2022-06-29 Nr. AB-17863-3-61-3-01195-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3013-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01195-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. I. I. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 22S8512 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad iki 2014 m. gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, po to su šeima persikraustė į (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovyklą. Prieš išvykdamas iš kilmės šalies gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Taip pat nurodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, pabrėžė, jog jo tikėjimo žmonių teisės (duomenys neskelbtini) yra suvaržytos, susidariusiomis sąlygomis jų sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, (duomenys neskelbtini) kyla persekiojimo ar susidorojimo grėsmė. Pareiškėjas akcentavo, kad savo persekiojimo baimę kildina iš to, kad priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, be to nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra vidaus karinio konflikto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gubernijoje agresyvią teroristinę veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) grupuotė, tai sąlygoja kriminogeninės situacijos pablogėjimą. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, sudarė realią grėsmę jam, kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariui.

3. Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylantį ir tos situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, tyrimą atliko nevisapusiškai ir neišsamiai. Pabrėžė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) sprendimu byloje Elgafaji nurodė, kad asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant ne tik vadinamąją „slankiojančią skalę“ asmenims, atitinkantiems ESTT įvardintus padidintos rizikos asmenų profilius, bet ir išsiaiškinant bei įvertinant situacijos individualias aplinkybes ir veiksnius, galinčius sukelti ar padidinti pavojų konkretiems asmenims. Minėtame sprendime įvardintų padidintos rizikos asmenų profilių kontekste, pareiškėjo priklausomybė (duomenys neskelbtini) religinei mažumai laikytina aplinkybe, kuria remiantis pareiškėjas priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei, o tai turėjo esminės įtakos nustatant potencialią grėsmę pareiškėjui.

4. Pareiškėjo nuomone, atsakovas paviršutiniškai išanalizavo informaciją apie situaciją kilmės šalyje, neįvertino istoriškai susiklosčiusių (duomenys neskelbtini) regione socialinio pobūdžio tradicijų galimos įtakos konkrečioje situacijoje (t. y. tam tikros visuomenės dalies požiūrio į (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės narius, jų ignoravimą, teisių apribojimus). Nurodė, kad šalis yra vidaus ginkluoto konflikto būsenoje, kas sąlygoja visuomenės agresyvumą, nepakantumą. Pareiškėjo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste jo baimė dėl galimo persekiojimo ar susidorojimo yra visiškai tikėtina, reali. Teigė, kad konstatavus pareiškėją priklausant padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei ir atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją šalyje turėjo būti įvertinta, kad grėsmė pareiškėjui realiai egzistuoja. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tebesitęsiant vidaus karinio konflikto situacijai, įrodymų pateikimo pareigos taisyklė redukuojama, individualios grėsmės faktą preziumuojant. Pareiškėjo įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, todėl jis neprivalo pateikti įrodymų, kad grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių.

5. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėjo, kad atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), t. y. kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, rėmėsi iš esmės Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teigė, kad atsakovas neatliko pareigos individuliai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, nes pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti. Nurodė, kad laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis suteikdamas informaciją, nėra padaręs pažeidimų. Taip pat teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, kadangi pareiškėjas padėjo tyrimui, teikė tikrovę atitinkančią informaciją, nepiktnaudžiavo procesu, laikėsi teisės aktų reikalavimų.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti, nes įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remdamasis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nenustatyta, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Nesutikdamas su skundu, atsakovas pažymėjo, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, pats pareiškėjas jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė. Teigė, kad pareiškėjas nepagrindė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo jo kilmės valstybėje tikimybės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nors ir priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri pagal ESPA priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau paskutinė jo gyvenamoji vietovė nebuvo riziką didinantis veiksnys, nenustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, yra darbingo amžiaus jaunas vyras, visą laiką gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, mieste tebegyvena jo šeima. Teigė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo išpažįstamos religijos yra hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Įvertinus šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui nesuteikiama papildoma apsauga, atsakovas nurodė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė (pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose). Įvertinęs tai, kad gyvenimas (duomenys neskelbtini) religinėje bendruomenėje (duomenys neskelbtini) gubernijoje nėra laikytinas beatodairiško smurto grėsmę bei pavojų sveikatai ar gyvybei keliančiu faktu, be to, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas nustatė, kad nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

11. Atsakovo teigimu, sprendimas pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę buvo pagrįstas, nes buvo pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas ir pristatytas į užkardą, atsakovas vertino, kad prieglobsčio gavimas Lietuvoje nėra pareiškėjo tikslas ir kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę ateityje). Atsakovo teigimu, sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Nagrinėjamoje byloje Migracijos departamentas nėra pateikęs dokumentų, nurodančių pareiškėjo sulaikymo aplinkybes. Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo apklausos lapą užpildė 2021 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), asmens tapatybę patvirtino pareiškėjo pateiktas asmens pasas.

13.2. Prieglobsčio prašytojo apklausos lape pareiškėjas nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykla. Apie Lietuvą sužinojo iš socialinių tinklų. Palikęs (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovyklą ir (duomenys neskelbtini) mieste įsigijęs lėktuvo bilietus, 2021 m. liepos 23 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) oro uosto į (duomenys neskelbtini), kur viešbutyje gyveno vieną dieną, o 2021 m. liepos 25 d. išvyko su 10 asmenų grupe link Lietuvos sienos ir neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų praėjus valandai nuo sienos kirtimo. Grįžti į (duomenys neskelbtini) nenori, nes kilmės šalyje nesijaučia saugus būdamas (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės narys. Nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) puolimo 2014 m. paliko savo gyvenamąją vietą ir kartu su mama, dviem broliais bei sese persikėlė į (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovyklą. (duomenys neskelbtini) stovykloje buvo saugu, bet buvo labai blogos gyvenimo sąlygos (trūko vandens, gyveno palapinėse). Dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini), jautė diskriminaciją, psichologinį spaudimą, tačiau fizinio smurto nepatyrė, pavojus jo sveikatai ir gyvybei negresia. Dėl (duomenys neskelbtini) oro pajėgų vykdomų antskrydžių (duomenys neskelbtini) regione jaučia bendrą nesaugumo jausmą. Pareiškėjo du broliai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su jais palaiko ryšį. 2022 m. kovo 3 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad už jo kelionę apmokėjo broliai, iš (duomenys neskelbtini) nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir vėliau į Lietuvą kainavo 2 500 JAV dolerių. Planavo, jog jam atvykus, vyks ir kiti šeimos nariai. Nurodė, jog grįžti į (duomenys neskelbtini) stovyklą nenori, nes jaučia nuolatinę grėsmę iš (duomenys neskelbtini) kovotojų. Nors jų stovyklos niekada (duomenys neskelbtini) nėra puolę, tačiau vykstantis karas (duomenys neskelbtini) vietovėje jam kelia baimę, dėl ko nesijaučia saugus visame (duomenys neskelbtini).

13.3. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas užpildė 2021 m. spalio 28 d. Medininkų URC, informaciją pateikdamas žodžiu.

13.4. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13.5. Tokias išvadas Migracijos departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą jo kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

14. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas).

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Kaip buvo matyti iš pareiškėjo pasakojimų, pareiškėjas baiminasi, kad kilmės valstybėje galimai patirs persekiojimą dėl jo išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo.

16. Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, taip pat tuo, kad pareiškėjas atvyko iš teritorijos, kurios nevaldo (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti individualias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus kilmės valstybėje. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nurodomos jo galimo persekiojimo aplinkybės, nebuvo individualaus pobūdžio, todėl teismas vertino, kad nebuvo susijusios nė su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, jam aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad pareiškėjo siekis prašyti prieglobsčio nebuvo susijęs su baime grįžti į kilmės valstybę dėl tikimybės būti kankinamam, galimybės patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, pažeminimus ar kitokį nubaudimą, mirties bausmės ar egzekucijos įvykdymo, rimtos asmeninės grėsmės gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės, atvyko iš saugios šalies, bei į tai, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

18. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi tiek naujausiomis 2020–2021 m. EPPB ataskaitomis, tiek viešai publikuota kitų organizacijų (Jungtinių tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro, Jungtinių Tautų pagalbos misijos (duomenys neskelbtini) (UNAMI), JAV valstybės departamento, nevyriausybinės organizacijos Istituto Affari Internazionali ir kt.) informacija. Darė išvadą, kad Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje.

19. Teismo vertinimu, sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Nagrinėjamu atveju, kai sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismo sumažinta iki dvejų metų, padaryta išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kita pareiškėjo skundo dalis teismo atmesta kaip nepagrįsta, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti ar keisti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teismo atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio P. I. I. I. skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė, kad priklauso religinei mažumai – (duomenys neskelbtini) bendruomenei, todėl yra persekiojamas ir jaučiasi nesaugus. Atsižvelgiant į EPPB informaciją laikytina, kad dėl priklausymo religinei mažumai, kurios atžvilgiu buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Buvo matyti, kad smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjo teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjo duotus parodymus patvirtina ir Migracijos departamento tyrime užfiksuoti aspektai: „Pew Research Center“ vykdomas pasaulinių religijų tyrimas, kuris įrodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2007 metų buvo išplitęs religinis priešiškumas, įskaitant išpuolius prieš religines mažumas. Nors buvo dedamos pastangos apsaugoti (duomenys neskelbtini) mažumą, tačiau net vyriausybės pajėgos po (duomenys neskelbtini) įvykdyto genocido nesugebėjo neapsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių prievartos. Taigi pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo religijos gresia reali individuali grėsmė gyvybei.

24. Pareiškėjo nuomone, nepagrįsti argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nebėra (duomenys neskelbtini) grėsmės, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, tik yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas, ką ne kartą savo sprendimuose yra pripažinęs ir atsakovas. Be to, kritiškai vertintina atsakovo sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

25. Pareiškėjo nuomone, EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

26. Pareiškėjas pažymi, kad vykstant pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kariniams veiksmams ir iš principo (duomenys neskelbtini) valstybei nesugebant suvaldyti jos teritorijoje vykstančių karinių išpuolių, pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį, pagrįstai bijodamas tiek vykstančių karo veiksmų, tiek persekiojimo dėl savo tikėjimo.

27. Pareiškėjas teigia, kad prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

28. Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja savo argumentus, susijusius su pareiškėjo neatitiktimi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kriterijams, jo paaiškinimo patikimumo stoka, nepateiktais įrodymais dėl individualaus persekiojimo. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Atsakovo teigimu, nepagrįsti yra ir skundo teiginiai, neva Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

34. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

38. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

39. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktą prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir galimai gali patirti persekiojimą dėl išpažįstamo tikėjimo kilmės valstybėje. Nurodo, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) nenori, nes kilmės šalyje nesijaučia saugus būdamas (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės nariu. Nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) puolimo 2014 m. paliko savo gyvenamąją vietą ir kartu su mama, dviem broliais bei sese persikėlė į (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovyklą. (duomenys neskelbtini) stovykloje buvo saugu, bet buvo labai blogos gyvenimo sąlygos (trūko vandens, gyveno palapinėse). Dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini), jautė diskriminaciją, psichologinį spaudimą, tačiau fizinio smurto nepatyrė, pavojus jo sveikatai ir gyvybei negresia. Dėl (duomenys neskelbtini) oro pajėgų vykdomų antskrydžių (duomenys neskelbtini) regione jaučia bendrą nesaugumo jausmą. Pareiškėjas nurodė, jog grįžti į (duomenys neskelbtini) stovyklą nenori, nes jaučia nuolatinę grėsmę iš (duomenys neskelbtini) kovotojų. Nors jų stovyklos niekada (duomenys neskelbtini) nėra puolę, tačiau vykstantis karas (duomenys neskelbtini) vietovėje jam kelia baimę, dėl ko nesijaučia saugus visame (duomenys neskelbtini).

42. Iš Migracijos departamento surinktos medžiagos, buvo matyti, kad (duomenys neskelbtini), nors ir kontroliavo praeityje didelę (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas jų pralaimėjimas, 2019–2020 metais jų veikla apibūdinama daugiau kaip atsitiktinė, pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos ir šios teritorijos padėtis vertinama kaip „stabili“. Iš JAV valstybės departamento 2021 m. ataskaitos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) teritorijose veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios (duomenys neskelbtini) bendruomenei teikia humanitarinę pagalbą. Šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini).

43. Iš pareiškėjo paaiškinimų migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas labai bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas buvo per daug abstraktus, jame nebuvo konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Baimę grįžti į kilmės valstybę pareiškėjas siejo su kolektyvine grėsme, pareiškėjo baimė buvo neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas vertino, kad nors pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su (duomenys neskelbtini), persekiojančia (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenis, tačiau, nebuvo galima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė būtų siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų diskriminavimu ar asmeniškai su pareiškėju. Kaip pats pareiškėjas nurodė, gyvenant stovykloje kilmės šalyje nė karto (duomenys neskelbtini) nebuvo jos užpuolę.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, pareiškėjo iš esmės pateikta kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Migracijos departamentas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją (2022 m. kovo 3 d. apklausoje nurodė, kad stovykloje, kurioje gyvena nuo 2014 m. jam asmeniškai niekas negrėsė, stovyklos niekada nebuvo užpuolę) ir bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje.

45. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jo individualią situaciją. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, Migracijos departamento nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

Migracijos departamentas įvertino, kad: asmuo priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei / religinei bendruomenei, kuri Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą; informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nėra; prieglobsčio prašytojo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, nes užsieniečio paskutinė gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini) nevaldo jokių teritorijų; pareiškėjas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), todėl pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra; pareiškėjas (duomenys neskelbtini) stovykloje turėjo pastovų darbą kepykloje; finansinę paramą jam suteikia broliai gyvenantys (duomenys neskelbtini); esant poreikiui pareiškėjas gali persikelti į kitą (duomenys neskelbtini) vietą, kuri laikoma saugia ir kurioje nėra realios rizikos patirti rimtą žalą; prieglobsčio prašytojas, grįždamas į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba; pareiškėjas nėra nurodęs, kad šiuo laikotarpiu jam kas nors realiai grėstų (duomenys neskelbtini), pasakojimu apibūdino bendrą situaciją šalyje.

Kaip matyti iš Sprendimo, Migracijos departamentas atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė jo kilmės šalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau, atsižvelgęs į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas svarstė, ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi tiek naujausiomis 2020–2021 m. EPPB ataskaitomis, tiek viešai publikuota kitų organizacijų (Jungtinių tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro, Jungtinių Tautų pagalbos misijos (duomenys neskelbtini) (UNAMI), JAV valstybės departamento, nevyriausybinės organizacijos Istituto Affari Internazionali ir kt.) informacija. Migracijos departamentas nurodė, kad atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gubernijose) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

47. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad jis (pareiškėjas) kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatavimui nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

48. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie pareiškėjo kilmės šalį, pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai dėl EPPB teikiamų duomenų yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1277-520/2022, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1348-629/2022 ir kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėtos Sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. I. I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė