2024-10-09 Nr. CB-6405-2-68-3-17408-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3602

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17408-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 23 d. paduotu suinteresuoto asmens R. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, kuriomis teismai tenkino pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą ir nušalino R. K. nuo J. B. ir M. M. nuolatinės globėjos ir gaunamų lėšų bei turto administratorės pareigų.

Suinteresuotas asmuo R. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, ir atleisti R. K. nuo J. B. ir M. M. nuolatinės globėjos ir gaunamų lėšų bei turto administratorės pareigų pagal CK 3.246 straipsnio 1 dalį; o jei teismas pripažintų, kad nepakanka teismų nustatytų aplinkybių kasacinio skundo prašymui išspręsti, neatskleista bylos esmė, tai tuomet – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį, ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 3.246 str. 1 ir 2 d. bei CPK 212 str., 235 str. 1 d., 380 str. 1 d., 491 str., 503 str. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismai tinkamai taikė CK 3.246 str. normas – nesant kategoriškų išvadų, svarių ir įtikinamų argumentų dėl globėjos netinkamumo, bet esant vaikų pageidavimui likti kitoje šeimoje (nesant galimybės juos grąžinti), taip pat ar privalėjo teismas ex officio spręsti dėl tinkamos CK 3.246 str. normos parinkimo ir taikymo (1 ar 2 straipsnio dalis), nes dvi to paties straipsnio normos sukelia skirtingas ilgalaikes teisines pasekmes. Pagal 2023-08-17 atliktą nepilnamečių J. B. ir M. M. situacijos vertinimą, nustatyti tokie vaiko teisių pažeidimai: Vaiko teisių pagrindų įstatymo 10 straipsnis (vaikų teisė į privatų gyvenimą, asmenų neliečiamybę ir laisvę, kitas teises (mergaitės pažymėjo, jog jos būna uždaromos kambaryje už netinkamą elgesį); 11 straipsnis (vaikų teisė būti išklausytiems (mergaitės yra ne kartą sakiusios globėjai, kas joms nepatinka, bet globėja nekreipė į mergaičių pastebėjimus dėmesio); 13 straipsnis (vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (globėjai ne kartą buvo atkreiptas dėmesys dėl švaros bei tvarkos trūkumo namuose); 18 straipsnis vaikų teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį (mergaitės nurodė, jog joms nėra leidžiama turėti laisvo laiko po pamokų ruošimo). Tačiau visos nurodytos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių R. K. neabejotinai turėtų būti nušalinta nuo globėjos pareigų kaip netinkamai jas vykdanti. 2023-08-22 išvadoje dėl R. K. pasirengimo globoti nustatytas šilumos trūkumas žiemą (tiriant sąlygas nuo birželio 29 d. iki rugpjūčio 4 d.), bendras švaros ir higienos trūkumas, sena skalbimo mašina. Tačiau pavadinti tokius trūkumus svariais naikinant globą po ketverių globos metų negalima. Nuoroda, jog globėja galimai naudoja netinkamas vaikų auklėjimo ir drausminimo priemones, taip pat nėra tinkama vaikų teisių pažeidimui konstatuoti, nes turi būti tiksliai nustatyta, kokios netinkamos vaikų auklėjimo ir drausminimo priemonės buvo taikomos, jei taip buvo, ir kokiomis jos turėtų būti keičiamos vienu ar kitu atveju.

2. R. K. mergaites priėmė globoti su ryškiais elgesio sutrikimais ir didelėmis raidos, elgesio problemomis. Ji per ketverius metus, pasitelkdama ne tik savo specialųjį kaip globėjos pasirengimą globoti problemų turinčius vaikus, bet ir savo kaip gydytojos – neurologės specialųjį išsilavinimą, specialiąsias žinias, sugebėjo mergaites maksimaliai socializuoti, smarkiai sušvelninti jų elgesio sutrikimus, gerokai sumažinti/išspręsti fizinių/psichologinių problemų pasekmes. Todėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismai turėjo konstatuoti, kad nėra pagrindo nušalinti globėjos nuo pareigų, ir savo iniciatyva spręsti dėl CK 3.246 str. 1 d. nuostatos taikymo susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai vaikai jau buvo paimti iš globėjos, nors ir nesant pakankamai svaraus pagrindo, ir pakankamai ilgą laiko tarpą gyveno kitoje šeimoje, išreiškė norą joje likti.

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 235 str. 1 d., t. y. pažeidė normą, įpareigojančią teismą, nagrinėjant bylą, tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus tokioje situacijoje, kai vaikų poelgiai, kuriais jie ieškojo kontakto su R. K. ir pabėgo nuo budinčios globėjos, prieštaravo buvusios vaikų apklausos duomenims. Esant tokiam rimtam prieštaravimui papildoma vaikų apklausa buvo būtina. Teismai taip pat netinkamai taikė CPK 380 str. 1 d. ir 503 str. normas, neišklausydami vaikų tinkamai, nevertindami jų gebėjimo reikšti savo nuomonę, mintis.

4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose, susijusiose su klausimo dėl globėjo atleidimo ir nušalinimo nuo pareigų (CK 3.246 str. 1 ir 2 d.) sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama vaiko globos aspektais, išaiškino, kad jei dėl vaiko globėjo veiksmų kyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba privalo imtis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų – paimti vaiką iš globėjo ir jį apgyvendinti saugioje aplinkoje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vaikas turėtų būti paimamas iš globėjo CK 3.254¹ straipsnio nustatyta tvarka tais atvejais, kai vaikui tuo metu kyla realus pavojus ir nėra galimybės užtikrinti vaiko saugumo kitomis priemonėmis, tai vaiko gelbėjimas iš jam grėsmingos situacijos. Tai iš esmės atitinka vaiko paėmimo iš tėvų tokiomis pat sąlygomis tvarką. Tačiau tais atvejais, kai vaikui nėra daroma žala taip, kad dėl to yra būtina imtis skubių priemonių, bet yra įtarimų, kad vaiko globėjas gali netinkamai vykdyti jam patikėtas užduotis, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi organizuoti vaiko globos peržiūrą ir, nustačiusi priežastis, dėl ko vaikas galimai yra jam nesaugioje aplinkoje, pasiūlyti globėjui pagalbą, pakeisti globėją arba jį nušalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 58 punktas). Bylą nagrinėjusių teismų pozicija prieštarauja aukščiau nurodytam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, kad vaiko paėmimas iš šeimos nėra negrįžtamas, nesukelia negrįžtamų padarinių, kad valstybė turi suteikti reikiamą pagalbą globėjui, ir tik tais atvejais, kai vaiko globėjas yra nepajėgus susitvarkyti su jam patikėtomis užduotimis (to priežastys gali būti įvairios, priklausančios ir nuo globėjo, ir nuo vaiko, ir nuo jo aplinkos), valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi nedelsdama spręsti vaiko globėjo pakeitimo klausimą.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino R. K. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nei vienos instancijos teismas netyrė betarpiškai pats įrodymų, neišklausė liudytojų, vaikų, teismų procesiniai sprendimai, jų turinys ir bylos nagrinėjimo eiga leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje buvo atlikta tik tam tikra formali procedūra – globėja nušalinta nuo pareigų, nes vaikai iš jos paimti teismui patvirtinus tokio paėmimo faktą ankstesnėje byloje (apeliacinės instancijos teismo nutarties 46 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyse netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas