2022-10-19 Nr. AB-25498-3-61-3-00194-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3873-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00194-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 22S53928 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno kartu su tėvu (duomenys neskelbtini) valstijoje, priklauso (duomenys neskelbtini) etninei genčiai, yra krikščionis, nevedęs, nepriklausantis jokiai partijai, mokėsi gimnazijoje, bet jos nebaigė. Nurodė, kad nors (duomenys neskelbtini) yra besivystanti šalis, tačiau dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų daliai žmonių, ypač jaunimui, gyvenimo sąlygos yra sunkios, klesti korupcija, dažni etniniai konfliktai, išplitęs nusikalstamumas, klesti prekyba žmonėmis, dažni nužudymai, beveik nevaržomai veikia nusikalstamos ginkluotos grupuotės (pavyzdžiui, teroristinė grupuotė „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.).

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis – saugumo nebuvimas, pagrindinis prieglobsčio prašymo motyvas – baimė dėl gyvybės, nes (duomenys neskelbtini) paplitęs terorizmas, žmogžudystės. Taip pat pareiškėjas nurodė ir tai, kad buvo bandoma (duomenys neskelbtini), sulaukė grasinimų.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimas (susidorojimas). Įvertinus dabartinę situaciją kilmės valstybėje, vis dar gresia pavojus, tačiau atsakovas neįvertino pareiškėjui individualiai kylančios grėsmės, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nesilaikė tyrimui keliamo išsamumo reikalavimo.

5. Pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra įvardijęs padidintos rizikos asmenų profilius, o pareiškėjas yra priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei kaip asmuo, išpažįstantis krikščionių tikėjimą. Tyrimo metu minėta aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta, neanalizuota. (Duomenys neskelbtini) valstijoje krikščionys sudaro apie 7 procentus, musulmonai – 85 procentus, o tai reiškia, kad krikščionys susiduria su problemomis, kurių neturėtų gyvendami šalies pietuose, kur gyventojų daugumą sudaro krikščionys. (Duomenys neskelbtini) šiaurės ir šiaurės rytuose esančiose valstijose (joms priskirtina ir pareiškėjo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) valstija) itin bloga kriminogeninė situacija. Pagal 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) ataskaitą (duomenys neskelbtini) yra prekybos žmonėmis aukų, tranzito ir paskirties, kilmės šalis. Prekyba žmonėmis (duomenys neskelbtini) paveikia įvairių amžiaus grupių, lyties ir skirtingų geografinių vietovių asmenis. Kriminogeninės situacijos pablogėjimą lėmė minėtose teritorijose besitęsiantis vidaus ginkluotas konfliktas. Be to, minėtoje valstijoje veikia teroristė grupuotė „ (duomenys neskelbtini)“.

6. Pareiškėjas įvertino, kad jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies normos turi būti taikomos plečiamai. Tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus, kitokį smurtą, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės. Pareiškėjas įsitikinęs, kad grėsmė yra ne tik reali, bet visiškai pagrįsta ir kelianti pavojų sveikatai, gyvybei.

7. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas per daug sureikšmino jo galimybę pateikti ir įrodyti reikšmingas aplinkybes ir faktus. Atsakovas turi išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau to nepadarė, nepakankamai išanalizavo aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, kitas svarbias ir reikšmingas aplinkybes, neteisingai interpretavo įrodinėjimo pareigos priskyrimą vien tik pareiškėjui. Atsakovas neišanalizavo, ar aplinkybė, kad pareiškėjas yra krikščionių tikėjimo, vertintina (duomenys neskelbtini) socialinio gyvenimo sąlygų kontekste kaip potencialiai galinti išprovokuoti grėsmės susiformavimą.

8. Atsakovas padarė hipotetinę išvadą, kad nekyla grėsmė pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas teigė, kad skunde pateikti duomenys patvirtina jam gresiantį individualų pavojų, o atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Sprendimo dalis, kuria uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir nutarta išsiųsti pareiškėją, yra išvestinė, todėl taip pat turi būti panaikinta. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nėra pažeidęs tvarkų ar taisyklių, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų manyti, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies, jei būtų priimtas nepalankus sprendimas. Nors pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašė pristatytas į užkardą, tačiau tai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvoje. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją maksimaliam laikui nesudarius galimybės pačiam išvykti, yra skubota ir neproporcinga. Draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kai pablogėjus situacijai pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio.

9. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė iškilusia grėsme jo gyvybei, nenoru būti prievarta (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pabėgėlio statusas pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, nes jis neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, buvo nedetalus ir bendro pobūdžio. Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad jo, kaip asmens, profilis atitinka tariamai jį persekiojančios grupuotės taikinį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygo persekiojimui ir nesuponavo individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

11. Pažymėjo, kad papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nesuteikta, kadangi jis neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis surinkta informacija, atsakovas priėjo prie išvados, kad asmens gimtojoje (duomenys neskelbtini) valstijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kilmės šalies informacijoje nurodoma, jog įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau „vien buvimo“ šios šalies teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apie save teikė žinomai melagingą informaciją, t. y. nurodė, kad yra nepilnametis, tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. gauta specialisto išvada Nr. MK-O 315/2021 (01), kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) piliečio M. T. biologinis amžius virš 23 metų. Toks faktas leido abejoti pareiškėjo nuoširdumu bendradarbiaujant su Migracijos departamentu, vertinant jo prieglobsčio pagrįstumą. Pareiškėjo pasakojimas buvo netikslus, jis teigė negalintis tiksliai nurodyti laikotarpių, vengė konkrečiai atsakinėti į klausimus, pasakojo apie bendrą situaciją jo gyvenamojoje teritorijoje, dažnai kartojo jau pasakytus įvykius. Pareiškėjo pasakojimui trūko konkretumo, įrodymų, kalbama daugiskaita „mes“ arba „jie“, nupasakojami įvykiai yra paremti paties daromomis prielaidomis arba bendra situacija gyvenamojoje vietovėje. Kaip pagrindinę prieglobsčio prašymo priežastį nurodė grėsmę savo gyvybei dėl nenoro būti prievarta (duomenys neskelbtini), kaip papildomą priežastį, kuri padidina grėsmės tikimybę, asmuo nurodė, kad jis yra krikščionis, o tėvas buvo pastorius. Vėliau teigė, kad jo tėvas yra verslininkas, kuriantis kitiems darbo vietas ir auginantis vištas. Pareiškėjas pasakojo, kad jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) valstijoje siautėja ginkluota (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) grupuotė, kuri grobia žmones, ypač jaunuolius (sakė, kad jis būtent dėl jauno amžiaus ir didelio ūgio buvo tapęs grupuotės taikiniu), siekdami (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas yra krikščionis, jaunas vyras, per paskutinius 2 metus buvo grasinta apie 7–8 kartus, be to, anot pareiškėjo, grupuotės nariai jį nufotografavo, todėl galimai ieškotų, o suradę, galbūt nužudytų. Pareiškėjas prisipažino, kad nebuvo fiziškai nukentėjęs, tik jautė baimę dėl savo saugumo, jis nesugebėjo nurodyti, kas konkrečiai jam grasino, kodėl grasino, jis nepatyrė jokio fizinio sužalojimo, jo niekas nepersekiojo ir neieškojo.

13. Atsakovas teigė, kad pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) taikosi į asmenis, tačiau pareiškėjas neatitinka grupuotės taikinio profilio – nėra susijęs su kariškiais, nebuvo vietos valstybės pareigūnas, vadas, budėtojas ar panašų visuomeninį ar karinį statusą turintis gyventojas, kuris galėtų sudominti (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, negalima daryti išvados, kad vien dėl išpažįstamos religijos ar savo jauno amžiaus pareiškėjas būtų tapęs tikslingu (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniu. Remiantis paties asmens pasakojimu, jam buvo grasinta 7–8 kartus, tačiau nė vieno karto nenukentėjo. Tokia galinga grupuotė, kokia yra (duomenys neskelbtini), tikrai būtų įvykdžiusi grasinimus ir nebūtų jų kartojusi ištisus 2 metus 7–8 kartus. Be to, pareiškėjas darė prielaidą, kad, turėdama jo nuotrauką, (duomenys neskelbtini) grupuotė jo ieškos turėdama tikslą nužudyti, tačiau atsakovo vertinimu, tokia prielaida ir ja grindžiama baimė mažai tikėtina. (Duomenys neskelbtini), todėl surasti šalies viduje vieną asmenį būtų sudėtinga net ir (duomenys neskelbtini) grupuotei, tuo labiau, kad tas asmuo nėra garsus visuomenės ar karinis veikėjas. Pareiškėjas apie baimę pasakojo pasitelkdamas bendro pobūdžio informaciją, darė prielaidas, interpretacijas, nedėjo pastangų kreiptis pagalbos į teisėsaugą ar pakeisti gyvenamąją vietą šalies viduje. Pareiškėjas apsisprendė palikti savo kilmės valstybę ieškodamas saugesnės šalies, todėl per Baltarusijos Respubliką atvyko į Lietuvos Respubliką. Asmens siekis ir noras rasti saugesnį gyvenimą Europoje yra suprantamas ir nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės valstybės priežastis neįpareigoja suteikti tarptautinę apsaugą.

14. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės asmeniui dėl jo asmeninių savybių. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Patikimų įrodymų, leidžiančių nustatyti galimą persekiotoją, nėra, todėl ir persekiojimo baimė yra labiau hipotetinė. Vertinant surinktą kilmės valstybės informaciją ir tai, kad nėra patikimų įrodymų apie galimą persekiojimą vykdančius asmenis, asmens teiginiai, kad jis yra persekiojamas, atsakovo laikyti abejotinais. Pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių šiuo metu kyla pavojus patirti realią rimtą žalą, taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punkte nustatytų kriterijų.

15. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu išsamiai įvertinta individuali pareiškėjo situacija kilmės valstybės kontekste, įvertintos tiek jo religinės pažiūros, tiek saugumo kontekstas šalyje kaip faktorius, galintis turėti įtakos tarptautinei apsaugai suteikti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) valstija yra viena iš pačių saugiausių (duomenys neskelbtini). Remiantis kilmės šalies informacija, atsakovas padarė išvadą, kad asmens gimtojoje (duomenys neskelbtini) valstijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kilmės šalies informacijoje nurodoma, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau vien buvimo šios šalies teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl atsakovas padarė išvadą, kad asmuo neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

16. Atsakovo vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Atsakovo vertinimu, Migracijos departamentas tyrimą atliko laikydamasis teisės aktų reikalavimų, įvertino jo individualią padėtį, surinko kilmės valstybės informaciją, atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad pareiškėjo atveju nėra jokių teisinių pagrindų suteikti jam tarptautinę apsaugą.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas nutarė pakeisti Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

18. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

18.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. apklausoje nurodė, jog yra gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lankė gimnaziją, tačiau jos nebaigė, kadangi iš mokyklos, kurią pareiškėjas lankė, (duomenys neskelbtini) grupuotė dažnai grobdavo vaikus. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko vienas, dokumentų neturėjo, nes pasą paėmė Baltarusijoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad: paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) vietovė, ten gyveno kartu su tėvu, kitose užsienio valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė, neturi leidimų ir kitų užsienio valstybių išduotų vizų; tautybė (duomenys neskelbtini), grėsmę kilmės valstybėje patyrė dėl tautybės ir išpažįstamos religijos; pareiškėjas yra krikščionis, o juos persekioja (duomenys neskelbtini) kilmės grupuotė (duomenys neskelbtini), grobia vaikus iš mokyklų, įsiveržia į bažnyčias, o kartais – net žmonių namus. Pareiškėjas tiesioginę grėsmę siejo su tuo, kad jo tėvas yra pastorius. Atsisakė pateikti daugiau detalių, nurodydamas, kad jam skaudu apie tai kalbėti, nes buvo pralieta daug kraujo. Asmenų vardų, kurie puldinėja gyventojus, teigė nežinantis (puldinėjimai prasidėjo 2019 m.). Pirmiausia pareiškėjas nurodė pabėgęs į (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovyklą, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, nes (duomenys neskelbtini) asmenys nori (duomenys neskelbtini), taikosi į jaunesnės kartos asmenis, dažniausiai grobia vaikus, išveža į mišką ir verčia (duomenys neskelbtini)bei grasina nužudyti arba nužudo (prarado 2 draugus). Puldinėjimai buvo dažni, grupuotė vieną kartą peiliu grasino grupei krikščionių.

18.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. apklausoje taip pat nurodė, kad: (duomenys neskelbtini); 2020 m. į stovyklą atvykę minėtos grupuotės nariai subadė besilaukiančią moterį, tačiau tikslios datos įvardyti negali, nes tokie įvykiai yra dažni. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. – 2020 m. asmeniškai sulaukė 7-8 grasinimų, – tai nutinka dažnai visiems žmonėms. Paskutinio grasinimo sulaukė 2021 m. vasario mėn., kai buvo užpulta (duomenys neskelbtini) stovykla, kuri išorėje saugoma kariuomenės, tačiau, (duomenys neskelbtini) grupuotei užgrobus kaimą, (duomenys neskelbtini) stovyklą, kariai jų apginti negalėjo, nes didžioji jų dalis yra musulmonai, neturi pakankamai ginklų. Minėto užpuolimo metu pareiškėjas fiziškai nenukentėjo, tik nuo sprogimo ilgą laiką buvo užgulusi ausis, dėl nuolatinės grėsmės ir baimės negalėjo miegoti, susikaupti ir eiti į mokyklą, nes bijojo būti nudurtas (didžiausia grėsmė vyravo stovykloje). Pareiškėjas teigė, kad: turi seserį ir tėvą, motina mirė seniai, pagimdžiusi seserį, kai pareiškėjui buvo 3-4 metai.; neturėjo kaip pasirūpinti seserimi, todėl ją įsivaikino; jo tėvas verslininkas, augino vištas, duoda darbo kitiems asmenims jas parduoti; tėvą paskutinį kartą matė per užpuolimą stovykloje, nuo išvykimo su juo kontaktų nepalaiko; pareiškėjui grasino 2021 m. vasario mėnesį, 2 mėnesius ar daugiau slėpėsi stovykloje, iš jos išvyko birželio mėn., tačiau nėra dėl to tikras, vyko tiesiai į oro uostą ir iškart išvyko iš šalies.; pareiškėją į oro uostą nuvežė ir kelionę apmokėjo vyresnysis (duomenys neskelbtini); kai (duomenys neskelbtini) viską suorganizavo, pareiškėjo tėvo stovykloje nebuvo, vasario mėn. tėvas kažkur dingo ir niekas negalėjo jo rasti. Pareiškėjas nurodė jokiai politinei partijai nepriklausantis, iš kilmės valstybės išvyko dėl saugumo ir dėl to, jog nenorėjo (duomenys neskelbtini) ir matyti smurto. Kadangi buvo nufotografuotas, mano, kad, grįžus į kilmės valstybę, būtų ieškomas ir nužudytas. Kita pareiškėjo išvykimo priežastis – išsilavinimo neturėjimas. Patyrė psichologinį smurtą, fizinę ir psichologinę grėsmę. Vėliau teigė, kad patyrė grasinimus ir psichologinį smurtą, bijo būti nužudytas.

18.3. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 21 d. įsakymu „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo T. M.“ Nr. 13B-1735 pareiškėjui, kaip nelydimam nepilnamečiui, nuo 2021 m. spalio 19 d. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas Pabėgėlių priėmimo centras.

18.4. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 10K-39164 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratoriją, prašydamas pateikti išvadą dėl pareiškėjo amžiaus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. MK-O 315/2021 (01) nurodyta, kad pareiškėjo biologinis amžius – virš 23 metų.

18.5. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą tiek 2021 m. spalio 19 d. vykusios apklausos metu, tiek paaiškinimus teismo posėdyje, vienareikšmiškai sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo prašymas yra visiškai nenuoseklus, abstraktaus pobūdžio, stokoja detalių, vieni nurodomi teiginiai (pavyzdžiui, susiję su tėvo užsiėmimu), prieštarauja vėliau nurodytiems teiginiams. Iš pareiškėjo pasakojimo nėra galimybės susidaryti tikro vaizdo apie įvykius, paskatinusius pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, ir susijusius su jam kylančia grėsme, apklausos metu bandant užduoti patikslinančius klausimus, pasakojimas netapo detalesnis dėl pareiškėjo vengimo paaiškinti įvykius ir jų detales arba tiesiog trumpų atsakymų ir nepavyko nustatyti duomenų, kuriuos galima būtų laikyti įvykusiais faktais.

20. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nurodė netikrą savo amžių – teigė, kad jam yra 17 metų, tačiau ši aplinkybė vėliau buvo paneigta, konstatavus, jog jo amžius yra virš 23 metų, kas suteikia pagrindą abejoti pareiškėjo nuoširdumu.

21. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog realiai vyko pareiškėjo nurodyti įvykiai ir sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, o pareiškėjo istorija – tikėtina. Konstatavus, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl jų prieštaringumo nepatikimi, pasakojime nurodyti faktai laikyti nenustatytais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas įvertino, kad pareiškėjo bendro pobūdžio pasakojimas tiek dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės iš mokyklų grobiamus vaikus, persekiojamus krikščionis nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo tikimybės. Vien tai, kad pareiškėjas yra pastoriaus sūnus, nesudaro pagrindo teigti, jog jam kyla grėsmė ar dėl to jis bus persekiojamas. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra pareiškėjo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas negalėjo įvardyti persekiotojų vardų, o į patikslinančius klausimus, siekiant išsiaiškinti įvykių detales, atsakydavo trumpai, o detalių, susijusių su grėsme, nenurodė, teigdamas, jog nenori atskleisti detalių, nes jam sunku apie tai pasakoti. Pareiškėjo pateikta informaciją apie (duomenys neskelbtini) grupuotę itin bendro pobūdžio ir nesuponuoja prielaidos, kad jos taikinys yra pareiškėjas, kuris nėra susijęs su kariškiais, nebuvo pareigūnas, vadas, budėtojas ar panašų statusą turintis asmuo. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas 2019 m. – 2020 m. grasinimų sulaukė 7-8 kartus, tai manytina, kad iki jam paliekant kilmės valstybę, minėta grupuotė turėjo pakankamai laiko pasikėsinti į pareiškėją ir greičiausiai tai ir būtų padariusi.

23. Pagal atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau vien buvimo šios šalies teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog yra pagrįsta tikimybė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kiltų grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Tyrimo metu nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėtini motyvai ar tikslai persekioti pareiškėją, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina pagrįsta. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

24. Tačiau teismas įvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima priskirti pareiškėją bent vienai iš nurodytose Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatose nurodytų asmenų, kuriems taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento Sprendimą teismas pakeitė ir uždraudė pareiškėjui 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustačius, kad adekvatus draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas pakeitė ir Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria nustatoma įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Taigi, teismas padarė išvadą, kad išskyrus konstatuotą per ilgą terminą, draudžiantį pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, ir laikotarpį, kuriam nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo suteikti prieglobstį argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį.

26. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Sprendimas, išskyrus keistinas jo dalis, laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Iš esmės nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 27. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindine jo išvykimo iš kilmės šalies priežastis yra tai, kad (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi, prašymo suteikti prieglobstį motyvas – baimė dėl gyvybės, nes N(duomenys neskelbtini) paplitęs terorizmas, žmogžudystės, be to, pareiškėjas yra krikščionis, jaunas vyras, buvo bandoma (duomenys neskelbtini), ne kartą buvo grasinama, todėl jautė baimę dėl savo saugumo.

30. EPPB, pasisakydamas dėl prieglobsčio byloje panaudotinų įrodymų, nurodė, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai, nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Taigi, pareiškėjas prašo, kad jam kylančios grėsmės lygis būtų nustatytas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) valstybėje, bet konkrečiai vadovaujantis ESTT sprendimu byloje Elgafaji, t. y. kad kylančios grėsmės individualumas būtų vertinamas taikant „slankiojančią skalę“.

31. Pareiškėjas pažymi, kad skunde pateikti duomenys patvirtina jam gresiantį individualų pavojų, o atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Sprendimo dalis, kuria uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir jį išsiųsti, yra išvestiniai, todėl taip pat turi būti panaikinti. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nėra pažeidęs tvarkų ar taisyklių, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų manyti, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies, jei būtų priimtas nepalankus sprendimas. Nors pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašė pristatytas į užkardą, tačiau tai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvoje. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją maksimaliam laikui nesudarius galimybės pačiam išvykti, yra skubota ir neproporcinga. Draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kai pablogėjus situacijai pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

33. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

35. Iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, atsakovas papildomai nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

39. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.)

43. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – iškilusi grėsmė pareiškėjo gyvybei, nenoras būti prievarta (duomenys neskelbtini).

44. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai atsižvelgė į nustatytus pasakojimų neatitikimus, vertindamas pareiškėjo situaciją, t. y. apklausos metu nustatyti neatitikimai sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu, o vertindamas pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas atsižvelgė į situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo netikslus, pareiškėjas teigė negalintis tiksliai nurodyti laikotarpių, vengė konkrečiai atsakinėti į klausimus, pasakojo apie bendrą situaciją jo gyvenamojoje teritorijoje, dažnai kartojo jau pasakytus įvykius ir teikė prieštaringus pasakojimus apie savo tėvą. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas apie save teikė melagingą informaciją, t. y. atvykęs į Lietuvą nurodė, kad yra nepilnametis, tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. MK-O 315/2021 (01) nurodyta, jog pareiškėjo biologinis amžius virš 23 metų.

45. Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad pareiškėjo išvykimo priežastys neprilygsta „persekiojimui“, tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pateiktų argumentų kontekste paminėtina, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

46. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo gyvenamąją vietą. Taigi, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nesurinkta kilmės valstybės informacija, nes bylos medžiaga įrodo priešingai. Taip pat pažymėtina, kad ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų palankiau pareiškėjui, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, nepagrįsti (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis).

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

51. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius