A-552-490-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -490/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00547-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.4; 15.1; 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams M. ir M. G., jų atstovei advokatei L. Daumantaitei,

atsakovų atstovėms Jurgitai Baltauskienei ir Neringai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. G., M. G. ir S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. G., M. G. ir S. G. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, atstovaujamam Kauno filialo, Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. V., Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarei O. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. G., M. G. ir S. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (II tomas, b. l. 101-108) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Kauno filialo turtinės žalos atlyginimą: M. G. – 25 700 Lt, M. G. – 12 850 Lt, S. G. – 12 850 Lt; priteisti iš Kauno miesto savivaldybės turtinės žalos atlyginimą: M. G. – 25 700 Lt, M. G. – 12 850 Lt, S. G. – 12 850 Lt.

Pareiškėjai nurodė, kad individualios įmonės „Merlina“ savininkė A. J. iš A. L. ir B. J. atitinkamai 1993 m. spalio 25 d. ir 1993 m. spalio 12 d. pirkimo sutartimis įsigijo statomus, sublokuotus gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau A. J. praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą užregistruoti minėtas pastatų pirkimo sutartis Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (toliau – ir Biuras) ir minėtos pastatų pirkimo sutartys neteko juridinės galios. 1993 m. gruodžio 28 d.

A. J. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi, sudaryta remiantis 1993 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 137-v, iš Lietuvos Respublikos įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo pirkimo sutartį A. J. įregistravo Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje. 1994 m. kovo 1 d. A. L. ir B. J. tuos pačius nebaigtus statyti sublokuotus gyvenamuosius namus pardavė Ž. J. 1994 m. kovo 2 d. statomų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybė buvo užregistruota Ž. J. vardu. 1994 m. kovo 3 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sujungti į vieną, suteikiant pastatui adresą: (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjams žinomų bei prieinamų duomenų (kadastro ir registro bylos) matyti, kad atskiro rašytinio Ž. J. prašymo sujungti pastatus į vieną nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/65065 2 tomo matyti, kad Ž. J. vardu 1994 m. kovo 2 d. atlikta einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada, kurioje nurodytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 252 kv. m., tačiau sekantis dokumentas- pažyma pardavimui (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/65065), 1994 m. kovo 7 d. išduotas jau gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), bendras plotas 421,39 kv. m.

Kaip matyti iš sekančių bylos duomenų, naujajam savininkui D. V. buvo 1994 m. kovo 14 d. atlikta einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada, kurioje nurodytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 421,39 kv. m. Be to, 2007 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu konstatuota, kad VĮ Registrų centras išduodamas 2002 m. liepos 23 d., 2002 m. gruodžio 5 d., 2003 m. sausio 3 d. pažymas, kad sklype (duomenys neskelbtini), nėra statinių, rėmėsi tik kompiuterine baze, nesigilinę į pas juos esančią archyvinę medžiagą, jos nesutvarkę.

Minimas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo kelis kartus perparduotas, sutartis įregistruojant Biure: Ž. J. 1994 m. kovo 11 d. pardavė V. D., o pastarasis 1994 m. liepos 15 d. – UAB „Nautija“. 1994 m. liepos 19 d. UAB „Nautija“ minėtą gyvenamąjį namą įkeitė Žemės ūkio bankui. UAB „Nautija“ neatsiskaičius su banku, 1997 m. spalio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu šį pastatą dalinės nuosavybės teise įsigijo S. Š. ir D. S. 2000 m. rugsėjo 21 d. D. S. įgalioto asmens R. M. prašymu atliktas pastato (duomenys neskelbtini), duomenų tikslinimas, jį atliekant būtent kaip vientiso pastato, t. y. nebaigto statyti pastato Nr. (duomenys neskelbtini).

Pasikeitus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojui, 2001 m. vasario 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė leidimą statybai tęsti. Pažymėjo, kad S. Š. ir D. S. įgalioto asmens I. R. prašymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001 m. balandžio 5 d. išdavė pažymą mokesčių inspekcijai, kurioje nurodyta, kad S. Š. ir D. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. balandžio 22 d. nutartimi paskelbto A.

J. individualios įmonė „Merlina“ bankroto, o 1998 m. vasario 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nusprendus šią bankrutuojančią įmonę likviduoti, A. J. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriaus buvo priverstinai parduotas. Minėtą žemės sklypą 2002 m. liepos 5 d. sutartimi įsigijo E. V., kuris 2002 m. gruodžio 10 d. sutartimi jį pardavė S. K. S. K. atstovė pagal įgaliojimą dukra R. V. įsigytame žemės sklype radusi neįregistruotą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, 2003 m. vasario 25 d. kreipėsi su paraiška dėl planuojamos statybos sąlygų rengimo. 2003 m. kovo 5 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 526-4-GN.

Pažymėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas gavus 2003 m. balandžio 14 d. VĮ Registrų centras Kauno filialo pažymą apie tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. 2003 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracija išdavė pažymą Nr. NS-363 apie nebaigtą statyti statinį bei dokumentus, reikalingus pardavimo sandoriui sudaryti, ir 2003 m. gruodžio 10 d. pastatą (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pardavė M. ir S. G. bei M. ir N. G.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius paruošė šias pažymas apie nebaigtą statyti statinį: 2003 m. lapkričio 6 d. S. K. dėl pastato, (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. vasario 10 d. S. Š. ir D. S. dėl pastatų, (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00594-04 2007 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime konstatuota, kad nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini), priklausomybė VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruota kelių atskirų asmenų vardu dėl duomenų sudubliavimo, įvykusio dar 1994 m.

Žemės sklypų registracija iki 1998 m. sausio 1 d. buvo vykdoma Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriuje, o pastatų registracija – Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1993 m. gruodžio 28 d. įsigijo A. J., įregistruodama pirkimo-pardavimo sutartį Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriuje ir tapdama pirmąja šio žemės sklypo savininke. Pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 1993 m. spalio mėn. A. J. įsigijo iš A. L. ir B. J. (pirmųjų savininkų), tačiau pirkimo-pardavimo sutarčių neįregistravo Biure.

Vėlesnis šių pastatų (be žemės sklypo) savininkas Ž. J. 1994 m. kovo 3 d. įregistravo savo vardu šių įsigytų statomų gyvenamųjų namų, esančių K(duomenys neskelbtini), nuosavybę Biure, tuo pačiu pateikdamas prašymą sujungti pastatus į vieną- (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu į duomenų bazę buvo įtraukti duomenys apie pastato (duomenys neskelbtini), priklausomybę, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausomybė liko įregistruota Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriuje. 1998 m. sausio 1 d. perkėlus iš Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriaus duomenis apie žemės sklypų priklausomybę į Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro (šiuo metu – VĮ Registrų centras) duomenų bazę, pastarajame buvo užfiksuoti duomenys atskirai pastatui (be žemės sklypo) (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (be pastato) (duomenys neskelbtini).

Taigi, VĮ Registrų centre buvo užvestos ir dvi skirtingos bylos. Todėl dėl aukščiau minėtų aplinkybių, t. y. dėl viešojo administravimo subjektų (VĮ Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybės administracijos) tarnautojų klaidų, pagal VĮ Registrų centras duomenų bazės įrašus pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo S. Š. ir D. S. bendra daline nuosavybe bei Mindaugo ir S. G. ir M. ir N. G. bendra daline nuosavybe. S. Š., D. S. ginčą dėl sublokuoto nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini), priklausomybės bandė išspręsti kreipdamiesi į Kauno apygardos teismą dar 2005 m., pareikšdami reikalavimus M. ir S. G. ir M. ir N. G., pagal jų ieškinį užvesta civilinė byla Nr. 2-1198-436/2005.

Po 6 metų bylinėjimosi šalys ginčą baigė Kauno apygardos teismo patvirtinta 2011 m. balandžio 7 d. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1157-601/2011 (ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 21 d.). Taikos sutarties šalys susitarė, kad S. Š. ir D. S. atsisakius visų pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su ginčo objektu, t. y. atsisakius nuosavybės teisių į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane: lA2/p, kurio naudingas plotas 501,18 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), bei pripažinus šio gyvenamojo namo nuosavybės teises M.

G. ir sutuoktiniams M. G. bei S. G., Griciai išmokės 100 000 Lt dydžio kompensaciją lygiomis dalimis S. Š. ir D. S., bei atsisakys bylinėjimosi išlaidų minėtoje civilinėje byloje. Taigi, šalims užbaigus civilinę bylą Nr. 2-1157-601/2011 taikiai, pareiškėjai sumokėjo S. Š. ir D. S. sutarto dydžio kompensaciją bei atsisakydami bylinėjimosi išlaidų bendroje 2 800 Lt, tuo patirdami 102 800 Lt žalą, atsiradusią dėl aukščiau nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų. Be to, ta aplinkybė, kad mokėjimo pavedimus atliko dviejų pareiškėjų tėvas nepaneigia aplinkybės, kad žalą patyrė būtent pareiškėjai, kadangi minėtuose mokėjimo nurodymuose yra aiškiai nurodyta, kad mokėjimo paskirtis „pagal taikos sutartį 2011 m. balandžio 7 d., Kaunas“, o mokėtojais nurodyti pareiškėjai.

Pinigines lėšas A. G. pareiškėjai jau yra grąžinę. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.260 straipsnio 1 dalimi, 2011 m. gegužės 19 d. pareiškėjai pateikė VĮ Registrų centrui pretenziją dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo, tačiau minėta institucija savo 2011 m. birželio 7 d. rašte Nr.(1.1.4.)s-2450 nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka. Todėl vadovaujantis CK 4.260 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai Griciai kreipiasi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.

Akivaizdu, kad pareiškėjai žalą patyrė dėl VĮ Registrų centras darbuotojų aplaidžiai vykdomų pareiginių funkcijų, dėl ko 1994 m. kovo 7 d. neaišku kokiu aktu sujungus šiuos namus buvo sudubliuoti VĮ Registrų centras duomenų bazėje duomenys ir taip pastatas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas kelių atskirų asmenų vardu, bei dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (šiuo metu šias funkcijas atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija) darbuotojų veiksmų, kai neteisėtai tam pačiam pastatui 2001 m. vasario 13 d. buvo išduotas S. Š. ir D.

S. leidimas statybai tęsti bei 2003 m. kovo 5 d. S. K., atstovaujamai R. V., buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai. Priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų VĮ Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų yra akivaizdus, nes savaime aišku, kad tiek pareiškėjai, tiek S. Š. ir D. S. nebūtų pirkę pastato (duomenys neskelbtini), jei būtų žinoję, kad tas pats pastatas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bus registruotas G. ir S. Š. bei D.

S. nuosavybės teise. Pareiškėjai mano, kad dėl atsiradusios žalos kalti yra abu atsakovai, todėl proporcingai nustatytai kaltei priteistina iš atsakovų žala (po 50 proc.). Tokiu būdu pareiškėjai daro išvadą, kad tuometinis Valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) pažeidė laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1994 m. kovo 7 d. bendrą principą elgtis rūpestingai bei atidžiai, todėl šis atsakovas žalą atlyginti privalo CK galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. 483 str. l d., 485 str., bei galiojančio CK 6.245 str. 4 d., 6. 271 str. pagrindu.

Kauno m. savivaldybė pažeidė Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“, todėl atsakomybė šiam atsakovui kyla ir CK 6.245 str. 4 d., 6. 271 str. pagrindu.

Atsakovas VĮ Registrų centras, atstovaujamas Kauno filialo atsiliepime (II t., b. l. 121-125) prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai savo reikalavimus grindžia Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 483 str. 1 d., 485 str. bei šiuo metu galiojančio CK 6.245 str. 4 d., 6.271 str. ir 6.260 str. nuostatomis. Pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003 m. gruodžio 10 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad žala jiems galėjo atsirasti anksčiau nei patvirtinta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ar taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1157-601.

Žalos atsiradimą pareiškėjai nepagrįstai sieja su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1157-601/2011 patvirtinta taikos sutartimi, kuria pareiškėjai (atsakovai civilinėje byloje) įsipareigojo sumokėti ieškovams S. Š. ir D. S. 100 000 Lt kompensaciją, kadangi 2011 m. balandžio 13 d. prašymu pareiškėjai atsisakė nuo visų reikalavimų VĮ Registrų centrui ir teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Pareiškėjai nenurodo, kokių konkrečių teisės aktų nuostatas pažeidė Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra VĮ Registrų centras, darbuotojai, 1994 m. kovo 3 d. atlikę pastatų einamąją inventorizaciją (kadastro duomenų tikslinimą).

Pakitimai buvo užfiksuoti nebaigtų statyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko Ž. J. prašymu. Matavimų metu buvo užfiksuota, kad padaryti praėjimai pastatų cokoliniame aukšte, pirmajame aukšte ir antrajame aukšte, t. y. užfiksuotas pastatų (duomenys neskelbtini) faktinis sujungimas į vieną statinį. Tuo metu pastatų einamųjų pakitimų fiksavimą reglamentavo Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniai nurodymai, patvirtinti Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264.

Metodinių nurodymų 116 punktas nustatė, kad atliekant einamųjų pakitimų registraciją, namų valdoje pažymimi visi pakitimai, nepriklausomai nuo to, ar buvo leidimas jiems atlikti. Tokiu būdu Biuro darbuotojai, fiksuodami faktinę pastato padėtį, neturėjo teisės ir pareigos reikalauti leidimo atlikti pakeitimus, nes valstybinė statybos priežiūra ir kontrolė niekada nebuvo ir nėra priskirta biuro bei VĮ Registrų centro kompetencijai. Akivaizdu, kad užfiksuojant einamuosius pakitimus nebaigtame statyti pastate, nebuvo pažeisti jokių teisės aktų (globalinių ar lokalinių) reikalavimai.

Tuo labiau, kad 1994 m. kovo 3 d. atliktais veiksmais negalėjo būti pažeisti Statybos įstatymo, priimto 1996 m. kovo 19 d., įsigaliojusio 1996 m. rugsėjo 1 d., reikalavimai. Neįrodžius konkretaus teisinių normų pažeidimo nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, o jų nesant negali atsirasti ir civilinė atsakomybė. Pareiškėjai, kaip vieną iš pagrindų žalai ir civilinei atsakomybei atsirasti, nurodo, kad VĮ Registrų centre buvo užvestos ir dvi skirtingos bylos: pastatui, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, (duomenys neskelbtini).

Šis teiginys neatitinka nei faktinių nei teisinių aplinkybių. Pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos buvo sujungtos į vieną 1994 m. kovo 3 d., pastatų savininkui Ž. J. faktiškai juos sujungus į vieną pastatą. Žemės byla nebuvo ir negalėjo būti biure užvesta 1994 metais, nes žemės sklypai biure nebuvo registruojami. Tik nuo 1998 m. sausio 1 d. žemės sklypų ir žemės sandorių registravimo funkcijos buvo perduotos VĮ Registrų centrui. Vykdant Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro registre, kurį tvarkė apskričių viršininkų administracijų padaliniai, po 1998 m. sausio 1 d. buvo perrašyti į nekilnojamojo turto registrą.

Duomenys buvo perrašomi kompiuteriniu būdu, neperduodant VĮ Registrų centrui žemės dokumentų bylų. Likviduojamos dėl bankroto A. J. IĮ „Merlina“ likvidacinė komisija 2002 m. liepos 5 d. pardavė, o E. V. už 34 Lt nupirko žemės sklypą, 0,0255 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 5 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į pastatus, statinius, įrenginius ir kt. objektus, esančius žemės sklype, nurodytame šios sutarties 1 punkte, pirkėjui nepereina. Neatsižvelgiant į šią sutarties sąlygą, 2002 m. gruodžio 10 d. sutartyje, Registro Nr. 3699, (patvirtino notarė O.

M.), kuria E. V. pardavė, o S. K. už 5 000 Lt pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įrašyta, kad kartu su nuosavybės teise į parduodamą žemės sklypą pardavėjas perduoda pirkėjai ir visas turimas teises į visus žemės sklype esančius, pardavėjui priklausančius įrenginius, sodinius, želdinius ir kitokius objektus. E. V. 2002 m. liepos 5 d. sutartimi jokių teisių į paminėtus daiktus, esančius žemės sklype neįgijo, todėl ir jų perduoti pirkėjai negalėjo. Toks įrašas sutartyje galėjo atsirasti tik dėl sutartį patvirtinusios notarės aplaidumo ar nesąžiningumo.

Tuo pačiu metu buvo patvirtintas S. K. įgaliojimas R. V., suteikęs galimybę pastarajai nusavinti svetimą turtą ir 2003 m. gruodžio 10 d. parduoti jį M. G., S. G., M. G. ir N. G.. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas parduotas už 58 000 Lt, nors VĮ Registrų centro (tuo metu) nustatyta nebaigto statyti gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 103 000 Lt. Pažymėjo, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus 2003 m. liepos 28 d. išduotoje pažymoje Nr. 2003/2869-1 nurodyta S. K. įsigyto nebaigtos statybos gyvenamojo namo rinkos kaina 162 053 Lt.

Nekyla abejonių, kad jei pareiškėjai ir patyrė materialinę žalą, tai jokiu būdu ne dėl VĮ Registrų centro darbuotojų kaltės, o dėl trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų ir dėl jų pačių nerūpestingumo ir neatidumo, perkant nekilnojamąjį daiktą už akivaizdžiai žemą kainą, kas vėliau juos ir paskatino sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1157-601/2011. Pareiškėjų reikalavimas atlyginti bylinėjimosi Kauno apygardos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, nes patys pareiškėjai atsisakė reikalavimų VĮ Registrų centro atžvilgiu ir byla toje dalyje buvo nutraukta.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (II t., b. l. 113-119) prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija su jos atžvilgiu reiškiamais reikalavimais nesutinka. Iš pateikto patikslinto skundo nėra aišku kokias konkrečiai teisės aktų nuostatas pažeidė Kauno miesto savivaldybė bei iš kokių teisės aktų pažeidimų kildinami neva neteisėti atsakovo veiksmai. Iš skundo nėra aišku, kodėl pareiškėjai skunde mini Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos (šiuo metu šias funkcijas atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija) darbuotojų veiksmus, kai neteisėtai tam pačiam pastatui 2001 m. vasario 13 d. buvo išduotas S. Š. ir D.

S. leidimas statybai tęsti. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija jokių inspekcijos funkcijų neperėmė ir nevykdo. Pareiškėjų minimas leidimas statybai buvo išduotas ne Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, o tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos. Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. kovo 7 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė konstatuodama, kad byloje Nr. 20-1-00594-04 nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nėra. Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1157-601/2011, kurioje buvo ginčijamas tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 13 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos 2003 m. kovo 5 d. išduotas statybos leidimas Nr. 526-4-GN100-75, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo nutraukta atsisakius aukščiau minėtų reikalavimų ir pasirašius taikos sutartį tarp fizinių asmenų.

Šių aplinkybių visuma tik patvirtina, jog nurodytas statybos leidimas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neteisėtu, jo teisėtumas nėra ginčijamas ir šioje byloje. Nepagrįstas žalos sumos kildinimas iš taikos sutarties bei bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi tokią taikos sutartį šalys pasirašė savo noru, niekieno neverčiamos, o reikalavimų dėl administracinių aktų ginčijimo atsisakė. Abu aukščiau minėti administraciniai aktai liko galiojantys ir nenuginčyti, todėl dabar reiškiami reikalavimai nurodant, neva, neteisėtus atsakovų veiksmus yra visiškai nepagrįsti, kadangi šių aktų išdavimo teisėtumas faktas nebuvo išnagrinėtas ir jie nėra pripažinti neteisėtais ar panaikinti, todėl atsakovo nuomone, nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Paminėtinas tas faktas, kad patys pareiškėjai pripažįsta ir nurodo tą faktą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai išduodant 2003 m. kovo 5 d. statybos leidimą Nr. 526-4-GN100-75 atsakovui buvo pateikta VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma apie tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. Taigi, tai patvirtina tą faktą, kad Kauno miesto savivaldybė elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, išduodant statybos leidimą, nes nebuvo jokio pagrindo abejoti pateiktais oficialiais VĮ Registrų centro dokumentais, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad su pretenzija dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo 2011 m. gegužės 19 d. pareiškėjai kreipėsi tik į VĮ Registrų centrą, taigi laikė, kad būtent tik iš šios institucijos galimai neteisėtų veiksmų atsirado jų nurodoma turtinė žala. Pareiškėjai yra praleidę CK 1.125 str. 8 d. numatytą senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, neva, neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Taigi, jei pareiškėjų patirta turtinė žala atsirado iš, neva, neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų išduodant 2003 m. kovo 5 d. statybos leidimą Nr. 526-4-GN100-75, tokiu būdu yra praleistas terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kadangi nuo šio veiksmo yra praėję 8 metai.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad CK 1.128 str. nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, todėl Kauno miesto savivaldybės nuomone, šis skaičiuotinas nuo nurodytų veiksmų atlikimo dienos, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra įgiję vėliau.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto 10 –ojo notarų biuro notarė O. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą (III t., b. l. 36-39) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog iš pareiškėjų skundo matyti, kad ginčas kilo dėl parduoto nebaigto statyti pastato, žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2002 m. gruodžio 10 d. ji patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį tarp pardavėjo E. V. ir S. K. Sutarties sudarymui E. V. pateikė reikalingus dokumentus: Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Kauno miesto gyventojų aptarnavimo biuro Pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 2002 m. gruodžio 5 d., Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą pateikti notarų biurui, kuri galiojo 30 kalendorinių dienų, to paties filialo 2002 m. liepos 23 d. išduotą pažymėjimą, 2002 m. liepos 5 d. sutartį, sudarytą likviduojamos dėl bankroto A. J. IĮ „Merlina“ ir E. V., turto priėmimo-perdavimo aktą, žemės sklypo planą, pasus. Remiantis šiais dokumentais ir šalių paaiškinimais buvo surašyta, garsiai perskaityta, šalių pasirašyta ir patvirtinta sutartis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad sutarties dalykas buvo tik žemės sklypas, jokių duomenų apie jame esančius pastatus nurodyta nebuvo. Nei sutartyje (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nei priėmimo-perdavimo akte (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra minima, kad pardavėjas pardavė pastatus ar kiemo statinius. Pastatų ir kiemo statinių pardavimo atveju jie turi būti inventorizuoti, teisiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, notarui pateiktos analogiškos pažymos kaip ir žemės sklypo pardavimui ir nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Tai dalinai įrodo notarės patvirtintas S. K. įgaliojimas R. V. (2002 m. gruodžio 12 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad ji, nupirkus žemę, įgaliojo užsakyti projektinę dokumentaciją gyvenamojo namo statybai, gauti leidimus, vykdyti statybos darbus ir t.t., tai yra atlikti visus veiksmus dėl namo statybos tuščiame sklype.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu (IV t., b. l. 14-28) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų skundo ir jo patikslinimų, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų ir jų atstovų pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai nenurodė nė vieno konkretaus (apibrėžto atitinkama data, vieta ir kitais požymiais) VĮ Registrų centro, atstovaujamo Kauno filialo, Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojo ar darbuotojo neteisėto veiksmo (neveikimo) jų atžvilgiu atvejo, o tik abstrakčiai išvardijo pareigas, draudimus ar reikalavimus, su kuriais jie nesutinka. Nurodė, kad esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmenų teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos.

Teismas pabrėžė, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad 2002 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria E. V. pardavė S. K. tik 0,0255 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktas Nr. 3700 (CK 6.306 str.). S. K. atstovė pagal įgaliojimą dukra R. V. kreipėsi su paraiška dėl planuojamos statybos projektavimo sąlygų rengimo ir 2003 m. kovo 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyrius išdavė statybos leidimą Nr. 526-4-GN100-75, o 2003 m. lapkričio 6 d.

Kauno apskrities viršininko administracija išdavė pažymą Nr. NS-363 apie nebaigtą statyti statinį, kuri buvo pagrindu įregistruoti gyvenamojo namo nuosavybės teises S. K. vardu nekilnojamojo turto registre ir reikalinga pardavimo sandoriui sudaryti. Taigi 2003 m. gruodžio 10 d. S. K., veikianti per įgaliotinę dukrą R. V., pastatą-gyvenamąjį namą (nebaigtą statyti, baigtumas 54 proc., plane pažymėtą 1A2p, bendras plotas 501,18 kv. m.) (duomenys neskelbtini), kartu su 0,255 ha (taip nurodyta sutartyje) žemės sklypu (duomenys neskelbtini)pardavė M. ir S. G. (½ dalį žemės sklypo ir 48/100 dalis gyvenamojo namo) bei M. ir N. G. (½ dalį žemės sklypo ir 52/100 dalis gyvenamojo namo).

Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyriaus išduoto statybos leidimo Nr. 526-4-GN100-75 ir 2003 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos išduotos pažymos Nr. NS-363 apie nebaigtą statyti statinį, kurie buvo pagrindu įregistruoti daiktą nekilnojamojo turto registre ir 2003 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sandoriui (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryti, neteisėtumas ir nepagrįstumas nebuvo nustatyti, nes buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1157-601/2011.

Pabrėžė, kad taikos sutartyje nėra konstatuoti atsakovų (VĮ Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybė) neteisėti veiksmai ir jų kaltė, jau nurodytomis sąlygomis, kurioje proceso dalyviais buvo pareiškėjai, todėl ir dėl šių aplinkybių teismas pripažino, kad pareiškėjai neįrodė, kad atsakovai galimai atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai, tarnautojai, pareigūnai privalėjo veikti (kadastro duomenų tikslinimas, leidimų, pažymų išdavimas) ir pareiškėjų teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos.

Atkreipė dėmesį, kad bylos aplinkybės dėl 2002 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, trečiojo suinteresuoto asmens R. V. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, jog ji žinojusi, kad žemės sklypo pardavėjas E. V. nestatė gyvenamojo namo S. K. parduotame žemės sklype paneigia, kad pareiškėjų nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, kurių jie konkrečiai nenurodė ir nepateikė jiems patvirtinti įrodymų.

Pareiškėjams neįrodžius VĮ Registrų centro, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pažeidžiant pareiškėjų teises ir priežastinio ryšio tarp šių viešojo administravimo institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ir teismui nenustačius nė vienos viešosios atsakomybės sąlygos, teismas konstatavo, kad atsakomybė pagal CK 6.271 str. negalima, todėl pareiškėjų skundo netenkino.

III. Pareiškėjai M. G., M. G. ir S. G. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 34-38), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Iš esmės pakartojo skunde teismui pateiktus argumentus.

Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantai nurodė konkrečius atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus. Atsakovas VĮ Registrų centras nėra priėmęs jokio namų susijungimui teisinį pagrindą turinčio sprendimo, dėl ko du atskiri gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną. Nors VĮ Registrų centras nurodo, kad tai buvo atlikta šių gyvenamųjų namų tuometinio savininko Ž. J. prašymu, tačiau kaip matyti jokio tai patvirtinančio dokumento nepateikė, o iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/65065 2 tomo matyti, kad pirmą kartą šie pastatai sujungti (nurodant adresą (duomenys neskelbtini), bei sujungus jų plotus nuo 252 kv. m.

į 504 kv. m.) išduodant 1994 m. kovo 7 d. pažymą Nr. 1-148176. Taip pat ikiteisminio tyrimo byloje VĮ Registrų centras atstovė V. P. paaiškino, kad iš pirmųjų savininkų A. L. ir B. J. įsigijus Ž. J., jo prašymu 1994 m. kovo 3 d. pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną Nr. (duomenys neskelbtini). Iš apeliantams žinomų duomenų (kadastro ir registro bylos) matyti, kad atskiro rašytinio Ž. J. prašymo sujungti pastatus į vieną nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/65065 2 tomo matyti, kad Ž.

J. vardu 1994 m. kovo 2 d. atlikta einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada, kurioje nurodytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 252 kv. m., tačiau sekantis dokumentas- pažyma pardavimui (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.20/65065, 2 tomas (b.1.9)), 1994 m. kovo 7 d. išduotas jau gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), bendras plotas 504 kv. m. Kaip matyti iš sekančių bylos duomenų naujajam savininkui D. V. buvo 1994 m. kovo 14 d. atlikta einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada, kurioje nurodytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 421,39 kv. m.

Be to, 2007 m. gegužės 24 d. Kauno m. apylinkės prokuratūros nutarimu konstatuota, kad VĮ Registrų centras išduodamas 2002 m. liepos 23 d., 2002 m. gruodžio 5 d., 2003 m. sausio 3 d. pažymas, kad (duomenys neskelbtini)nėra statinių, rėmėsi tik kompiuterine baze, neįsigilinę į jų turimą archyvinę medžiagą, jos nesutvarkę. Mano, kad visi išvardinti faktai yra neteisėti veiksmai, kuriems atlikti VĮ Registrų centras neturėjo jokio teisinio pagrindo (statinių sujungimas negalėjo būti atliekamas asmens prašymu, o tik patikslinus statinių projektą bei leidimą vykdyti statybos darbus).

Mano, kad tuometinis Valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) pažeidė laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 2003 m. kovo 7 d. bendrą principą elgtis rūpestingai bei atidžiai. Teismas dėl nurodytų faktų nepasisakė.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo kito atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Pažymi, kad 2007 m., gegužės 24 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarime nustatyta, kad 2003 m. kovo 5 d. statybos leidimas Nr. 526-4-GN100-75 išduotas pažeidžiant išdavimo tvarką: nepilnai užpildytas prašymas išduoti statybos leidimą, nėra įrašo „pradėti ar nepradėti darbai“, kas ir kada priėmė prašymą kokie dokumentai pateikiami su prašymu, nėra statinio ir statybos sklypo tyrimo ataskaitos-topografinės geodezinės nuotraukos. Be to, nustatyta, kad nebuvo pateiktas statybos techninės priežiūros vykdytojo kvalifikacijos atestato kopija, nėra nurodytas statybos leidimo numeris. Tokiu būdu Kauno savivaldybė pažeidė Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“.

3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai neįrodė, kad atsakovai atliko galimai neteisėtus veiksmus. Taikos sutarties šalys negalėjo konstatuoti asmenų, nedalyvavusių sudarant taikos sutartį, kaltės ar neteisėtų veiksmų, tačiau tai neužkerta kelio šioje byloje apeliantams įrodinėti atsakovų kaltę ir neteisėtus veiksmus. Vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A525-1950/2012, Nr. A17-499/2007, A662-2347/2011), mano, kad VĮ Registrų centras ir Kauno m. savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus, kadangi savo funkcijas atliko neatidžiai ir nerūpestingai.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (IV t., b. l. 43-44) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas atlikdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 2003 m. kovo 7 d., tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad teismas nėra nustatęs teisinės registracijos neteisėtumo fakto, taip pat nėra nustatyta jokių konkrečių neteisėtų VĮ Registro centro veiksmų. Apeliantų turėtos išlaidos vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį negali būti laikomos VĮ Registrų centro veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliantai neįrodė, kad šios išlaidos priežastiniu ryšiu susiję su nekilnojamojo turto registro veikla.

Atsakovas VĮ Registrų centrą atstovaujantis Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (IV t., b. l. 45-47) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nenagrinėjo jų nurodytų faktų, kad VĮ Registrų centras laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 2003 m. kovo 7 d. pažeidė bendrą principą elgtis rūpestingai bei atidžiai. Vykdant Ž. J. 1994 m. kovo 2 d. užsakymą atlikti nebaigtų statyti pastatų, adresais (duomenys neskelbtini), einamąją inventorizaciją, buvo užfiksuota, kad padaryti praėjimai tarp pastatų cokoliniame aukšte, pirmajame aukšte ir antrajame aukšte, t. y. atliktas faktiškas pastatų sujungimas. Biuras nebuvo įgalintas vykdyti valstybinės statybos priežiūros ir kontrolės funkcijas, o tik fiksuoti statinių faktinę padėtį. Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 nustatė, kad pastatai ir statiniai teisiškai registruojami tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti. Taigi nėra pagrindo teigti, kad užfiksavus nebaigtų statyti pastatų faktinę padėtį buvo atlikti neteisėti veiksmai, ar kad VĮ Registrų centras keitė, taisė nekilnojamojo turto registro duomenis, nes pastatai nebuvo baigti statyti nei teisiškai registruoti.

2. Apeliantai sumokėtą pagal taikos sutartį kompensaciją ir teismo išlaidas nepagrįstai traktuoja kaip žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau vien žalos atsiradimo faktas negali būti nepagrįstai siejamas su nekilnojamąjį turtą registruojančios institucijos veiksmais, nesant kitų šios institucijos civilinės atsakomybės atsiradimą sąlygojančių ir jas įrodančių aplinkybių.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (IV t., b. l. 48-51) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantai nei bylos nagrinėjimo metu, nei procesiniuose dokumentuose negalėjo nurodyti konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriais pažeidė ar kurių nevykdė atsakovai. Kaip galimai neteisėtas nurodomas tik atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmas t. y. 2003 m. kovo 5 d. statybos leidimo S. K. išdavimas, kurio pagrindu, neva, buvo įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini), S. K. vardu. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys. Todėl neesant nurodytų jokių atsakovo Kauno miesto savivaldybės tariamai neteisėtai atliktų veiksmų, iš kurių galėtų būti kildinama žala, kurią prašoma atlyginti reiškiant atitinkamus reikalavimus nagrinėjamoje byloje, reikalavimai atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu yra laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

2. Mano, kad apeliantai yra praleidę CK 1.125 str. 8 d. senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos, kuri kildinama iš neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (IV t., b. l. 52-56) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės palaiko atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad jokie Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pripažinti neteisėtais, be to, apeliantai nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, dėl kokių priežasčių atsakovų veiksmai laikytini lygiaverčiais ir kaip toks prašomos atlyginti žalos dydžio paskirstymo būdas buvo nustatytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl žalos, galimai padarytos valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų veikomis, atlyginimo. Pareiškėjai prašo priteisti iš valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo turtinės žalos atlyginimą: M. G. – 25 700 Lt, M. G. – 12 850 Lt, S. G. – 12 850 Lt; priteisti iš Kauno miesto savivaldybės turtinės žalos atlyginimą: M. G. – 25 700 Lt, M. G. – 12 850 Lt, S. G. – 12 850 Lt.

Nurodytą turtinės žalos dydį pareiškėjai sieja su taikos sutartimi, kurią pareiškėjai pasirašė šalims taikiai užbaigus civilinę bylą Nr. 2-1157-601/2011. Pagal šią taikos sutartį pareiškėjai sumokėjo S. Š. ir D. S. 100 000 Lt dydžio kompensaciją bei atsisakė 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo, pasak pareiškėjų, patirdami 102 800 Lt žalą, atsiradusią dėl aukščiau nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.–N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-106/2012; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-144/2012, ir kt.). Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių teisinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto.

Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno miesto savivaldybės meras bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimuose į skundą ir į apeliacinį skundą prašė šioje byloje taikyti ieškinio senatį.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4 p.).

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų (civilinės bylos Nr. 2-1198-436/2005, Nr. 2-1273-436/2005) matyti, kad bylinėjimasis dėl ginčo pastato ir su tuo susijusių klausimų bendrosios kompetencijos teisme vyko nuo 2005 m. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi negalėjo nežinoti apie tai, kad jų nuosavybės teisė į nebaigtą statyti pastatą yra pažeista, t.y. nuosavybės teisės į ginčo pastatą registruotos ir kitų asmenų vardu. Taigi pareiškėjai apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2005 m. Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjai kreipėsi 2011 m., taigi praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, žala šiuo atveju pareiškėjams galėjo būti padaryta ne taikos sutarties sudarymo metu, o žemės sklypo ir pastato įsigijimo 2003 metais metu, kai pareiškėjai tikėjosi, jog įgyja nuosavybės teises ne tik į žemės sklypą, bet ir į nebaigtą statyti pastatą (kaip vieninteliai to pastato savininkai), ir, tikėtina, dėl to sumokėjo didesnę kainą, nei būtų sumokėję, žinodami, kad nuosavybės teisės į nebaigtą statyti pastatą perkamame žemės sklype buvo registruotos kitų asmenų vardu. Apie tai, jog žala padaryta, pareiškėjai turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2005 m., prasidėjus bylinėjimuisi, kai sužinojo, jog nuosavybės teisės į ginčo pastatą registruotos ir kitų asmenų vardu.

Šioje byloje ieškinio senatį taikyti prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius bei Kauno miesto savivaldybės meras. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieno iš bendraatsakovių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį negalioja kitiems bendraatsakoviams, išskyrus solidariosios atsakomybės atvejus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 20.3 p.). Pagal Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pareiškėjai byloje teigia, jog žala atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų, t.y. VĮ Registrų centrui išdavus atitinkamas pažymas, o Kauno miesto savivaldybei – statybos leidimą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovų prievolė kvalifikuotina kaip solidari, todėl ir ieškinio senatis taikytina abiejų atsakovų atžvilgiu.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą, byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis vadovaujantis, šis terminas galėtų būti atnaujintas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija dėl reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo bei su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nepasisakys.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą nustatytas 50 litų žyminis mokestis; pagal 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Kaip matyti, advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, pareiškėjams kreipiantis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 2012 m. gegužės 30 d. apeliaciniu skundu, 2012 m. gegužės 30 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pervedė 100 litų žyminį mokestį (IV t., b. l. 39). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei minėtas įstatymo nuostatas, advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai grąžintina 50 litų žyminio mokesčio permoka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų M. G., M. G. ir S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2012 m. gegužės 30 d. pavedimu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius