457685ed-9e8d-43a7-9fe2-76336cf0cebe · Vilniaus apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-817/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20088-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.;

1.1.9.7.; 1.1.9.8.; 2.4.6.4.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Č. R., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Č. R. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo Č. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo R. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, Č. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 1 metų 6 mėnesių terminui, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimis, Č. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. išieškotina transporto priemonės – automobilio „SUBARU LEGACY“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 2 000 Eur suma Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Č. R. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės (transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pratęsta 4 mėnesiams, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Teisėjų kolegija:

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Č. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis 2023 m. birželio 2 d., apie 22.37 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „SUBARU LEGACY“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo (Č. R.) iÅ¡kvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Č. R. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį ir: 1) jo atžvilgiu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – transporto priemonės – automobilio „SUBARU LEGACY“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o, jei teismas vis tik taikytų Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, praÅ¡o vadovautis pateikta Å¡io automobilio vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini); 2) jo atžvilgiu sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminÄ iki minimalaus termino; 3) jo atžvilgiu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€“ nustatant jos dydį artimÄ minimaliam įmokos dydžiui (10 MGL), atidedant jos mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui; 4) prijungti prie bylos pateiktus duomenis.

3. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Č. R. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bei jų dydžiais. Nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra ne bausti, o auklėti teisės pažeidėjus.

4. Apeliaciniame skunde dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, nurodoma, kad vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, tiek į ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, tiek į nuteistojo kaltę, tiek į Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Apeliantas praÅ¡o sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminÄ iki minimalaus termino. Akcentuojama, jog byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, nėra įraÅ¡ytas į narkologo įskaitÄ , ypatingai teigiamai charakterizuojamas, transporto priemones vairuoja apie (duomenys neskelbtini), yra drausmingas vairuotojas, per paskutinius 5 metus jo atžvilgiu yra užfiksuoti keli smulkÅ«s KET pažeidimai, bet visos baudos sumokėtos laiku. Jo darbo funkcijų atlikimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Jis užsiima esamų (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ra ((duomenys neskelbtini) nutolę nuo jo gyvenamos vietos per 100 – 150 km.). VisiÅ¡kai supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi. Pažymi, jog net ir naujo darbo paieÅ¡kos dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bÅ«tų apsunkintos, nes beveik visi darbai susiję su Å¡ios teisės turėjimu. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes ir nėra proporcingas jo asmenybei.

5. Apeliaciniame skunde dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nurodoma, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini) K.

V. bei (duomenys neskelbtini) darbuotoja dr. L. L. pateikė atsiliepimus apie Č. R., kuriuose jis apibÅ«dinamas ypač teigiamai. Apeliantas nurodo, kad jis veda sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , sportuoja, buvo kraujo donoras, 2018-2022 metais kÅ«rė (duomenys neskelbtini), jo darbai (duomenys neskelbtini) rengiamuose kasmetiniuose konkursuose „(duomenys neskelbtini)“ 4 metus buvo apdovanoti kaip geriausios (duomenys neskelbtini) (arba nominuoti į geriausius), taip pat jis aktyviai prisideda prie Ukrainoje vykstančio karo vieÅ¡inimo ir propagandos mažinimo, yra pelnęs apdovanojimų ir padėkų, dirba visuomeninį darbÄ â€“ yra (duomenys neskelbtini) narys prie (duomenys neskelbtini).

Visa tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo bÅ«do iÅ¡raiÅ¡ka. Apeliantas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡iuo metu jo finansinė padėtis yra labai bloga, jis per 2023 m. pirmÄ jį pusmetį gavo tik 300 Eur pajamų, o jo įsiskolinimai sudaro 17 000 Eur. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis negali tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų. Apeliantas turi sveikatos problemų, nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diagnozuotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atlikus kompiuterinius tyrimus, nustatyti (duomenys neskelbtini).

Jo žmona taip pat turi sveikatos problemų, dėl ko dažnai tenka vežti jÄ gydymui į (duomenys neskelbtini). Apeliantas rÅ«pinasi savo dviem seserimis, iÅ¡ kurių vienai (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), gyvena viena, kitai – (duomenys neskelbtini), ji taip pat gyvena viena ir visiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi negali, abi seses jam tenka vežti į gydymo įstaigas. Dėl Å¡ių priežasčių turto (automobilio) ar jo vertės konfiskavimas Å¡iuo konkrečiu atveju nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintų apelianto ir jo sutuoktinės padėtį.

Apeliantas taip pat akcentuoja, kad jis anksčiau neteistas, jo padarytas nusikaltimas nesunkus, dėl jo jis visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, turto konfiskavimo instituto taikymas jo atžvilgiu Å¡ioje byloje, konfiskuojant tokiÄ didelę transporto priemonės vertės dalį, nėra proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas ar jos vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir apeliantÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui.

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-34-699/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-348/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-313-174/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017). Apelianto vertinimu, nesant nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju transporto priemonės vertė neturėtų būti konfiskuojama.

6. Apeliaciniame skunde dėl konfiskuotino automobilio vertės dydžio nustatymo nurodoma, kad byloje yra pateikta VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, iÅ¡ kurios matoma, jog vidutinė transporto priemonės „Subaru Legacy“ kaina yra 2 690 Eur su PVM. Tačiau, apelianto vertinimu, Å¡i vertė yra neobjektyvi ir, sprendžiant klausimÄ dėl galimo konfiskacijos instituto taikymo Å¡ioje byloje, praÅ¡o vadovautis prie praÅ¡ymo pridedama Automobilio vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta automobilio verte. Be to, apeliantas pažymi, kad jo automobilis buvo pirktas už 1 000 Eur.

7. Apeliaciniame skunde dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nurodoma, kad, jei teismas manys, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų bÅ«ti taikomos dvi (specialiosios teisės atėmimas ir kita) baudžiamojo poveikio priemonės, tokiu atveju praÅ¡oma, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus, skirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį, atidedant jos mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui. Už tokio pobÅ«džio nusikaltimus Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ palaiko ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismas priimtame 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021).

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

9. Teismo posėdžio metu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Č. R. ir jo gynėjas advokatas Džigintas Žebelys prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Č. R. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Å ia nuostata apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

11. Kaip minėta, Č. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, jam paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir turto konfiskavimÄ (transporto priemonės vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Č. R. iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

12. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra bÅ«tina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Ä®statymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).

13. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis Å¡ių priemonių prevencine paskirtimi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡ios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje) paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant jÄ su turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino.

14. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali bÅ«ti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iÅ¡ jų yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å ios baudžiamojo poveikio priemonės turinys ir sÄ lygos detalizuoti BK 68 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes (jei toks įvykis bÅ«tų), asmens kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Be to, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), taisomai veikti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-7-144-628/2018).

15. Asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir kuriam baudžiamoji byla nutraukta, Č. R. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jam 1 metų 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia (teise vairuoti transporto priemones), terminÄ , dėl to praÅ¡o sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminÄ iki minimalaus termino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

16. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad Č. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis transporto priemone, nors anksčiau jis nei administracine, nei baudžiamÄ ja tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam baustas nebuvo, tačiau nagrinėjamo įvykio metu jam nustatytas girtumo laipsnis ženkliai virÅ¡ijo 1,51 promilės ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už vairavimÄ iÅ¡gėrus, t. y. jam nustatytas 1,83 promilės girtumas. Be to, jis, vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė, užvažiavo ant saugumo salelės ir nutrenkė kelio ženklÄ . Taigi, akivaizdu, jog Č. R., vairuodamas automobilį, kėlė rimtÄ grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai Č. R. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , Č. R. asmenybę bei siekdamas prevencinių tikslų sprendė, kad uždraudimo naudotis specialia teise tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui, kuris yra trumpesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis. Pažymėtina, kad teismo nuosprendis yra vientisas teismo baigiamasis aktas, kurio visos dalys nuosekliai susijusios ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies 16-19 punktuose, kuriuose spręstas klausimas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies taikymo, nurodyta, kad teismas vertina tai, jog Č. R. padarė nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikÅ¡mės neturi (anksčiau baustas už tai, kad vairuojant automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone; greičio virÅ¡ijimÄ ), visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, nusikaltimu padaryta materialinė žala – apgadintas KET kelio ženklas Nr. 407, tačiau byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, dėl žalos atlyginimo pretenzijų negauta, Č.

R. dirba, darbo stažas daugiau kaip (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, Å¡eimÄ , prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) įkÅ«rė (duomenys neskelbtini) „A.“, o veiklai tapus nepelninga, įkÅ«rė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) „A.“, jo darbinė veikla susijusi su (duomenys neskelbtini), bendruomenei yra apdovanotas diplomais, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, neigiamai charakterizuojančių Č. R., duomenų, kad jis bÅ«tų linkęs daryti teisės pažeidimus baudžiamojoje byloje taip pat nėra.

Taigi, Å¡ios aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėtų aplinkybių visuma skundžiamame procesiniame sprendime įvertinta teisingai, jos nesudaro pagrindo nustatyti Č. R. trumpesnį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Å iuo atveju asmeninės Č. R. gyvenimo aplinkybės, susijusios su jo paties bei jo žmonos sveikata, Å¡eiminės aplinkybės, bÅ«tinybė turėti vairuotojo pažymėjimÄ darbo funkcijoms (užsiima esamų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) nutolę nuo gyvenamos vietos per 100 – 150 km.)) ir kt., negali bÅ«ti vertinamos kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso greičiau atgauti teisę vairuoti prioritetÄ prieÅ¡ vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ užtikrinti saugumÄ keliuose ir iÅ¡ jų baudžiamojo įstatymo nustatytam laikotarpiui eliminuoti neblaivius vairavusius asmenis.

Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog asmeninio gyvenimo aplinkybės, ar tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nesuteikia pagrindo baudžiamajai atsakomybei Å¡velninti. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo nustatyto uždraudimo naudotis specialia teise termino pagrįstumÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad Č. R., turėdamas gyvenimiÅ¡kos patirties, ilgametę vairuotojo patirtį, suvokė, kad yra neblaivus, suprato grėsmę, kuriÄ kelia jo veika kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Todėl pirmosios instancijos teismo Č. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 1 metus 6 mėnesius, kuri savo dydžiu artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, negali būti laikoma neproporcinga, varžančia Č. R. teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam Č. R. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams yra motyvuotas (BPK 305 straipsnio 4 dalis), priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų ir teisingai įvertinus Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, Č. R. asmenybę bei jo padarytos veikos pavojingumÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog BK 68 straipsnis Å¡ioje byloje pritaikytas netinkamai.

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

19. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta pagrindas taikyti minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiÅ¡kos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

20. Asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir kuriam baudžiamoji byla nutraukta, Č. R. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtÄ ir neproporcingÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. nepagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo nusikalstamos veikos padarymo metu naudotos transporto priemonės „SUBARU LEGACY“ vertę atitinkančiÄ 2 000 Eur sumÄ Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai, dėl to praÅ¡o netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės ir paskirti jam kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant jos dydį artimÄ minimaliam įmokos dydžiui (10 MGL). Tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas vis tik nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, praÅ¡o vadovautis Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta Å¡io automobilio verte – 670 Eur.

21. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Kaip jau minėta, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktikÄ paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti Å¡ios priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

22. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad Č. R. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus – policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumÄ , t. y. 1,83 promilės neblaivumÄ . Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju Č. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis „SUBARU LEGACY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratÄ .

23. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sÄ lygoms, t. y. Å¡i priemonė gali bÅ«ti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, tuomet teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

24. Kaip jau minėta, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad Č. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ â€“ vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus. Transporto priemonę jis vairavo 2023 m. birželio 2 d. (penktadienį), apie 22.37 val., (duomenys neskelbtini), be to užvažiavo ant saugumo salelės ir nutrenkė kelio ženklÄ . Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju Č. R. nusikalstami veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jam pačiam. Č. R. visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, rodo jo neatsakingumÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimÄ . Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę asmeniui dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamiems tikslams. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs iÅ¡imtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jo vertės konfiskavimas, t. y., kai turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltinimo ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir, kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Pirmosios instancijos teismo sprendimas ne konfiskuoti Č. R. priklausantį turtÄ , o iÅ¡ieÅ¡koti jo vertę atitinkančiÄ sumÄ nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija šį klausimÄ nagrinėja apeliacinio skundo ribose – dėl iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos pagrįstumo.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡koma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

26. IÅ¡ byloje esančios 2023 m. birželio mėnesio VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė Č. R. vairuoto automobilio „SUBARU LEGACY“ vertė Lietuvoje su PVM yra 2690 Eur. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo bei spręsdamas dėl konfiskuotino automobilio vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsižvelgė į tai, kad yra Č. R. turi finansinių prievolių kredito įstaigai (pasinaudojant vartojimo kredito paslauga paimtas bÅ«sto kreditas), iÅ¡laikytinių (nepilnamečių) neturi, gauna atlyginimÄ , taip pat įvertino, kad transporto priemonė iÅ¡oriÅ¡kai apgadinta, tačiau vizualiai žiÅ«rint į nuotraukas apgadinimai nėra tokie, kurie sÄ lygotų ženklų transporto priemonės vertės sumažėjimÄ . Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju protingu, proporcingu bei pakankamu užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį laikytinas 2 000 Eur konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas.

27. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Nors apeliantas pateikė 2020 m. liepos 31 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad Č. R. aptariamÄ transporto priemonę įsigijo už 1 000 Eur, pagrindo spręsti, kad Å¡i sutartis objektyviai atskleidžia konfiskuotino turto vertę, nėra. Daikto kaina, kuri nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, yra Å¡alių susitarimo dalykas, kurį gali lemti įvairÅ«s veiksniai – tiek objektyvÅ«s, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine bÅ«kle ir pan., tiek ir subjektyvÅ«s, susiję su subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryÅ¡iais su pardavėju ir pan.

Todėl teismų praktikoje sprendžiant turto konfiskavimo klausimÄ pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). 2023 m. birželio 19 d.

Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog minėto automobilio vertė su PVM yra 670 Eur. Taigi VÅ¡Ä® „Emprekis“ ir konkrečios transporto priemonės vertės vertinimo ataskaitoje pateiktos aptariamo automobilio vertės skiriasi 2 020 Eur. Tačiau Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Č. R. vairuoto automobilio vertė yra nustatyta atsižvelgiant į nustatytus jos defektus (pagal UAB „M.“ ir vertintojo sudarytas sÄ matas), atsiradusius dėl 2023 m. birželio 2 d. padarytų transporto priemonės apgadinimų, Č.

R. vairuojamai transporto priemonei užvažiavus ant saugumo salelės ir nutrenkus kelio ženklÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad nustatant konfiskuotino turto vertę yra remiamasi verte, buvusia nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-628/2018, Nr. 2K-164-222/2019). Tai, kad dėl Č. R. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė, buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo bÅ«klę po padaryto eismo įvykio.

Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė Č. R. vairuoto automobilio „SUBARU LEGACY“ vertė Lietuvoje su PVM yra 2690 Eur, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus tipiÅ¡kiausių lyginamųjų objektų tyrimÄ , priklausomai nuo techninės bÅ«klės ir naudojimo paskirties, tarpiniais skaičiavimais automobilio rinkos vertė yra 2072,99 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡iuos byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad Å¡iuo atveju skundžiamas teismo sprendimas iÅ¡ Č.

R. išieškoti 2000 Eur konfiskuotino turto vertę, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, yra teisingas ir pagrįstas bei užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį.

28. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, nors, Č. R. teigimu, Å¡eimoje yra labai bloga finansinė padėtis, tiek Č. R., tiek jo žmona turi sveikatos problemų, jis taip pat rÅ«pinasi savo seserimis, Å¡iuo atveju Č. R. nurodytos aplinkybės neturėtų bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Č. R. yra vidutinio amžiaus, darbingas, gauna pajamas, taigi, jo situacija nėra beviltiÅ¡ka finansine prasme. Sutinkama, kad automobilio vertės konfiskavimas apsunkins Č. R. finansinę padėtį. Tačiau pabrėžtina, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet vis tiek nesustabdė jo nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamÄ elgesį, Č. R. tuo pačiu turi ir priimti iÅ¡ tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Dėl BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

29. Asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir kuriam baudžiamoji byla nutraukta, Č. R. apeliaciniame skunde teigia, kad vietoje baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo, jam galėtų bÅ«ti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vietoje BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skirti Č. R. BK 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€“ nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų, be to, yra itin Å¡velni, savo pobÅ«džiu atitinkanti administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytÄ nuobaudÄ .

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, jog paskirdamas dvi tarpusavyje logiÅ¡kai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais. Nėra pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Č. R. taikytas turto konfiskavimas (transporto priemonės – automobilio „SUBARU LEGACY“ – vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas) Å¡iuo atveju bÅ«tų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas – akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Č. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas Bartkus

Ieva Gavelytė-Kalytienė

Nijolė Žimkienė