4581a2b2-903a-4e43-ae19-6d49852a0ca2 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-478/2015Teisėja Birutė Drozdienė             Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00741-2010-2             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam V.

M., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtos bausmės:pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.V.

M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta iki bausmės vykdymo pradžios.J. M. 194 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 25 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini). priklausančiuose slaugos namuose (duomenys neskelbtini) prisistatęs Å¡ių namų direktoriumi, pažadėdamas padėti V.

S., gim. (duomenys neskelbtini), padėti atlikti akių operacijÄ bei paimti iÅ¡ V. S. sÄ skaitos banke pinigus operacijai apmokėti, nukentėjusiajam V. S. blogai matant, apgaulės bÅ«du, pateikė V. S. pasiraÅ¡yti 2009 m. lapkričio 25 d. įgaliojimÄ Nr. 2-9409 valdyti, naudotis, parduoti V. S. turtÄ , kurį patvirtino notaras, žadėtos paslaugos neatliko bei, pateikdamas V. S. jam suraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ , 2009 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ V. S. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ,,Swedbank“ paėmė 3243,36 Lt grynais pinigais, 2009 m. lapkričio 25 d. paėmė 6756,64 Lt grynais pinigais, 2009 m. gruodžio 8 d.

į savo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ,,Swedbank“ pervedė 12 980 Lt, 2009 m. gruodžio 14 d. paėmė 917 Lt grynais pinigais, 2010 m. sausio 13 d. į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) banke AB ,,Swedbank“ pervedė 886 Lt, 2010 m. vasario 11 d. paėmė 865 Lt grynais pinigais, 2010 m. kovo 10 d. paėmė 865 Lt grynais pinigais, 2010 m. balandžio 12 d. paėmė 865 Lt grynais pinigais, 2010 m. gegužės 13 d. paėmė 862 Lt grynais pinigais, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 28 240,00 Lt, tuo nukentėjusiajam V.

S. padarydamas 28 240,00 Lt turtinę žalÄ ,2009 m. gruodžio 14 d. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), Kauno rajono notarės R. S. biure, pateikdamas V. S. pasiraÅ¡ytÄ 2009 m. lapkričio 25 d. įgaliojimÄ Nr. 2-9409 bei VÄ® ,,Registrų centras“ iÅ¡duotus dokumentus, 2009 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 78 000 Lt pardavė V. S. nuosavybės teise priklausantį 0,0680 ha žemės sklypÄ , esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). k.v., - 96 100 Lt vidutinės rinkos vertės, ir Å¡iame žemės sklype esančius: gyvenamÄ jį namÄ 1A1žp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 30,54 kv.m, - 33 600 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinį pastatÄ 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 17,00 kv.m, - 1220 Lt vidutinės rinkos vertės, gautų pinigų nepervedė į V.

S. sÄ skaitÄ banke, tokiu bÅ«du apgaule užvaldė svetimÄ turtÄ â€“ 78 000 Lt.Be to, V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. dėl to, kad jis 2010 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), J. M. priklausančiame name, turėdamas laisvÄ priėjimÄ , kambaryje iÅ¡ esančios sekcijos uždaros lentynos pagrobė J.

M. priklausančius 24 000 litų grynais pinigais; 2008 m. rugsėjo mėnesį pasiraÅ¡ytÄ Vekselį dėl 240 000 Lt skolos J. M., pagal kurį liko skolingas 170 000 Lt – 170 000 Lt vertės; nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2010 m. rugpjūčio 11 d. J. M. vardu; Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini); Ūkinio pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nugriovimo projektÄ , tuo nukentėjusiajam J.

M. padarydamas 194 000 Lt turtinę žalÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje dėl BK 178 straipsnio 3 dalies ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. M. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 3 m. laisvės atėmimo bausmę. Pakeisti šį nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, ir paskirti 5 m. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. J. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 194 000 Lt tenkinti pilnai. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki bausmės įvykdymo.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dalyje dėl BK 178 straipsnio 3 dalies V. M. atžvilgiu turi bÅ«ti panaikintas dėl to, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Teismas nepagrįstai R. Č., J. M. ir L. M. parodymus vertino kaip nenuoseklius, nors jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s, esminės aplinkybės neprieÅ¡taraujančios tarpusavyje bei kitai baudžiamosios bylos medžiagai, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusysis J. M. parodė, kad pinigus, t. y. 224 000 litų, V. M. paskolino 2008 m. vasarÄ , ir kaip garantas Å¡iai sumai buvo pasiraÅ¡ytas neprotestuotinas vekselis, nuo 2009 m. vasaros V. M. jam pradėjo grÄ Å¾inti skolÄ nedidelėmis sumomis, apie skolos grÄ Å¾inimÄ abu pasiraÅ¡ydavo spausdintame pinigų grÄ Å¾inimo grafike. 2010-09-01 jis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sukonfliktavo su žmona.

Po konflikto, į namus atvažiavo V. M., kuriam jis priminė apie skolÄ ir iÅ¡ sÅ«naus L. M. kambario sekcijos atsinešė juodos spalvos aplankalÄ , kuriame laikė svarbesnius dokumentus, tarp kurių buvo ir V. M. jam pasiraÅ¡ytas neprotestuotinas vekselis. Kur buvo laikomas aplankalas, V. M. žinojo, kadangi 2010 m. vasarÄ jis V. M. buvo leidęs iÅ¡ minimo aplankalo paimti Å«kio pastato nugriovimo projektÄ . J. M. 2010-09-01 iÅ¡ namų iÅ¡vyko ir grįžo tik 2010-09-02, o grįžęs pasigedo aplankalo su dokumentais ir pinigais.

IÅ¡ žmonos sužinojo, kad ji matė V. M., neÅ¡inÄ Å¡iuo aplankalu. Liudytoja J. M. patvirtino, kad 2010-09-01 sukonfliktavo su vyru, iÅ¡sikvietė policijÄ , buvo atvykęs ir V. M.. Policijos pareigÅ«nams leidus, J. M. iÅ¡sikvietė taksi ir išėjo iÅ¡ namų, paskui jį išėjo ir V. M., kuris greitai grįžo ir pasiteiravo, ar namuose yra laidinis telefonas. Å is telefonas buvo L. M. kambaryje, kur V. M. ir nuėjo. Po kelių minučių jis iÅ¡ kambario išėjo neÅ¡inas pluoÅ¡tu dokumentų.

V. M. išėjo į laukÄ , bet netrukus grįžo be dokumentų. Važiuodama su V. M. į priklausomybės ligų centrÄ , ji V. M. automobilyje dokumentų nematė. Liudytojas L. M. taip pat patvirtino, kad 2010-09-01 V. M. iÅ¡ jo kambario išėjo neÅ¡inas dokumentų pluoÅ¡tu. Jis taip pat patvirtino, kad tėvas J. M. jam buvo rodęs suraÅ¡ytÄ vekselį. Liudytoja R. Č. taip pat patvirtino, kad 2010-09-01 matė V. M. neÅ¡inÄ juodos spalvos segtuvu su pluoÅ¡tu popierių. A. D. patvirtino, kad 2010-09-01 J.

M. verslo partneris lankėsi pas M. namuose. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki teisminio nagrinėjimo metu atliktų šių liudytojų parodymų praėjo pakankamas laiko tarpas, o R. Č. yra garbingo amžiaus moteris.Anot apeliacinio skundo, nors BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad tam, jog būtų padarytos pagrįstos išvados, byloje turi būti įvertinta įrodymų visuma, teismas nepagrįstai atmetė minėtų liudytojų parodymus, todėl teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis V.

M. atžvilgiu dalyje dėl BK 178 straipsnio 3 dalies turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.Skunde, atkreipiant dėmesį į BK 41 straipsnio turinį ir bausmės paskirtį, pažymėta, kad teisingumo principas yra bendras visų teisės Å¡akų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikÅ¡mingus bylai kriterijus.

Skiriant galutinę subendrintÄ bausmę, kaip ir apskritai skiriant bausmę, turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumo principas bausmių skyrimo procese įtvirtintas ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Skunde iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, bei bausmės dydžio nustatymo taisyklės, nurodytos BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse, ir pabrėžiama, kad bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å iuo atveju, skunde nesutinkama, kad V. M. galėjo bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu visiÅ¡kai neprisipažino, teisminio nagrinėjimo metu taip pat neprisipažino turėjęs tikslÄ apgaule užvaldyti V.

S. pinigus ir nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl kaltinamojo parodymus laikyti kaip prisipažinimÄ nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis apgaule užvaldė garbaus amžiaus V. S. turtÄ , pasinaudojęs pastarojo noru geriau matyti. Veikos prieÅ¡ingumÄ asmens pažeidžiamumui galima pagrįsti ir tuo, kad dėl savo socialinio atskirtumo, sunkios materialinės padėties ir kitų aplinkybių nukentėjusysis neturėjo pasirinkimo laisvės, kaip tik pasiduoti jam primestam pasiÅ«lymui suraÅ¡yti įgaliojimÄ operacijai reikalingiems pinigams nuimti.Nors teismas, kaip vienÄ iÅ¡ bausmės Å¡velninimo motyvų, nurodė, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis žalos atlyginimo nesulaukė.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų V. S. labai iÅ¡gyveno, žala buvo atlyginta tik iÅ¡girdus prokuroro baigiamojoje kalboje pasiÅ«lytÄ bausmės dydį. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai nėra galimybės taikyti Å¡ios normos, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagrindinės taisyklės, skiriant bausmę, yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.

Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, skunde pabrėžiama, kad teismo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nepagrįstos iÅ¡samiu aplinkybių vertinimu, prieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, todėl jos V. M. atžvilgiu pritaikytos neteisėtai.Atsikirtime į apeliacinį skundÄ nuteistasis V.

M. praÅ¡o atmesti 2014 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundÄ dėl 2014 m. gruodžio 02 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio.Nuteistasis atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad Prokurorė apeliaciniame skunde net neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ir nuosprendyje nurodytos esminės faktinės aplinkybės, jog gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbams pagal atliktų darbų žiniaraščius, darbus 2010-10-29 atsiėmė ir už atliktus darbus apmokėjo J.

M. (t. 2, b. l. 129-131), tai yra po to, kai V. M. jau buvo apkaltintas dokumento vagyste. Todėl laikytina, jog apeliantė, neskųsdama šios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės, ir jos net neginčydama savo apeliaciniame skunde, su šia aplinkybe tuo pačiu ir sutiko. Tačiau akivaizdu, kad V. M. negalėjo iš J. M. pavogti dokumentų, kuriuos J. M. gavo jau po tariamos vagystės. O kadangi ir J. M., ir jo šeimos nariai įrodinėja, jog visi pavogti dokumentai bei tariamas vekselis gulėjo kartu sudėti vienoje vietoje bei kartu buvo iš ten pavogti, akivaizdu, kad jie meluoja.

Priešingai, nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas labai nuosekliai pasisakė dėl visų J. M. bei jo šeimos narių parodymų bei juos vertino sistemiškai su kitais byloje esančiais duomenimis. Būtent labai kruopščiai išnagrinėjęs suinteresuotų bylos baigtimi M. parodymus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nenuoseklūs parodymai liudytojos R. Č., tvirtinančios, kad V. M. pagrobė dokumentus kartu su juodu aplankalu ir jais nešinas išėjo iš jų namų, kiti tos pačios šeimos nariai - J.

M., L. M. tvirtina, kad iÅ¡ sekcijos buvo pagrobti tik dokumentai, nurodyti kaltinime, juodas aplankalas, kuriuose jie buvo laikomi, liko sekcijoje. J. M. tvirtino, kad 2008 m. vasarÄ jis paskolino V. M. pinigus 224 000 Lt po to, kai pardavė parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau pirkimo pardavimo sutartimi (t. 2, b. l.

26) nustatyta, kad minėtÄ objektÄ M., atstovaudami R. Č., pardavė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai V. M., 2005 12 15. Pagal sutarties sÄ lygas, 60 000 Lt buvo sumokėta grynais, likusi suma 380 000 Lt turėjo bÅ«ti pervesta į R. Č. sÄ skaitÄ ne vėliau 2006 01 24, V. M. gavus kreditÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. M. buvo suteiktas sutartyje minimas kreditas, kad R. Č. gavo pinigus pagal minėtÄ sutartį, kada ir kur jie buvo panaudoti. Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo 2006 06 28 sutartimis (t. 2, b. 1. 35-74) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V.

M., visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė UAB „Hansa lizingas“, siekiant padengti pardavėjo įsiskolinimÄ Kreditoriui, UAB „Medicinos bankui“. Å ių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės.“ Prokurorės apeliaciniame skunde nėra paneigti Å¡ie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardinti labai konkretÅ«s prieÅ¡taravimai, apsiribojant tik deklaratyvia fraze, kad pirmosios instancijos teismas „nepagrįstai R.

Č., J. M. ir L. M. parodymus vertino kaip nenuoseklius“. Prieštaravimų dėl tariamo vekselio M. šeimos narių parodymuose yra ir daugiau, nenuoseklūs M. šeimos narių parodymai, jų blaškymasis akivaizdžiai rodo, kad jų minimas vekselis realiai neegzistavo, o jis melagingai apkaltintas dėl vagystės iš jų namų. Priešingai, nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, jis pilnai pripažino savo kaltę dėl V. S. turto pasisavinimo. Net savo baigiamojoje kalboje akcentavo, jog yra kaltas dėl to, kad pasisavino V.

S. turtÄ bei nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Todėl prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, jog jis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka realių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas pagrindė įvertinęs tai, jog jis ne tik prisipažino nusikaltęs V. S. atžvilgiu, bet ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, jog nukentėjusiajai Vilei V. K. atlygino turtinę žalÄ ir grÄ Å¾ino žemės sklypÄ su statiniais.

Teismas įvertino ir tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , mažamečius vaikus, kad jis po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad jo padarytas nusikaltimas V. S. atžvilgiu nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. Aptartos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis, nes jos rodo, jog nustatytomis aplinkybėmis jam inkriminuojamas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o jis pats nėra tiek pavojingas, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jam skyrus laisvės atėmimo bausmę.

Todėl Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam skyrė Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę.Vertinant prokurorės apeliacinio skundo motyvÄ , jog žala buvo atlyginta tik iÅ¡girdus prokuroro baigiamÄ ja kalba pasiÅ«lytÄ bausmės dydį, nuteistasis V. M. pažymi, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pilnai atlyginti žalÄ jis galėjo tik sudarydamas triÅ¡alę taikos sutartį su V. V. K. bei A. K., atstovavusiu V.

S. priklausiusio žemės sklypo savininkę, kuria bÅ«tų iÅ¡spręstas ne tik žalos atlyginimas Å¡ioje byloje, bet ir ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje pagal 2010 m. rugsėjo 23 d. paties V. S. ieÅ¡kinį dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu. Taikos sutarties parengimo ir pasiraÅ¡ymo, o tuo pačiu ir žalos atlyginimo Å¡ioje byloje procesas užtruko labai ilgai, nes reikėjo parengti tokias triÅ¡alės taikos sutarties sÄ lygas, kurios tenkintų visas Å¡alis.

Be to, jam reikėjo sudaryti ir kitus sandorius tam, kad A. K. sutiktų perleisti nuosavybės teises į V. S. priklausiusį žemės sklypÄ V. V. K.. Pirmasis taikos sutarties variantas buvo parengtas ir pateiktas visoms Å¡alims, tame tarpe ir V. V. K., dar 2012 metų pabaigoje, o jos konkrečių punktų aptarimas vyko dar anksčiau. Taigi, jo apsisprendimas pilnai atlyginti žalÄ kilo, bei realÅ«s veiksmai Å¡io apsisprendimo įgyvendinimui buvo pradėti tikrai ne po prokurorės baigiamosios kalbos.Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti pilnai, nuteistasis V.

M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, patikslinant nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas V. M., faktines aplinkybes, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Likusioje dalyje prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas atmetamas.             Dėl V. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su V. M. iÅ¡teisinimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. IÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visuma. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2012, Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2010).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo iÅ¡vados dėl V. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samia, visapusiÅ¡ka bei neÅ¡aliÅ¡ka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Ä®rodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeistos. Apeliantė teigia, kad V. M. kaltę patvirtina nukentėjusiojo J. M., liudytojų J. M., L. M. ir R. Č. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys bei neprieÅ¡taraujantys kitai baudžiamosios bylos medžiagai, todėl jais netikėti nėra pagrindo, tačiau kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį vien tik nukentėjusiojo Å¡eimos narių parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir keliantys objektyvias abejones, negalima. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo J. M. ir jo Å¡eimos narių – liudytojų J. M., L. M., R. Č. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir prieÅ¡taravo vieni kitiems ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, todėl jais tikėti nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Paties nukentėjusiojo J. M. parodymai tiek dėl vekselio suraÅ¡ymo, tiek dėl 2010-09-01 įvykio aplinkybių yra prieÅ¡taringi. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, J. M. nurodė, kad 2008 m. vasarÄ jis paskolino V. M. pinigus 224 000 Lt po to, kai pardavė parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau pirkimo pardavimo sutartimi ir perdavimo - priėmimo aktu (t. 2, b. l. 26-32, 33-34) nustatyta, kad minėtÄ objektÄ M., atstovaujami R. Č., pardavė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai V.

M., 2005-12-15, pagal sutarties sÄ lygas 60 000 Lt buvo sumokėta grynais, likusi suma 380 000 Lt turėjo bÅ«ti pervesta į R. Č. sÄ skaitÄ ne vėliau kaip iki 2006-01-24, V. M. gavus kreditÄ . Teisiamojo posėdžio metu J. M. patvirtino, jog Å¡ios sutarties sÄ lygos buvo įvykdytos ir pinigai pervesti (b. l. 53-55, t. 8), t. y. pinigai buvo gauti iki 2006-01-24, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad 2008 m. J. M. tokiÄ sumÄ pinigų dar turėjo. Be to, teisiamojo posėdžio metu J. M. parodė, kad pinigus V.

M. padavė eurais, todėl nesuprantama, kodėl vekselis buvo suraÅ¡ytas litais, vienoje iÅ¡ apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog vekselis buvo suraÅ¡ytas 2008 m. rugsėjo mėn., o ne vasarÄ , kai buvo paskolinti pinigai (b. l. 67, t. 1), kitoje apklausoje nurodė, kad pinigus V. M. paskolino 2007 m. (b. l. 71-72, t. 1). J. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad V. M. prisižadėjo pinigus grÄ Å¾inti per 5 metus, tačiau 2010-09-01 pasikvietęs V. M. aiÅ¡kino, jog praėjo visi terminai ir jis kreipsis pas antstolius, nors nuo vekselio suraÅ¡ymo iki Å¡io pokalbio buvo praėję tik Å¡iek tiek daugiau nei 2 metai.

Be to, J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog vekselis buvo spausdintas (b. l. 67, t. 1), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vekselis buvo suraÅ¡ytas vienas vienintelis (b. l. 53, t. 8), kai tuo tarpu J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog vekselis buvo suraÅ¡ytas ranka, dviem egzemplioriais ir tai įvyko vasarÄ , o ne rugsėjo mėn. (b. l. 56-57, t. 8). Teisiamojo posėdžio metu J. M. taip pat nurodė, jog buvo pavogtas ir skolos grÄ Å¾inimo grafikas, nors nė vienoje iÅ¡ apklausų ikiteisminio tyrimo metu Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodęs. Be to, J.

M. parodymai apie pavogtus grynuosius pinigus 24 000 Lt taip pat nėra nuoseklūs ir prieštarauja liudytojos J. M. parodymams: protokole – pareiškime jis nurodė, kad didžioji jų dalis buvo 200 Lt kupiūromis, o mažoji dalis – 100 Lt kupiūromis (b. l. 27, t. 1), tačiau vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigai buvo daugiausia kupiūromis po 500 ir 200 Lt (b. l. 67, 69-70, t. 1), pinigai buvo sudėti juodos spalvos aplanko užsegamame skyrelyje, kai liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigų buvo apie 23 000 Lt ir jie buvo juodos spalvos aplanke skaidrioje įmautėje (b. l. 56-57, t. 8).

Dėl 2010-09-01 įvykių J. M. parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s: apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. M. į jo namus atvažiavo po konflikto su žmona, jis jo nekvietė (b. l. 67, 69-70, t. 1), vėliau apklausiamas parodė, jog V. M. atvažiavo apie 11 val., ar kuris kuriam skambino, nepamena, tuo metu buvo atsinešęs aplankÄ ir kalbėjo su juo apie skolos grÄ Å¾inimÄ , antrÄ kartÄ V. M. atvažiavo apie 17 val., ar jį kas kvietė, nežino (b. l. 71-72, t. 1), o teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, jog V.

M. pats iÅ¡sikvietė prieÅ¡ pietus, rodė vekselį ir kategoriÅ¡kai su juo kalbėjo apie skolos grÄ Å¾inimÄ , antrÄ kartÄ jį iÅ¡sikvietė žmona apie 16-17 val. (b. l. 53, t. 8). Liudytoja J. M. nurodė, kad V. M. pas juos atėjo apie 13.30 val., kurį telefonu iÅ¡sikvietė J. M., jis namo hole rodė V. M. juodÄ aplankÄ su dokumentais, priminė apie skolÄ , dar prieÅ¡ atvykstant V. M., ji susibarė su J. M., nes jis ne pirmÄ dienÄ girtavo ir siÅ«lė gerti alaus nepilnamečiui sÅ«nui L. M., apie šį įvykį pasakė girdint V.

M., pastarasis liepė kviesti policijÄ ir užfiksuoti, kad J. M. girdo nepilnametį sÅ«nų, ji iÅ¡kvietė policijÄ galimai apie 14 val., netrukus atvyko du policijos pareigÅ«nai. (b. l. 56-57, t. 8). Å iuos J. M. parodymus paneigia objektyvÅ«s bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. įvykių registracijos dokumentais (b. l. 51, t.

1) užfiksuota, jog J. M. apie konfliktÄ su agresyviu sutuoktiniu pranešė policijai 18.30 val. Be to, liudytojos J. M. parodymais teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ji matė V. M. iÅ¡einantį iÅ¡ sÅ«naus kambario su pluoÅ¡tu dokumentų, tarp kurių matė jų namų valdos bylÄ , vėliau su sÅ«numi V. M. automobiliu važiavo į priklausomybės ligų centrÄ , tačiau automobilyje dokumentų nematė, J. M. grįžo namo 2010-09-02 apie 11 val. ir užsipuolė jÄ , kad ji paslėpusi pinigus ir dokumentus (b. l. 56-57, t. 8), kai tuo tarpu J.

M. nurodė, jog namo grįžo apie 9.30 val., nepamena kokiu bÅ«du susisiekė su savo žmona J. M. ir jai pranešė apie dokumentų ir pinigų vagystę (b. l. 53-54, t. 8). Be to, liudytojas L. M. nurodė, kad jis su draugu A. D. po Rugsėjo 1-osios Å¡ventės dar žaidė boulingÄ ir namo grįžo apie 17 val., namuose gėrė alkoholio, tuo metu tėvas iÅ¡sikvietė V. M. telefonu dėl skolos, V. M. buvo atvykęs, jie kalbėjo, matė V. M. iÅ¡einantį iÅ¡ kambario su pluoÅ¡tu dokumentų, važiuojant automobiliu su V.

M., ant sėdynės buvo tas pluoštas dokumentų, po kiek laiko tėvas pastebėjo, kad nėra vekselio, kuris buvo pasirašytas V. M., kad yra skolingas 180 000 Lt (b. l. 39-40, t. 8). Negalima sutikti ir su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad liudytojos R. Č. parodymai buvo nuoseklūs, nors nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki teisminio nagrinėjimo metu atliktų parodymų praėjo pakankamas laiko tarpas, o R. Č. yra garbingo amžiaus moteris. Atkreiptinas prokurorės dėmesys į tai, kad liudytoja R.

Č. jokių įvykio aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kol nebuvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39, t. 8), todėl jos parodymų laikyti nuosekliais nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad ir jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiama pirmÄ kartÄ ji nurodė, kad apie 14 val. tarp jos ir žento kilo konfliktas, po ko ji rašė pareiÅ¡kimÄ policijai ir matė, kad iÅ¡ anÅ«ko kambario eina V. M., rankose nešėsi juodos spalvos segtuvÄ su jame susegtais popieriais (b. l. 10, t. 3).

Apklausiama antrÄ kartÄ ji nurodė, jog apie 14 val. sukonfliktavo su žentu, nuėjo pas dukrÄ ir sužinojo, jog dukra iÅ¡kvietė policijÄ , nes žentas davė jų nepilnamečiui sÅ«nui alaus ir liepė gerti, ten buvo ir V. M., kuris po kiek laiko išėjo iÅ¡ kambario neÅ¡inas juodos spalvos aplanku, kas buvo aplanke, nežino, tuo metu buvo ir du policininkai (b. l. 11, t. 3). Trečioje apklausoje nurodė, kad konfliktas su žentu įvyko kieme apie 14 val., ji nuėjo į namÄ , po kiek laiko grįžo namo J.

M., jai pasakė, kad žentas siÅ«lė vaikams gerti, ji iÅ¡kvietė policijÄ , belaukiant policijos, atėjo V. M., raÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ , V. M. išėjo iÅ¡ kambario, neÅ¡inas pluoÅ¡tÄ popierių (b. l. 12-13, t. 3). Taigi, iÅ¡analizavus nukentėjusiojo J. M., liudytojų J. M., L. M., R. Č. parodymus, kyla pagrįstos abejonės ne tik dėl vekselio suraÅ¡ymo aplinkybių, bet net ir dėl nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas V. M., padarymo laiko ir aplinkybių, nes visi Å¡ie asmenys faktines aplinkybes nurodo skirtingai.

V. M. neigiant kaltę dėl svetimo turto vagystės, ir esant tokiems prieštaringiems ir nenuosekliems nukentėjusiojo J. M., liudytojų J. M., L. M., R. Č. parodymams, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių asmenų parodymus pripažino nepatikimais ir jais negrindė nuosprendžio, juo labiau, kad nesuinteresuotų liudytojų V. D. ir A. B. parodymais nustatyta, jog jiems būnant Marcinkevičių namuose, buvo V. M., tačiau, J. M. išvažiavus, visi kiti asmenys buvo hole, jie nematė ir negirdėjo, kad V.

M. eitų į kokius nors kambarius, neÅ¡tų iÅ¡ namų kokius nors dokumentus ar kitus daiktus, praÅ¡ytų paskambinti, foje jis buvo visÄ laikÄ , kol buvo raÅ¡omas pareiÅ¡kimas (b. l. 30-31, t. 8). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbams pagal atliktų darbų žiniaraščius, darbus 2010-10-29 atsiėmė ir už atliktus darbus apmokėjo J.

M. (b. l. 129-131, t. 2), tai yra jau po to, kai V. M. buvo apkaltintas dokumento vagyste. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo J. M., liudytojų J. M., L. M., R. Č. parodymų prieÅ¡taringumÄ ir nenuoseklumÄ , įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė, pagrįstai nesirėmė Å¡ių asmenų parodymais, pagrindžiant V. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tiesiogiai iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus teisiamojo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nepavyko surinkti apkaltinamajam nuosprendžiui bÅ«tinų neginčijamų apkaltinamųjų įrodymų tam, kad pripažinti V.

M. kaltu nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymu, todėl pagrįstai ir teisėtai jį dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisino, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.V. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu be kita ko pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Å io BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki aÅ¡tuonerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jo asmenybe, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. M. atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams. Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir V.

M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti Å¡io BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams, visiÅ¡kai nemotyvuodama tokios skirtinos bausmės trukmės, kuri žymiai virÅ¡ija įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Apeliantės teigimu, byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad V. M. paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , bÅ«tų pažeistas teisingumo principas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo atžvilgiu taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik įstatyme nustatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

Skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė esti teisinga, įvertinus visas bylos aplinkybes. V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. V. M. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ 78 000 Lt vertės. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad V. M., prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl V.

S. turto įgijimo apgaule ir atlygino visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimÄ , taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nebÅ«tų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumÄ nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo.

V. M. iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 96-99, t. 6). Po nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas – penkeri metai, ir byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį V. M. bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobÅ«džio, o ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė jam teigiamÄ poveikį.

Tai, kad nuteistasis V. M. visiÅ¡kai atlygino V. V. K. padarytÄ 28 240 Lt turtinę žalÄ (b. l. 97, t.

11) ir grÄ Å¾ino žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini), Kauno r. (b. l. 115-117, t. 11), neabejotinai rodo kritiÅ¡kÄ V. M. savo veiksmų vertinimÄ bei norÄ paÅ¡alinti jais sukeltas neigiamas pasekmes. Svarbios aplinkybės, sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ V. M. atžvilgiu, kolegijos nuomone, yra ir tai, kad V. M. dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , du mažamečius vaikus bei nukentėjusiosios pozicija. Nors V. M. pripažintas kaltu pasisavinęs svetimÄ , V. S. priklausantį didelės vertės turtÄ , nukentėjusioji V.

V. K. apeliaciniu skundu jam paskirtos bausmės neskundė.Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybe, susijusias su nuteistojo V. M. asmenybe, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrus Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , yra pagrįsta ir teisinga. Å i V. M. paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenimis, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei įgyvendinti teisingumo principÄ .

Juolab, kad nuteistojo V. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, nėra smurtinio pobÅ«džio, todėl manytina, kad nuteistojo atžvilgiu adekvatu taikyti tokio pobÅ«džio sankcijas. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima taikyti, kai nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Tačiau kolegija pažymi, jog Å¡ioje byloje BK 62 straipsnio nuostatų negalima taikyti, nes V. M. atžvilgiu nėra nei BK 62 straipsnio 1 dalyje, nei 2 dalyje nustatytų sÄ lygų visumos.Ä®vertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti bÅ«tinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų V.

M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , o bausmė V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant nei įstatymų reikalavimų, nei prieÅ¡taraujant suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas. Å ioje byloje V. M. pagrįstai ir teisėtai nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡ant V.

M. padarytas nusikalstamas veikas, nebuvo tinkamai atskleistos Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės bei neatskleista apgaulės esmė, dėl ko apeliacinės instancijos teisme prokurorė, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, prašė pakeisti kaltinimÄ V. M., pakeičiant faktines nusikalstamų veikų aplinkybes. Å is prokurorės praÅ¡ymas buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodant, jog V. M. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¡iomis aplinkybėmis: turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2009 m. lapkričio 25 d.

Kauno r., (duomenys neskelbtini), R. V. priklausančiuose slaugos namuose (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs Å¡ių namų direktoriumi, pažadėdamas padėti V. S., gim. (duomenys neskelbtini), padėti atlikti akių operacijÄ bei paimti iÅ¡ V. S. sÄ skaitos banke pinigus operacijai apmokėti, nukentėjusiajam V. S. blogai matant, įgijęs V. S. pasitikėjimÄ , apgaulės bÅ«du, pateikė V. S. pasiraÅ¡yti 2009 m. lapkričio 25 d. įgaliojimÄ Nr. 2-9409 valdyti, naudotis, parduoti V. S. turtÄ , kurį patvirtino notaras, žadėtos paslaugos neatliko, bei pateikdamas V.

S. jam suraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ , 2009 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ V. S. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ paėmė 3243,36 Lt grynais pinigais, 2009 m. lapkričio 25 d. paėmė 6756,64 Lt grynais pinigais, 2009 m. gruodžio 8 d. į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini)banke AB „Swedbank“ pervedė 12 980,00 Lt, 2009 m. gruodžio 14 d. paėmė 917,00 Lt grynais pinigais, 2010 m. sausio 13 d. į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini)banke AB „Swedbank“ pervedė 886,00 Lt, 2010 m. vasario 11 d. paėmė 865,00 Lt grynais pinigais, 2010 m. kovo 10 d. paėmė 865,00 Lt grynais pinigais, 2010 m. balandžio 12 d. paėmė 865,00 Lt grynais pinigais, 2010 m. gegužės 13 d. paėmė 862,00 Lt grynais pinigais, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ - 28 240,00 Lt, tuo nukentėjusiajam V.

S. padarydamas 28 240,00 Lt turtinę žalÄ .V. M. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė Å¡iomis aplinkybėmis: turėdamas tikslÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , turėdamas V. S. melagingų duomenų poveikyje pasiraÅ¡ytÄ 2009 m. lapkričio 25 d. įgaliojimÄ Nr. 2-9409 ir VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡duotus dokumentus 2009 m. gruodžio 14 d. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), Kauno rajono notarės R. S. biure, 2009 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 78 000,00 Lt pardavė, V.

S. nežinant, pastarajam nuosavybės teise priklausantį 0,0680 ha žemės sklypÄ , esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), - 96 100,00 Lt vidutinės rinkos vertės, ir Å¡iame žemės sklype esančius: gyvenamÄ jį namÄ lA1žp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 30,54 kv.m, - 33 600,00 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinį pastatÄ 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 17,00 kv.m, - 1220,00 Lt vidutinės rinkos vertės, gautų pinigų į V.

S. sÄ skaitÄ banke nepervedė, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - 78 000,00 Lt.Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             Algirdas Remeika                           Olegas Å ibkovas