Pareiškėjas pabrėžė, kad pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl gauna minimalias pajamas iš bendrovės, kuri tik pradeda veiklą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas bendrovės valdybos narys ir ketindamas dirbti bendrovėje vadybininku, 2016 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo pakeitimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pakeitė pareiškėjui leidimą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad, esant įtarimų, jog bendrovė užsiima kita, negu deklaruota veikla, o pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruoja pareiškėjas, Migracijos valdyba ir Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos patikrinimą. Įvertinus atlikto patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo pakeitimo, pateikė klaidinančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą ir darbą bendrovėje.

8. Migracijos departamentas pabrėžė, kad pareiškėjas negyvena Lietuvos Respublikoje deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo adresu pareiškėjas niekada negyveno, o 2017 m. rugpjūčio 20 d. iš viso nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos nepranešė. Todėl pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą, kartu su prašymu pateikė ir darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad jis bendrovėje dirbs vadybininku 40 valandų per savaitę, t. y. visą darbo laiką, o jam bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinus duomenis apie užsieniečio gaunamą darbo užmokestį buvo nustatyta, kad jam yra mokamas tik 9,28 Eur mėnesinis darbo užmokestis, t. y. bendrovėje jis dirba tik kelias valandas per mėnesį. Ši aplinkybė, atsakovo tvirtinimu, leido padaryti išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo pakeitimo, pateikė klaidinančius duomenis ir apie savo darbą bendrovėje.

10. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą, nurodė bendrovės veiklos adresą, t. y. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad bendrovė šiuo adresu jokios veiklos nevykdo, o nurodytose patalpose veiklą deklaruoja ir kitos įmonės, kurių veiklos pagrindu užsieniečiai siekia įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad bendrovės veikla vykdoma kitu adresu. Todėl duomenys apie bendrovės buveinę, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas pakeisti leidimą, taip pat neatitinka tikrovės.

11. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui leidimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu, t. y. ne dėl to, kad bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą. Todėl Aprašo nuostatos, reglamentuojančios sąlygas, kurioms esant įmonė pripažįstama fiktyvia, nebuvo taikomos. Atsakovas nesutiko, kad, priimant ginčijamą Sprendimą, buvo pažeistos ir kitos Aprašo nuostatos, kadangi Aprašo nuostatos, kuriuos reglamentuoja leidimo panaikinimo tvarka, neįpareigoja Migracijos departamento kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų pateikimo.

12. Migracijos departamentas nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis, VĮ Registrų centro duomenimis, teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, 2016 m. balandžio 15 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą, nurodė, jog savo gyvenamąją vietą ketina deklaruoti adresu (duomenys neskelbtini). Migracijos valdybai pateikė ir buto savininko sutikimą. Tokiu būdu prisiėmė atsakomybę, kad šie duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę. Tačiau nustatyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negyvena ir niekada negyveno. Pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pripažino, kad savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs.

15. Teismas pabrėžė, kad prašyme pakeisti leidimą pareiškėjas nurodė bendrovės, kurios dalyvis jis yra, veiklos adresą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bendrovės veiklai patvirtinti pateikė sąskaitas faktūras. Visose užsieniečio pateiktose sąskaitose faktūrose bendrovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde iš esmės pripažino, kad bendrovė veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nevykdo. Bendrovė nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nurodė, ne tik tai, kad jis yra bendrovės dalyvis-valdybos narys, bet ir nurodė savo siekį įsidarbinti šioje bendrovėje vadybininku. Migracijos valdybai pateikė tai patvirtinantį dokumentą – darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbs vadybininku 40 valandų per savaitę, t. y. visą darbo laiką, o jam bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinus duomenis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, nustatyta, kad jam yra mokamas tik 9,28 Eur darbo užmokestis. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovėje pareiškėjas dirba tik kelias valandas per mėnesį, o tai neatitinka pareiškėjo pateiktoje darbo sutartyje nustatytų sąlygų.

17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas, 2016 m. balandžio 15 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis tiek apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tiek apie bendrovės veiklą, dėl to Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo šioje administracinėje byloje yra teisiškai nereikšmingi, kadangi iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas dėl to, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą, pateikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, o ne dėl to, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ar yra fiktyvi. Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Todėl naikinti ginčijamo Sprendimo nėra pagrindo.

19. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

21. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė duomenų, kuriuos jis pateikė savo skunde. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis šiuo metu nuomojasi butą, tačiau susiduria su situacija, kad nuomotojai nenori, kad užsienietis deklaruotų savo gyvenamąją vietą bute. Pareiškėjas deda visas pastangas, kad galėtų išsinuomoti turtą, kuriame jis būtų deklaruotas. Pareiškėjo teigimu, bendrovės darbuotojai neteikė jokios prieštaringos informacijos, kadangi jiems buvo pateikti visiškai skirtingi klausimai. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad bendrovės verslas vykdomas parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), o biuro patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra nuomojamos darbuotojų su klientais susitikimams. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kokios faktinės aplinkybės pagrindžia neva fiktyvų pareiškėjo įdarbinimą bendrovėje. Vien tai, kad pareiškėjui mokamas minimalus atlyginimas, negali būti pagrindas manyti, jog pareiškėjas bendrovėje nedirba. Iš pateikto banko išrašo yra akivaizdu, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl gauna minimalias pajamas iš bendrovės, kuri tik pradeda veiklą.

22. Pareiškėjas pabrėžia, kad Migracijos departamentas nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis priėmė Sprendimą, o tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas akivaizdžiai pažeidė Aprašo 101.1–101.5 punktų reikalavimus, jokio savarankiško patikrinimo neatliko, pareiškėjo apie pradėtą leidimo panaikinimo procedūrą neinformavo, jo neapklausė. Pagal Aprašo redakcijas, galiojusias procedūros dėl pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo metu, siekiant įvertinti, ar nėra bet kurio iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto leidimo panaikinimo pagrindų, turėjo būti atliktas patikrinimas, kurio metu informacija gaunama Aprašo 101.2–101.5 punktuose ir 189 punkte nurodytais būdais. Patikrinimas, kurio metu informacija būtų gauta Aprašo 101.2–101.5 punktuose ir 189 punkte nurodytais būdais, tarp jų ir apklausiant pareiškėją, nebuvo atliekamas. Taigi vien tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi privalomųjų Aprašo reikalavimų, t. y. atsakovas, pažeisdamas Aprašo 101.1–101.5 punktų reikalavimus, jokio savarankiško patikrinimo neatliko, pareiškėjo apie pradėtą leidimo panaikinimo procedūrą neinformavo, jo neapklausė, Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, pareiškėjo nuomone, šios bylos ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija) atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi išnagrinėtą administracinę bylą Nr. eA-4049-624/2017.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Migracijos departamentas nurodo, kad sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui neįrodė, kad jo įdarbinimas nėra tik formalus. Migracijos departamentas sutinka su teismo sprendimo argumentais, kad Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negyvena ir niekada negyveno. Pareiškėjas šios aplinkybės taip pat neneigia ir pripažįsta, kad savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjas neinformavo, dokumento apie turimą kitą gyvenamąją vietą nepateikė. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime nebuvo konstatuota, jog bendrovė yra fiktyvi įmonė, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su bendrovės fiktyvumu, šioje byloje nėra aktualūs.

25. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus Migracijos valdybos surinktą medžiagą. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet, priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, dėl to gero administravimo principo reikalavimai nepažeisti. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-177 (00194) teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2018 m. liepos 8 d. Priimdamas minėtą Sprendimą atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 ir kt.).

29. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai. Išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs dvejus metus, t. y. iki 2018 m. liepos 8 d., pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais.

32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės (kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (<... ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų ...>) vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

33. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių minėtus Migracijos departamento surinktus duomenis (informaciją) paneigiančių įrodymų. Priešingai atsakovas surinko pakankami duomenų, kurie patvirtina, kad išduodant leidimą pateikti duomenys neatitiko tikrovės pareiškėjo gyvenamosios vietos ir įmonės veiklos vykdymo aspektais. Atlikus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šiose patalpose bendrovė yra išsinuomojusi dvi darbo vietas, tačiau bendrovės darbuotojai jose pasirodo retai, maždaug kartą per dvi savaites. Patikrinimo metu apklaustos darbuotojos apie aplinkybes, susijusias su bendrovės veikla ir kitais darbuotojais, pateikė labai jau nedaug ir pakankamai nekonkrečios informacijos (pvz., klientų ieško per pažįstamus, kokia (duomenys neskelbtini) bendrovė tiekia prekes tiksliai pasakyti negali, taip pat negali nurodyti klientų, kurie iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes ir pan.). Taip pat nenustatyta, jog Z H. T. niekada negyveno jo nurodytais gyvenamosios vietos adresais, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nėra informavęs. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Z H. T. pateikė darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbs vadybininku 40 val. per savaitę (pilną darbo laiką), o jam bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinus duomenis apie užsieniečio gaunamą darbo užmokestį nustatyta, jog jam yra mokamas tik 9,28 eurų mėnesinis darbo užmokestis, kas reiškia, kad bendrovėje jis dirba tik kelias valandas per mėnesį.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Migracijos departamento surinktą informaciją, pagrįstai konstatavo, jog nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 15 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis tiek apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tiek su Bendrovės veikla susijusius duomenis.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo priimto ginčijamo sprendimo turinį, neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kadangi ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) yra motyvuotas.

36. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati teisės akto norma. Apelianto nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4049-624/2017 nors ir buvo nagrinėjamas ginčas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimo, tačiau taikytos teisės aktų normos ir bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl nagrinėjamu atveju ji nėra reikšminga.

37. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir užsienietis, ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus). Pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

38. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo gyvenamosios vietos, gaunamo darbo užmokesčio ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo patikrinimus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Z H. T. (Z H. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė