2022-01-05 Nr. AB-491-3-61-3-00272-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-24-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00272-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. A. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu, kurį vėliau patikslino, į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr.(10.4E) D- (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėja nurodė, jog skundžiamame sprendime nenurodyta sprendimo priėmimo data ir numeris, o taip pat dokumente nenurodoma, kad tai yra sprendimas, iš esmės tai suprantama tik iš dokumento konstatuojamosios dalies.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad iš 2021 m. sausio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – ir Administratorius) rašto Nr. 01-01 Vilniaus apygardos teismui kopijos ir iš 2021 m. sausio 8 d. Administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2-237-241/2021 kopijos, turinio matyti, kad A. V. veikia kaip nemokumo (bankroto) administratorius. A. V. naudoja nemokumo (bankroto) administratoriaus patirtį, kvalifikaciją, žinias ir Administratoriaus, kurioje A. V. yra direktorius autoritetą, todėl privalu visus Administratoriaus veiksmus vertinti ne “kaip nesietinus privataus asmens veiksmus”, o kaip asmens, kurio veiklos kontrolę Lietuvos valstybėje patikėta atlikti Tarnybai.

4. Pareiškėja teigė, kad UAB „Baltic Hus RLT“ 2020 m. rugsėjo 25 d. išduotame prašyme-įgaliojime yra nurodoma “ir atlikti visus kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu”, todėl pareiškėjos manymu tai yra visaapimanti proceso sąvoka įpareigojanti Administratorių pilnai užbaigti įmonės nemokumo proceso bylą pabaigiant šios įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro ir tai yra Tarnybos kontrolės objektas, o ne pavieniai veiksmai. Be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. UAB „Baltic Hus RLT“ išduoto prašymo-įgaliojimo galiojimo laikas baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau, kaip matyti iš 2021 m. sausio 4 d. Administratoriaus rašto Nr.01-01 Vilniaus apygardos teismui kopijos ir 2021 m. sausio 8 d. Administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2-237-241/2021 kopijos Administratorius galimai atstovauja UAB „Baltic Hus RLT“ ir pasibaigus įgaliojimui.

5. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas aktas jai sukėlė sekančias pasekmes: pakirto pasitikėjimą Tarnyba kaip efektyviai kontroliuojančios jai įstatymu priskirtas įmones; nukentėjo finansiškai ir tai yra tiesioginė pasekmė, nes UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto byla iš esmės nevyksta ir pareiškėja negali atgauti jai priklausančių pinigų; toks administratoriaus elgesys iš esmės įteisina nelegalų A. S. darbą bendrovėje ir bankroto administratoriaus manipuliavimą procesine padėtimi.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, byla nenagrinėtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kadangi Tarnyba nesprendė jos kompetencijai priskirtų klausimų ir nepriėmė administracinio akto.

7. Tarnyba pažymėjo, jog skundžiamas dokumentas yra pasirašytas elektroniniu parašu, todėl vienas dokumentas pateikiamas word formatu, o kitas adoc formatu. Pareiškėja, peržiūrėti ADOC formato elektroninį dokumentą galėjo naudodamasi ADOC dokumentų peržiūros ir tikrinimo paslauga – https://adoc.archyvai.lt/eais-lpp/app/view arba https://www.epaslaugos.lt/adoc/validator. Atsidarius ADOC elektroninį dokumentą, jame matosi skundžiamo dokumento turinys, metaduomenys, parašai. Vien dėl to, kad dokumento įvardijimo dalyje nėra žodžio “sprendimas”, nekeičia skundžiamo dokumento turinio esmės. Be to, Tarnyba priėmė sprendimą nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal pareiškėjos prašyme ir papildomai pateiktoje informacijoje nurodytas aplinkybes, t. y. priėmė sprendimą Administratoriaus atžvilgiu, o ne pareiškėjos atžvilgiu ir pareiškėją informavo tik raštu, apie Tarnybos nustatytas aplinkybes ir faktines aplinkybes pagrindžiančias priėmė sprendimą.

8. Atsakovo teigimu, skundžiamas sprendimas pareiškėjos teisėms ir pareigoms jokių pasekmių nesukelia. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ) nemokumo administratoriaus pareigų iki bankroto proceso pradžios nenumato. Pareiga inicijuoti nemokumo procesą priskirta juridinio asmens vadovui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos minimi skundo priedai tik parodo, jog Administratorius vykdė jam pavestus teismo įpareigojimus, t. y. nuo nutarties kopijos gavimo informuoti UAB „Baltic Hus RLT“ kreditorius: UAB „Vilnius Gifts and Souvenirs“, UAB „Brocantela“, UAB „MERITS elektroninės sistemos“, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie priimtą nutartį, taip pat pateikti įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis) ir per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į N. A. pateiktą atskirąjį skundą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. pranešimas).

9. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. UAB „Baltic Hus RLT“ vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta inicijuoti UAB „Baltic Hus RLT“ nemokumo procesą, 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymu / įgaliojimu įgaliojo Administratorių (kaip juridinį asmenį). Administratorius, vykdydamas įgaliojimu jam pavestas funkcijas, 2020 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė UAB „Baltic Hus RLT“ kreditoriams pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, organizavo susirinkimą. 2020 m. spalio 22 d. UAB „Baltic Hus RLT“ kreditorių susirinkime 85,5717 proc. visų įmonės kreditorių pritarė įmonės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nors sprendimas buvo priimtas JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta balsų dauguma, tačiau JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Be to, JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka, tai neteisminis bankroto procesas gali vykti net ir tuo atveju, jeigu nėra tenkinama aukščiau nurodyta sąlyga. Šiuo atveju kreditorė (pareiškėja) kreditorių susirinkimo dieną jau buvo pateikusi antstoliui D. B. vykdyti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą ir 2020 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkime balsavo prieš pasiūlymą įmonės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad pareiškėjos sutikimo nėra ir įmonės bankroto procesas negalėjo būti vykdomas ne teismo tvarka.

10. Atsakovo teigimu, Administratoriaus veiksmai iki bankroto proceso pradžios atlikti įmonės pavedimu ne kaip nemokumo administratoriaus, o kaip privataus juridinio asmens. Tokių veiksmų atlikimui (kreditorių susirinkimo organizavimui, pranešimų siuntimui) nemokumo administratoriaus licencija nėra privaloma, pareiga inicijuoti nemokumo procesą nustatyta juridinio asmens vadovui, kuris ir priima sprendimus, ar šiuos veiksmus atliks pats ar paves kitiems asmenims. Nemokumo administratorius administruoti nemokumo procesą pradeda nuo atitinkamo sprendimo vykdyti bankroto procesą priėmimo (nutarties įsiteisėjimo). Todėl privataus juridinio asmens veiksmų, atliktų iki bankroto proceso pradžios, pavedimo, jį išdavusio asmens veikimo teisėtumo Tarnyba vertinti neturi teisinio pagrindo, kadangi Tarnybai tokia kompetencija nesuteikta.

11. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba neturi teisės vertinti įmonės išduoto įgaliojimo teisėtumo. Įgaliojimas yra tarpusavio šalių, Administratoriaus ir įmonės, civiliniai santykiai, todėl tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Tarnyba taip pat neturi teisės vertinti darbo santykių, nes tai yra Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo nuspręsta nepradėti nemokumo administratoriaus neplaninio patikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.2. Pareiškėja Tarnybai 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų. Prašyme prašė ištirti, ar UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ turėjo pakankamai pagrindo pradėti nemokumo proceso iniciavimą remdamasis tik nelegaliai dirbančios UAB „Baltic Hus RLT“ direktorės A. S. prašymu (įgaliojimu) ir prie jo pridedama informacija; nustatyti, kokius patikros veiksmus atliko Administratorius tam, kad įsitikintų, jog pateikta informacija yra teisinga ir patikima; įstatymų nustatyta tvarka įvertinti aplinkybę, kad Administratorius, žinodamas apie tai, kad vykdomas išieškojimas antstolio D. B. kontoroje, nestabdė pasirinktos procedūros ir ją tęsė.

13.3. Tarnyba 2020 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-3024 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į nemokumo administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl pareiškėjos prašyme išdėstytų aplinkybių paaiškinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo.

13.4. Įmonė 2020 m. gruodžio 15 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad UAB „Baltic Hus RLT“ direktorė A. S. (pagrindas 2020 m. rugsėjo 2 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas) kreipėsi į UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ su pavedimu atlikti JANĮ numatytus veiksmus dėl įmonės nemokumo proceso inicijavimo, kadangi įmonė ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, pajamų negauna, todėl yra nemoki. Įmonė buvo įgaliota JANĮ nustatyta tvarka organizuoti įmonės kreditorių susirinkimą dėl sprendimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, išsiųsti kreditoriams pranešimus apie nemokumo proceso inicijavimą ir šaukiamą kreditorių susirinkimą. UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, vykdydamas įgaliojimu jam pavestas funkcijas, išsiuntė įmonės kreditoriams pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, organizavo susirinkimą. 2020 m. spalio 22 d. įmonės kreditorių susirinkime 85,5717 proc. visų įmonės kreditorių pritarė įmonės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nors sprendimas buvo priimtas JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta balsų dauguma, tačiau JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Be to, JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka, tai neteisminis bankroto procesas gali vykti net ir tuo atveju, jeigu nėra tenkinama aukščiau nurodyta sąlyga. Šiuo atveju kreditorė pareiškėja kreditorių susirinkimo dieną jau buvo pateikusi antstoliui D. B. vykdyti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą ir 2020 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkime balsavo prieš pasiūlymą Įmonės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad ieškovės sutikimo nėra ir Įmonės bankroto procesas negali vykti ne teismo tvarka. UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka nepradėjo vykdyti bei pasiūlė įmonei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kas ir buvo padaryta.

13.5. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei pateiktus priedus prie jo, taip pat UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus nustatė, kad įmonė nei Tarnybai, nei Juridinių asmenų registrui apie UAB „Baltic Hus RLT pradėtą bankroto procesą nebuvo pranešusi, taip pat nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad būtų pradėjusi vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Tai leido daryti išvadą, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kaip įmonės nemokumo administratorius, jokių administravimo veiksmų neatliko. Be to, 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino 2020 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 fiksuotus sprendimus. Tarnyba atsižvelgdama į tai, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kaip privataus juridinio asmens veiksmų, atliktų iki bankroto proceso pradžios, pavedimo, jį išdavusio asmens veikimo teisėtumo Tarnyba vertinti neturi teisinio pagrindo, kadangi Tarnybai tokia kompetencija nesuteikta. Todėl priėmė sprendimą neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal pareiškėjos prašyme ir papildomai pateiktoje informacijoje nurodytas aplinkybes nepradėti.

14. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, nurodė, kad Tarnyba, gavusi Patikrinimų taisyklių 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nurodytų asmenų prašymą (skundą), jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, taikyti kitas priežiūros priemones ir Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (Patikrinimų taisyklių 31 p.). Tarnyba, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl paaiškinimų pateikimo (Patikrinimų taisyklių 32 p.). Prašymo (skundo) vertinimas atliekamas atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą (Patikrinimų taisyklių 33 p.). Patikrinimų taisyklių 34 punkte numatyta Tarnybos vadovo teisė priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo.

15. Teismas atsižvelgęs į tai, kad skundžiamą Tarnybos sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo Tarnyba priėmė remdamasi 2020 m. gruodžio 21 d. teikimu „Dėl 2020 m. gruodžio 10 d. rašto reg.Nr. D1-6268, jo papildymo Nr. D1-6375“, nurodydama, kad iš esmės neturi kompetencijos pradėti pareiškėjos nurodomo nemokumo administratoriaus neplaninio patikrinimo dėl skunde nurodytų veiksmų, kadangi Tarnybai nepateikta ir nenustatyta jokių duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų pradėjęs vykdyti UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto procesą ne teismo tvarka, taip pat UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nepranešė Tarnybos ar Juridinių asmenų registrui apie įmonei pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka, priėjo prie išvados, kad priežiūros institucija, t. y.

Tarnyba neturėjo pareigos pradėti tyrimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, nes UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nepradėjo UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto proceso ne teismo tvarka: neišsiuntė kreditorių nutarimo kopijos nė vienam JANĮ 27 str. 2-3 d. nurodytam viešajam subjektui (Juridinių asmenų registro tvarkytojas, antstoliai, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos; ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas;

Garantinio fondo administratoriui), taip pat kreditorių susirinkimo kopija nesiųsta ir JANĮ 27 str. 3 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nepateikta ir nenustatyta duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų atlikęs bent vieną JANĮ 59 str. numatytų pareigų (nedelsdamas organizavęs juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą; nedelsdamas kredito įstaigoje atidaręs kreditorių sąskaitą; sprendęs dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams; sprendęs darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą; vertinęs ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę; tikrinęs juridinio asmens sandorius ir sprendęs dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; kreipiasis dėl tarpinio finansavimo, jeigu jo reikia; kreipiasis dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga ir kita).

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teismui Tarnybos nustatytas faktines aplinkybes ar padarytas išvadas paneigiančių įrodymų ar duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų atlikęs bankroto ne teismo tvarka procedūros veiksmus. Pareiškėjos nurodyti skunde teismui faktai apie tai, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2021 m. sausio 4 d. teikė teismui raštą ir 2021 m. sausio 8 d. teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nepaneigia aukščiau nurodytų išvadų, kadangi šie dokumentai teikti teismui jo pareikalavimu. Dėl to nurodyti veiksmai atlikti teisminio proceso metu, o ne bankroto proceso ne teismo tvarka metu.

17. Teismas nesutinka su atsakovu, kad administracinis procesas turėtų būti nutrauktas, kadangi skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismas vertino, jog pareiškėjai kilus įtarimų dėl galbūt teisės aktų nuostatų pažeidimo bankroto procedūros metu, ji turėjo teisę pateikti prašymą ar skundą Tarnybai dėl jos kompetencijai priskirtų ūkio subjektų (nemokumo administratorių) priežiūros veiksmų – neplaninio patikrinimo atlikimo. Tarnyba turi teisę atsisakyti pradėti neplaninį patikrinimą tinkamai tai motyvuodama, kas ir buvo iš esmės atlikta šiuo atveju. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsisakymo pradėti neplaninį patikrinimą motyvais, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo sprendimo nepagrįstu.

18. Teismas sutiko su Tarnybos argumentais, kad jos kompetencijai priskirta nemokumo administratorių, atliekančių nemokumo procesus, priežiūra, tačiau ne įmonių ir jų direktorių ar kreditorių, inicijuojančių įmonių bankroto ne teismo tvarka procesą, priežiūra.

19. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl formalių skundžiamo sprendimo rekvizitų ir pasirašymo nurodė, kad į visus šiuos klausimus buvo atsakyta atsakovo atsiliepime. Taigi teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas nepradėti neplaninio nemokumo administratoriaus patikrinimo atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl pagrindo panaikinti sprendimą nėra.

III. 14. Pareiškėja teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4233-933/2020 buvo nuspręsta pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies, t. y. panaikinti UAB „Baltic Hus RLT“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 bankrotą vykdyti ne teismo tvarka ir UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“. Šios aplinkybės, pareiškėjos teigimu, paneigia tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Tarnybos argumentus, kad UAB „Įmonių bankroto administratorius“ galėjo veikti kaip privatus asmuo ir neatliko jokių aktyvių veiksmų.

16. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl prašo panaikinti teismo priimtą sprendimą.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad bankroto proceso ne teismo tvarka metu, juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir jų teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius nuo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo. Nuo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos nemokumo administratorius pradeda administruoti nemokumo procesą, vertina nemokumą sukėlusias priežastis, kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 71 straipsnio 1 dalis). JANĮ nemokumo administratoriaus pareigų iki bankroto proceso pradžios nenumato, pareiga inicijuoti nemokumo procesą priskirta juridinio asmens vadovui. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjos sutikimo nėra, įmonės bankroto procesas negalėjo būti vykdomas ne teismo tvarka.

19. Atsakovo teigimu, nei Administratorius, nei Tarnyba Juridinių asmenų registrui apie Įmonei pradėtą bankroto procesą nebuvo pranešęs, taip pat Tarnybai nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad Administratorius būtų pradėjęs vykdyti Įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Todėl Administratorius kaip įmonės nemokumo administratorius, jokių administravimo veiksmų neatliko. Administratoriaus veiksmai iki bankroto proceso pradžios atlikti įmonės pavedimu ne kaip nemokumo administratoriaus, o kaip privataus juridinio asmens. Tokių veiksmų atlikimui (kreditorių susirinkimo organizavimui, pranešimų siuntimui) nemokumo administratoriaus licencija nėra privaloma, pareiga inicijuoti nemokumo procesą nustatyta juridinio asmens vadovui, kuris ir priima sprendimus, ar šiuos veiksmus atliks pats ar paves kitiems asmenims. Be kita ko, atkreipiame dėmesį, kad nemokumo administratorius administruoti nemokumo procesą pradeda nuo atitinkamo sprendimo vykdyti bankroto procesą priėmimo (nutarties įsiteisėjimo). Todėl privataus juridinio asmens veiksmų, atliktų iki bankroto proceso pradžios, pavedimo, jį išdavusio asmens veikimo teisėtumo Tarnyba vertinti neturi teisinio pagrindo, kadangi Tarnybai tokia kompetencija nesuteikta.

20. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl turėtų būti atmestini, nes skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes. Ginčo esmės atskleista tinkamai, teismas kilusį ginčą sprendė pagal byloje esančius duomenis bei jais grindė savo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą įvertinti Bankroto administratoriaus veiksmus, turėjo atlikti Bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, ar nagrinėjamu atveju galėjo šio patikrinimo nepradėti.

22. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs Tarnybos skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė nepradėti nemokumo administratoriaus neplaninio patikrinimo, teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjos skundą atmetė.

23. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

25. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-4233-933/2020 nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies, panaikinti UAB „Baltic Hus RLT“ 2020 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 bankrotą vykdyti ne teismo tvarka“ ir UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“, todėl šios aplinkybės paneigia tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Tarnybos argumentą, kad Administratorius galėjo veikti kaip privatus asmuo ir neatliko jokių aktyvių veiksmų.

28. Teisėjų kolegija atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatyta juridinio asmens vadovo pareiga juridiniam asmeniui tapus nemokiam atlikti numatytus veiksmus, įskaitant nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja pateikdamas pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 1-2 dalys). JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. JANĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų ir jų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 1-2 dalys). Taigi iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad bankroto proceso ne teismo tvarka metu juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir jų teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius nuo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo. Nuo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos nemokumo administratorius pradeda administruoti nemokumo procesą, vertina nemokumą sukėlusias priežastis, kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 71 straipsnio 1 dalis). JANĮ nemokumo administratoriaus pareigų iki bankroto proceso pradžios nenumato, pareiga inicijuoti nemokumo procesą priskirtina juridinio asmens vadovui.

29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl Administratoriaus veiksmų ir jo statuso, nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. Įmonės vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta inicijuoti Įmonei nemokumo procesą, 2020 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimu įgaliojo Administratorių (kaip juridinį asmenį) JANĮ nustatyta tvarka inicijuoti Įmonei nemokumo procesą, organizuoti kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, išsiųsti pranešimus kreditoriams, pasirašyti reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Administratorius, vykdydamas įgaliojimu jam pavestas funkcijas, 2020 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė Įmonės kreditoriams pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bei organizavo susirinkimą. 2020 m. spalio 22 d. Įmonės kreditorių susirinkime 85,5717 proc. visų Įmonės kreditorių pritarė Įmonės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškė ieškinį dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. B2-4233-933/2020 nutartimi panaikino 2020 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 fiksuotus sprendimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

30. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltic Hus RLT“ vadovė A. S. 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Baltic Hus RLT“ (civilinė byla Nr. eB2-1805-661/2021). Pareiškimas priimtas. UAB „Baltic Hus RLT“ vadovė A. S. 2021 m. sausio 27 – vasario 1 d. išsiuntė įmonės kreditoriams pranešimus, kuriuose nurodė neįvykdytos prievolės dydį, taip pat informavo, kad UAB „Baltic Hus RLT“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl siūlo sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, po minėto termino bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla iškelta 2021 m. balandžio 8 d. teismo nutartimi, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.

31. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai konstatavo, kad priežiūros institucija, t. y. Tarnyba neturėjo pareigos pradėti tyrimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, nes UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nepradėjo UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto ne teismo tvarka: neišsiuntė kreditorių nutarimo kopijos nei vienam JANĮ 27 str. 2-3 d. nurodytam viešajam subjektui (Juridinių asmenų registro tvarkytojas, antstoliai, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos; ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas;

Garantinio fondo administratoriui), taip pat kreditorių susirinkimo kopija nesiųsta ir JANĮ 27 str. 3 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nepateikta ir nenustatyta duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų atlikęs bent vieną JANĮ 59 str. numatytų pareigų (nedelsdamas organizavęs juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą; nedelsdamas kredito įstaigoje atidaręs kreditorių sąskaitą; sprendęs dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams; sprendęs darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą; vertinęs ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę; tikrinęs juridinio asmens sandorius ir sprendęs dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; kreipiasis dėl tarpinio finansavimo, jeigu jo reikia; kreipiasis dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga ir kita).

Pareiškėja teismui nepateikė Tarnybos nustatytas faktines aplinkybes ar padarytas išvadas paneigiančių įrodymų ar duomenų, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ būtų atlikęs bankroto ne teismo tvarka procedūros veiksmus. Pareiškėjos skunde nurodyti faktai apie tai, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teikė teismui procesinius dokumentus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kadangi šie dokumentai buvo teikiami teismo pareikalavimu, kaip proceso dalyvio.

Todėl teigti, kad šie veiksmai buvo atlikti kaip nemokumo administratoriaus pagrindo nėra, nes šie veiksmai buvo atlikti teisminio, bet ne bankroto proceso ne teismo tvarka metu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ aiškiai nurodė, kad po kreditorių susirinkimo UAB „Baltic Hus RLT“ bankroto procedūrų ne teismo tvarka nepradėjo, kadangi pareiškėja, kaip kreditorė, pradėjusi priverstinį savo reikalavimo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesutiko su bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu.

Atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratorius negali būti paskirtas vykdyti nemokumo proceso be pareiškėjos sutikimo, spręstina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Administratoriaus statuso ir veiksmų, kaip nemokumo administratoriaus yra nepagrįsti ir atmestini.

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų, byloje esančių rašytinių įrodymų.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatant šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės. Pareiškėja, abejodama pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nenurodė, kokiomis konkrečiai nustatytomis faktinėmis arba teisinėmis aplinkybėmis pareiškėja abejoja, nepagrindė savo nesutikimo su teismo atliktu įrodymų tyrimu bei vertinimu jokiais objektyviais duomenimis, rėmėsi iš esmės bendro ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl ir šie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundo netenkino. Aplinkybė, kad pareiškėja, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, leidžiančių priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

35. Teisėjų kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovo argumentais, kad Tarnybos kompetencijai priskirta nemokumo administratorių, atliekančių nemokumo procesus, priežiūra, tačiau ne įmonių ir jų vadovų ar kreditorių, inicijuojančių įmonių bankroto ne teismo tvarka procesą, priežiūra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba neturėjo tirti pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl UAB „Baltic Hus RLT“ vadovo bei jo pavestų pavedimų UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ organizuoti kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka paskelbimo ir jo pagrindu atliktais kreditorių susirinkimo šaukimo veiksmais.

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino rašytinius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius