45764c24-3304-4226-9b8c-b8b4aa2b00a3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-773-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02563-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 5 000 Eur žalos atlyginimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo kalinamas nuo 2004 m. kovo 25 d. iki 2018 m. liepos 4 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas tik neaukÅ¡ta tvorele ir užuolaida. Užuolaida neužtikrino privatumo, todėl, naudodamasis sanitariniu mazgu pareiÅ¡kėjas jausdavo nepatogumus, pažeminimÄ , stresÄ ir kt.

3. PareiÅ¡kėjui stresÄ taip pat kėlė naudojimasis duÅ¡u. Naudojantis duÅ¡u taip pat nebuvo užtikrintas privatumas. Privatumas buvo užtikrintas tik nuo kito nuteistojo, tačiau pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų ir pareigÅ«nių per stebėjimo langelį. Prausdamasis duÅ¡e pareiÅ¡kėjas jautėsi nužiÅ«rinėjamas kitų asmenų, o tai pareiÅ¡kėjui kėlė stresÄ , kitus nepatogumus. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų prašė priteisti žalos atlyginimÄ .

4. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

5. Pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas. Nurodė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas tvorele atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti asmenų privatumÄ , duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Nuteistiesiems buvo sudarytos sÄ lygos vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. DuÅ¡o patalpos duryse yra įrengtas stebėjimo langelis arba akutė. Siekiant užtikrinti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, LukiÅ¡kių TI-K prižiÅ«rėtojai privalo periodiÅ¡kai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.

6. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a :

7. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 25 d. iki 2018 m. liepos 4 d. jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K.

8. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo nurodomus nepatogumus ir dėl to patiriamos neturtinės žalos. Taigi pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtÄ neturtinę žalÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.).

Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, pripažinus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui. Pažymėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-858/2015).

10. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

11. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 5 d. (skundo teismui iÅ¡siuntimo data), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2019 m. liepos 5 d. (trejų metų laikotarpis).

Ä®vertinus tai, jog ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už minėtÄ laikotarpį, o pareiÅ¡kėjo teisės, kaip jis pats nurodo, buvo pažeistos nuo 2004 metų, Å¡iÄ aplinkybę, be kita ko, patvirtino ir atsakovės atstovas, vadinasi, pritaikius trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas nuo 2004 m. iki 2016 m. liepos 4 d. nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ .

12. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

13. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

14. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

15. IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K turto valdymo skyriaus praneÅ¡imo ,,Dėl V. M. skundo“, matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

16. Iš atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 iki 2018 m. liepos 4 d. kalėjo kamerose, kuriose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos buvo atsitverti tvorele ir užuolaida.

17. Nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sÄ lygos privatumui ir Å¡i vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (pvz., Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05).

Å is teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

18. Apie tai, kad užuolaida neužtikrina kalinamiesiems asmenims reikiamo privatumo savo praktikoje konstatuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, tačiau tik tuo laikotarpiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas kamerose buvo patalpintas ne vienas (349 paros). Kalėdamas vienas pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę, naudojantis sanitariniu mazgu, užuolaida užsidengti nuo pareigÅ«nų.

19. Pažymėtina, kad detalesnio duÅ¡o patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tik nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Taigi teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje įrengti pertvaras, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl dušo patalpos įrengimo nekonstatuotini. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019 ir kt.) taip pat pabrėžiama, kad pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nėra pakankamas faktas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti.

Nagrinėjamoje byloje duÅ¡uose pertvaros buvo įrengtos (Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas), be to, teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo itin prastos arba kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kalėjimo administracijÄ su praÅ¡ymais Å¡iuo klausimu, taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos ginčijamu aspektu buvo nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimais.

Atsižvengiant į tai pareiškėjo teiginiai dėl jo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.

20. PareiÅ¡kėjas 2019 m. liepos 31 d. papildyme nors ir pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl atsakovės astovo atsiliepime skirtingai nurodytos kameros Nr. 17 kvadratÅ«ros, tačiau pareiÅ¡kėjas pirminiame skunde nėra nurodęs, jog praÅ¡o žalos atlyginimo ir už ploto reikalavimo kameroje neužtikrinimÄ . PrieÅ¡taravimai dėl atsiliepime nurodytų argumentų nelaikytini skundo patikslinimu, todėl dėl Å¡ių argumentų plačiau nepasisakytina.

21. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo orumo pažeminimu, stresu ir kilusiais kitais nepatogumais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtųsi. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

22. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinus pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis (dalyje ginčo laikotarpio) sanitariniais mazgais, sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsižvelgiant į tinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų neužtikrinimo laikotarpį, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 350 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Tomas Blinstrubis